Legislator Case Law & Legislation
e01fa8b1-2cad-46e1-b2bf-13db9ee5b3c5 AI generated

Civil court allows police officer's injury compensation claim but suspends enforcement due to defendant's poverty.

Case Number e01fa8b1-2cad-46e1-b2bf-13db9ee5b3c5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Panevėžys District Court dismissed the defendant's request to suspend the lawsuit proceedings and instead ordered the suspension of the judgment's enforcement for 48 months. The plaintiff, a police officer, sued for €6,694.38 in damages after sustaining a finger tendon rupture while treating a mentally unstable woman, an incident for which the defendant was later convicted of assault. The court found the defendant's financial situation extremely difficult, with monthly income of only €290 and no assets, making full payment impossible without causing severe hardship. Consequently, the court awarded the damages and litigation costs but suspended their collection to ensure the judgment's execution does not violate principles of fairness and reasonableness.

Legislator headnote

AI generated

CPK 284(1) str.; CK 1.5 str. - When a judgment debtor lacks the financial means to satisfy a debt, the court may suspend enforcement to prevent disproportionate hardship, balancing the creditor's rights with the debtor's economic reality.

Keywords

AI generated
suspension of enforcement insolvency of defendant civil compensation claim police officer injury proportionality principle

Cited Legislation

AI generated
CPK 284 str. 1 d.
CK 1.5 str.
LR CPK 79 str.
LR CPK 80 str.
LR CPK 88 str.
LR CPK 93 str.
LR CPK 96 str.
LR CPK 259 str.
LR CPK 260 str.
LR CPK 270 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-2186-223/2017             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01214-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                      2.6.4; 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.8; 3.2.6.1                                 PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 1 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė, sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,dalyvaujant atsakovės atstovei advokatei V.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovei K. L. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka irn u s t a t ė:               IeÅ¡kovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laikÄ ir vietÄ informuotas, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant, ieÅ¡kinį palaiko.              IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 6694,38 Eur nuostolių atlyginimo.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2016-08-08 apie 16.24 val. Panevėžio apskrities VPK vyriausias patrulis T. S., dirbdamas patrulių ekipaže „560“ pagal iÅ¡kvietimÄ vyko adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal praneÅ¡imÄ buvo moteris, kuri grasina nužudyti savo motinÄ . Nuvykus į vietÄ , buvo nustatyta, kad name yra neblaivi K. L., kuriÄ bÅ«tina pristatyti į ligoninę. Siekiant suteikti pagalbÄ K. L. ir pristatyti jÄ Ä¯ ligoninę , ji buvo surakinta antrankiais ir sodinama į policijos automobilį.

K. L. aktyviai prieÅ¡inosi ir po Å¡ios spyrių T. S. pajuto stiprų deÅ¡inės plaÅ¡takos mažojo pirÅ¡to skausmÄ . T. S. kreipėsi į medikus, kur jam buvo nustatytas deÅ¡inės rankos mažojo pirÅ¡to sausgyslės plyÅ¡imas ir jam buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas. 2016-10-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr.1-760-334/2016 K. L. pripažinta kalta pagal LR Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį. Dėl T. S. sveikatos sutrikdymo buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas bei tarnybinis patikrinimas. 2016-11-02 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 50-IS-112 konstatuota, kad T.

S. traumÄ patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai. 2016-11-30 Lietuvos VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažymoje Nr. 3137 nustatyta, kad T. S. padarytas sveikatos sutrikdymas yra lengvo laipsnio. 2016-12-13 Policijos departamento prie VRM Finansų ir investicijų valdybos iÅ¡vadoje Nr. 5- IL-3574 pasiÅ«lyta Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nui T. S. skirti 6694,38 Eur piniginę kompensacijÄ , kuriÄ Panevėžio apskrities VPK 2016-12-23 pervedė į T.

S. sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs pareigÅ«nui kompensacijÄ , įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusį asmenį – atsakovę K. L..            Atsakovės atstovė su ieÅ¡kiniu nesutinka atsiliepime nurodytais motyvais. Teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti nėra teisinio pagrindo, nes atsakovė negalėjo suvokti vieÅ¡osios teisės aktais nustatytos žalos atlyginimo prievolę.

Atgręžtinis reikalavimas į atsakovę gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius visos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas . CK 6.290 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, kurios mokamos sveikatos sužalojimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Nukentėjusiajam pareigÅ«nui buvo iÅ¡mokėta jo 7-ių mėnesių atlyginimų dydžio kompensacijÄ , kuri nesiejama su realiu nedarbingumo laikotarpiu. Å alia to T. S. dar buvo mokamos ir laikino nedarbingumo iÅ¡mokos.

Dėl to svarbu žinoti kiek realiai pajamų gavo T. S. ir tik po to ieÅ¡kinį tenkinti tokia apimtimi kokio dydžio buvo padaryta reali žala. Atsakovė tyčia policijos pareigÅ«no nesužalojo. Ji turi psichinių sutrikimų, yra tik 40 proc. darbinga, turi mažametį vaikÄ , nedirba . Dėl to, atsakovei bÅ«tų nepakeliama naÅ¡ta sumokėti praÅ¡omo dydžio nuostolius. Baudžiamoji byla nebuvo tinkamai iÅ¡nagrinėta. Manytina, kad nukentėjęs T. S. buvo nepakankamai atsargus. Dėl Å¡ių visų aplinkybių priteistina žala mažintina arba ieÅ¡kinys visai atmestinas.          IeÅ¡kinys tenkintinas.          IÅ¡ byloje esančio 2016-08-09 Tarnybinio praneÅ¡imo ( b. l. 6-7) matyti, kad vykdant tarnybines pareigas darbe buvo sužalotas patrulis T.

S.. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo ( b. l. 8-11) matyti, kad apie T. S. tarnybos metu patirtÄ traumÄ buvo informuotos gydymo įstaigos, vyko tarnybinis tyrimas. IÅ¡ praneÅ¡imų apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ ( b. l. 12-22) matyti, kad T. S. nedarbingumas tęsėsi 67 dienas. IÅ¡ Nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vados ( b.l.23-26) matyti, kad juo buvo konstatuota, kad T. S. patyrė nelaimingÄ atsitikimÄ tarnybos metu ir Å¡is įvykis pripažintas draudžiamuoju. IÅ Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto ( b. l. 28-29) matyti, kad juo konstatuota jog nelaimingo atsitikimo priežastis buvo pasiprieÅ¡inimas policijos pareigÅ«nui.

Visos jau nurodytos aplinkybės konstatuotos ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje ( b. l. 31-36). Iš 2016-11-30 Specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr.3127 ( b. l. 38) matyti, kad T. S. patirtas sužalojimas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Iš Išvados dėl sprendimo priėmimo ( b. l. 39-40) matyti, kad T. S. siūloma išmokėti 6694,38 Eur piniginė kompensacija. Iš mokėjimo nurodymo ( b. l.

43) matyti, kad 2016-12-23 T. S. iÅ¡mokėta 6694,38 Eur.           Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau Statutas) (2013-12-30 – 2016-11-10 suvestinė redakcija) 50 straipsnio 3 dalį pareigÅ«nui kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, iÅ¡mokama kompensacija (sumažinta priklausančios iÅ¡mokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastÄ , bÅ«tent , lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigÅ«nui iÅ¡mokama nuo 1 iki 12 jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.

         Atsakovės kaltė sužalojus pareigÅ«nÄ T. S. konstatuota 2016-10-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymu, pagal kurį atsakovė K. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 286 straipsnį už tai, kad ji, 2016-08-08 apie 16.43 val., (duomenys neskelbtini) namo, nenorėdama vykdyti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vyriausiojo patrulio T. S. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vyresniojo patrulio D.

P., atvykusių pagal iÅ¡ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautÄ praneÅ¡imÄ dėl name, adresu (duomenys neskelbtini), reikalingos pagalbos GPM ir socialinės tarnybos darbuotojams, teisėtų reikalavimų, duotų remiantis Policijos veiklos įstatymu, paklusti ir nusiraminti, aktyviai prieÅ¡inosi sulaikymui – vedama į tarnybinį automobilį, nėjo, prieÅ¡inosi, stipriai muistėsi, sodinant į tarnybinį automobilį, spardė automobilio duris, stiklÄ , nemažiau trijų kartų koja spyrė T.

S. ir D. P. į kojas ir T. S. į deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ , Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vyriausiajam patruliui T. S. padarydama deÅ¡inės plaÅ¡takos penkto pirÅ¡to sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių pabrinkimu (tinimu), t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams, turintiems vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus.             Baudžiamasis įsakymas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas ir įsiteisėjo.

Sutinkamai su CPK 182 straipsnio 3 dalimi nereikia įrodinėti aplinkybių, liečiančių asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ( prejudiciniai faktai). Policijos pareigÅ«nui T. S. atsakovės K. L. veiksmais padaryti sužalojimai, sukėlė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymÄ , dėl kurio T. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Jis buvo nedarbingas 67 kalendorines dienas. (b. l. 9-12) Å ios aplinkybės konstatuotas 2014-07-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymu, 2014-08-08 nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 50 IS6- 17 (b. l. 13-17), bei 2014-09-18 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje ir kituose tarnybinio tyrimo dokumentuose. 2016-11-30 Specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr.3127 nurodyta, kad T.

S. padarytas sužalojimas priskiriamas prie lengvo laipsnio. Taigi, T. S. sužalojimo aplinkybės ir sužalojimų sunkumo laipsnis jokių abejonių nekelia ir tai laikytina byloje visiÅ¡kai įrodyta ( CPK 178-179 straipsniai).             LR Civilinio kodekso 6.280 straipsnis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio, todėl ieÅ¡kovas ir įgijo regreso teisę į žalÄ padariusiÄ atsakovę K.

L..               Nors atsakovės atstovė ir nurodė, jog žalos dydis byloje yra neįrodytas, teismas atsakovės argumentus, dėl priteisiamos žalos dydžio laiko nepagrįstais. Nukentėjusiajam ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute numatytÄ kompensacijÄ . (Statuto 50 straipsnio 3 dalis ). Å ios kompensacijos dydis nėra siejamas su nukentėjusiojo nebuvimo dėl sužalojimo darbe trukme, t. y. nuo nedarbingumo laikotarpio nepriklauso, o priklauso tik nuo patirto sužalojimo sunkumo.

Kompensacija Å¡iuo atveju atlieka ne tik turtinės , bet ir neturtinės žalos atlyginimo pareigÅ«nui funkcijÄ . Kaip matyti, civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ atsakovei nebuvo pareikÅ¡ta nei iÅ¡ ieÅ¡kovo nei iÅ¡ nukentėjusiojo T. S. pusės. Piniginė kompensacija buvo iÅ¡mokėta pagrįsto dydžio, t. y. tokio dydžio kokį nustato norminis aktas, reguliuojantis Å¡iuos teisinius santykius. JÄ gavęs nukentėjusysis T. S. nėra nepagrįstai praturtėjęs, todėl nebus nepagrįstai praturtėjęs ir ieÅ¡kovas regreso tvarka iÅ¡siieÅ¡kojęs iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ kaip patirtus nuostolius.

Todėl teismas nemato jokio pagrindo mažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti nuostolių dydžio.        Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė neturi prisiimti atsakomybės, kuri atsirado vieÅ¡osios teisės pagrindu.         Kas liečia šį argumentÄ , tai sutiktina su atsakovės atstove, kad Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui, atsiranda vieÅ¡osios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriÅ¡kai prisiima pareigÄ mokėti socialines iÅ¡mokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbÄ , valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikÅ¡mingus kriterijus.

Tačiau Å¡i prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareigÅ«nÄ sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalÄ . Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiÅ¡kintinas kitų CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste, t. y. vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

Taigi policijos pareigÅ«nÄ sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigÅ«nams iÅ¡mokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti žalÄ â€“ nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam iÅ¡mokėjusi valstybės institucija.

Toks civilinės atsakomybės aiÅ¡kinimas neturi jokio teisinio pagrindo. ŽalÄ padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sÄ lygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai).            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, aiÅ¡kindama CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalių normas, nurodė, kad valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigÅ«nui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiÅ¡kai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis).

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija jam padarytÄ Å¾alÄ , tai įstaiga regreso tvarka iÅ¡ kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala.             Statuto 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigÅ«nui iÅ¡mokama nuo 1 iki 12 jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡mokėta nukentėjusiajam pareigÅ«nui 7- ių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija. Pažymėtina, kad Å¡i įstatymo nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigÅ«no patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, todėl iÅ¡mokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigÅ«no patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ sukėlė neteisėti žalÄ padariusio asmens veiksmai.

Bet koks neteisėtas veiksmas, sukėlęs žalÄ sveikatai tarnybinių pareigų atlikimo metu, gali lemti ne tik turtinius padarinius nukentėjusiajam, iÅ¡reiÅ¡kiamus negautų pajamų ir patiriamų sveikatos priežiÅ«ros, reabilitacijos iÅ¡laidų forma, bet ir daugybę kitų padarinių, todėl valstybė, siekdama didesnės pareigÅ«nų apsaugos ir skatindama juos aktyviai vykdyti savo pareigas, nepaisant kylančios didelės rizikos, įtvirtino alternatyvius žalos atlyginimo mechanizmus. Tačiau Å¡iuo atveju neužtenka vien paties kompensacijos iÅ¡mokėjimo ir nukentėjusiojo nedarbingų dienų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, nes, sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi bÅ«ti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiÅ¡kė ir koks jos dydis.

Dalis išmokėtos kompensacijos gali būti papildoma socialinė garantija pareigūnui, tiesiogiai nesusijusi su pareigūno patirta žala, arba gali nedengti visos pareigūno patirtos neturtinės žalos. Kiekvienu atveju ieškovas turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).                 Atsakovės atstovė teigia, kad ieškovas ieškinyje visiškai neįrodinėjo žalos dydžio.

Atkreiptinas dėmesys, kad konkrečiai ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti nuostolius, kuriuos ir sudaro nukentėjusiajam pareigÅ«nui iÅ¡mokėta 7-ių jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, neindividualizavo, neiÅ¡skyrė, kokia konkreti žala ir kokio dydžio buvo patirta, tačiau nurodė, kad kompensacijos dydis tiesiogiai su nedarbingumo laikotarpiu nėra siejamas, ji padengia visÄ patirtÄ Å¾alÄ ( b. l. 3), taigi preziumuojama, kad kompensacijos dydis pilnai padengia patirtÄ Å¾alÄ .

Ä®vertinus tai, kad nukentėjusysis civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nereiÅ¡kė, tai, kad atsakovė sužalojo pareigÅ«nÄ Å¡iam vykdant savo tarnybines pareigas, įvertinus atsakovės veiksmų pobÅ«dį, žeminantį, nepagarbų elgesį pareigÅ«no atžvilgiu, pripažintina, kad T. S. bÅ«tent dėl atsakovės veiksmų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, taip pat dėl iÅ¡puolio T. S. buvo sužalotas, nedarbingas 67-ias kalendorines dienas, dėl sužalojimų ne tik nedarbingumo laikotarpiu, bet ir vėliau, jautė skausmÄ , akivaizdu, kad kompensacijos suma pripažintina visiÅ¡kai protinga ir pagrįsta.

Gavęs iÅ¡mokėto dydžio piniginę kompensacijÄ T. S. nėra nepagrįstai praturtėjęs, todėl nebus nepagrįstai praturtėjęs ir ieÅ¡kovas regreso tvarka iÅ¡siieÅ¡kojęs iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ kaip patirtus nuostolius.                    Tokiu bÅ«du dėl jau nurodytų motyvų ir argumentų bei įrodymų pagrindu konstatuotina, kad atsakovės veiksmuose yra visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryÅ¡is ( CK 6.245-6.249 straipsniai), todėl civilinė atsakomybė jai taikytina.

Pažymėtina, kad atsakovė iÅ¡ esmės neneigia savo veiksmų , kaltės ir priežastinio ryÅ¡io egzistavimo fakto, o nevisiÅ¡kai sutinka su žalos dydžiu, dėl kurio pagrįstumo jau buvo pasisakyta .                 Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė sumažinti priteistinÄ Å¾alÄ . Å is praÅ¡ymas negali bÅ«ti patenkintas, nes nėra jokio pagrindo mažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti nuostolių dydžio, nes jÄ gavęs nukentėjęs nėra nepagrįstai praturtėjęs, nebus nepagrįstai praturtėjęs ir ieÅ¡kovas regreso tvarka, iÅ¡siieÅ¡kojęs iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ kaip patirtus nuostolius.

Papildomai nurodoma, kad pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pažymėtina, kad minėtoje nuostatoje nurodoma išimtis dėl bendros taisyklės, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, be to, sumažinti nuostolių dydį yra teismo teisė, o ne pareiga.

Pažymėtina, kad taikant CK 6.251 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti vertinama ir atsakomybės prigimtis, o nagrinėjamu atveju žala atsirado iÅ¡ nusikalstamų atsakovės veiksmų, žala padaryta valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, pareigÅ«no sveikatai, atsakovei dėl jos veiksmų taikyta baudžiamoji atsakomybė, todėl, akivaizdu, kad žalos dydžio sumažinimas Å¡iuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis).

Be to, nors CK 6.282 straipsnio3 dalyje yra numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia, Å¡ioje byloje tai netaikytina, kadangi atsakovė pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 286 straipsnį (pasiprieÅ¡inimas valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), o Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti.

Taigi, pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį žalos dydžio sumažinimas negalimas.                             Atsakovė praÅ¡o priteistų nuostolių mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis. IeÅ¡kovas teismo posėdyje nedalyvauja ir savo argumentų tuo klausimu neiÅ¡reiÅ¡kė. Kaip matyti, atsakovei diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai, ji yra darbinga 40 proc. , viena augina mažametę dukrÄ L., gim. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 53-55). Teismo posėdžio metu liudytoja (atsakovės mama) Z.

L. parodė, kad atsakovės pajamos yra maždaug 290 Eur per mėnesį įvairių paÅ¡alpų pavidalu, jokio brangaus turto atsakovė neturi. Nors raÅ¡ytinių duomenų byloje nėra, tačiau teismas turi diskrecijos teisę tikėti ar ne liudytojų paaiÅ¡kinimais, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas laiko esant tikslinga laikyti įrodyta, kad atsakovės turtinė padėtis yra sudėtinga ir sunki, jos galimybės užsidirbti yra labai abejotinos.              CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarkÄ .

Ä®vertinus atsakovės gaunamas pajamas, turimus iÅ¡laikytinius, darytina iÅ¡vada, kad visos priteistos sumos atsakovė realiai sumokėti negali, todėl, atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes ir vykdymo procese galimas iÅ¡ieÅ¡koti sumas, sprendimo vykdymas iÅ¡dėstytinas . Byloje nėra duomenų apie sunkiÄ ieÅ¡kovo turtinę padėtį, todėl darytina iÅ¡vada, kad priteistos žalos iÅ¡dėstymas ieÅ¡kovo interesų nepažeis, tok sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo terminas atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus ( CK 1.5 straipsnis).

Sprendimo vykdymas išdėstytinas 48-iems mėnesiams.           Patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos ( žyminis mokestis nuo kurio ieškovė buvo atleista ir išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybės naudai priteistinos iš atsakovės. (LR CPK 79, 80 , 88 , 93 , 96 straipsniai).             Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259-260 , 270 straipsniais, teismas             n u s p r e n d ė :          Ieškinį tenkinti.         Priteisti ieškovui Panevėžio apskrities vyriausiajam komisariatui, įmonės kodas 291008610, iš atsakovės K.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6694,38 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis eurus 38 ct. ) žalos atlyginimÄ , priteistos sumos mokėjimÄ iÅ¡dėstant 48 mėnesių laikotarpiui, kiekvienÄ mėnesį mokant lygiomis dalimis.         Priteisti iš K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 201,00 Eur ( du Å¡imtus vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio ir 8,30 Eur ( aÅ¡tuonis eurus 30 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.        Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                 Birutė Mėlinauskienė