2019-10-16 Nr. AB-19671-3-62-3-01471-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-675-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01471-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei procesines palūkanas ir visas galimas bylinėjimosi išlaidas.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi įpareigojo P. D. sumokėti 30 Eur dydžio žyminį mokestį už paduodamą skundą ir vėliausiai iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjas P. D. 2019 m. rugpjūčio 20 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriame prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį bei pareiškė nušalinimą teisėjai Dalytei Zlatkuvienei. Pareiškėjo pareiškimo dalis, kuria yra prašoma panaikinti 2019 m. liepos 25 d. nutartį, laikyta atskiruoju skundu.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti, o pareiškimo dėl teisėjos Dalytės Zlatkuvienės nušalinimo netenkino.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 25 d. nutartimi, sprendžiant dėl pareiškėjo skundo priėmimo buvo nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. liepos mėnesį administraciniam teismui yra padavęs dar tris skundus Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, o 2019 m. birželio mėnesį – du kartus, todėl remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio 4 dalimi, teisėja skundžiama nutartimi nusprendė pareikalauti, kad pareiškėjas, kuris į teismą kreipiasi dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, sumokėtų žyminį mokestį.

Pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyta priimti, kadangi: 1) ABTĮ nėra numatyta, jog teismo nutartis pašalinti skundo trūkumus teismo nustatytu terminu sumokant žyminį mokestį, kaip ir teismo nutartis pareikalauti iš asmenų sumokėti žyminį mokestį, kai pastarieji dažniau kaip vieną kartą per mėnesį kreipiasi į teismą, nustatant terminą šiam mokesčiui sumokėti, yra skundžiamos; 2) 2019 m. liepos 25 d. nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes pareiškėjo skundas bus laikomas nepaduotu tik tokiu atveju, jeigu pareiškėjas teismo nurodytu terminu neįvykdys jam nustatyto įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.

III. Pareiškėjas P. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.

Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 25 d. ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimis pažeidė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjas nurodo, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, ji negali būti paneigta, apribota, negali būti nepagrįstai apsunkintas šios teisės įgyvendinimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties įpareigoti P. D. sumokėti 30 Eur dydžio žyminį mokestį už paduodamą skundą.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-589-438/2019). Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priima ne tik sprendimus, bet ir nutartis, kuriomis išsprendžiami ne mažiau svarbūs klausimai nei sprendimais. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jo manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.).

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais arba 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nenustačius ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima. Taigi atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys.

Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties, kuria, remiantis ABTĮ 36 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už paduotą skundą.

ABTĮ 36 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti teismo teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, sumokėti žyminį mokestį, tiesiogiai nenustato, kad tokio pobūdžio nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais. Be to, tokia nutartis pati savaime neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad nutartys, kuriomis nustatomi trūkumai, kurie turi būti pašalinti, siekiant tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, yra neskundžiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-719/2011 ir kt.). Pareiškėjams pasekmes sukelia nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu, kai trūkumai nustatytu terminu nėra pašalinami. Todėl teismo nutartys, kurios neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, tarp jų – nutartys dėl skundo trūkumų šalinimo, yra neskundžiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-115/2011).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis, kuria teismas įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą, nėra skundžiama atskiruoju skundu, nes ja neužkertamas kelias proceso eigai ir administracinė byla toliau galės būti nagrinėjama, todėl tokia nutartis nepatenka į ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatytų skundžiamų nutarčių kategoriją. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties panaikinimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyta priimti, yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas