e028e61d-5196-4f7f-963d-e1d3eb1931f0 · Panevėžio apylinkės teismas

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1-1206-1046/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08187-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.2.4.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 6 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė, sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei R. M., kaltinamajam L. N., nukentėjusiajam A.

K., nukentėjusiosios K. C. atstovui advokatui R. K., nukentėjusiosios A. A. atstovei advokatei E. N., nedalyvaujant nukentėjusiosioms K. C., A. A., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1976 m. gegužės 19 d., Panevėžio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) mėsos rÅ«kytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos įrodymus, n u s t a t ė : Kaltinamasis L. N. 2018 m. vasario 17 d., apie 11.00 val., Panevėžyje, Pramonės gatvėje, ant viaduko, esančio ties pastatu Nr. 8, vairuodamas automobilį Saab 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, kad kiekvienu momentu galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, dėl ko slidžiame kelyje nesuvaldė automobilio, automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , atsitrenkė į toje kelio pusėje esančius kelio atitvarus, po smÅ«gio atÅ¡oko atgal ir susidÅ«rė su Å¡ia eismo juosta iÅ¡ priekio važiavusiu automobiliu Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A.

K., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio Opel Zafira keleivis M. S. – jis mirė nuo galvos sumušimo – į tai nurodo muštinė žaizda dešinėje galvos plaukuotoje dalyje, dešinės pusės kaukolės skliauto skeveldriniai lūžiai, kaukolės pamato skeveldriniai lūžiai, galvos smegenų traiškytiniai pažeidimai, daugybiniai paviršiniai odos įbrėžimai veido dešinėje, daugybiniai veido kaulų lūžiai. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas Kaltinamasis L.

N. savo kaltę nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad įvykis buvo 2018 m. vasario 17 d. Važiavo savo automobiliu su Å¡eima. Automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas. Dar buvo Å¡viesu, bet oro sÄ lygos buvo ne kokios. Lijo lietus ar Å¡lapdriba, buvo rÅ«kas. MaÅ¡ina pradėjo slysti ir jos nebesuvaldė, nes toje vietoje yra įkalnė. Greitis buvo apie 70 km/h. Turėjo pasirinkti saugesnį greitį, kad neįvyktų avarija. MaÅ¡ina iÅ¡slydo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , trenkėsi į atitvarÄ ir po to į prieÅ¡prieÅ¡ais važiavusį automobilį.

MaÅ¡ina sukosi, todėl net nesuprato, kad atsitrenkė į kitÄ automobilį. Tiesiog to nematė. Po smÅ«gio visi iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos. ApžiÅ«rėjo savo vaikÄ , žmonÄ . KitÄ automobilį pamatė tik po atsitrenkimo, kai jau iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio. Tame automobilyje buvo du žmonės: A. K. ir žuvęs M. S.. PagalbÄ iÅ¡kvietė kituose automobiliuose buvę žmonės. Kai atvažiavo tarnybos, pasakė, kad kitame automobilyje yra žuvęs žmogus. Po įvykio nelabai bendravo su nukentėjusiaisiais, tik su nukentėjusiuoju A.

K.. Å iam nukentėjusiajam atlygino turtinės žalos dalį, t. y. apie 1700 Eur, kurios nepadengė draudimo iÅ¡moka. MaÅ¡ina buvo drausta. IÅ¡ draudimo gavo praneÅ¡imÄ , kad nukentėjusiesiems atlyginta 5000 eurų neturtinė žala, t. y. maksimali draudimo mokama suma. Kalbėjosi po avarijos su nukentėjusiÄ ja A. A.. Atsiprašė jos, siÅ«lė neturtinės žalos atlyginimÄ , bet nebesusitarė iki galo. Žino, kad nukentėjusioji A. A. teismui pateikė 3000 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti.

Supranta, kad savo veiksmais padarė žalÄ , bet iÅ¡ karto tokios sumos atlyginti negalėtų, kadangi pats gauna apie 350 eurų atlyginimÄ , žmona irgi panaÅ¡iai. Dar turi kreditÄ paėmę ir reikia mokėti alimentus nesantuokinei dukrai. Santaupų neturi. TokiÄ sumÄ gal ir galėtų atlyginti per metus. Norėtų, kad ieÅ¡kinio suma bÅ«tų mažesnė. Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodoma: Iš nukentėjusiojo A. K. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2018 m. vasario 17 d., apie 10.45 val., vairuodamas automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Panevėžyje, Pramonės gatve, nuo automobilių turgaus link J. Janonio g. Kartu važiavo žmonos motinos sugyventinis M. S., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Abu buvo prisisegę saugos diržais. Tuo metu po truputį snyguriavo, buvo pašalę, važiuojamosios dalies paviršius nebuvo slidus.

Privažiavo viadukÄ , kuris yra ties įmone „Shmitz“. Tada pradėjo važiuoti aukÅ¡tyn į viadukÄ . Važiavo apie 60 km/h greičiu, greitis tikrai nebuvo didesnis nei 60 km/h. Važiavo pirma eismo juosta. Priekyje ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių nebuvo. Kylant į viadukÄ nesimatė, ar iÅ¡ priekio yra atvažiuojančių automobilių. Kai tik automobilis užvažiavo ant viaduko virÅ¡aus, staiga pamatė iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos į jo eismo juostÄ skersai slystantį automobilį SAAB.

Kadangi prieÅ¡ tai važiavo į įkalnę, todėl tÄ automobilį pamatė tik pakilęs iki viaduko virÅ¡aus. Automobilis kelio atžvilgiu buvo skersai gatvės, t. y. buvo pasisukęs deÅ¡iniuoju Å¡onu į jo automobilio priekį ir Å¡onu slydo įstrižai deÅ¡iniau, t. y. artėjo link jo automobilio. Å is automobilis slydo labai dideliu greičiu. Suprato, kad netrukus SAAB automobilis trenksis į jo automobilį, nes slydo tiesiai į jį. Bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo staigiai suko vairÄ Ä¯ kairę pusę, kad slystantis iÅ¡ priekio automobilis neatsitrenktų.

Pavyko pasukti automobilį kairiau ir įvažiuoti į savo važiavimo krypties antrÄ eismo juostÄ , kai SAAB automobilis įslydo į pirmÄ eismo juostÄ . Tačiau SAAB automobilis dideliu greičiu priekine dalimi trenkėsi į kelio atitvarus, dėl ko, po smÅ«gio atÅ¡oko atgal. Nuo smÅ«gio į atitvarus SAAB automobilio galinė dalis pakilo aukÅ¡tyn ir, atÅ¡okęs nuo atitvarų atgal galine dalimi automobilis SAAB trenkėsi į jo automobilio deÅ¡inę priekinę dalį, ten kur yra keleivio sėdynė.

Po smÅ«gio nebematė, kas vyksta aplinkui, iÅ¡siskleidė oro pagalvė, stipriai įsikibęs į vairÄ bandė suvaldyti automobilį. Automobilių susidÅ«rimas buvo jo važiavimo eismo pusėje. Jo automobilis smÅ«gio metu į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ iÅ¡važiavęs nebuvo. Kai po susidÅ«rimo jo važiuojantis automobilis sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pradėjo Å¡aukti žmonėms, kad kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ . Apibėgęs apie automobilį bandė atidaryti priekines keleivio duris, tačiau visa ta pusė buvo sulamdyta ir durys neatsidarė.

Tada atėjo dar keli žmonės ir jie atplėšė tas duris. IÅ¡ pradžių galvojo, kad keleivis yra be sÄ monės. Paskui atvyko gaisrininkai, kurie pradėjo pjaustyti automobilį ir iÅ¡traukė M. S.. Medikai konstatavo keleivio mirtį. Pats eismo įvykio metu nenukentėjo, buvo apgadintas tik jam priklausantis automobilis. Å i žala jam visiÅ¡kai atlyginta. Dalį žalos – 4600 Eur jam sumokėjo draudimo bendrovė, kitÄ dalį – 1700 Eur sumokėjo eismo įvykio kaltininkas L. N.. Jokių pretenzijų L.

N. neturi ir ateityje neturės, civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡. Vėliau paklausė SAAB automobilio vairuotojo, kaip nutiko, kad jis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Å is atsakė, kad dėl slidžios kelio dangos automobilis tapo nevaldomas ir pradėjo slysti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ (b. l. 41-43, 53). IÅ¡ liudytojo J. C. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiÅ¡kino, jog 2018 m. vasario 17 d. eismo įvykio metu žuvo jo žmonos K. C. brolis M. S..

Jų Å¡eima su M. S. nuolat palaikė glaudžius ryÅ¡ius, M. S. jiems labai padėdavo. Žmona K. C. Å¡iuo metu sunkiai serga, turi judėjimo ir koordinacijos sutrikimų, labai sunkiai vaikÅ¡to. Jai taip yra diagnozuota gerklės liežuvėlio atrofacija, dėl ko ji labai sunkiai pradėjo kalbėti, praktiÅ¡kai nebegalima suprasti, kÄ ji kalba. Visi Å¡ie sveikatos sutrikimai paÅ«mėjo po brolio M. S. žūties. Žmonai taip pat paÅ«mėjo depresija, kuria ji ankščiau sirgo. K. C. vartoja gydytojo paskirtus raminančiuosius vaistus.

Dėl sveikatos bÅ«klės labai retai iÅ¡eina iÅ¡ namų, tik pas gydytojus ar kur nors labai netoli, ji nebegali savimi pasirÅ«pinti, visÄ laikÄ jis ja rÅ«pinasi. Žmona negali atvykti į apklausÄ policijoje, taip pat negali bÅ«ti apklausiama namuose, nes dėl progresuojančios ligos nebegali kalbėti, nėra galimybių susikalbėti. Žmonai dėl brolio M. S. mirties yra padaryta didelė moralinė žala. Yra informuotas, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę (b. l. 56-57).

IÅ¡ nukentėjusiosios A. A. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiÅ¡kino, jog 2018 m. vasario 17 d. eismo įvykio metu žuvo jos sugyventinis M. S.. Apie eismo įvykį tÄ pačiÄ dienÄ pranešė dukra V. K.. Su M. S. kartu pragyveno beveik 16 metų, susituokę nebuvo. Žuvus sugyventiniui savo lėšomis jį palaidojo. Dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo į draudimo bendrovę kreipėsi jos dukra V. K., kuri tvarkė visus su iÅ¡laidomis susijusius reikalus. Draudimo bendrovė atlygino padarytÄ turtinę žalÄ ir sumokėjo 1183,34 Eur (b. l. 68).

IÅ¡ liudytojos V. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiÅ¡kino, jog M. S. buvo jos mamos A. A. sugyventinis, jie kartu iÅ¡gyveno 16 metų. Kai 2018 m. vasario 17 d. M. S. žuvo eismo įvykio metu, mama padengė visas jo laidojimo iÅ¡laidas. Kadangi pati tvarkė visus su draudimu susijusius reikalus, tai sÄ skaitos buvo iÅ¡duotos jos (liudytojos) vardu. Kreipėsi į draudimo bendrovę dėl laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo, pateikė susijusius dokumentus, į jos sÄ skaitÄ buvo pervesta 1183,34 Eur.

Å ie pinigai yra ne jos, bet jos motinos, nes, kaip minėjo, motina apmokėjo visas laidojimo iÅ¡laidas ir motina patyrė žalÄ . Pati jokios žalos nepatyrė ir pretenzijų niekam neturi (b. l. 79). IÅ¡ liudytojos J. N. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiÅ¡kino, jog 2018 m. vasario 17 d., apie 11 val., važiavo automobiliu Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo sutuoktinis L. N.. Sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, buvo prisisegusi saugos diržu. Galinėje keleivio sėdynėje sėdėjo 8 metų sÅ«nus, kuris taip pat buvo prisisegęs saugos diržu.

Važiavo Panevėžyje, Pramonės gatve nuo J. Janonio gatvės link automobilių turgaus. Važiavo antra eismo juosta. Koks buvo automobilio greitis nežino, nes į tai nekreipė dėmesio. Važiuojamosios dalies pavirÅ¡ius buvo pasidengęs Å¡lapiu sniegu, gatvė buvo visiÅ¡kai nenuvalyta. Privažiavus viadukÄ ir pradėjus į jį kilti, staiga jų automobilis dėl slidžios kelio dangos skersas pradėjo slysti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Ar tuo metu buvo iÅ¡ priekio atvažiuojančių automobilių nesimatė, nes kilo į įkalnę.

IÅ¡slydus į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ pajuto smÅ«gį, taip pat pajuto, kad automobilis po smÅ«gio atÅ¡oko atgal. Mano, kad tuo metu jų automobilis atsitrenkė į kelio atitvarÄ ir atÅ¡oko, kad jų automobilis po pirmojo smÅ«gio dar kur nors bÅ«tų atitrenkęs, nejuto, jai pasirodė, kad buvo tik tas vienas smÅ«gis. IÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio matė, kad toli nuo įvykio vietos stovi automobilis, tačiau iÅ¡ pradžių net nepagalvojo kad jis yra susijęs su įvykusiu eismo įvykiu.

Tačiau vėliau sužinojo, kad jų automobilis susidÅ«rė su Å¡iuo automobiliu ir eismo įvykio metu žuvo to automobilio keleivis. Dėl eismo įvykio niekam pretenzijų neturi (b. l. 83-86). IÅ¡ 2018 m. birželio 4 d. nukentėjusios K. C. pasiraÅ¡yto pareiÅ¡kimo matyti, kad ji nurodė, jog Panevėžio miesto Kelių policijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl autoįvykio, kurio metu žuvo jos brolis M. S.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja. AB „Lietuvos draudimas“ jai atlygino moralinę neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl brolio mirties.

Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos teisme nereikš (b. l. 61). Iš 2018 m. vasario 17 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad automobilis SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant Pramonės gatvėje esančio viaduko priekiu į šiaurės-rytų pusę, dešinėje gatvės pusėje nuo Pušaloto gatvės. Automobilio priekinė kairės pusės rato ašis yra nutolusi 48,90 metrų atstumu nuo pastato, pažymėto Nr. 8 pietinės sienos. Automobilio priekinė ratų ašis yra nutolusi 5,5 metro atstumu iki vakarinio bortelio, galinė ratų ašis yra nutolusi 3,1 metro atstumu iki vakarinio bortelio.

Automobilio dešinės pusės galinio rato ašis iki gulinčio to paties automobilio rato ant vakarinio šaligatvio yra nutolusi 6,3 metro atstumu. Nuo rasto automobilio rato 22,5 metro atstumu ant važiuojamosios dalies, kairės gatvės pusės, antrosios eismo juostos pradžios randasi išmėtytos automobilio detalės. Jų išsidėstymo ilgis 6,2 m., plotis 4,4 m. Ant važiuojamosios kairės pusės dalies pirmos ir antros eismo juostos matome prasidedančias važiuojamojoje dalyje išmėtytas automobilio detalės, kurių išsidėstymo ilgis prasideda nuo automobilio SAAB 9-5 galinės kairės pusės ašies ir tęsiasi į pietų pusę 18,1 metro atstumu.

Išsidėsčiusių detalių plotis yra 5,5 metro. Nuo dešinės pusės esančių išmėtytų važiuojamojoje dalyje detalių šleifo pabaigos iki kairėje pusėje kelio važiuojamojoje dalyje esančių išmėtytų detalių šleifo pradžios yra 10,7 metro atstumas. Nuo važiuojamosios dalies kairės pusės, esančių važiuojamojoje dalyje detalių išsidėstymo šleifo pabaigos 48,20 metro atstumu randasi automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matuojant iki kairės pusės galinio rato ašies.

Automobilis stovi priekiu į pietų pusę, antroje eismo juostoje. Jo deÅ¡inės pusės galinė rato aÅ¡is yra nutolusi 5,2 metro atstumu iki vakarinio bortelio kraÅ¡to, priekinė deÅ¡inės pusės rato aÅ¡is yra nutolusi 5,3 metro atstumu iki vakarinio bortelio kraÅ¡to. Oro sÄ lygos – Å¡viesus paros metas, kelio dangos bÅ«klė – padengta Å¡lapiu sniegu (b. l. 7-11, 12). IÅ¡ 2018 m. vasario 17 d. transporto priemonės apžiÅ«ros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad automobiliui SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, priekinės deÅ¡inės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, priekinės deÅ¡inės pusės durys, užpakalinis deÅ¡inės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, iÅ¡laužtas priekinis deÅ¡inės pusės ratas (b. l. 13-16, 21-22).

Iš 2018 m. vasario 17 d. transporto priemonės apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad automobiliui Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas, stogas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 17-20, 23-24). Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. AEC 7771267, išduoto AB „Lietuvos draudimas“, matyti, kad automobilio SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galiojo iki 2018 m. vasario 21 d. (b. l. 38).

Iš 2018 m. vasario 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M77/2017(05) matyti, kad M. S. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo muštinė žaizda dešinėje galvos plaukuotoje dalyje, dešinės pusės kaukolės skliauto skeveldriniai lūžiai, kaukolės pamato skeveldriniai lūžiai, galvos smegenų traiškytiniai pažeidimai, daugybiniai paviršiniai odos įbrėžimai veido dešinėje daugybiniai veido kaulų lūžiai.

M. S. lavone nustatyta: muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inėje galvos plaukuotoje dalyje, deÅ¡inės pusės kaukolės skliauto skeveldriniai lūžiai, kaukolės pamato skeveldriniai lūžiai, galvos smegenų traiÅ¡kytiniai pažeidimai, daugybiniai pavirÅ¡iniai odos įbrėžimai veido deÅ¡inėje, daugybiniai veido kaulų lūžiai; odos nubrozdinimai deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡inio rieÅ¡o srityje (b. l. 88-89). IÅ¡ 2018 m. birželio 1 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymos apie hidrometeorologines sÄ lygas matyti, kad 2018 m. vasario 17 d. naktį ir visÄ dienÄ snigo.

Vidutinis sniego dangos storis meteorologinėje aikštelėje 8 val. buvo 3 cm. Nuo 9 val. 30 min. iki 10 val. 43 min. buvo stebėta rūkana, nuo 10 val. 43 min. iki 10 val. 55 min. stebėtas prošvaistinis rūkas, vėliau vėl rūkana (b. l. 90). Iš 2018 m. birželio 19 d. pranešimo matyti, kad UAB „Panevėžio gatvės“ dėl 2018 m. vasario 17 d. eismo įvykio Panevėžyje, ties Pramonės g. 8 pastatu, kurio metu buvo apgadinti kelio atitvarai, žalos nepatyrė, ieškinio nereikš (b. l. 93).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. N. 2018 m. vasario 17 d., apie 11.00 val., Panevėžyje, Pramonės gatvėje, ant viaduko, esančio ties pastatu Nr. 8, vairuodamas automobilį Saab 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio Opel Zafira keleivis M. S.. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Kaltinamojo L. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nukentėjusioji A. A. teisme pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 162-164). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

IeÅ¡kinyje pateikiamas praÅ¡ymas dėl nukentėjusiosios A. A. patirtos neturtinės žalos, susijusios su gyvenimo draugo netekimu, atlyginimo yra pagrįstas. Sprendžiant klausimÄ dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl artimo žmogaus netekties, atsižvelgtina į tai, jog A. A. ir taip yra silpnos sveikatos ir žuvusysis jai nuolat padėdavo, o po eismo įvykio nukentėjusiosios sveikata pablogėjo dar labiau, todėl gyvenimo draugo, su kuriuo daugiau nei Å¡eÅ¡iolika metų vedė bendrÄ Å«kį, buvo saistoma stipraus emocinio ir dvasinio ryÅ¡io, netektis, be jokios abejonės, stipriai paveikė jos gyvenimÄ .

Nukentėjusioji, kaip teisiamojo posėdžio metu patvirtino jos atstovė advokatė, patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , sielvartÄ , jai buvo skirti antidepresantai ir raminamieji vaistai. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui) ir nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016).

Taigi akivaizdu, kad nukentėjusiosios praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma nevirÅ¡ija teismų praktikos nustatytų priteistinų sumų ribos, todėl laikytina, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai iÅ¡ kaltinamojo L. N. nukentėjusiosios A. A. naudai priteisiant 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis L. N. ir jo sutuoktinė gauna nedideles pajamas, turi du iÅ¡laikytinius, paskolÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju priteistos sumos mokėjimÄ yra pagrindas iÅ¡dėstyti dalimis, tuo labiau, kad ir pati nukentėjusioji, kaip nurodė jos atstovė, neprieÅ¡tarauja, kad žalos atlyginimas jai bÅ«tų sumokėtas dalimis.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis L. N. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ prie neatsargių nusikaltimų (BK 16 straipsnis). Kaltinamasis kaltę pripažino visiÅ¡kai, neteistas (b. l. 99), nebaustas administracine tvarka (b. l. 100) dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 101, 104), psichikos sveikatos centro apskaitÄ ir priklausomybės ligų įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b. l. 103).

Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į visas kitas bylos aplinkybes, į tai, kad Å¡ioje byloje nebuvo galimybės nukentėjusiesiems ir kaltinamajam susitaikyti, taip pat į tai, kad BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas – teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam L. N. už neatsargų nusikaltimÄ skirtinas laisvės atėmimo dydis nustatytinas mažesnis nei Å¡ios bausmės vidurkis, o bausmės vykdymas atidėtinas vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju kaltinamajam nėra pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Svarbia aplinkybe sprendžiant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam bÅ«tų užkirstas kelias dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2013). Nagrinėjamu atveju vadovaudamasis aptarta aktualia teismų praktika, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes ir įvertinęs paties L. N. asmenybę – neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, darbas yra užmiestyje, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad netekęs teisės vairuoti L.

N. gali netekti ir darbo, o tuo pačiu pasunkėtų ir priteisto civilinio ieškinio atlyginimas, teismas sprendžia, kad teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialia teise. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo L. N. išieškotinos 7,60 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

L. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. N. paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant L.

N. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiosios A. A. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ L. N. A. A. naudai priteisti 3000 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, Å¡iÄ sumÄ Ä¯pareigojant atlyginti per 18 (aÅ¡tuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ L.

N. 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) proceso iÅ¡laidų į valstybės pajamas. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose. Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė