e028ede9-d5b5-4a34-9895-2f5cec7d07ba · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį V. J., tretieji asmenys I. G., A. J., iÅ¡vadÄ duodanti institucija â Lietuvos bankas, dÄl paskolos sutarÄių pripažinimo negaliojanÄiomis ir restitucijos taikymo, vykdomųjų įrašų, padarytų ginÄijamų hipotekos sutarÄių pagrindu, panaikinimo. Teismas n u s t a t Ä : Kauno apygardos teisme ieÅ¡kovas G. G. pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. J., kuriame suformulavo reikalavimus: pripažinti negaliojanÄiomis (niekinÄmis) ab initio Å¡ias paskolos sutartis: 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį, 2017 m. lapkriÄio 27 d. paskolos sutartį, 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį, 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį ir jos 2018 m. gegužÄs 4 d. pakeitimÄ ; pripažinus negaliojanÄiomis (niekinÄmis) ieÅ¡kinyje nurodytas paskolos sutartis, taikyti restitucijÄ â įpareigoti ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti atsakovui Å¡ias sumas: pagal 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį - 92 000 Eur, pagal 2017 m. lapkriÄio 27 d. paskolos sutartį - 25 000 Eur, pagal 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį - 32 000 Eur, pagal 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį ir jos 2018 m. gegužÄs 4 d. pakeitimÄ - 164 000 Eur; pripažinti negaliojanÄiomis (niekinÄmis) ab initio hipotekos sutartis ir vykdomuosius raÅ¡tus: 1) 2016 m. gruodžio 23 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. sausio 8 d. notaro Mindaugo Lado padarytÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. ML-196); 2) 2017 m. lapkriÄio 27 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. sausio 8 d. notarÄs Renatos KrÅ«velytÄs padarytÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. RK-98); 3) 2018 m. sausio 19 d. hipotekos sutartį ir jos 2018 m. gegužÄs 4 d. papildymÄ bei 2019 m. sausio 8 d. notarÄs Renatos KrÅ«velytÄs padarytÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. RK-96); 4) 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. sausio 8 d. notarÄs Renatos KrÅ«velytÄs padarytÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. RK-94).
Legislator headnote
AI generatede028ede9-d5b5-4a34-9895-2f5cec7d07ba · Kauno apygardos teismas: Sudarant paskolos sutartis, atsakovas reikalavo įtvirtinti sÄ lygÄ , kad paskolos sutartis yra neatlygintinÄ, o Å¡alims nekyla pareiga mokÄti pelno palÅ«kanų. PažymÄtina, jog taip atsakovas siekÄ nuslÄpti savo gaunamas pajamas iÅ¡ neteisÄtai teikiamų finansinių paslaugų. Atsakovas, iÅ¡ paskolos sutartyje nurodytos paskolos sumos atimdavo taikomÄ pinigų skolinimo mokestį, todÄl Å¡alys realiai pinigų gaudavo mažiau nei nurodyta visose paskolos sutartyse. Pirmoje paskolos sutartyje nurodoma, kad atsakovas Å¡alims perduoda 110 000 Eur, o Å¡alys įsipareigoja Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti.
Full text
?CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. e2-1174-259/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00009-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.2; 2.6.29.4, 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.3. 3.1.7.6.; 3.2.6.5 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkriÄio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Linai Rumbutytei Bonatienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui G. G., jo atstovui advokatui Justui SakaviÄiui, atsakovui V. J., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.
G. ieÅ¡kinį V. J., tretieji asmenys I. G., A. J., iÅ¡vadÄ duodanti institucija â Lietuvos bankas, dÄl paskolos sutarÄių pripažinimo negaliojanÄiomis ir restitucijos taikymo, vykdomųjų įrašų, padarytų ginÄijamų hipotekos sutarÄių pagrindu, panaikinimo. Teismas n u s t a t Ä : Kauno apygardos teisme ieÅ¡kovas G. G. pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. J., kuriame suformulavo reikalavimus: pripažinti negaliojanÄiomis (niekinÄmis) ab initio Å¡ias paskolos sutartis: 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį, 2017 m. lapkriÄio 27 d. paskolos sutartį, 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį, 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį ir jos 2018 m. gegužÄs 4 d. pakeitimÄ ; pripažinus negaliojanÄiomis (niekinÄmis) ieÅ¡kinyje nurodytas paskolos sutartis, taikyti restitucijÄ â įpareigoti ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti atsakovui Å¡ias sumas: pagal 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį - 92 000 Eur, pagal 2017 m. lapkriÄio 27 d. paskolos sutartį - 25 000 Eur, pagal 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį - 32 000 Eur, pagal 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį ir jos 2018 m. gegužÄs 4 d. pakeitimÄ - 164 000 Eur; pripažinti negaliojanÄiomis (niekinÄmis) ab initio hipotekos sutartis ir vykdomuosius raÅ¡tus: 1) 2016 m. gruodžio 23 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. sausio 8 d. notaro Mindaugo Lado padarytÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. ML-196); 2) 2017 m. lapkriÄio 27 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. sausio 8 d. notarÄs Renatos KrÅ«velytÄs padarytÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. RK-98); 3) 2018 m. sausio 19 d. hipotekos sutartį ir jos 2018 m. gegužÄs 4 d. papildymÄ bei 2019 m. sausio 8 d. notarÄs Renatos KrÅ«velytÄs padarytÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. RK-96); 4) 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. sausio 8 d. notarÄs Renatos KrÅ«velytÄs padarytÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. RK-94).
IeÅ¡kinyje nurodoma, jog 2016 m. gruodžio 23 d. Kauno r. 1-ajame notaro biure buvo patvirtinta G. G. ir I. G. su V. J. sudaryta paskolos ir novacijos sutartis. Å ioje sutartyje, be kita ko, nurodyta, jog Å alims yra paskolinama 110 000 Eur suma, kuriÄ Å¡alys įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2017 m. liepos 23 d. Sutarties 4.3 punkte buvo įtvirtintos netesybos, t.y. už kiekvienÄ pavÄluotÄ dienÄ paskolos gavÄjai įsipareigojo mokÄti 0,5 procento delspinigius nuo negrÄ Å¾intos paskolos dalies, kas sudaro net 550 Eur per dienÄ .
Å i prievolÄ buvo užtikrina ne tik netesybomis, bet ir maksimaliÄ ja hipoteka 198 000 Eur sumai, pagal kuriÄ buvo įkeistas paskolos gavÄjams nuosavybÄs teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 416/2158 dalis žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini). Paskolos gavÄjas Å¡ios pasiskolintos sumos laiku negrÄ Å¾ino, todÄl buvo pradÄtas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir Å¡iuo metu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/19/00049 pagal notaro Mindaugo Lado 2019 m. sausio 9 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .
Kaip matyti iÅ¡ antstolio pateikto raÅ¡to, pagal Å¡iÄ vykdomÄ jÄ bylÄ iÅ¡ Å¡alių bendrÄ iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ sudaro 110 268,78 Eur pagrindinÄs skolos bei 321 523, 97 Eur delspinigių ir palÅ«kanų. Atkreiptinas dÄmesys, kad priskaiÄiuoti delspinigiai ir netesybos pagrindinÄ skolÄ virÅ¡ija beveik tris kartus. 2017 m. lapkriÄio 27 d. Kauno miesto 16-ame notaro biure buvo patvirtinta ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis. Pagal Å¡iÄ sutartį Å¡alys pasiskolino 30 000 Eur, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2018 m. vasario 27 d.
Sutarties 2.6. punkte buvo įtvirtintos netesybos, t.y. už kiekvienÄ pavÄluotÄ dienÄ Å¡alys įsipareigojo mokÄti 0,5 procento delspinigius nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos, kas sudaro net 150 Eur per dienÄ . Å i prievolÄ buvo užtikrina ne tik netesybomis, bet ir maksimaliÄ ja hipoteka 60 000 Eur sumai, pagal kuriÄ buvo įkeistas I. G. asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausantis žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Å alys Å¡ios pasiskolintos sumos laiku negrÄ Å¾ino, todÄl Å¡iuo metu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/19/00031 pagal notarÄs Renatos KrÅ«velytÄs 2019 m. sausio 8 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .
Kaip matyti iÅ¡ antstolio pateikto raÅ¡to, pagal Å¡iÄ vykdomÄ jÄ bylÄ iÅ¡ Å¡alių bendrÄ iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ sudaro 30 095,80 Eur pagrindinÄs skolos bei 53 784,25 Eur delspinigių ir palÅ«kanų. Netesybos ir palÅ«kanos vÄl virÅ¡ija pagrindinÄ skolÄ . 2018 m. sausio 19 d. Kauno miesto 16-ame notaro biure buvo patvirtinta G. ir I. G. ir V. J. sudaryta paskolos sutartis. Pagal Å¡iÄ sutartį Å¡alys pasiskolino 148 000 Eur, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2018 m. liepos 19 d. Sutarties 2.6. punkte buvo įtvirtintos netesybos, t.y. už kiekvienÄ pavÄluotÄ dienÄ Å alys įsipareigojo mokÄti 0,5 procento delspinigius nuo negrÄ Å¾intos paskolos dalies, kas sudaro net 740 Eur per dienÄ .
Å i prievolÄ buvo užtikrina ir maksimaliÄ ja hipoteka 296 000 Eur sumai, pagal kuriÄ buvo įkeistas G. ir I. G. jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausantis: žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai; pastaba (tvora t1, kiemo aikÅ¡telÄ b1, b2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 14 d.
Kauno miesto 16-ame notaro biure buvo patvirtinta G. ir I. G. ir V. J. sudaryta paskolos sutartis. Pagal Å¡iÄ sutartį Å¡alys pasiskolino 39 200 Eur, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2018 m. rugpjÅ«Äio 14 d. Sutarties 2.6. punkte buvo įtvirtintos netesybos, t.y. už kiekvienÄ pavÄluotÄ dienÄ Å¡alys įsipareigojo mokÄti 0,5 procento delspinigius nuo negrÄ Å¾intos paskolos dalies, kas sudaro net 196 Eur per dienÄ . Å i prievolÄ buvo užtikrina ir maksimaliÄ ja hipoteka 78 400 Eur sumai, pagal kuriÄ buvo įkeistas I.
G. asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Å alys Å¡ios pasiskolintos sumos laiku negrÄ Å¾ino, todÄl Å¡iuo metu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/19/00030 pagal 2019 m. sausio 8 d. notarÄs Renatos KrÅ«velytÄs iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Kaip matyti iÅ¡ antstolio pateikto raÅ¡to, pagal Å¡iÄ vykdomÄ jÄ bylÄ iÅ¡ Å alių bendrÄ iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ sudaro 39 314, 20 Eur pagrindinÄs skolos bei 36 649,32 Eur delspinigių ir palÅ«kanų. 2018 m. gegužÄs 4d.
Kauno miesto 16-ame notaro biure buvo patvirtintas G. ir I. G. ir atsakovo susitarimas, kuriuo pagrindu buvo pakeista 2018 m. sausio 19 d. sudaryta paskolos sutartis. Å iuo susitarimu buvo nustatyta, kad Å¡alys papildomai pasiskolina dar 56 000 Eur ir bendra skola pagal 2018 m. sausio 19 d. pakeistÄ sutartį nuo 148 00 Eur padidÄjo ir sudaro 204 000 Eur, kuriuos Å¡alys įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2018 m. liepos 19 d. PrievolÄs įvykdymas buvo užtikrintas maksimaliÄ ja hipoteka 408 000 Eur sumai, taipogi paliktos galioti 0,5 procentų netesybos, kuriuos per dienÄ sudaro net 1020 Eur.
Å alys Å¡ios pasiskolintos sumos laiku negrÄ Å¾ino, todÄl Å¡iuo metu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/19/00029 pagal notarÄs Renatos KrÅ«velytÄs 2019 m. sausio 8 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Kaip matyti iÅ¡ antstolio pateikto raÅ¡to, pagal Å¡iÄ vykdomÄ jÄ bylÄ iÅ¡ Å¡alių bendrÄ iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ sudaro 204 325,42 Eur pagrindinÄs skolos bei net 221 116, 44 Eur netesybų ir palÅ«kanų, kurių dydis virÅ¡ija pagrindinÄ skolÄ . Visose paskolos sutartyse nurodytas teiginys, jog sutartys yra neatlygintinÄs - neteisingas.
Sudarant paskolos sutartis, atsakovas reikalavo įtvirtinti sÄ lygÄ , kad paskolos sutartis yra neatlygintinÄ, o Å¡alims nekyla pareiga mokÄti pelno palÅ«kanų. PažymÄtina, jog taip atsakovas siekÄ nuslÄpti savo gaunamas pajamas iÅ¡ neteisÄtai teikiamų finansinių paslaugų. Atsakovas, iÅ¡ paskolos sutartyje nurodytos paskolos sumos atimdavo taikomÄ pinigų skolinimo mokestį, todÄl Å¡alys realiai pinigų gaudavo mažiau nei nurodyta visose paskolos sutartyse. Pirmoje paskolos sutartyje nurodoma, kad atsakovas Å¡alims perduoda 110 000 Eur, o Å¡alys įsipareigoja Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti.
IÅ¡ tiesų pagal Å¡iÄ sutartį Å¡alims atsakovas perdavÄ tik 92 000 Eur, o 18 000 Eur sudaro mokestis už pinigų skolinimÄ . Pagal antrÄ paskolos sutartį Å¡alys iÅ¡ atsakovo realiai gavo 25 000 Eur, nors sutartyje melagingai teigiama, kad atsakovas perdavÄ 30 000 Eur. Atsakovo gaunamas atlyginimas už pinigų skolinimÄ sudaro 5 000 Eur. Tai, kad paskolos sutartys, prieÅ¡ingai nei teigiama paÄiose sutartyse, buvo atlygintinÄs, o atsakovas pelnÄ gaudavo realiai skolindamas mažiau, nei nurodyta sutartyje, patvirtina ir paÄios sutarties turinys.
Kaip matyti iÅ¡ 2017 m. lapkriÄio 27 d. paskolos sutarties 1.2. punkto, (žr. priedas Nr. 4) 30 000 Eur buvo perduoti grynaisiais. Akivaizdu, kad Å¡ios sumos perdavimas grynaisiais buvo įtvirtintas tik todÄl, kad bÅ«tų galima nuslÄpti, jog tikroji paskolos suma yra 25 000 Eur, o 5000 Eur sudaro mokestis už pinigų skolinimÄ . Tokia pat schema pinigai buvo skolinami ir kitose sutartyse. Pagal 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartį Å¡alys iÅ¡ atsakovo realiai gavo 32 000 Eur, nors sutartyje nurodoma 39 200 Eur suma.
Atsakovo taikomas mokestis už pinigų skolinimÄ siekia 7 200 Eur. Pagal 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį Å¡alys iÅ¡ atsakovo realiai gavo 164 000 Eur, nors sutartyje ir jos pakeitime nurodyta 204 000 Eur suma. Atsakovo taikomas mokestis už pinigų skolinimÄ - 40 000 Eur. Taigi, Å¡alys per visas sudarytas paskolos sutartis su atsakovu gavo net 70 200 Eur mažiau, nei nurodyta paskolos sutartyse. TodÄl, akivaizdu, kad atsakovas į Å¡alis reikalavimo teisÄ 70 200 Eur sumai įgijo visiÅ¡kai nepagrįstai. Kad aukÅ¡Äiau nurodyti Å¡alių teiginiai dÄl mažesnio kiekio pinigų gavimo nei nurodyta paskolos sutartyse yra teisingi, gali įrodyti ir eilinio atsakovo skolininko - Å«kininko A.
S. patvirtinimas (ieÅ¡kinio priedas Nr. 11), kuriame A. S. nurodo, jog tarp V. J. (atsakovo) ir A. S. sudaryta paskolos sutartis buvo atlygintinÄ, kadangi skolinantis 150 000 Lt skolinimo mokestis sudarÄ 24 000 Lt. Tai reiÅ¡kia, kad A. S. gavo 24 000 Lt mažiau, nei nurodyta paskolos sutartyje. Tai, kad toks mokestis iÅ¡ tikrųjų buvo slapta taikomas, matyti ir iÅ¡ paskolos sutarties turinio. PažymÄtina, kad paskolos suteikimo tvarka yra specialiai numatyta taip, kad tokį mokestį bÅ«tų galima nuslÄpti. Kaip matyti iÅ¡ sutarties 1 punkto, atsakovas įsipareigojo perduoti A.
S. 174 000 Lt, taÄiau pagrįstÄ Ä¯tarimÄ kelia sutarties 1.1. ir 1.2 punktuose įtvirtinta Å¡ios pinigų sumos perdavimo tvarka. Kaip matyti iÅ¡ sutarties 1.1. punkto, V. J. įsipareigojo 150 000 Lt pervesti į A. S. sÄ skaitÄ , o pagal sutarties 1.2. punktÄ , 24 000 Lt perduoti A. S. grynaisiais. PažymÄtina, kad bÅ«tent sutarties 1.2. punkte ir yra paslÄptas pinigų skolinimo mokestis - 24 000 Lt, kadangi Å¡ios pinigų sumos atsakovas neperdavÄ, nurodydamas, kad tai yra vienkartinis pinigų skolinimo mokestis.
Atsakovas pinigus skolina versliÅ¡kai, visiems paskolų gavÄjams taiko pinigų skolinimo mokestį perduodamas mažesnÄ sumÄ , nei nurodyta paskolos sutartyse, nÄra įregistravÄs savo vykdomos pinigų skolinimo veiklos, nÄra įsiraÅ¡Äs į finansines paslaugas teikianÄių asmenų sÄ raÅ¡us bei netikrina paskolos gavÄjų mokumo. IeÅ¡kovas kreipÄsi į Lietuvos bankÄ bei teisÄsaugos institucijas dÄl atsakovo galimai vykdomos neteisÄtos finansinių paslaugų teikimo veiklos iÅ¡tyrimo.
Nurodytina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas atsakovo atžvilgiu pradÄjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-43013-19 pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (neteisÄtas vertimasis Å«kine, komercine, finansine ar profesine veikla) ir 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas). Lietuvos bankas, atlikÄs tyrimÄ dÄl atsakovo finansinių paslaugų teikimo, kreipÄsi į patį atsakovÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 14), nurodydamas, jog atsakovo vykdoma finansinių paslaugų (pinigų skolinimo) teikimo veikla - neteisÄta, kadangi pažeidžia Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau ir - SNTSKÄ®) 3 straipsnio 11 dalyje ir 25 straipsnyje įtvirtintus imperatyvius reikalavimus, jog kreditus su nekilnojamojo turto įkeitimu gali suteikti tik pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris, be kita ko, dar turi bÅ«ti įraÅ¡ytas į vieÅ¡Ä jį kredito davÄjų sÄ raÅ¡Ä .
Maža to, atsakovo vykdoma neteisÄta veikla, anot Lietuvos banko, pažeidžia ne tik aukÅ¡Äiau minÄto įstatymo imperatyvius reikalavimus, bet ir imperatyvius reikalavimus, kurie yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau - VKÄ®) 22 straipsnio 1 dalyje, kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, jog: âTeisÄs verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenysâ. IeÅ¡kovas, sužinojÄs Å¡iÄ informacijÄ , kreipiasi į teismÄ dÄl Å¡alių su atsakovu sudarytų paskolos sutarÄių pripažinimo negaliojanÄiomis ab initio, kadangi pastarosios akivaizdžiai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, SNTSKÄ® 3 straipsnio 11 dalis, 25 straipsnis, VKÄ® 22 straipsnio 1 dalis) bei vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), ir restitucijos taikymo (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
PažymÄtina, kad sutartis - tai dviÅ¡alis ar daugiaÅ¡alis sandoris, sutartims inter alia taikomos CK pirmosios knygos normos, reglamentuojanÄios sandorius (CK 6.154 straipsnio 2 dalis), taip pat sandorių negaliojimo institutÄ (CK 6.224 straipsnis). Pagal įstatyme įtvirtintÄ apibrÄžtį sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis); sandoris - civilinÄje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalis).
Sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumÄ . Sandorio negaliojimo instituto taikymo pagrindų sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Vienas iÅ¡ tokių pagrindų yra įtvirtintas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje. Siekiant sandorį pripažinti niekiniu taikant CK 1.80 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti, pirma, kokiai konkreÄiai įstatymo normai sudaryti sandoriai prieÅ¡tarauja. PažymÄtina, jog Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje yra nurodyta, jog:
âKredito davÄjas - asmuo, iÅ¡skyrus fizinį asmenį ir pelno nesiekiantį juridinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti kreditÄ .â. To paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: âTeisÄ verstis kredito teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiÅ«ros institucija įraÅ¡o jį į vieÅ¡Ä jį kredito davÄjų sÄ raÅ¡Ä â. IÅ¡ Å¡ių teisÄs normų analizÄs yra akivaizdu, kad pastarosios - imperatyvaus pobÅ«džio. Jose vartojamos gramatinÄs konstrukcijos nepalieka asmenims laisvÄs veikti kitaip, nei nurodyta teisÄs normoje.
Taigi, pagal Å¡ias teisÄs normas (SNTSKÄ® 3 straipsnio 11 dalis, 25 straipsnio 1 dalis) paskolos sutarties davÄjas, kuria įkeiÄiamas nekilnojamasis turtas (pažymÄtina, jog visos Å¡alių ir atsakovo sudarytos paskolos sutartys buvo užtikrintos nekilnojamojo turto hipoteka), privalo bÅ«ti tik pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris yra įraÅ¡ytas į vieÅ¡Ä kredito davÄjų sÄ raÅ¡Ä . Tuo tarpu fizinis asmuo, kaip Å¡iuo atveju atsakovas, paskolos sutarties, kurios užtikrinimui įkeiÄiamas nekilnojamas turtas, Å¡alimi (paskolos davÄju) bÅ«ti negali, kadangi taip yra pažeidžiamos SNTSKÄ® 3 straipsnio 11 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neabejotinai imperatyvaus pobÅ«džio teisÄs normos.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutarÄių vykdymas buvo užtikrintas hipoteka, o paskolos sutarÄių davÄjas yra fizinis asmuo, konstatuotina, jog paskolos sutartimis buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos (SNTSKÄ® 3 straipsnio 11 dalis, 25 straipsnio 1 dalis), todÄl paskolos sutartys turi bÅ«ti pripažintos niekinÄmis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Sudarytos paskolos sutartys pažeidžia ne tik SNTSKÄ® 3 straipsnio 11 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisÄs normas, bet ir tas, kurios yra nurodytos (Vartojimo kredito įstatymo (toliau ir VKÄ®) 22 straipsnyje.
PažymÄtina, jog VKÄ® 22 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog: âTeisÄ verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiÅ«ros institucija įraÅ¡o jį į vieÅ¡Ä jį vartojimo kredito davÄjų sÄ raÅ¡Ä . TeisÄs verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenysâ. Akivaizdu, jog Å¡i teisÄs norma draudžia vartojimo kredito davÄju bÅ«ti fiziniam asmeniui, kadangi, kaip nurodyta paÄioje teisÄs normoje, vartojimo kredito davÄjais gali bÅ«ti iÅ¡imtinai tik pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurie, be kita ko, yra įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä vartojimo kredito davÄjų sÄ raÅ¡Ä .
Taipogi nÄra abejonÄs ir dÄl Å¡ios teisÄs normos imperatyvumo, kadangi joje naudojama lingvistinÄ formuluotÄ âneturi teisÄsâ pagal teismų praktikÄ yra pripažįstama imperatyvaus pobÅ«džio (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âKotesaâ v. UAB âAutoeraâ, bylos Nr. 3K-3-102/2011; kt.). IeÅ¡kovas nori pabrÄžti, kad VKÄ® yra taikomas paskolos sutartims, kadangi paskolos sutartimis gautos lÄÅ¡os buvo panaudotos iÅ¡imtinai Å¡eimos interesais, t.y. paskolos sutartimis gautos lÄÅ¡os buvo panaudotos žemÄs sklypų įsigijimui bei nekilnojamojo turto statybai.
Dar daugiau, tai, kad paskolos sutartimis gautos lÄÅ¡os buvo panaudotos Å¡eimos interesais, patvirtina ir tai, kad, pavyzdžiui, paÄios 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutarties 1.2 punkte yra nurodyta, jog didžioji dalis paskolos lÄšų privalo bÅ«ti panaudota iÅ¡imtinai namo (duomenys neskelbtini) statybai ir įrengimui. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartimis gautos lÄÅ¡os buvo panaudotos Å¡eimos poreikių tenkinimui, paskolos gavÄjai (Å¡alys) paskolos sutarÄių prasme yra vartotojai, konstatuotina, jog paskolos sutartys atitinka vartojimo sutarties sÄ vokÄ (žr.
VKÄ® 2 straipsnio 19 dalis), todÄl VKÄ® įtvirtintos teisÄs normos taikomos ir paskolos sutartims. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartys yra vartojimo (paskolos sutartimis gautos lÄÅ¡os panaudotos Å¡eimos poreikių tenkinimui), Å¡ių paskolos sutarÄių Å¡alimi (paskolos davÄju) yra fizinis asmuo, VKÄ® 22 straipsnio 1 dalis imperatyviai draudžia paskolos davÄjui bÅ«ti fiziniam asmeniui - darytina iÅ¡vada, kad minÄtos paskolos sutartys turi bÅ«ti pripažintos niekinÄmis pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį ir todÄl, kad pažeidžia ne tik SNTSKÄ® 3 straipsnio 11 dalies, 25 straipsnio 1 dalies imperatyvias normas, bet ir VKÄ® 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas normas.
PažymÄtina, jog paskolos sutartys turi bÅ«ti pripažįstamos niekinÄmis ne tik todÄl, kad pažeidžia imperatyvaus pobÅ«džio teisÄs normas, bet ir todÄl, nes akivaizdžiai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Akivaizdu, jog vieÅ¡oji tvarka yra nesuderinama su situacija, kai valstybÄje įstatymų leidÄjas yra aiÅ¡kiai ir konkreÄiai nustatÄs vartojimo kreditų ir kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu teikimo tvarkÄ ir reikalavimus Å¡ių kreditų davÄjams, o atsakovas, piktnaudžiaudamas teise, bandydamas apeiti Å¡iuos reikalavimus, iÅ¡vengti mokesÄių, jų nepaiso ir sistemingai pažeidžia.
Neabejotina, jog įstatymų leidÄjas detaliai reglamentavo Å¡ių kreditų teikimÄ , nustatÄ apribojimus Å¡ių kreditų teikÄjams tam, kad bÅ«tų apsaugoti vartotojo (paskolos gavÄjo) interesai, t.y. prieÅ¡ suteikiant paskolÄ bÅ«tų profesionaliai ir kompetentingai patikrintas paskolos gavÄjo kreditingumas, galimybÄs grÄ Å¾inti paskolÄ , taip suvaldant paskolų negrÄ Å¾inimo rizikas ir suteikiant paskolų teisiniams santykiams stabilumo. Tuo tarpu atsakovas, suteikdamas kreditus įstatymuose nurodytų reikalavimų absoliuÄiai nepaiso, piktnaudžiauja teise, o taip daro žalÄ ne tik paskolos gavÄjams, kuriems suteikia paskolÄ nepatikrinÄs mokumo ir iÅ¡ieÅ¡kodamas iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, bet ir žalÄ teisinių santykių stabilumui, o taip pat ir skurdina paskolos davÄjus, kadangi iÅ¡ieÅ¡ko ypaÄ didelio dydžio netesybas (po 0,5 proc. už uždelstÄ dienÄ ).
Maža to, paskolos sutarÄių prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei patvirtina ir dÄl atsakovo neteisÄtai vykdomos finansinių paslaugų veiklos pradÄtas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad paskolos sutartys prieÅ¡tarauja ne tik imperatyvioms įstatymo normoms, bet ir vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei, todÄl paskolos sutartys turi bÅ«ti pripažintos niekinÄmis ir taikoma restitucija. Atsižvelgiant į tai, kad dÄl aukÅ¡Äiau nurodytų priežasÄių ir anksÄiau nurodytais pagrindais paskolos sutartys yra pripažintinos niekinÄmis, Å¡ioje situacijoje, vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi turÄtų bÅ«ti taikoma restitucija, t.y.
Å¡alys įpareigojamos grÄ Å¾inti atsakovui visa, kÄ yra gavÄ pagal niekines paskolos sutartis. IeÅ¡kinyje jau minÄta, kad paskolos gavÄjams iÅ¡ viso pagal paskolos sutartis buvo perduota 72 000 Eur mažiau, nei turÄjo bÅ«ti. IeÅ¡kovas nori pažymÄti, jog sutiko, kad atsakovas Å¡alių atžvilgiu įgytų didesnÄ reikalavimo teisÄ nei perduota pinigų suma, taÄiau taikant restitucijÄ Å¡alys turi bÅ«ti įpareigojamos grÄ Å¾inti atsakovui tik tiek, kiek realiai pagal kiekvienÄ iÅ¡ paskolos sutarÄių gavo.
Tai, kad iÅ¡ Å¡alių, taikant restitucijÄ , negali bÅ«ti reikalaujama grÄ Å¾inti daugiau, nei buvo perduota, patvirtina ir tas, jog tokiu bÅ«du atsakovas nepagrįstai praturÄtų, o Å¡alių padÄtis nesÄ Å¾iningai pablogÄtų. TodÄl ieÅ¡kovas praÅ¡o, pripažinus paskolos sutartis niekinÄmis, taikyti restitucijÄ Ä¯pareigojant ieÅ¡kovÄ kartu su treÄiuoju asmeniu atsakovui pagal paskolos sutartis grÄ Å¾inti 313 000 Eur sumÄ . IeÅ¡kovas pateiktame ieÅ¡kinyje praÅ¡Ä pripažinti negaliojanÄiomis G. ir I.
G. sudarytas 2016 m. gruodžio 23 d. hipotekos sutartį, 2017 m. lapkriÄio 27 d. hipotekos sutartį, 2018 m. sausio 19 d. hipotekos sutartį ir jos 2018 m. gegužÄs 4 d. papildymÄ , 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartį. Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas (jo taikymo sritis) patenka į Å¡alių bei atsakovo sudarytų paskolos sutarÄių sritį. SNTSKÄ® 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog Å¡is įstatymas taikomas kredito sutartims, pagal kurias kredito gavÄjo (Å¡iuo atveju Å¡alių) įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise.
Tuo tarpu 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, jog Å¡is įstatymas taip pat taikomas sutartims ar jų grupei, pagal turinį ir (arba) sudarymo tikslÄ priskirtinoms Å¡ios dalies 1 punkte nurodytoms kredito sutartims. Å iuo punktu įstatymo leidÄjas įtvirtino platesnÄ SNTSKÄ® taikymo galimybÄ užtikrinant, jog SNTSKÄ® reguliavimas bÅ«tų taikomos ir toms sutartims, kurios nÄra kredito, bet savo turiniu yra labai panaÅ¡ios (pavyzdžiui, paskolos sutarÄiai pagal kuriÄ paskolos gavÄjo tinkamas prievolÄs įvykdymas yra užtikrinamas nekilnojamojo turto įkeitimu).
Atsižvelgiant į tai, jog Å¡alių ir atsakovo sudarytų paskolos sutarÄių tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos sutartimis, darytina iÅ¡vada, jog Å¡alių ir atsakovo sudarytos sutartys reguliuojamos SNTSKÄ®, kadangi patenka į Å¡io įstatymo taikymo sritį. AnksÄiau ieÅ¡kinyje buvo minÄta, jog pinigų skolinimo veikla atsakovas verÄiasi sistemingai ir versliÅ¡kai, iÅ¡ Å¡ios veiklos gauna dideles pajamas (tai patvirtinta ne tik Å¡alių nurodytos aplinkybÄs, bet ir Lietuvos banko bei nuosprendžio baudžiamojoje byloje turinys), o siekdamas iÅ¡vengti privalomų mokÄjimų valstybei, paskolos sutarÄių atlygintinumÄ stengiasi maskuoti.
Nepaisant Å¡io maskavimo, tai, kad finansinių paslaugų teikimo veikla atsakovui yra finansiÅ¡kai naudinga (teikia pajamas) nÄra jokios abejonÄs. Atsakovas iÅ¡ pinigų skolinimo veiklos gauna pajamas įgydamas didesnÄs apimties reikalavimo teisÄ nei nurodyta paskolos sutartyje pinigų suma bei, kÄ pabrÄÅ¾Ä ir Lietuvos bankas, nustatydamas neproporcingas dideles netesybas, kurios yra iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ hipoteka įkeisto turto (minÄta, atsakovas reikalauja sudaryti maksimaliÄ sias hipotekos sutartis, pagal kurias bÅ«tų užtikrintas ir netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto).
Neproporcingai didelį netesybų dydį Å¡ioje situacijoje galutinai patvirtina ir pats SNTSKÄ® reguliavimas. SNTSKÄ® 16 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, jog: âFinansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais kredito gavÄjui gali bÅ«ti taikomos netesybos, nedidesnÄs kaip 0,05 procento pradelstos sumokÄti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus. Visais finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais netesybos negali bÅ«ti skaiÄiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.â Taigi, atsakovas, skolindamas lÄÅ¡as užtikrina tinkamÄ prievolÄs įvykdymÄ deÅ¡imt kartų didesnÄmis netesybomis nei leidžia SNTSKÄ® 16 straipsnio 6 dalis.
Atsižvelgiant į ta, kas nurodyta pirmiau, laikytina, jog paskolos sutarÄių atlygintinumÄ Å¡ioje situacijoje galima įžvelgti, todÄl SNTSKÄ®, kaip teisingai pažymÄjo ir Lietuvos bankas, turi bÅ«ti taikomas nepaisant to, jog atsakovas, maskuodamas paskolos sutarÄių atlygintinumÄ , bando SNTSKÄ® taikymo sÄ moningai iÅ¡vengti. SNTSKÄ® 3 straipsnio 11 dalyje yra nurodyta, jog: âKredito davÄjas - asmuo, iÅ¡skyrus fizinį asmenį ir pelno nesiekiantį juridinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti kreditÄ .â.
To paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: âTeisÄ verstis kredito teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiÅ«ros institucija įraÅ¡o jį į vieÅ¡Ä jį kredito davÄjų sÄ raÅ¡Ä .â. IÅ¡ Å¡ių teisÄs normų analizÄs yra akivaizdu, kad pastarosios - imperatyvaus pobÅ«džio. Jose vartojamos gramatinÄs konstrukcijos nepalieka asmenims laisvÄs veikti kitaip, nei nurodyta teisÄs normoje. Taigi, pagal Å¡ias teisÄs normas (SNTSKÄ® 3 straipsnio 11 dalis, 25 straipsnio 1 dalis) paskolos sutarties davÄjas, kuria įkeiÄiamas nekilnojamasis turtas (pažymÄtina, jog visos Å¡alių ir atsakovo sudarytos paskolos sutartys buvo užtikrintos nekilnojamojo turto hipoteka), privalo bÅ«ti tik pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris yra įraÅ¡ytas į vieÅ¡Ä kredito davÄjų sÄ raÅ¡Ä .
Tuo tarpu fizinis asmuo, kaip Å¡iuo atveju atsakovas, paskolos sutarties, kurios užtikrinimui įkeiÄiamas nekilnojamas turtas, Å¡alimi (paskolos davÄju) bÅ«ti negali, kadangi taip yra pažeidžiamos SNTSKÄ® 3 straipsnio 11 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neabejotinai imperatyvaus pobÅ«džio teisÄs normos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutarÄių tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, o paskolos sutarÄių davÄjas yra fizinis asmuo, neįregistravÄs savo finansinių paslaugų teikimo veiklos, konstatuotina, jog Å¡alių ir atsakovo sudarytos hipotekos sutartys, kuriomis buvo užtikrintas paskolos sutarÄių tinkamas įvykdymas, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normos (SNTSKÄ® 3 straipsnio 11 dalis, 25 straipsnio 1 dalis), todÄl hipotekos sutartys turi bÅ«ti pripažintos niekinÄmis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
IeÅ¡kovo nuomone, paskolos sutarÄių užtikrinimas hipotekos sutartimis yra neteisÄtas (pažeidžiantis SNTSKÄ® reguliavimÄ ), kadangi SNTSKÄ® aiÅ¡kiai nurodo, jog skolinti lÄÅ¡as užtikrinant lÄšų grÄ Å¾inimÄ nekilnojamojo turto įkeitimu gali tik pelno siekiantis juridinis asmuo, maža to, jis turi bÅ«ti įraÅ¡ytas į kredito davÄjų sÄ raÅ¡Ä . Akivaizdu, jog atsakovas esmingai neatitinka SNTSKÄ® paskolos davÄjui keliamų reikalavimų, jo veikla yra neteisÄta, todÄl SNTSKÄ® 3 straipsnio 11 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra neabejotinas.
DÄl viso paminÄto darytina iÅ¡vada, jog hipotekos sutartys turÄtų bÅ«ti pripažintos niekinÄmis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), kadangi akivaizdžiai pažeidžia imperatyvių įstatymo normų (SNTSKÄ® 3 straipsnio 11 dalis ir 25 straipsnio 1 dalis) pagrindu nustatytus reikalavimus. Kaip minÄta anksÄiau, atsakovas hipotekos sutarÄių pagrindu jau yra pradÄjÄs vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimus, t.y. niekiniu, imperatyvioms įstatymo normos prieÅ¡taraujanÄiu hipotekos sutarÄių pagrindu yra iÅ¡duoti vykdomieji įraÅ¡ai, kurie perduoti vykdyti antstoliams.
Vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo reikalavimas, ginÄijant jo iÅ¡davimo pagrindÄ (hipotekos sandorį), yra iÅ¡vestinis. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡io iÅ¡vestinio reikalavimo patenkinimas iÅ¡imtinai priklauso nuo to, ar yra tenkinamas ieÅ¡kovo pagrindinis reikalavimas dÄl hipotekos sutarties, kurios pagrindu vykdomasis įraÅ¡as buvo padarytas, pripažinimo negaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad hipotekos sutarÄių pripažinimas niekinÄmis nulemia ir vykdomųjų įrašų panaikinimÄ , ieÅ¡kovas praÅ¡o kartu panaikinti ir nurodomus ieÅ¡kinyje antstolių iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us.
BylÄ nagrinÄjant teismo posÄdžių metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas ieÅ¡kinį palaikÄ, papildomai paaiÅ¡kino, jog iÅ¡nagrinÄtoje Kauno apylinkÄs teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 teismo nuosprendžiu V. J. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, teismui konstatavus, jog jis neteisÄtai vertÄsi paskolų teikimu įvairiems fiziniams asmenims versliÅ¡kai. Teismo nuosprendis įsiteisÄjÄs, Kauno apygardos teismui priÄmus 2020 m. birželio 25 d. nutartį Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-317/2020.
IeÅ¡kovas teigÄ, kad Å¡i aplinkybÄ ir kitų asmenų liudijimai patvirtina ieÅ¡kinio argumentus, kad V. J., sudarydamas paskolos sutartis su ieÅ¡kovu veikÄ versliÅ¡kai, todÄl neteisÄta, gavo pajamas paskolos sutarÄių pagrindu palÅ«kanų pavidalu, neiÅ¡mokÄdamas dalies paskolos sutartyse nurodomų sumų, kas sudaro faktinį pagrindÄ pripažinti ginÄijamas paskolos sutartis negaliojanÄiomis (niekinÄmis) nuo jų sudarymo momento. Atsakovas V. J. ir treÄiasis asmuo byloje A. J. atsiliepimuose į ieÅ¡kinį praÅ¡o jį atmesti bei priteisti turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Atsiliepimuose nurodoma, jog V. J. skolininkams G. G., I. G. perdavÄ arba pervedÄ mokestiniais pavedimais visas paskolų sutartyse įraÅ¡ytas pinigų sumas, o jie savo paraÅ¡ais patys patvirtino, kad tas pinigų sumas gavo. IeÅ¡kovas pats siekia neteisÄtai praturtÄti. Sudarydamos sutartį, Å¡alys kartu prisiima ir atsakomybÄ už joms pagal sutartį tenkanÄių prievolių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . G. G., pasiraÅ¡ydamas paskolų sutartis, hipotekų sutartis patvirtino, kad sutartis perskaitÄ, suprato dÄl turinio ir pasekmių, jos atitinka G.
G., I. G. valiÄ . Notarai kabinetuose paskolos sutarÄių tvirtinimo metu atsakovui bei G. G., I. G. iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kindavo paskolos sutarÄių sÄ lygas, prievolių terminų praleidimo pasekmes, delspinigių dydį, G. G., I. G. klausdavo, ar jie teisingai įvertino savo galimybes vykdyti sutartyse nustatytas prievoles paskolų davÄjui V. J.. G. G., I. G. kiekvienÄ kartÄ užtikrindavo notarus, kad jie prievoles V. J. tikrai įvykdys laiku, paskolas grÄ Å¾ins, o jeigu ir negalÄtų grÄ Å¾inti, tai turi pakankamai, nekilnojamojo turto, kurį parduos ir įvykdys prievoles, be to, patys gauna daug pajamų.
TodÄl ieÅ¡kovas G. G., I. G. valiÄ ginÄija nepagrįstai, nesÄ Å¾iningai, pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalies, 3 dalies nuostatas. Atsakovas nevykdo jokios neteisÄtos veiklos. G. G., I. G. valia buvo gauti neatlygintines paskolas, paskolų sutartimis jie jas gavo. Atsakovui kaip fiziniam asmeniui, nesiverÄianÄiam skolinimo veikia, t. y. sudaranÄiam pavienes paskolos sutartis (tarp jų ir užtikrintas hipoteka ar įkeitimu) su kitais fiziniais asmenimis, kurie siekia sudaryti arba sudaro kredito sutartis asmeninÄms, Å¡eimos, namų Å«kio, bet ne verslo ar profesinÄms reikmÄms, įstatymai nenustato pareigos gauti licencijÄ ar bÅ«ti įraÅ¡ytam vieÅ¡Ä jį vartojimo kredito davÄjų sÄ raÅ¡Ä .
Vadovaujantis Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Å¡is įstatymas netaikomas kredito sutartims, pagal kurias kreditas suteikiamas be palÅ«kanų, jokių kitų mokesÄių, iÅ¡skyrus tuos, kuriais padengiamos tiesiogiai su kredito užtikrinimu susijusios iÅ¡laidos. IeÅ¡kovo su atsakovu sudarytomis ginÄijamomis paskolų sutartimis atsakovas ieÅ¡kovui ir treÄiajam asmeniui I. G. paskolas suteikÄ be palÅ«kanų, todÄl Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatos Å¡ioms paskolų sutartims netaikomas.
Taigi, ginÄijamomis paskolos sutartimis nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos (SNTSKÄ® 3 straipsnio 11 dalis, 25 straipsnio 1 dalis), o paskolos sutartys neturi ir negali bÅ«ti pripažintos niekinÄmis. IeÅ¡kovo su atsakovu sudalytos ginÄijamos paskolų sutartys neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis), nes jas tvirtino notarai, o iÅ¡ieÅ¡kojimus vykdomosiose bylose vykdo antstoliai teisÄs aktų nustatyta tvarka. Jokių notarų ar antstolių įvykdytų pažeidimų ieÅ¡kovas nenurodÄ.
Notarų ar antstolių įgaliojimai yra suteikti valstybÄs, jie yra ypatingo valstybÄs pasitikÄjimo asmenys, profesionalai. TodÄl atsakovo nuomone nÄra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti ginÄijamas paskolos sutartis niekinÄmis, negaliojanÄiomis ir taikyti praÅ¡omÄ ieÅ¡kovo restitucijÄ . Atsakovas teigia, kad atsakovo skolininko - Å«kininko A. S. patvirtinimas (ieÅ¡kinio priedas Nr. 11), kuriame A. S. nurodo, jog tarp V. J. (Atsakovo) ir A. S. sudaryta paskolos sutartis buvo atlygintinÄ, kadangi skolinantis 150 000 Lt skolinimo mokestis sudarÄ 24 000 Lt. nereiÅ¡kia, kad A.
S. gavo 24 000 Lt mažiau, nei nurodyta paskolos sutartyje. IeÅ¡kinio teiginiai dÄl A. S. yra deklaratyvÅ«s. A. S. patvirtinimas nÄra susijÄs su byla, ieÅ¡kovas to neįrodinÄja bei neįrodo. IeÅ¡kovo su atsakovu sudarytos ginÄijamos paskolų sutartys yra užtikrintos nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka). TodÄl ieÅ¡kovas nepagrįstai atsakovui bando taikyti VKÄ® 22 straipsnį ir kitas nuostatas, atsakovas nÄra joks vartojimo kredito davÄjas. IeÅ¡kovo su atsakovu sudarytos ginÄijamos paskolų sutartys neatitinka vartojimo sutarties sÄ vokos.
IeÅ¡kovas tam nepateikÄ jokių rimtų argumentų. IeÅ¡kovo ir jo sutuoktinÄs turtas buvo įkeistas užtikrinant skolininkų G. ir I. G. įsipareigojimų atsakovui V. J. pagal keturias paskolų sutartis įvykdymÄ . AplinkybÄ, jog ieÅ¡kovo ir I. G. įsipareigojimai pagal minÄtas paskolų sutartis nÄra įvykdyti, patvirtina notarų vykdomieji įraÅ¡ai, kurie nÄra nuginÄyti, todÄl galiojantys. IeÅ¡kovo ir I. G. atsakovui V. J. įkeisti daiktai tarnauja pagrindinÄms prievolÄms užtikrinti, todÄl įkeitimo teisÄ (hipoteka) ir kitos papildomos (Å¡alutinÄs) teisÄs, atsirandanÄios iÅ¡ pradinių prievolių, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinÄms prievolÄms CK Å¡eÅ¡tosios knygos IX skyriuje iÅ¡vardytais prievolių pabaigos pagrindais.
Vienas iÅ¡ hipotekos pasibaigimo pagrindų pagal CK yra turtinÄs prievolÄs - skolinio įsipareigojimo-įvykdymas (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.123 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas ir I. G. nÄra įvykdÄ prievolių atsakovui V. J., kurių užtikrinimui buvo sudarytos hipotekos, todÄl sprÄstina, jog nÄra teisinio pagrindo ieÅ¡kinį patenkinti. Byloje suformuota sistemingai nenuosekli, prieÅ¡taringa ieÅ¡kovo pozicija patvirtina jog ieÅ¡kovas tyÄia nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kÄ Å¾inomai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ( CPK 95 straipsnis), jam skirtina baudÄ o iki 50 nuoÅ¡imÄių iÅ¡ Å¡ios baudos skirtina kaip kompensacija atsakovui V.
J. už patirtÄ turtinÄ bei neturtinÄ Å¾alÄ - tame tarpe laiko gaiÅ¡inimÄ procesiniams dokumentams rengti. Teismo posÄdyje atsakovas V. J. nurodÄ kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡Ä priteisti jo turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. IeÅ¡kinys atmetamas NagrinÄjamoje byloje sprendžiamas Å¡alių ginÄas dÄl keturių paskolos sutarÄių pripažinimo negaliojanÄiomis (niekinÄmis) nuo jų sudarymo momento, paskolos gavÄjui įrodinÄjant, jog trys paskutiniosios sudarytos paskolos sutartys prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms â Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau Å¡iame sprendime SNTSKÄ®) 3 straipsnio 11 dalies, 25 straipsnio 1 dalies nuostatoms, Vartojimo kredito įstatymo (toliau sprendime VKÄ®) 22 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todÄl naikintinos CK 1.80 straipsnio 1 dalies teisiniu pagrindu.
IeÅ¡kovas teigia, kad viena sutartis (2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartis) buvo sudaryta iki įsigaliojant SNTSKÄ®, todÄl ji ir likusios trys taip pat prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, todÄl naikintinos ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies teisiniu pagrindu. Kartu ieÅ¡kovas nurodo, jog pagal sudarytas paskolos sutartis jis ir sutuoktinÄ I. G. gavo mažiau pinig, nei paskolos sutartyse yra įraÅ¡yta, teigia, jog pagal visas keturias paskolos sutartis gavo 70 200 Eur mažesnÄ sumÄ , todÄl, pripažinus paskolos sutartis negaliojanÄiomis, praÅ¡o taikyti restitucijÄ 313 000 Eur sumai, įpareigojant ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti Å¡iÄ sumÄ V.
J. (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Byloje suformuluoti ir iÅ¡vestiniai reikalavimai â praÅ¡oma pripažinti negaliojanÄiomis (niekinÄmis) ab initio hipotekos sutartis ir vykdomuosius raÅ¡tus: 1) 2016 m. gruodžio 23 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. sausio 8 d. notaro Mindaugo Lado padarytÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. ML-196); 2) 2017 m. lapkriÄio 27 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. sausio 8 d. notarÄs Renatos KrÅ«velytÄs padarytÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. RK-98); 3) 2018 m. sausio 19 d. hipotekos sutartį ir jos 2018 m. gegužÄs 4 d. papildymÄ bei 2019 m. sausio 8 d. notarÄs Renatos KrÅ«velytÄs padarytÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. RK-96); 4) 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. sausio 8 d. notarÄs Renatos KrÅ«velytÄs padarytÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. RK-94).
DÄl sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodomu pagrindu Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti bÅ«tina konstatuoti dviejų sÄ lygų visetÄ : kad teisÄs norma yra imperatyvioji ir kad jos pažeidimo padarinys â sandorio negaliojimas. Sprendžiant dÄl abiejų Å¡ių sÄ lygų esminÄ reikÅ¡mÄ turi ne lingvistinÄ komentuojamos normos iÅ¡raiÅ¡ka, o interesas, kurio apsaugÄ Å¡i norma užtikrina. Imperatyvioji teisÄs norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenÄs ar didžiosios jos dalies interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todÄl sprendžiant, ar norma imperatyvioji, turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje ŽŪB âMinaiÄiaiâ v.
AB âŽemaitijos pienasâ, bylos Nr. 3K-3-14/2010; 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , v. Vilniaus miesto savivaldybÄ, UAB âStart Vilniusâ, bylos Nr. 3K-3-585/2014). TaÄiau praktikoje gali pasitaikyti situacija, kai teisÄs normoje nÄra taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to imperatyvo, todÄl sprendžiant dÄl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisÄs normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisÄs norma gina, taip pat tos teisÄs normos sisteminiai ryÅ¡iai su kitomis normomis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. lapkriÄio 30 d. nutartis civilinÄje byloje uždaroji akcinÄ bendrovÄ âI.
T.â v. uždaroji akcinÄ bendrovÄ âBusturasâ, bylos Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinÄje byloje MarijampolÄs rajono apylinkÄs vyriausiojo prokuroro, ginanÄio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams UAB âBitÄ Lietuvaâ ir kt. bylos Nr. 3K-3-523/2011). IeÅ¡kovas byloje, praÅ¡ydamas pripažinti niekinÄmis tris paskolos sutartis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu nurodo, jog ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos paskolos sutartys patenka SNTSKÄ® reguliavimo sferÄ , todÄl prieÅ¡tarauja SNTSKÄ® 3 straipsnio 11 daliai, 25 straipsnio 1 dalies, taip pat ir VKÄ® 22 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Teismas, sprÄsdamas Å¡ioje dalyje Å¡alių ginÄÄ , visų pirma nustato, kokie teisiniai santykiai susiklostÄ tarp paskolos gavÄjų bei paskolos davÄjo atsakovo, Å¡alims sudarius keturias notarines paskolos sutartis ir kokios teisÄs normos reglamentuoja tokius santykius. Teismas nustatÄ, jog byloje minimas paskolos sutartis sudarÄ fiziniai asmenys, sutartys yra patvirtintos notaro, prieÅ¡ sudarant paskolos sutartis Å¡alys bendravo, ieÅ¡kovas G. G., jo žmona I. G., tiek atsakovas V. J. turÄjo galimybÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ant paskolos sutartis siÅ«lyti ir įtraukti į sutartį norimas sÄ lygas.
Tai liudija paskolos sutartyse esantys įraÅ¡ai apie sutartyje Å¡alių valia nustatomÄ netesybų (delspinigių) dydį, nurodoma, kad paskolos gavÄjai mano, kad Å¡alių sutarti delspinigiai yra protingi ir teisingi, jog paskolos yra neatlygintinos. Paskolų sutarÄių tekstuose susitariama dÄl galimybÄs paskolÄ grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ , sutartyse įraÅ¡omos nuostatos, kad Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kinta ir žinoma CK 6.63 â 6.65 straipsnių turinys, nurodoma, kad sutartys sudarytos laisva abiejų Å¡alių valia, nenaudojant apgaulÄs ir spaudimo, po tekstu, kad Å¡ios sutartys yra garsiai perskaitytos, suprastos kaip atitinkanÄios Å¡alių valiÄ , Å¡alys pasiraÅ¡o, nurodoma, jog kad paskolų sutarties prasmÄ ir pasekmÄs Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintos.
Teismas nustatÄ, jog paskolos gavÄjai sutartyje savo ranka įraÅ¡ydavo tekstÄ , kad nurodomÄ paskolos sutartyse įraÅ¡ytÄ visÄ paskolos sutarties sumÄ iÅ¡ paskolos davÄjo jie gavo. Apklaustas teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas G. G. paaiÅ¡kino, jog gautus pinigus iÅ¡ V. J. pagal paskolos sutartis jis pats ir jo žmona I. G. perskaiÄiuodavo notaro kabinete, dalyvaujant V. J., pinigus į rankinÄ Ä¯sidÄdavo jo žmona I. G., po to jie visi pasiraÅ¡ydavo sudarytÄ paskolos sutartį, jÄ patvirtindavo notaras.
Apklaustas teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad su atsakovu V. J. anksÄiau buvo pažįstamas, bendravo su juo ir iki 2016 metų, kai sudarÄ pirmÄ jÄ paskolos sutartį. Jis tuo metu skolinosi iÅ¡ V. J. įvairias pinigų sumas, jas grÄ Å¾indavo. Teismas vertina, kad ieÅ¡kovui G. G., jo sutuoktinei I. G. ir V. J. sudarius ir pasiraÅ¡ius 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį, 2017 m. lapkriÄio 27 d. paskolos sutartį, 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį, 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį ir paskutinÄs paskolos 2018 m. gegužÄs 4 d. pakeitimÄ , tarp Å¡alių susiklostÄ paskoliniai teisiniai santykiai, reglamentuojami CK 6.870 straipsnio 1 dalyje.
Byloje nustatyta, kad paskolos sutartimis viena paskolos Å¡alis (paskolos davÄjas) perdavÄ kitos Å¡alies (paskolos gavÄjams) nuosavybÄn pinigus, o paskolos gavÄjai įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolos davÄjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ). CK 6.871 straipsnio 2 dalis nustato, jog paskolos sutartis yra pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento, o 3 dalis â paskolos gavÄjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku. Be to, ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos paskolos sutartys atitiko ir įstatymo reikalaujamos formos reikalavimus, jos sudarytos raÅ¡ytine forma, patvirtintos notaro (CK 6.871 straipsnio 1, 4 dalys).
Teismas atkreipia dÄmesį, jog teisÄs normos neriboja fizinių asmenų laisvÄs susitarti dÄl paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo sudarant hipotekos sutartį, įkeiÄiant nekilnojamÄ jį turtÄ esamos ar bÅ«simo prievolÄs įvykdymui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). NagrinÄjamu atveju matyti, kad prievoles gražinti paskolas pagal byloje minimas paskolos sutartis atsakovai užtikrino sutartine hipoteka (CK 4.175 straipsnio 2 dalis), sudarydami 2016 m. gruodžio 23 d. hipotekos sutartį, 2017 m. lapkriÄio 27 d. hipotekos sutartį, 2018 m. sausio 19 d. hipotekos sutartį ir jos 2018 m. gegužÄs 4 d. papildymÄ , 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartį.
Pirmiau nurodomos aplinkybÄs ir jų vertinimas leidžia daryti teismui pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog susitarianÄios Å¡alys, pasinaudodamos teise laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalys), sudarÄ keturias paskolos sutartis ir turto įkeitimo hipoteka sutartis, pagal kurias atsakovas suteikÄ, o ieÅ¡kovai gavo sutartyse nurodomas pinigų sumas, kurias paskolų gavÄjai įsipareigojo grÄ Å¾inti, bei užtikrino jų grÄ Å¾inimÄ jiems priklausanÄio nekilnojamojo sutartine hipoteka (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 4.170 straipsnio 1 dalis, 4.175 straipsnio 2 dalis).
Teismas pirmiau nurodomais motyvais atmeta ieÅ¡kovo nurodomus argumentus, kad byloje ginÄijamos G. ir I. G. ir V. J. sudarytos keturios paskolos sutartys ir turto įkeitimo hipoteka sutartys patenka į SNTSKÄ® reglamentuojamų sutarÄių sferÄ , jog joms taikytinos Å¡io įstatymo nuostatos, draudžianÄios teikti paskolas fiziniams asmenims (SNTSKÄ® 3 straipsnio 11 dalis), draudžianÄioms asmenims, priežiÅ«ros institucijai neįraÅ¡ius jų į vieÅ¡Ä jį kredito davÄjų sÄ raÅ¡Ä , teikti paskolas (SNTSKÄ® 25 straipsnio 1 dalis).
SNTSKÄ® 1 straipsnyje nurodyta, jog Å¡io įstatymo paskirtis nustatyti su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo sÄ lygas ir informavimo apie Å¡ias sÄ lygas reikalavimus, kredito davÄjo, kredito tarpininko ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybÄ vykdant Å¡iame įstatyme numatytÄ , veiklÄ . Ä®statymo leidÄjas SNTSKÄ® 2 straipsnio 1 dalyje nustatÄ Å¡io įstatymo taikymo sritis â jis taikomas kredito sutartims, pagal kurias kredito gavÄjo įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka ir kredito sutartims, kurių paskirtis įgyti arba iÅ¡laikyti teisÄ Ä¯ žemÄs ar kito projektuojamo nekilnojamojo turto nuosavybÄ.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo civilinÄse bylose Nr. 3K-3-14/2010; Nr. 3K-3-585/2014); Nr. 3K-3-480/2010; Nr. 3K-3-523/2011) suformuotÄ praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžia, kad SNTSKÄ® nuostatos yra nukreiptos kad užkirsti galimybÄ neįregistruotiems kreditų teikimo veiklos priežiÅ«ros institucijoje subjektams, bei fiziniams asmenims teikti kredito paskolas, neleisti kredito davÄjams neteisÄtai pasipelnyti nustatant dideles palÅ«kanų, netesybų normas, kartu siekiant apsaugoti valstybÄs interesÄ valdyti ir kontroliuoti kreditų įmonių veiklÄ , bei iÅ¡ Å¡ios vykdomos kreditų teikimo veiklos gauti pajamas.
LeksiÅ¡kai ir gramatiÅ¡kai aiÅ¡kinant SNTSKÄ® 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, galima daryti skubotÄ prielaidÄ , kad vien tik gauto kredito grÄ Å¾inimÄ gavÄjui užtikrinus nekilnojamojo turto hipoteka, tokia sutartis jau patenka į SNTSKÄ® reglamentavimo sferÄ . TaÄiau teismas atkreipia dÄmesį, jog SNTSKÄ® 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Å¡is įstatymas netaikomas kredito sutartims, pagal kurias kreditas suteikiamas be palÅ«kanų ir jokių kitų mokesÄių, iÅ¡skyrus tuos, kuriais padengiamos tiesiogiai su kredito užtikrinimu susijusios iÅ¡laidos.
Byloje nustatyta, kad Å¡alims sudarant 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį, 2017 m. lapkriÄio 27 d. paskolos sutartį, 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį, 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį ir jos 2018 m. gegužÄs 4 d. pakeitimÄ , atitinkamai Å¡ių sutarÄių 4.1, 1.5 punktuose buvo Å¡alių susitarta, kad paskolos yra neatlygintinÄs ir kad už naudojimÄ si paskolos suma paskolos gavÄjai palÅ«kanų nemoka. Nors ieÅ¡kovas byloje įrodinÄjo, kad atsakovas palÅ«kanas paskaiÄiuodavo ir gaudavo jas neiÅ¡mokÄdamas tam tikros, paskolos sutartyje įraÅ¡ytos suteikiamos paskolos sumos dalies, taÄiau įstatymo leistinų įrodymų Å¡iems teiginiams pagrįsti jis byloje nepateikÄ (CPK 178 straipsnis).
Teismas byloje pateiktus įrodymus vertina kaip visumÄ , neteikdamas nÄ vienam įrodymui prioriteto, iÅ¡skyrus prima facie įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ä®statymų leidÄjas CPK 197 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinÄs nuostatÄ , kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybÄs ar savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybÄs įgaliotų asmenų, nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ . NagrinÄjamu atveju visas byloje ginÄijamas paskolos sutartis patvirtino valstybÄs įgaliotas asmuo â notaras, Å¡iame oficialiame raÅ¡ytiniame įrodyme yra įtvirtinta kategoriÅ¡ka nuostata, kad paskolos gavÄjai nemoka, o paskolos davÄjas negauna palÅ«kanų už naudojimÄ si pinigais.
MinÄtos paskolos sutarties sÄ lygos, nustatanÄios sandorio neatlygintinumÄ , Å¡alių valia nepakeistos, įstatymo nustatyta tvarka nenuginÄytos (CK 6.228 straipsnis), todÄl teismas jomis, sprÄsdamas Å¡alių ginÄÄ , vadovaujasi. Teismas pirmiau nurodomų motyvų pagrindu sprendžia, kad Å¡alių sudarytos keturios paskolos sutartys buvo neatlygintinÄs, pagal Å¡ias sutartis atsakovas negavo, o ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinÄ nemokÄjo palÅ«kanų už naudojimÄ si gautais pinigais (CPK 178 straipsnis, CK 6.37 straipsnis).
Teismas atmeta ieÅ¡kovo teiginius, jog jam paÄiam ir kitiems ieÅ¡kinyje minimiems asmenims (A. S.) atsakovas neperduodavo dalies paskolos sutartyse nurodomos pinigų sumos. Å iame teismo sprendime jau minÄta, kad paskolos sutartys bÅ«davo sudaromos notaro kabinete, sutartyse nurodomos sÄ lygos, kad dalis paskolų sumų prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis, jau yra pervesta paskolos gavÄjams, Å¡alių buvo įraÅ¡ytos, pats ieÅ¡kovas teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis ir jo žmona du kartus perskaiÄiuodavo notaro kabinete atsakovo perduotus grynuosius pinigus, juos pasiimdavo ir įsidÄdavo į rankinÄ.
Visos Å¡ios nustatytos aplinkybÄs liudija, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinÄ gavo visas paskolos sutartyse nurodomas paskolų sumas, kitu atveju jie turÄjo teisÄ ir galimybÄ atsisakyti pasiraÅ¡yti paskolų sutartis, arba paskolos sutartyse savo ranka įraÅ¡yti tas sumas, kurias jų teigimu jie iÅ¡ atsakovo realiai gavo. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas byloje nepateikÄ patikimų įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kinyje nurodomus teiginius, kad jis ir sutuoktinÄ I. G. pagal paskolos sutartis gavo tik 313 000 Eur sumÄ .
Teismas atmeta ieÅ¡kovo argumentus, kad tas faktas, jog iÅ¡nagrinÄtoje Kauno apylinkÄs teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 ir joje priimtu 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu yra nustatyta, kad V. J., sudarydamas paskolos sutartis su įvairiais fiziniais asmenimis, veikÄ versliÅ¡kai, gavo pajamas iÅ¡ sudarytų paskolos sutarÄių palÅ«kanų pavidalu, turi įrodomÄ jÄ prejudicinÄ reikÅ¡mÄ Å¡ioje byloje. Teismas nustatÄ, kad V. J. Kauno apylinkÄs teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, teismui konstatavus, jog jis neteisÄtai vertÄsi paskolų teikimu 2010 â 2013 metais, jog jis tai vykdÄ versliÅ¡kai ir kad liudytojų parodymai patvirtina, kad jis gaudavo palÅ«kanas už suteiktas paskolos sutartis.
TaÄiau teismas taip pat nustatÄ, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo 2016 â 2018 metais sudarytos paskolos sutartys nebuvo tyrimo objektu Kauno apylinkÄs teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019, dÄl Å¡ioje civilinÄje byloje tiriamų ir vertinamų paskolos sutarÄių versliÅ¡kumo ir palÅ«kanų (ne)mokÄjimo Kauno apylinkÄs teismas nuosprendyje nÄra pasisakÄs. TodÄl teismas, sprÄsdamas Å¡alių ginÄÄ Å¡ioje byloje, Kauno apylinkÄs teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 nesivadovauja.
Teismas konstatuoja, kad byloje nustaÄius, kad ginÄo paskolos sutartys yra neatlygintinos, vadovaujantis SNTSKÄ® 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, jos nepatenka į minÄto straipsnio reguliavimo sferÄ . Nurodomų motyvų pagrindu teismas atmeta ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo sudarÄs paskolos sutartis su atsakovu ir neįregistravÄs kreditų teikimo veiklos priežiÅ«ros institucijoje, pažeidÄ imperatyvias įstatymo nuostatas (SNTSKÄ® 3 straipsnio 11 dalis, 25 straipsnio 1 dalis), kas sudaro ieÅ¡kovo manymu pagrindÄ praÅ¡yti teismo pripažinti ginÄo paskolos sutartis negaliojanÄiomis (niekinÄmis) nuo jų sudarymo momento CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Vertinant ieÅ¡kovo argumentus, kad paskolos sutartys pažeidÄ VKÄ® 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pažymi, jog kredito sutarties samprata yra apibrÄžta CK 6.881 straipsnio 1 dalyje, t.y. kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavÄjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sÄ lygomis pinigines lÄÅ¡as (kreditÄ ), o kredito gavÄjas įsipareigoja gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir mokÄti palÅ«kanas. Pagal komentuojamojo įstatymo sÄ lygas akivaizdu, kad fizinis asmuo negali suteikti vartojimo kredito.
Teismo iÅ¡vadas, kad byloje minimos Å¡alių sudarytos keturios paskolos sutartys nÄra vartojimo kredito sutartys, patvirtina paskolos sutarÄių lingvistinÄ ir gramatinÄ analizÄ, paskolų gavÄjo įsipareigojimai panaudoti paskolas investicijoms į vykdomÄ statybos verslÄ . Kad paskolos panaudotos ieÅ¡kovo Å¡eimos poreikiams tenkinti paneigia tos byloje nustatytos aplinkybÄs, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo paÄmÄ beveik pusÄ milijono eurų paskolų, pinigus investavo į įvairius nekilnojamojo turto objektus, kurie nÄra skirti Å¡eimos poreikiams tenkinti.
Byloje nustaÄius, kad Å¡alys nÄra sudarÄ vartojimo kredito sutarÄių, nÄra pagrindo sprÄsti, kad sudarydamas paskolos sutartis atsakovas pažeidÄ VKÄ® 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. DÄl sandorių negaliojimo CK 1.81 straipsnyje nurodomais pagrindais IeÅ¡kovas ginÄijamas paskolos ir hipotekos sutartis praÅ¡Ä pripažinti negaliojanÄiomis tuo faktiniu pagrindu, kad jos akivaizdžiai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Teismas pažymi, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvÄs principas užtikrina Å¡alims teisÄ laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.
Vadovaudamosi sutarties laisvÄs principu, Å¡alys gali sudaryti imperatyviosioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei neprieÅ¡taraujanÄius sandorius. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralÄs požiÅ«riu vertintinas pagal moralÄs vertybių (gÄrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo) sampratÄ . CK 1.81 straipsnio1 dalyje neatskleistas formuluotÄs âvieÅ¡oji tvarkaâ ar âgera moralÄâ turinys.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad reikalavimÄ byloje grindžiant CK 1.81 straipsnio pagrindu, turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alies(ų) ketinimas buvo skirtas tikslui, prieÅ¡ingam vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius Å¡alies ketinimus, jeigu jie nÄra akivaizdÅ«s, privalo įrodyti sutartį ginÄijantis asmuo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
IeÅ¡kovo vertinimu, vieÅ¡oji tvarka yra nesuderinama su situacija, kai valstybÄje įstatymų leidÄjas yra aiÅ¡kiai ir konkreÄiai nustatÄs kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu teikimo tvarkÄ ir reikalavimus Å¡ių kreditų davÄjams, o atsakovas V. J., piktnaudžiaudamas ir bandydamas apeiti Å¡iuos reikalavimus, iÅ¡vengti mokesÄių, jų nepaiso ir sistemingai bei nuolat įstatymus pažeidžia. Tuo daro žalÄ teisinių santykių stabilumui, skurdina paskolos gavÄjus, kadangi iÅ¡ieÅ¡ko ypaÄ didelio dydžio netesybas.
Teismas pažymi, jog prieÅ¡taraujanÄiais vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei gali bÅ«ti pripažinti sandoriai, kuriuos sudaryti draudžia įstatymas, taip pat jei sandorį sudaranÄių Å¡alių(ies) veiksmai nukreipti nusižengti vieÅ¡ajai tvarka ir gerai moralei. Teismas Å¡iame sprendime jau yra pasisakÄs, kad ieÅ¡kovo, jo sutuoktinÄs ir atsakovo sudarytos paskolos sutartys atitiko įstatymo leidÄjo nustatytus reikalavimus, teismas sprendÄ, kad fiziniai asmenys turi teisÄ sudaryti paskolos ir turto įkeitimo sandorius, nustatyti tokiose sutartyse priimtinas tarpusavio teises ir pareigas.
Å ioje byloje dalyvaujanÄių asmenų pinigų skolinimas, sandorių sudarymas paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, tokių sandorių sudarymo siekÄ tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas. Teismas nurodomais motyvais ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dÄl sandorių negaliojimo CK 1.81 straipsnyje nurodomu pagrindu atmeta kaip nepagrįstÄ . DÄl vykdomųjų įrašų panaikinimo Nustatyta, kad byloje ginÄytų paskolos ir hipotekos sutarÄių pagrindu atsakovas yra pradÄjÄs vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimus, hipotekos sutarÄių pagrindu yra iÅ¡duoti vykdomieji įraÅ¡ai, kurie perduoti vykdyti antstoliams.
Vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo reikalavimas, ginÄijant jo iÅ¡davimo pagrindÄ paskolos ir hipotekos sandorį, yra iÅ¡vestinis. Teismui atmetus ieÅ¡kovo reikalavimus pripažinti paskolos ir hipotekos sandorius negaliojanÄiais, nÄra pagrindo tenkinti praÅ¡ymo panaikinti ieÅ¡kinyje nurodomus notarų iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us. DÄl restitucijos Teismui atmetus ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti paskolos sutartis negaliojanÄiomis (niekinÄmis), nÄra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ restitucijÄ (CPK 178 straipsnis, CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
IeÅ¡kovas turi teisÄ ir galimybÄ pats grÄ Å¾inti atsakovui iÅ¡ jo gautas paskolas. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Nustatyta, kad valstybÄ bylÄ nagrinÄjant teisme turÄjo 86,27 Eur iÅ¡laidų procesiniams dokumentams įteikti. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ G. G. priteisiamos turÄtos valstybÄs iÅ¡laidos byloje (CPK 92 straipsnis). Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarties pagrindu ieÅ¡kovui G. G. iki teismo sprendimo priÄmimo buvo atidÄtas 4 035,50 Eur žyminio mokesÄio sumokÄjimas, todÄl Å¡i žyminio mokesÄio suma priteisiama valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 96 straipsnis).
Viso valstybei iÅ¡ G. G. priteisiama 4 121,77 Eur suma. Nustatyta, kad bylÄ nagrinÄjant teismo posÄdžio metu atsakovas V. J. teismui pateikÄ PVM sÄ skaitÄ Nr. 41937 ir pinigų priÄmimo kvitÄ Nr. 2184 (popierinÄs bylos 6 tomas, lapai 105, 106), kuriais įrodinÄjo, jog turÄjo byloje 6,99 Eur ir 0,63 Eur iÅ¡laidas, praÅ¡Ä Å¡ias sumas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodÄ, jog 2020 m. sausio 31 d. PVM sÄ skaitoje nurodomus reikmenis â 16 spalvotų segtuvų, 5 kartoninius segtuvus ir du tuÅ¡inukus jis privalÄjo įgyti Å¡ios bylos reikmÄms ir kad ieÅ¡kovas turi pareigÄ atlyginti jam iÅ¡laidas, susijusias su kanceliarinių reikmenų pirkimu, bei bylos kopijų darymu.
Nurodomais motyvais atsakovo praÅ¡ymas priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo 7,62 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas atmetamas (CPK 178 straipsnis, 93 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 121,77 Eur žyminio mokesÄio ir valstybÄs turÄtų iÅ¡laidų byloje (iÅ¡ieÅ¡kotojas - ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas - 5660, mokÄjimo paskirtis - âžyminis mokestisâ).
SumokÄjus nedelsiant pateikti kvito ar mokÄjimo pavedimo originalÄ pirmosios instancijos teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Kauno apygardos teismui. TeisÄjas Arvydas Žibas