2019-04-03 Nr. AB-8265-3-61-3-05870-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-22-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05870-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA‑695‑822/2018 pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimus Nr. BRK-7251(12.4) (toliau – ir Sprendimas Nr. BRK-7251(12.4)) ir Nr. SKP-327 (toliau – ir Sprendimas Nr. SKP-327); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 31N-14-1659-1199 (toliau – ir Ministerijos Sprendimas); 3) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 3R-478(AG-355/01-2015) (toliau – ir VAGK Sprendimas); 4) teismui pripažinus, kad buvo padaryti pažeidimai, sumažinti 25 proc. paskirtą sankciją.

2. Pareiškėjas skunde teigė, kad Agentūra netinkamai konstatavo pažeidimus ir aiškino teisės aktus. Agentūros teigimu, mokėjimai tiekėjui buvo padaryti iki priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, o atsiskaitymai buvo atliekami ne pagal pasirašytą sutartį, todėl buvo pakeista sutartyje nustatyta atsiskaitymo tvarka ir pagerinta situacija tiekėjo naudai. Pareiškėjas su tokia Agentūros pozicija nesutiko, nes visoms pirkime dalyvavusioms įmonėms kvietime buvo nurodyta vienodo pobūdžio informacija, o laimėtojas pasirinktas pagal mažiausią pasiūlytą kainą. Kvietimuose dalyvauti kainų apklausoje jokie mokėjimo terminai bei sąlygos nebuvo nurodytos. Šalių tarpusavio atsiskaitymo tvarka buvo nustatyta tik pasirašius rangos sutartį, taigi šalys jau nustačius pirkimo laimėtoją pačios nustatė apmokėjimo tvarką. Be to, Agentūrai buvo pateikti pirkimo dokumentai, tačiau jokių pastabų ji neturėjo. Pareiškėjo manymu, Agentūra turėjo pripažinti, kad pažeidimas yra mažareikšmis, nes jokios pasekmės valstybei, tretiesiems asmenims nekilo. Su tiekėju pareiškėjas atsiskaitė pagal tarpinius aktus, kai darbai realiai buvo atlikti. Pareiškėjo manymu, nepagrįstai buvo pritaikyta didžiausia 25 proc. sankcija, taikoma už esminių pirkimo sutarties sąlygų pažeidimą. Mokėjimo tvarka nėra esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga. Už atsiskaitymo tvarkos pakeitimą turėtų būti taikoma 5 proc. dydžio sankcija. Ministerijos Sprendime ir VAGK Sprendime tik formaliai atkartota Agentūros pozicija ir neįsigilinta į pareiškėjo skunduose išdėstytus argumentus.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Agentūros 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimus Nr. BRK-7251(12.4) ir Nr. SKP-327, Ministerijos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 31N-14-1659-1199 bei VAGK 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 3R-478(AG-355/01-2015).

4. Atsakovas Agentūra pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu atsakovo Agentūros apeliacinį skundą tenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo E. M. skundą atmesti.

6. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Agentūra 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. BRK-7251(12.4) konstatavo, jog pagal 2015 m. balandžio 7 d. pateiktą mokėjimo prašymą pareiškėjui vietoje prašytos 17 424,87 Eur paramos sumos suteikiama 16 220,61 Eur paramos suma, nes pareiškėjas, vykdydamas pirkimus, nesilaikė Pirkimo taisyklių reikalavimų, t. y. nesilaikė Rangos sutarties 6.2 punkte nustatytos apmokėjimo tvarkos – rangovui buvo sumokėta 2013 m. vasario 22 d., 2013 m. kovo 18 d., 2013 m. gegužės 24 d. pavedimais, o pirmas atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita faktūra išrašyti tik 2013 m. gegužės 31 d. Šiais veiksmais buvo pakeista Rangos sutartyje nustatyta atsiskaitymo tvarka ir situacija pagerinta Rangovo naudai, taip pat pažeisti Pirkimo taisyklių 3 bei 52 punktai, pagal kuriuos vykdydamas pirkimus pareiškėjas turėjo vadovautis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais ir negalėjo keisti pirkimo sutarties sąlygų, nes jas pakeitus būtų numatytos naujos sąlygos, kurios, jeigu būtų nustatytos pirkimo dokumentuose, būtų suteikusios galimybę dalyvauti pirkimo procedūrose kitiems, nei dalyvavo, tiekėjams. Atsižvelgdama į tai, Agentūra padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė esmines sąlygų nuostatas ir tai nulėmė mažesnį pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičių, todėl pareiškėjui pritaikė Metodikos 2 priedo 11 eilutėje bei 7.2 punkte nustatytą 25 proc. dydžio sankciją. Atitinkamai, 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. SKP-327 Agentūra nurodė, kad dėl 25 proc. dydžio sankcijos taikymo 27 174,76 Eur suma pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d., 2013 m. gruodžio 2 d. ir 2014 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjo teiktus mokėjimo prašymus yra pripažintina netinkama kompensuoti ir turi būti sugrąžinta. Ministerija 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 31N-14-1659-1199 pareiškėjo skundo netenkino, nurodė, kad Agentūros sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. VAGK 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 3R-478(AG-355/01-2015) pareiškėjo skundą atmetė.

7. Nagrinėjamu atveju Agentūra konstatavo Pirkimo taisyklių 3 ir 52 punktų pažeidimą bei sankciją pareiškėjo atžvilgiu pritaikė dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė Rangos sutarties 6.2 punkte nustatytos atsiskaitymo tvarkos, tokiais veiksmais pakeitė pirkimo sutarties sąlygas ir pagerino situaciją tiekėjo naudai, nes pakeitus minėtas sąlygas būtų numatytos naujos sąlygos, kurios, jeigu būtų nustatytos pirkimo dokumentuose, būtų suteikusios galimybę dalyvauti pirkimo procedūrose kitiems, nei dalyvavo, tiekėjams, o tai, kad šios sąlygos anksčiau nebuvo numatytos, nulėmė mažesnį pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičių. Vadinasi, siekiant išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar tai, kad pareiškėjas su UAB „Dekoras“ už Rangos sutartyje numatytus darbus atsiskaitė kitokia, nei nustatyta Rangos sutarties 6.2 punkte, tvarka, galėjo turėti įtakos pirkime dalyvavusių tiekėjų skaičiui, jų pasiūlymams bei laimėjusio tiekėjo situacijos pagerinimui. Agentūra Sprendimu Nr. BRK-7251(12.4) pareiškėjui pritaikė 25 proc. dydžio sankciją. Pažymėtina, jog Metodikos 2 priedo lentelės 11 eilutėje nustatytą 25 proc. dydžio sankciją Agentūra galėjo skirti tik nustačiusi, kad pareiškėjas pakeitė esmines Rangos sutarties su UAB „Dekoras“ sąlygas.

8. Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas su mažiausią statybos darbų kainą pasiūliusiu tiekėju UAB „Dekoras“ 2013 m. sausio 9 d. pasirašė Rangos sutartį, kurioje, atitinkamai, nurodė vienintelę pirkimo sąlygą, dėl kurios buvo derėtasi pirkimo metu, t. y. pirkimo objekto kainą (729 630 Lt (su PVM)), kuri atitiko pirkimą laimėjusio tiekėjo pateiktame pasiūlyme nurodytą informaciją; sąlygos, susijusios atsiskaitymu už pirkimo objektą, nei pareiškėjo tiekėjams teiktuose kvietimuose teikti komercinius pasiūlymus, nei tiekėjų pateiktuose pasiūlymuose nebuvo aptariama, ši tvarka buvo nustatyta tik Rangos sutarties 6.2 punkte, nustatant, kad už statybos darbus bus apmokėta po darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo pagal rangovo pateiktą sąskaitą, 50 proc. atliktų darbų vertės sumokant per 15 dienų po darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, o likusius 50 proc. atliktų darbų vertės – per 90 dienų po darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo; pareiškėjas su UAB „Dekoras“ pagal Rangos sutartį atsiskaitė 2013 m. vasario 22 d., 2013 m. kovo 18 d., 2013 m. gegužės 24 d. pavedimais, o pirmas atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita faktūra išrašyti 2013 m. gegužės 31 d.

9. Taigi pareiškėjas ir UAB „Dekoras“ nesilaikė Rangos sutarties 6.2 punkte įtvirtintų nuostatų dėl statybos darbų pagal Rangos sutartį apmokėjimo, t. y. pareiškėjas su UAB „Dekoras“ už Rangos sutartyje nurodytus darbus atsiskaitė ne pagal Rangos sutarties 6.2 punkte įtvirtintą tvarką, o Rangos sutartį vykdė kitu, nei joje buvo nustatyta, būdu. Pagrindinis nagrinėjamoje byloje kylantis klausimas yra tai, ar Rangos sutarties vykdymas gali būti laikomas esminiu pirkimo sąlygų (t. y. vykdant pirkimą paskelbtų ir (ar) pirkimo metu suderėtų sąlygų) pakeitimu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tai, kad pareiškėjas su UAB „Dekoras“ už Rangos sutartyje nurodytus darbus, atsiskaitęs ne pagal Rangos sutarties 6.2 punkte įtvirtintą tvarką, negalėjo ekonominės sutarties pusiausvyros pakeisti UAB „Dekoras“ naudai, kadangi atsiskaitymo tvarka pirkimo vykdymo metu nebuvo aptariama nei su vienu iš pirkime (apklausoje) dalyvavusiu tiekėju, o taip pat, kad Rangos sutarties sąlygos pakeistos nebuvo.

10. Agentūra 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. BRK-7251(12.4) konstatavo, kad pagal 2015 m. balandžio 7 d. pateiktą mokėjimo prašymą pareiškėjui vietoje prašytos 17 424,87 Eur paramos sumos suteikiama 16 220,61 Eur paramos suma, nes pareiškėjas vykdydamas pirkimus nesilaikė Pirkimo taisyklių reikalavimų, t. y. nesilaikė Rangos sutarties 6.2 punkte nustatytos apmokėjimo tvarkos – rangovui buvo sumokėta 2013 m. vasario 22 d., 2013 m. kovo 18 d., 2013 m. gegužės 24 d. pavedimais, o pirmas atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita faktūra išrašyti tik 2013 m. gegužės 31 d. Šiais veiksmais buvo pakeista Rangos sutartyje nustatyta atsiskaitymo tvarka ir situacija pagerinta Rangovo naudai, taip pat pažeisti Pirkimo taisyklių 3 bei 52 punktai, pagal kuriuos vykdydamas pirkimus pareiškėjas turėjo vadovautis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais ir negalėjo keisti pirkimo sutarties sąlygų, nes jas pakeitus būtų numatytos naujos sąlygos, kurios, jeigu būtų nustatytos pirkimo dokumentuose, būtų suteikusios galimybę dalyvauti pirkimo procedūrose kitiems, nei dalyvavo, tiekėjams. Atsižvelgdama į tai, Agentūra padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė esmines sąlygų nuostatas ir tai nulėmė mažesnį pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičių, todėl pareiškėjui pritaikė Metodikos 2 priedo 11 eilutėje bei 7.2 punkte nustatytą 25 proc. dydžio sankciją.

11. Teismas nurodė, kad Rangos sutarties keitimas nagrinėjamu atveju pripažįstamas esminiu jų sąlygų modifikavimu. Esminis pirkimo sutarčių keitimas reiškia, kad nagrinėjamų teisinių santykių prasme buvo sudaryta nauja sutartis be atskiro rangovų varžymosi, o tai neatitinka pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų.

12. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad Agentūra, nustačiusi, jog E. M. su UAB „Dekoras“ pakeitė esmines Rangos sutarties sąlygas, pagrįstai Sprendime Nr. BRK-7251(12.4) konstatavo, kad, vykdydamas pirkimą, pareiškėjas pažeidė Pirkimo taisyklių 3 punktą ir pagrįstai pareiškėjui skyrė 25 proc. dydžio sankciją bei pagrįstai Sprendimu Nr. SKP-327 papildomai nurodė grąžinti 27 174,76 Eur išmokėtos paramos. Atitinkamai, Ministerija 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 31N-14-1659-1199 bei VAGK 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 3R-478(AG-355/01-2015), atmetusios pareiškėjo skundus dėl šių Agentūros sprendimų, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tai, jog pareiškėjas su UAB „Dekoras“ už Rangos sutartyje nurodytus darbus, atsiskaitęs ne pagal Rangos sutarties 6.2 punkte įtvirtintą tvarką, negalėjo ekonominės sutarties pusiausvyros pakeisti UAB „Dekoras“ naudai, kadangi atsiskaitymo tvarka pirkimo vykdymo metu nebuvo aptariama nei su vienu iš pirkime (apklausoje) dalyvavusių tiekėju, o taip pat, kad Rangos sutarties sąlygos pakeistos nebuvo, be pagrindo panaikino Agentūros Sprendimą Nr. BRK-7251(12.4) bei Sprendimą Nr. SKP-327, bei Ministerijos Sprendimą Nr. 31N-14-1659-1199 bei VAGK Sprendimą Nr. 3R-478(AG-355/01-2015).

II. 13. Pareiškėjas E. M. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. sausio 31 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-695-822-2018.

14. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, taip pat 12 punkto pagrindu, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

15. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime nepasisakė dėl tarpinių priėmimo-perdavimo aktų (2013 m. vasario 18 d., 2013 m. kovo 14 d., 2013 m. gegužės 22 d., 2013 m. birželio 6 d., 2013 m. birželio 25 d., 2013 m. rugpjūčio 26 d., 2013 m. lapkričio 15 d.), pagal kuriuos ir buvo atsiskaityta. Buvo atlikti realus darbai dalimis bei tik po to buvo atlikti apmokėjimai pagal tarpinius priėmimo perdavimo aktus. Tai buvo daroma, kad paspartinti statybos darbus. Tokia praktika niekaip negali būti vertinama kaip esminių sąlygų nuostatų pažeidimas už kuria buvo pritaikyta 25 proc. sankcija.

16. Pažymi, kad 2015 m. gruodžio 10 d. kvietimuose dalyvauti kainų apklausoje ir pateikti pasiūlymus buvo nurodytas vienintelis atrankos kriterijus - mažiausia kaina. Jokių apmokėjimo terminų bei sąlygų kvietime nurodyta nebuvo. Tai reiškia, kad laimėtojas ir pareiškėjas apmokėjimo sąlygas galėjo derinti kaip norėjo, kaip buvo tinkama abiem šalims. Jokie teisės aktai nenumato imperatyvių reikalavimų dėl apmokėjimo tvarkos nurodymo kvietimuose, todėl pareiškėjo veiksmų (pinigų išmokėjimas pagal tarpinius priėmimo perdavimo aktus) negalima vertinti kaip naujų sąlygų. Tuo labiau, kad ką nustatė (susitarė) laimėtojas ir pareiškėjas, kitos įmonės to niekaip negalėjo matyti, žinoti, daryti įtaką, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija bei išvada, kad buvo užkirstos galimybės kitoms įmonėms dalyvauti pirkimo procedūrose yra nelogiška ir nekorektiška.

17. Kitas aspektas, kuris parodo materialiosios teisės pažeidimą yra tai, kad remiantis tuo metu galiojusios Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos 1 priedu, jei buvo pakeista atsiskaitymo tvarka, taikoma 5 proc. dydžio sankcija.

18. Pareiškėjo teigimu, šioje administracinėje byloje suformuota praktika prieštarauja ankščiau išnagrinėtai bylai (pvz., administracinė byla Nr. eA-2853-624/2017), kurios aplinkybės yra panašios, tačiau joje lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimai nekonstatuoti, taip pat pritaikyta sankcija ne 25 proc. dydžio, todėl akivaizdu, kad šioje byloje suformuota praktika prieštarauja minėtoje byloje suformuotai praktikai, todėl sprendimas turi būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamu atveju administracinės bylos Nr. eA‑695‑822/2018 procesą pareiškėjas E. M. prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.

21. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus administracinę bylą apeliacine tvarka ir 2018 m. gruodžio 6 d. priėmus sprendimą, administracinė byla Nr. eA‑695‑822/2018 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų.

22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pažymi, kad šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Taigi šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialiosios teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos, todėl proceso teisės normų pažeidimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas neapima (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502‑165/2010; 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-10-575/2019).

23. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad nebuvo įvertinti tarpiniai priėmimo-perdavimo aktai, pagal kuriuos buvo atsiskaityta, taip pat jam pritaikyta Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikoje numatyta 25 proc. sankcija, tačiau dėl to, kad buvo pakeista atsiskaitymo tvarka, taikoma 5 proc. dydžio sankcija.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad nebuvo įvertinti tarpiniai priėmimo-perdavimo aktai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, kadangi pareiškėjas prašyme nenurodė, kokios materialiosios teisės normos buvo pažeistos.

27. Pareiškėjo teigimu, nustačius, kad buvo pakeista atsiskaitymo tvarka, jam turėjo būti taikoma ne 25 proc., bet 5 proc. dydžio sankcija, todėl tokiu būdu buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad sankcija pareiškėjui paskirta nustačius, kad jis pažeidė esmines Rangos sutarties su UAB „Dekoras“ sąlygų nuostatas, todėl, remiantis Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) 7.2 punktu bei 2 priedo 11 eilutėje nustatytu sankcijos dydžiu, t. y. 25 proc. nuo pirkimo sutarties vertės, jei buvo pakeistos esminės pirkimo sutarties sąlygos, pareiškėjui paskirta sankcija 25 proc., o ne 5 proc., dydžio sankcija.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo nustatyti kokius nors esminius materialiosios teisės normų taikymo pažeidimus bei atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, pažymi, kad procesas gali būti atnaujinamas šiuo pagrindu, kai būtina užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą.

31. Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, vykdydamas ne tik instancinę teismo sprendimų kontrolę, bet ir proceso atnaujinimo instituto pagalba, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis), taigi sprendžiant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą remiantis minėtu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Atnaujinti procesą remiantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

32. Pareiškėjo vertinimu, šioje administracinėje byloje suformuota praktika prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-2853-624/2017, kurios aplinkybės yra panašios, suformuotai praktikai, kurioje lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimai nebuvo nekonstatuoti.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodyto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo turinį, nustatė, kad faktinės aplinkybės nagrinėjamu aspektu iš esmės skiriasi, todėl tai negali būti laikoma pagrindu konstatuoti administracinių teismų praktikos išsiskyrimą.

34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-695-822/2018 priėmė vadovaudamasis suformuota teismų praktika bei nuo jos nenukrypdamas, įvertinęs teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą ir pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinio tikrumo, res judicata principus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje atsisakoma atnaujinti (ABTĮ 162 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-695-822/2018 pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė