2019-08-21 Nr. AB-16843-3-61-3-02554-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4667-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02554-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) viršininko 2018 m. liepos 16 d. (skunde nurodyta 2018 m. liepos 13 d. laikytina rašymo apsirikimu) įsakymą Nr. 10-TE-1282 „Dėl A. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas); 2) įpareigoti Vilniaus apskr. VPK ir Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) grąžinti pareiškėją į laisvas specialisto arba tyrėjo pareigas Vilniaus apskr. VPK, o tokių nesant – pasiūlyti užimti laisvas lygiavertes pareigas kitose policijos įstaigose arba žemesnes pareigas; 3) priteisti piniginę kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo pareigybė buvo panaikinta Policijos generalinio komisaro įsakymu. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo atleistas iš vidaus tarnybos neradus lygiaverčių pareigų, į kurias jis galėtų būti perkeltas. Pareiškėjo įsitikinimu, siūlymai turėjo būti teikiami dėl visoje policijos sistemoje, o ne vien Vilniaus apskr. VPK veiklos teritorijoje esančių laisvų pareigybių.

3. Pareiškėjas pastebėjo, kad pagal pareigybės aprašymą tyrėjo pareigybei nustatyti tie patys specialieji reikalavimai, kaip ir specialistui, todėl kvalifikacijos požiūriu tyrėjo ir specialisto pareigos yra lygiavertės. Be to, iki reformos specialisto ir tyrėjo pareigybės buvo priskiriamos tai pačiai kategorijai, todėl pareiškėjui turėjo būti siūlomos (kaip lygiavertės) ir tyrėjo pareigos. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. jis buvo laikinai perkeltas į tyrėjo pareigas. Tai reiškia, kad jis buvo pripažintas tinkamu tyrėjo darbui.

4. 2019 m. kovo 11 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su klausimu, ar Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) ta apimtimi, kuria specialisto ir tyrėjo pareigybės priskiriamos skirtingoms pareigybių kategorijoms, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

5. 2019 m. balandžio 3 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Atsakovas Vilniaus apskr. VPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą Vilniaus apskr. VPK prašė spręsti teismo nuožiūra.

7. Vilniaus apskr. VPK nurodė, kad 2018 m. vasario 27 d., 2018 m. kovo 6 d., 2018 m. kovo 12 d. ir 2018 m. liepos 11 d. pareiškėjas buvo raštu skatinamas pasirinkti jam tinkamą laisvą pareigybę iš ganėtinai ilgo laisvų pareigybių sąrašo. 2018 m. liepos 11 d. rašte pareiškėjas pažymėjo, kad su pasiūlymais nesutinka. Vilniaus apskr. VPK nuomone, komisariatas išnaudojo visas galimybes, siūlydamas pareiškėjui Vilniaus apskr. VPK laisvas pareigybes, tačiau pareiškėjas nerado sau tinkamos pareigybės ir su pasiūlymais nesutiko, todėl pareiškėjo atleidimas buvo teisėtas ir pagrįstas.

8. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Policijos departamentas taip pat prašė pakeisti jo procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo suinteresuotojo asmens.

9. Policijos departamentas nurodė, kad Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai numatytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas – „kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų“. Iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-919 matyti, kad Vilniaus apskr. VPK buvo naikinamos tam tikros pareigybės, tarp kurių buvo ir Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialisto pareigybė. Vilniaus apskr. VPK 2018 m. kovo 6 d. ir 2018 m. liepos 11 d. informaciniais lapeliais informavo pareiškėją dėl laisvų, atitinkamai 31 ir 26 pareigybių, tačiau pareiškėjas iš didelio skaičiaus laisvų pareigybių nepasirinko nei vienos tinkamos pareigybės.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjui buvo pateikti pasiūlymai užimti lygiavertes arba žemesnio lygio pareigas. Pareiškėjas sutiko užimti Vilniaus rajono 1-ojo veiklos skyriaus specialisto pareigybę (ji panaikinta 2018 m. kovo 7 d.), Vilniaus apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo postinio pareigas bei Vilniaus apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Prevencijos poskyrio specialisto pareigas, tačiau šios pareigos buvo panaikintos, todėl pareiškėjas jų negalėjo užimti. Teismas konstatavo, kad tai, jog vyko nuolatinis tikslinimas dėl pareigybių panaikinimo, negali paneigti vykdytų struktūrinių pertvarkymų realumo. Teismas pastebėjo, kad Vilniaus apskr. VPK sudarė realią galimybę pareiškėjui rinktis pareigybes iš pateiktų sąrašų, tačiau šiuos sąrašus tikslinant ir keičiant pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus. Teismas vertino, kad tai yra formalus trūkumas, kuris negali lemti esminių pareiškėjo įspėjimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos pažeidimų. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskr. VPK pateikė informaciją apie laisvas pareigas ir pareiškėjas turėjo galimybę jas rinktis visą įspėjimo laikotarpį. Teismas sprendė, kad dėl detalesnės informacijos pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Policijos departamentą ir aktyviai ieškoti galimybių užimti laisvas pareigybes. Vilniaus apskr. VPK pateikė sąrašus su laisvomis pareigybėmis. Teismas laikė tai tinkamu pareiškėjo informavimu apie laisvas pareigybes.

12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas ėjo Vilniaus apskr. VPK Šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialisto pareigas, todėl būtent Vilniaus apskr. VPK ir turėjo būti siūloma užimti laisvas pareigas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo noras, jog jam būtų siūlomos laisvos pareigos visoje policijos sistemoje neatitiktų nuostatų dėl darbo vietos apibūdinimo bei nepagrįstai išplėstų Statute suteiktas garantijas. 2018 m. liepos 11 d.

pareiškėjas išreiškė nesutikimą su pasiūlymais užimti laisvas pareigas, todėl teismas vertino, kad nėra reikšminga, kokias pareigas pareiškėjas siekė užimti. Pareiškėjui atsisakius užimti laisvas pareigas, Vilniaus apskr. VPK nebeturėjo teikti kitų pasiūlymų.

13. Teismas nustatė, kad iš byloje pateikto tyrėjo pareigybės aprašymo matyti, jog ši pareigybė specialiaisiais reikalavimais skyrėsi nuo pareiškėjo užimtos pareigybės. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas laikinai buvo perkeltas į tyrėjo pareigas, savaime negali patvirtinti pareiškėjo atitikties tyrėjo pareigybės specialiesiems reikalavimams.

14. Teismas nurodė, kad jam nekyla abejonių dėl ginčui taikytinų Statuto nuostatų, vertinant pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos. Teismas nenustatė teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

III. 15. Pareiškėjas A. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (700 Eur už apeliacinio skundo surašymą).

16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pagal Statuto 66 straipsnio 6 dalį, jeigu yra bent vienos lygiavertės pareigos, atleisti pareigūno negalima – jis privalo būti perkeltas į lygiavertes pareigas (netgi negavus pareigūno sutikimo), o jei nėra lygiaverčių pareigų, pareigūnas, jo rašytiniu sutikimu, perkeliamas į žemesnes pareigas. Atsižvelgiant į tai, atsakovai turėjo įrodyti, kad per visą įspėjimo laikotarpį (nuo įspėjimo įteikimo 2018 m. sausio 17 d.) nebuvo laisvų lygiaverčių pareigų, tačiau to atsakovai neįrodė.

10.2. Pareiškėjui buvo pateikti sąrašai ne su visomis laisvomis pareigybėmis, nes teismui pateiktame tos pačios dienos informaciniame lapelyje buvo nurodyta laisva pareigybė, kuri nebuvo pasiūlyta pareiškėjui (Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2-ojo poskyrio specialistas).

10.3. Visos 5 pareigybės, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi (ne tik lygiavertės, bet ir žemesnės kategorijos) pasirodė, kad neegzistuoja ir nurodytos sąraše „per klaidą“. Net per dieną nuo pareiškėjo kreipimosi buvo suorganizuotas pareiškėjui tikusios pareigybės panaikinimas (nors iki tol pareigybė nebuvo panaikinta). Tai negali būti formalumas ir net atsitiktinumas, tai sisteminis pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas.

10.4. Teismo sprendime nebuvo argumentuota, kodėl pareiškėjui neturėjo būti siūlomos laisvos pareigos visoje policijos sistemoje. Pareiškėjo darbdaviu laikytinas Policijos departamentas, o ne jo teritorinis padalinys.

10.5. Iki reformos specialisto ir tyrėjo pareigybės buvo priskiriamos tai pačiai kategorijai, todėl pareiškėjui kaip lygiavertės turėjo būti pasiūlytos ir tyrėjo pareigos, tačiau vadovybė nenorėjo, jog pareiškėjas tęstų darbą vidaus reikalų sistemoje ir tam sudarė visas sąlygas (nerengė pareiškėjo privalomos atestacijos, neleido laikyti sportinių normatyvų, siūlė tik fiktyviai laisvas pareigybes, nes vos tik pabandžius į bet kurias pretenduoti, paaiškėdavo, kad realiai jų nėra).

17. Atsakovas Vilniaus apskr. VPK atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Vilniaus apskr. VPK pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, kad pareiškėjas pats atsisakė užimti siūlomas pareigas ir tai lėmė sprendimą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos. Vilniaus apskr. VPK nuomone, teismas visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė pagrįstą sprendimą.

19. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Policijos departamentas nurodo, kad iš Statuto 62 ir 66 straipsnių matyti, jog tiek perkėlimas į lygiavertes, tiek į žemesnes pareigas turi būti derinamas su pareigūnu, o atleidimas galimas, jei pareigūnas nesutinka eiti kitų pareigų. Toks nesutikimas yra tada, kai negaunamas rašytinis pareigūno sutikimas dėl kitų pareigų užėmimo. Policijos departamentas pastebi, kad laisvos darbo vietos pareiškėjui buvo siūlomos, o nesant lygiaverčių pareigų, pareiškėjas turėjo galimybę rinktis iš ganėtinai ilgo žemesnių pareigybių sąrašo. Policijos departamento nuomone, Vilniaus apskr. VPK negalėjo teikti pareiškėjui kitose įstaigose esančių laisvų pareigybių sąrašų, nes šios įstaigos viršininkas neturi įgaliojimų priimti pareiškėją į darbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrino neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų, kadangi nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti nepaisoma apeliacinio skundo ribų.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas šiam ginčui aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jomis remiasi atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus.

23. Pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 10-TE-1282 „Dėl A. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“, remiantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktu kai panaikinama pareigybė ir pareigūnas nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.).

24. Pareigūno atleidimui iš tarnybos šiuo pagrindu yra reikšmingos ir įrodinėtinos dvi sąlygos, tai yra ar pareigūno užimta pareigybė realiai buvo panaikinta ir pareigūnas nesutiko eiti jam pasiūlytų kitų pareigų.

25. Pareiškėjas apeliacinio skundo negrindžia nesutikimu dėl užimtos pareigybės panaikinimo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl to ginčo nėra ir remiasi pirmosios instancijos teismo išvada, kad struktūriniai Vilniaus AVPK pakeitimai buvo realūs.

26. Dėl Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto atleidimo iš tarnybos sąlygos, kai pareigūnas nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų pažymėtina, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 6 dalį atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės pareigūno perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas.

27. Tai reiškia, kad atleidžiamam pareigūnui turi būti siūlomos lygiavertės pareigos, tai yra pareigos tik to paties lygio ir tos pačios kategorijos. Nesant tokių pareigų arba pareiškėjui atsisakius jas užimti, pareiškėjui turi būti pasiūlytos žemesnio lygio arba žemesnės kategorijos pareigos (žr. 2012 m. balandžio 11 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1793/2012).

28. Darbdavys neprivalo siūlyti pareigų pareigūnui tokių, kurioms nustatyti specialūs reikalavimai ir yra žinoma, kad pareigūnas tokių specialių reikalavimų neatitinka. Todėl darbdavys neprivalo nurodyti atleidžiamam asmeniui visų laisvų pareigų.

29. Pareiškėjas motyvuodamas skundą, kad jam nebuvo pasiūlytos Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2-ojo poskyrio specialisto pareigos privalėjo pagrįsti, kad šios pareigos yra lygiavertes jo buvusiai pareigybei ir, kad jis atitinka šiai pareigybei nustatytus specialius reikalavimus. Tik tokiu atveju būtų pagrindas teismui atlikti aplinkybių tyrimą dėl kurių minėtos pareigos nebuvo pasiūlytos atleidžiamam pareigūnui.

30. Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 6 dalies garantiją atleidžiamam pareigūnui privalo užtikrinti administravimo subjektas turintys teisę atleisti pareigūną iš tarnybos. Šio ginčo atveju toks subjektas yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas, todėl jis galėjo pareiškėjui siūlyti tik Vilniaus APVK veiklos teritorijoje veikiančiose policijos įstaigose buvusias laisvas pareigas.

31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui atsisakius užimti laisvas pareigas, Vilniaus AVPK nebeturėjo teikti kitų pasiūlymų. Ši išvada keistina, kadangi pagal Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 6 dalį atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės pareigūno perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. Tai reiškia , kad darbdavys privalo išnaudoti visas galimybes, kad būtų užtikrinta Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 6 dalimi nustatyta garantija. Todėl nepaisant, kad pareigūnas atsisakė užimti siūlomas pareigas, bet atleidimo laikotarpiu, atsiradus kitoms laisvoms lygiavertėms pareigoms arba žemesnio lygio bei žemesnės kategorijos pareigoms jos turi būti siūlomos atleidžiamam pareigūnui.

32. Šio ginčo atveju nėra įrodymų , kad buvo laisvų pareigų, kurias galėjo užimti pareiškėjas ir jos nebuvo siūlomos pareiškėjui, todėl pirmosios instancijos teismo išvados pakeitimas nėra pagrindas keisti teismo sprendimą, kadangi byla iš esmės išspręsta teisingai.

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai nevertinami, kadangi nėra reikšmingi bylos baigčiai.

34. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. (A. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė