e028cfe4-7f40-41fa-8925-ee187b4bf355 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                      Baudž. bylos Nr. 1A-858-116/2014 (S)                                                                                            Teisminio proceso Nr.1-82-1-00440-2014-7                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.2.4.; 2.1.2.7.; 2.4.2.1.

Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 29 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Gražvydo PoÅ¡kaus, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,nuteistajam V. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :

             V. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, iÅ¡ nesaugomos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas automobilio užvedimo spynelėje paliktu rakteliu, pagrobė neužrakintÄ V. S. priklausantį automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. 10 000 Lt turtinę žalÄ .              Apeliaciniu skundu nuteistasis V.

K. praÅ¡o pakeisti jam paskirtÄ bausmę Å¡velnesne, nesusijusia su laisvės atėmimu.              Skunde apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis V. S. teismui nenurodė, jog tÄ kart jam, t. y. V. K., užsiminus, kad galbÅ«t jam reikėtų nuvažiuoti iki kitos parduotuvės, pastarasis, tuo metu bÅ«damas neblaivus, su tuo sutiko, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė visiÅ¡kai kitas aplinkybes. Mano, kad įvyko nesusipratimas tiek iÅ¡ jo, tiek iÅ¡ nukentėjusiojo pusės.              Nuteistasis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis buvo įsidarbinęs ir turėjo legalias pajamas, pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir tris mažametes dukras, kuriomis turi rÅ«pintis, tačiau to negali padaryti dėl įkalinimo.

Be to, žala nukentėjusiajam nepadaryta, automobilis jam grÄ Å¾intas, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė pretenzijų jam neturintis. Teigia, kad apylinkės teismas nuosprendyje padarė prielaidÄ , jog bÅ«damas laisvėje jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant reikalui, praÅ¡o į teismo posėdį kviesti nukentėjusįjį V. S., taip pat jo (V. K.) sugyventinę V. M. bei M. M.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo skundÄ atmesti.              Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų. Spręsdamas V. K. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas įstatymo pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jam paskyrė tinkamÄ bausmę.Akivaizdu, kad teismas pripažino V.

K. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ . IÅ¡ nukentėjusiojo V. S. parodymų matyti, kad jis nuosekliai nurodė, jog savo automobilio V. K. nedavė, jo veiksmus vertina kaip vagystę, buvo pareiÅ¡kęs byloje civilinį ieÅ¡kinį, tačiau automobiliui atsiradus, ieÅ¡kinio atsisakė. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti Å¡iais parodymais nėra pagrindo. Tai, kad nukentėjusiojo automobiliu jis iÅ¡važiavo pastarajam nieko nepasakęs, teisiamajame posėdyje nurodė ir pats nuteistasis.

Jis taip pat nurodė „skaitantis“, t. y. sutinkantis, kad įvykdė nusikaltimÄ (112-113 b. l.). Liudytoja M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog į parduotuvę iÅ¡važiavo V. K. ir V. S., tačiau pastarasis po kurio laiko grįžo vienas ir pasakė, kad V. K. nuvažiavo jo automobiliu, pasakė jai: „nuvarė ir nuvarė“ (113-114 b. l.). V. K. kaltę padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo protokolas-pareiÅ¡kimas (1 b. l.), nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys (22-24 b. l.).

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas  V. K. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. K. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto bÅ«damas anksčiau teistas aÅ¡tuonis kartus, neiÅ¡nykus teistumui (56-68 b. l.), nepraėjus nė mėnesiui po jo paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, yra baustas administracine tvarka (83-94 b. l.).

Teismas taip pat nustatė vienÄ V. K. atsakomybę Å¡velninančiÄ aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus V. K. už padarytÄ nusikaltimÄ laisvės atėmimo bausmę.Kartu atkreipiamas dėmesys, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus    V. K. kaltu už nusikalstamų veikų padarymÄ , jam buvo paskirtos Å¡velnesnės negu laisvės atėmimas bausmės, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas ir nenorÄ laikytis įstatymų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui paskirta bausmė yra mažesnė negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), be to, ji, pritaikius BK 641 straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu, taigi, teigti, kad ši bausmė per griežta, nėra pagrindo.              Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Tai, kad nuteistasis atlikdamas jam paskirtÄ bausmę negalės tinkamai pasirÅ«pinti savo vaikais, priklauso nuo jo paties elgesio – nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:             Atmesti nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                             Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                                         Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                      Bronius Zalaga