e02cb620-5d03-4e86-a4b5-ba419b17de5f · Alytaus apylinkės teismas

?Byla Nr. TS-10-791/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39109-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14; 2.5.14.2. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. vasario 27 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Vilma Dapkevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo J. T. (J. T.) skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas nustatė:

J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2019 m. balandžio 5 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 22 d., bausmės pabaiga 2021 m. sausio 22 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. gegužės 17 d. Liko atlikti 11 mėnesių 23 dienos laisvės atėmimo bausmės. 2020 m. sausio 29 d.

Komisija nutarimu Nr. 357-19 nutarė nuteistajam J. T. netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmÄ kartÄ . Å iuo metu yra atlikęs daugiau kaip 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės atlikimo metu stebimas neigiamas nuteistojo elgesys. Teigiamai vertinama, kad bausmės atlikimo metu baustas nebuvo, taip pat mokosi vidurinėje mokykloje. Neigiamai vertinama tai, jog problemos alkoholio vartojime neįžvelgia, nors kai kuriuos smurtinius nusikaltimus padarė bÅ«damas neblaivus.

Nors ir turi iÅ¡sikėlęs ateities tikslų, tačiau jie nėra tvirtai apibrėžti. Nuteistasis prie vaikų iÅ¡laikymo neprisideda, turėdamas finansinių įsipareigojimų, jų visiÅ¡kai nesprendžia. Vertinant nuteistojo mÄ stymÄ bei elgesį stebimas agresyvumas ir impulsyvumas, įvykdyti nusikaltimai smurtinio pobÅ«džio. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 74 balais, rizikos pokytis nenustatytas, kadangi nuteistasis pirminio vertinimo buvo atsisakęs. Todėl Komisija atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡vardintus motyvus konstatuoja, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nenustatyta, todėl pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, Å¡ios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ . 2020 m. vasario 7 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«muose gautas nuteistojo J. T. skundas dėl Komisijos 2020 m. sausio 29 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos Nr. 357-19. Skunde nuteistasis prašė panaikinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog yra perduotas iÅ¡ Anglijos į Lietuvos pataisos namus. Jis turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos iÅ¡laiko buvusi jo žmona, vaikų jis nematęs 4 metus. Turi senyvo amžiaus tėvus, kurie negali atvesti jo vaikų į pasimatymus su juo.

PraÅ¡o teismo suteikti Å¡ansÄ išėjus susitvarkyti viskÄ , susirasti darbÄ , kad galėtų atlyginti nusikaltimais padarytas žalas ir iÅ¡laikyti vaikus. Nuteistojo J. T. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų <...>.

KlausimÄ dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos tvarkos laikymÄ si, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju.

Tai iÅ¡imtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimÄ , priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrÄ bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems privalomÄ dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo J. T. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmÄ kartÄ . Nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytÄ bausmės dalį kuomet gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam J. T. formaliai galėtų bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Å¡io klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindÄ , kadangi bÅ«tina įvertinti visumÄ aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismui pateikti duomenys rodo, jog J. T. atlieka bausmę už apysunkio nusikaltimo (BK 180 straipsnio 1 dalis), padarymÄ . Ankščiau taip pat jau eilę kartų teistas už įvairius nusikaltimus, tiek Lietuvoje tiek užsienyje. Å i aplinkybė, kad J. T. nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo bÅ«do ir sistemingai daro naujus nusikaltimus, nors ir nėra esminė sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį, kaip linkusį ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, bei rodo didelį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, todėl J.

T. turėtų atlikti tokiÄ bausmės dalį, kuri itin stipriai jį paveiktų, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje ankstesni nusikaltimai taip pat iÅ¡lieka vienu iÅ¡ J. T. kriminogeninių veiksnių. Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ ir lemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga jÄ mažinant.

J. T. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 74 balus ir yra vertinama kaip vidutinė. Iš šių balų 25 yra statiniai ir net 59 dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad J. T. pakartotinio nusikalstamo ir smurtinio elgesio rizikos išlieka vidutinės, į didelį dinaminių balų skaičių, bei į tai, jog neįmanoma įvertinti J.

T. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kadangi jis ankščiau buvo atsisakęs dalyvauti nusikalstamo elgesio vertinimo tyrime, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai J. T. atžvilgiu dar nėra pasiekti. J. T. savo skunde nurodė, jog jis turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos iÅ¡laiko jo žmona. Vaikų yra nematęs 4 metus. Taip pat turi senyvo amžiaus tėvus, kurie negali atvesti vaikų į pasimatymus su juo. Jei iÅ¡eitų į laisvę jis žada vaikus iÅ¡laikyti, mokėti jam priteistas skolas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad J. T. Å¡eimyninės aplinkybės, nėra priežastis taikyti jam lygtinį paleidimÄ , juolab, kad ir paties J. T. aplinkybės, jog jis turi nepilnamečių vaikų ir senyvo amžiaus tėvus, nesulaikė nuo nusikaltimų darymo. Vertinant vaikų iÅ¡laikymo ir priteistų skolų mokėjimo galimybes, pastebėtina, kad Å¡iuo metu J. T. iÅ¡silavinimas, mokslas, galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymas, iÅ¡lieka kriminogeniniais veiksniais. Kaip pats nuteistasis teigia, Lietuvoje legaliai dirbo 5 metus, Anglijoje 1,5 metų dirbo gėlių parduotuvėje, pataisos įstaigoje J.

T. nedirba. Profesijos įgijęs neturi, iÅ¡silavinimas tik 8 klasių, Å¡iuo metu įkalinimo įstaigoje mokosi 9 klasėje. Turi jam priteistÄ 1048,67 Eur ieÅ¡kinį, kurio visiÅ¡kai nedengia. Per tÄ laikÄ kol atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, gavo 1130,49 Eur, iÅ¡leido 1097,45 Eur. Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu J. T. nerodo jokių pastangų nei atlyginti jam priteistÄ ieÅ¡kinį, nei prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo, kadangi pataisos namuose nedirba, o visus gautus pinigus iÅ¡leidžia asmeninių poreikių tenkinimui.

Tai rodo, jog patogesnių kalinimo sÄ lygų susikÅ«rimas jam yra svarbesnis nei turimi įsipareigojimai, o tai teismo vertinama nepalankiai. Tai, jog J. T. visiÅ¡kai ignoruoja savo finansinius įsipareigojimus bÅ«damas įkalinimo įstaigoje, verčia abejoti, kad bÅ«nant laisvėje nuteistojo požiÅ«ris į finansinių įsipareigojimų vykdymÄ pasikeis, jis sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, juolab, kad ir jokių duomenų ar nuteistasis turės darbÄ išėjęs i laisvę, nėra.

Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis turi piktnaudžiavimo alkoholiu problemÄ , kas socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kaip vienas iÅ¡ kriminogeninių veiksnių. Kai kurie J. T. įvykdyti nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad alkoholio vartojimo problemÄ reikia spręsti. J. T. pataisos namuose lankė „Įžanginę grupę“, tačiau alkoholio vartojimo problemos jis nepripažįsta. Nurodo, jog alkoholį vartodavo saikingai, iÅ¡gerdavo tik savaitgaliais. J. T. nepripažįstant alkoholio vartojimo problemos ir jos nesprendžiant, išėjus į laisvę ji gali apsunkinti jo integracijÄ Ä¯ visuomenę ir pastÅ«mėti daryti naujas nusikaltimas veikas.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog J. T. nuostatos taip pat iÅ¡lieka vienu kriminogeninių veiksnių. Nors įkalinimo įstaigos taisyklių jis laikosi nuosekliai, reiÅ¡kia norÄ tapti visaverte visuomenės dalimi, padėti tėvams, kas vertinama teigiamai, tačiau vis dar dalinai laikosi kriminalinės subkultÅ«ros, kad neapsisunkintų savo buvimo įkalinimo įstaigoje, kas vertinama neigiamai. Taip pat teigia, jog už nusikaltimÄ , už kurį Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis nuteistas neteisingai.

Pažymėtina, jog kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kuriÄ jis atlieka bausmę. Å iuo atveju J. T. nepripažįsta savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, paskirtÄ bausmę laiko nepelnyta tokio savo elgesio pasekme. Nesuvokus savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio, jų neanalizuojant, negalvojant apie padarinius, bausmės paskirtis ir jos tikslai sunkiai įgyvendinami.

J. T. mÄ stymas ir elgesys taip pat neduoda pagrindo spręsti apie teigiamÄ jo pokytį. Teigiamai vertinama tai, jog J. T. savo elgesį analizuoja ir vertina, sugeba iÅ¡sakyti tam tikrus veiksnius, kurie lėmė jo augantį nusikalstamÄ elgesį: loÅ¡imas, bendravimas su bloga kompanija, per didelis alkoholio vartojimas. Alkoholio vartojimo problemÄ sprendė, bausmės atlikimo metu dalyvavo priklausomų nuo psichikÄ veikiančių medžiagų „Įžanginėje grupėje“. Tačiau neigiamai vertinama tai, jog J.

T. linkęs elgtis impulsyviai, negalvoti apie tolimesnes savo elgesio pasekmes. Kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta tik iÅ¡ dalies, teigia jog buvo neteisingai apkaltintas (įrodymai pagal nuotraukÄ ). Elgesyje stebimas impulsyvumas, agresyvumas – visi nusikaltimai smurtinio pobÅ«džio. Kartais susiduria su sunkumais numatydamas tolimesnes savo elgesio pasekmes. Nors turi iÅ¡sikėlęs ateities tikslų, tačiau jie nėra apibrėžti. Kiekvienu atveju vertinant situacijÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, todėl visÄ bausmės atlikimo laikÄ jis privalo elgtis nepriekaiÅ¡tingai.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog J. T. viso bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka. Tačiau teismas pažymi, jog Å¡i aplinkybė sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimÄ , negali bÅ«ti sureikÅ¡minta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų bÅ«ti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaiÅ¡tingai ir jokiu bÅ«du nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamÄ jÄ funkcijÄ , juolab, kad bausmės atlikimo metu J.

T. nei karto nebuvo ir skatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį. Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžia, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog J. T. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

NuteistÄ jį paleidus lygtinai, bÅ«tų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo J. T. skundas dėl 2020 m. sausio 29 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-19 panaikinimo atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo J.

T. skundÄ atmesti. Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismÄ . Teisėja Vilma Dapkevičienė