2K-702/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-702/2012

Teisminio proceso Nr.1-61-1-00181-2002-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.12.1; 2.4.2.1; 2.6.7.5. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Gintaro Godos ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 18 d. nutarties.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau– ir BK) 111 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, 2000 m. BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 18 d. nutartimi baudžiamasis procesas R. K. pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalį, 2000 m. BK 284 straipsnio 1 dalį nutrauktas suėjus 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytiems patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams; panaikinta R. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas; Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir ieškinys dėl proceso išlaidų, susijusių su ekstradicija, palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

R. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2002 m. kovo 31 d., apie 2.05 val., viešoje vietoje Jonavoje, Sodų g. 19, baro „Jonapolis“ antro aukšto antrojoje salėje, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, duriančiu-pjaunančiu įrankiu E. K., liepusiam jam išeiti iš salės, tyčia sudavė ne mažiau kaip du kartus į pilvą, krūtinę, po to E. K. ginančiam L. S. tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į pilvą, krūtinę, kairę alkūnę, dešinę blauzdą; tęsdamas nusikalstamą veiką, be jokios dingsties L. I. tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į pilvą, taip kiekvienam nukentėjusiajam padarė sunkius sužalojimus.

Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 18 d. nutartį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendį.

Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-267/2011). Prokuroras pažymi, kad R. K. nusikaltimus, numatytus 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalyje ir 2000 m. BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė 2002 m. kovo 31 d. Tą pačią naktį jis pasislėpė. R. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis, jis buvo surastas ir iš Prancūzijos perduotas Lietuvai pagal Europos arešto orderį. Pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas, nesuėjus dešimties metų terminui. Prokuroro manymu, tai, kad įtarimas R. K. pareikštas dėl trims asmenims padaryto sunkaus kūno sužalojimo bei kardomoji priemonė jam paskirta už akių, negali būti pagrindas tikėti jo keliama gynybine versija, jog jis nežinojo apie savo padarytus nusikaltimus, vykstantį tyrimą bei jo paiešką. Pasislėpimo būdas bei aplinkybės, kad tuoj po nusikaltimo padarymo, tą pačią naktį, kaip pats teigė, būdamas sužalotas, nesikreipė pagalbos nei į medikus, nei į teisėsaugos institucijas, bet skubiai išvyko iš Vilniaus į Baltarusiją, vėliau slėpėsi Prancūzijoje, kur gyveno su baltarusiškais dokumentais, kol buvo sulaikytas ir perduotas Lietuvai pagal Europos arešto orderį, patvirtina R. K. siekį slėptis nuo Lietuvos teisėsaugos institucijų. Apeliacinės instancijos teismas nepripažino senaties termino eigos sustojimo, R. K. pasislėpus tuoj po įvykio, nepagrįstai motyvuodamas, be kita ko, ir tuo, kad R. K. nebuvo sulaikytas kaip įtariamasis ar pabėgęs iš suėmimo ir kad negalima teigti, jog R. K. po įvykio išvykdamas į Baltarusiją, o vėliau į Prancūziją, pasislėpė nuo tardymo ar teismo. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad dėl R. K. padarytų nusikalstamų veikų suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, ir nutraukdamas baudžiamąjį procesą, netinkamai pritaikė 1961 m. BK 49 straipsnį.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl 1961 m. BK 49 straipsnio, 2000 m. BK 95 straipsnio ir BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Sprendimą prieš R. K. pradėtą baudžiamąjį procesą nutraukti apeliacinės instancijos teismas priėmė, pritaikęs 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Šį sprendimą teismas pagrindė teiginiu, kad dešimties metų trukmės senaties terminas suėjo 2012 m. kovo 31 d. Nusikaltimo padarymo laikas (2002 m. kovo 31 d.) ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo laikas (2012 m. vasario 13 d.) skundžiamoje nutartyje nurodyti teisingai. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepaaiškino, kodėl senaties termino eiga, teismo nuomone, tęsėsi ir po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

Galima tik spėti, kad apeliacinės instancijos teismas senaties terminą skaičiavo nuo nusikaltimo padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio ne priėmimo, o jo įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks įstatymo aiškinimas prieštarauja BK 95 straipsnio 2 dalies nuostatoms, jog senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje teismas taikė ne 2000 m. BK 95 straipsnį, o 1961 m. BK 49 straipsnį, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įsigaliojimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką ar nuteistiesiems iki 2003 m. gegužės 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma vadovaujantis arba 2000 m. BK 3, 95, 96 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal 2000 m.

BK nuostatas yra tokie patys arba trumpesni, arba 1961 m. BK 7, 49, 50 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal 2000 m. BK nuostatas yra ilgesni. Baudžiamosios atsakomybės už sunkų sveikatos sutrikdymą senaties terminas tiek pagal 1961 m. BK 49 straipsnį, tiek pagal 2000 m. BK 95 straipsnį yra dešimt metų. Esant tokios pat trukmės terminui, turėjo būti taikomas 2000 m. BK 95 straipsnis. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad 1961 m. BK 49 straipsnyje taip pat niekada nebuvo numatyta, kad senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Atvirkščiai, iki 1999 m. lapkričio 12 d. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis buvo skaičiuojama ne iki nuosprendžio priėmimo, o iki nutarimo patraukti asmenį kaltinamuoju priėmimo, t. y. iki dar ankstesnio procesinio veiksmo. Naują įstatymo aiškinimą (kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas iki nuosprendžio priėmimo) pateikė tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija kasacinėje nutartyje Nr. 2K-280/1999, priimtoje 1999 m. lapkričio 12 d. Priėmus 2000 m. BK, tokia nuostata įtvirtinta šio kodekso 95 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, netinkamai išaiškinęs1961 m. BK 49 straipsnio, 2000 m. BK 95 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikęs 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą baudžiamąjį procesą prieš R. K. nutraukti. Priimdamas šį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą, kuriame jis prašė jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl to, kad nusikaltimų, už kuriuos nuteistas, jis nėra padaręs, nes visi jo veiksmai buvo gynybinio pobūdžio, atitinkantys būtinosios ginties sąlygas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas šių esminių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų visiškai nenagrinėjo, pagrindinį dėmesį sutelkdamas į aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, slėpėsi ar nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo R. K. , iki jis buvo suimtas Prancūzijoje, nors dešimties metų terminas iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nebuvo suėjęs net ir tuo atveju, jei senaties eiga dėl pasislėpimo ir nebuvo sustojusi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas ydingas dar ir tuo, jog jis tik dalinis: teismas nutarė procesą nutraukti, nepanaikinęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio.

BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimas yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, nes jis sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl skundžiama nutartis naikintina (BPK 383 straipsnis) ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Albinas Sirvydis

Gintaras Goda

Valerijus Čiučiulka