e01d63f9-369d-4a3a-a7c2-da795635ba2c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2126-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19987-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; (S) 114.11; 121.21 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), ArÅ«no Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“, atstovaujamos advokatės Reginos Å altinienės, ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“, atstovaujamos advokatės Natalijos Filipovos, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2764-151/2014 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cargo Caravan“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Polivektris“ dėl skolos ir papildomų iÅ¡laidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Transporto vystymo grupė“ kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Cargo Caravan“ 3 342,02 Lt skolÄ , 6 266,83 Lt papildomas iÅ¡laidas, 6procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismosprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 3–8). Nurodė, kad 2013 m. vasario 26 d. ieÅ¡kovė su atsakove sudarė krovinio pervežimo užsakymÄ â€“sutartį Nr. 3285/2, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo nuvežti krovinį iÅ¡ UAB „Polivektris“ į VokietijÄ , o atsakovė už pervežimÄ Ä¯sipareigojo sumokėti 3 342,02 Lt.

IeÅ¡kovė, vykdydama sutartį, įsipareigojo vadovautis CMR konvencijos nuostatomis. IeÅ¡kovei įvykdžius sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir krovinį pristačius į paskirties vietÄ Vokietijoje, krovinio gavėjas atsisakė jį priimti, motyvuodamas netinkamu krovinio įpakavimu ir jo tvirtinimu. Susidarius aplinkybėms, kurios apsunkino krovinio perdavimÄ jo gavėjui, ieÅ¡kovė, vadovaudamasi CMR konvencijos 15 straipsnio nuostatomis, kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama pateikti tolimesnio elgesio su kroviniu instrukcijas. 2013 m. kovo 4 d. atsakovė pateikė tolimesnes krovinio gabenimo instrukcijas ir leido ieÅ¡kovei pasirinkti vienÄ iÅ¡ Å¡ių veiksmų: arba atgabenti krovinį atgal į LietuvÄ , arba savo jėgomis perpakuoti krovinį, garantuojant krovinio saugumÄ , vientisumÄ , įpakavimo kokybę ir atitikimÄ originalui bei nuvežti jį pagal pristatymo adresÄ Vokietijoje. 2013 m. kovo 5 d. ieÅ¡kovė atsakovei iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ , kad pasirinko krovinį pargabenti atgal į LietuvÄ . 2013 m. kovo 8 d. krovinys iÅ¡ Vokietijos buvo grÄ Å¾intas atgal į UAB „Polivektris“, krovinio iÅ¡krovimo iÅ¡ ieÅ¡kovės transporto priemonės darbai buvo baigti tik 2013 m. kovo 13 d.

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė atsakovei iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ , kuriuo informavo, kad vykdydama atsakovės pateiktas instrukcijas, krovinį grÄ Å¾ino į LietuvÄ , ieÅ¡kovė patyrė papildomų iÅ¡laidų (nuostolių). 2013 m. kovo 15 d. ieÅ¡kovė atsakovei pateikė reikalavimÄ dėl 3 342,02 Lt skolos už atliktÄ krovinio pervežimÄ ir 6 266,83 Lt papildomai patirtų iÅ¡laidų atlyginimo, iÅ¡ viso – 9 608,85 Lt. Kartu su reikalavimu ieÅ¡kovė 2013 m. kovo 15 d. iÅ¡rašė ir atsakovei iÅ¡siuntė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. TVG-01258 9 608,85 Lt sumai, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2013 balandžio 14 d.

Atsakovė iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos nėra atsiskaičiusi su ieÅ¡kove. Atsakovė UAB „Cargo Caravan“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 52–55). Nurodė, kad 2013 m. vasario 26 d. krovinio pervežimo užsakymo sutartimi Nr. 3285/2 UAB „Polivektris“ užsakė atsakovę UAB „Cargo Caravan“ pervežti krovinį (granules), supakuotas į 20 didelių ritinių iÅ¡ Lietuvos į VokietijÄ .

Atsakovė krovinį vežti perdavė ieÅ¡kovei. Kroviniui atvykus į iÅ¡krovimo vietÄ , krovinio gavėjo Spedition Hugger GmbH atstovai atsisakė jį priimti nustatę, kad krovinys netinkamai supakuotas bei sutvirtintas. Krovinio gavėjui atsisakius priimti krovinį, atsakovė kreipėsi į krovinio siuntėjÄ UAB „Polivektris“, praÅ¡ydama nurodyti tolimesnes krovinio gabenimo instrukcijas. 2013 m. kovo 4 d. raÅ¡tu UAB „Polivektris“ nurodė krovinio gabenimo instrukcijas, apie kurias atsakovė informavo ieÅ¡kovę.

Ieškovė nusprendė krovinį pargabenti atgal. Kaip paaiškėjo vėliau, krovinys buvo pakrautas nesilaikant tokio pobūdžio krovinių pakrovimui taikomų reikalavimų, t. y. krovinys transportavimo metu, galėjo įsisiūbuoti ir pavirsti į šonus, dėl ko, galimai ir atsirado nuostoliai. CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti. Tačiau neatsižvelgiant į tai, netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys nelaikytinas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti.

Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamÄ pakrovimÄ , keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamÄ Å¾ymÄ važtaraÅ¡tyje. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31, jei nustatyta, kad vežėjas matė, jog kuri nors iÅ¡ minėtų operacijų kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisakė vežti prekių ir nepadarė apie tai žymos važtaraÅ¡tyje, vežėjas nėra atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo.

Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ieÅ¡kovė turi bÅ«ti atleista nuo atsakomybės gabenant krovinį iÅ¡ Lietuvos į VokietijÄ . Trečiasis asmuo UAB „Polivektris“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti (1 t., b. l. 98–100). Nurodė, kad ieÅ¡kovė teismui neatskleidė visų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai, todėl reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Cargo Caravan“ atlyginimÄ už vežimo paslaugÄ , kurios ieÅ¡kovė nesuteikė, yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas.

Nurodė, kad UAB „Polivektris“ ir UAB „Cargo Caravan“ 2013 m. vasario 26 d. sudarė krovinių vežimo sutartį–užsakymÄ Nr. 2602/2013-2K, pagal kuriÄ vežėjas įsipareigojo pristatyti krovinį (20 pakuočių po 1200 kg) į Vokietijos miestÄ Aldingen. CMR važtaraÅ¡tyje TVG 0001197 nurodyta, kad faktiniu krovinio vežėju yra UAB „Transporto vystymo grupė“. Pristačius krovinį į iÅ¡krovimo vietÄ , paaiÅ¡kėjo, kad krovinio gavėjas neturi galimybės iÅ¡krauti krovinį – pakuotės yra pasvirusios ant padėklų transportavimo metu, prekių pakuotė pažeista.

Dėl Å¡ios priežasties didelio svorio prekių iÅ¡krovimas tapo nesaugus ir gavėjas atsisakė krovinį priimti. Krovinio gavėjo 2013 m. kovo 4 d. raÅ¡te nurodyta, kad krovinys nepriimtas, kadangi pakuotė pažeista ir jis netinkamai pristatytas, dėl to negalima iÅ¡krauti krovinio, nesugadinant prekių. IeÅ¡kovė grÄ Å¾ino krovinį UAB „Polivektris“. Perpakavimo darbai buvo baigti 2013 m. kovo 13 d., krovinį gavėjui į VokietijÄ pristatė kitas vežėjas, gavėjas padarė atžymÄ važtaraÅ¡tyje Nr. 0195618 apie krovinio gavimÄ 2013 m. kovo 13 d.

Dėl nurodytų aplinkybių trečiasis asmuo nesutinka, kad ieÅ¡kovė tinkamai įvykdė vežimo sutartį. UAB „Polivektris“ atsisako apmokėti vežimo paslaugas, kurios nebuvo suteiktos. Mano, kad pareiga apmokėti vežimo paslaugÄ atsiranda tik po to, kai krovinys yra iÅ¡duotas gavėjui. IeÅ¡kovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad priėmimo vežti metu UAB „Polivektris“ krovinio pakuotė buvo pažeista. Tuo tarpu, ieÅ¡kovė į VokietijÄ pristatė krovinį su pažeista pakuote.

Mano, kad krovinys buvo sugadintas netinkamo transportavimo metu arba dėl netinkamo jo pakrovimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. sprendimu (1 t., b. l. 160–165) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 3 342,02 Lt skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (3 342,02 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 3 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 625,80 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 975 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, trečiajam asmeniui – 650 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.            Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pagal CMR konvencijÄ trečiasis asmuo yra krovinio siuntėjas, atsakovė yra ekspeditorius, tuo pačiu ir vežėjas santykiuose su trečiuoju asmeniu, o ieÅ¡kovė yra krovinį pristatantis asmuo. IeÅ¡kovė nuvežė krovinį ekspeditoriaus nurodytam krovinio gavėjui, tačiau gavėjas krovinio nepriėmė, nes jis buvo su pažeista pakuote.

Krovinį pristatantis asmuo, elgdamasis apdairiai ir rÅ«pestingai, apie tai informavo ekspeditorių ir gavo atsakymÄ , kad gali krovinį grÄ Å¾inti atgal arba perpakuoti krovinį, garantuojant krovinio saugumÄ . IeÅ¡kovė pasirinko pirmÄ jį variantÄ ir krovinį grÄ Å¾ino siuntėjui ir pateikė sÄ skaitÄ apmokėti už suteiktas paslaugas bei už kitas patirtas iÅ¡laidas. Teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti skolÄ už suteiktas paslaugas tenkino. Teismo vertinimu, atsakovės ir trečiojo asmens atsikirtimai yra nepagrįsti.

Krovinio pervežėjo atsakomybė yra tiksliai įvardinta CMR konvencijoje ir daugiau reikalauti iš krovinio pristatančio asmens siuntėjas negali. Tik siuntėjas gali žinoti, kaip tinkamai turi būti supakuotas krovinys, kaip tas krovinys turi būti tinkamai pakrautas, kad jis būtų saugiai pervežtas, todėl teismas sprendė, kad ieškovė neprivalėjo nei stebėti, nei aiškintis, kaip turi būti krovinys pakrautas. Teismui nėra pateikta duomenų, kad kelyje būtų įvykusi avarija ir dėl vairuotojo kaltės krovinio pakuotė buvo pažeista.

Staigus stabdymas negali būti pagrindas taikyti vairuotojui atsakomybę, kadangi tinkamas krovinio pakrovimas bei supakavimas yra siuntėjo pareiga ir vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Tai, kad paslauga netinkamai buvo atlikta ne dėl krovinį pristatančio asmens, teismo vertinimu, patvirtina ir gavėjo pateiktas brėžinys, kuriame nurodoma kaip buvo pakrautas krovinys ir kaip turėjo būti pakrautas. Teismas laikė, kad atsakovės teiginys, jog krovinį pristatantis asmuo neatliko paslaugos, t. y., kad nepristatė krovinio gavėjui, yra nepagrįstas, nes atsakovė buvo informuota, jog krovinys pristatytas su pažeista pakuote ir gavėjas atsisakė jį priimti.

Taigi paslauga buvo atlikta, tik krovinys krovinio gavėjo nebuvo priimtas dėl pažeistos pakuotės ir atsakovės nurodymu buvo grÄ Å¾intas siuntėjui. Atsakovė skolos sutartyje numatytu terminu nesumokėjo, tuo pažeidė prievolės įvykdymo terminÄ . Teismas konstatavo, kad paslauga buvo atlikta, todėl ieÅ¡kinio dalį dėl 3 342,02 Lt skolos tenkino. Teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo atmetė. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės atstovės paaiÅ¡kinimas, kad krovinio parvežimas į LietuvÄ yra daug brangesnis nei krovinio nuvežimas į Europos SÄ jungos bet kuriÄ valstybę, nėra pagrįstas jokiais įrodymais, tik teiginiais, kad yra tokia situacija.

Teismas sutiko, kad ieÅ¡kovė turėjo užsakymÄ vežti krovinį iÅ¡ Vokietijos, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad bÅ«tent tuo automobiliu, kuris vežė ginčo krovinį, Å¡is užsakymas turėjo bÅ«ti įvykdytas, kad už užsakymo neįvykdymÄ ieÅ¡kovė sumokėjo baudas, kad ieÅ¡kovė siuntė kitÄ automobilį įvykdyti užsakymÄ ar iÅ¡ viso užsakymo neįvykdė. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nenustato priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nors turėjo įrodyti visas keturias nuostolių atlyginimui numatytas sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę.

Teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ . Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo taikomi realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio iÅ¡laidos, į rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ , į konkrečias Å¡ios bylos aplinkybes, bylos sudėtingumÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovės, atsakovės ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra mažintinos – ieÅ¡kovei ir atsakovei iki 1 500 Lt, o trečiajam asmeniui – iki 1000 Lt.

Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, teismas proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 2–6) ieÅ¡kovės atstovė praÅ¡o teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 6 266,83 Lt papildomų iÅ¡laidų priteisimo ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 6 266,83 Lt papildomas iÅ¡laidas, susijusias su atsakovės instrukcijų vykdymu; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl 6 266,83 Lt papildomų iÅ¡laidų, patirtų ieÅ¡kovei vykdant atsakovės pateiktas instrukcijas, priteisimo, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus. Remiantis CMR konvencijos 16 straipsnio 1 punktu, vežėjas turi teisę į iÅ¡laidų, kurias patyrė vykdydamas siuntėjo instrukcijas, atlyginimÄ , jei tos iÅ¡laidos atsirado ne dėl vežėjo kaltės. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, kad krovinio gavėjas atsisakė priimti krovinį dėl siuntėjo kaltės, nes bÅ«tent siuntėjas netinkamai krovinį supakavo bei sutvirtino.

Dėl atsakovės pateiktų instrukcijų pargabenti krovinį atgal į LietuvÄ vykdymo ieÅ¡kovė patyrė iÅ¡laidų, nes krovinį turėjo pervežti atgal iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ . Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimÄ dėl papildomų iÅ¡laidų priteisimo, iÅ¡ esmės rėmėsi tik tomis faktinėmis aplinkybėmis, kad reikalaujama papildomų iÅ¡laidų suma yra beveik dvigubai didesnė nei ta suma, kuri mokėtina už krovinio nuvežimÄ marÅ¡rutu Lietuva – Vokietija, bei nurodė, kad ieÅ¡kovė tokio reikalavimo nepagrindė jokiais įrodymais.

Apeliantės nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai laikytini teisiÅ¡kai nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad grÄ Å¾indama krovinį iÅ¡ Vokietijos atgal į LietuvÄ , ieÅ¡kovė, kaip vežėjas, ne tik kad neuždirbo iÅ¡ Å¡io marÅ¡ruto jokių pajamų, nes neiÅ¡sikrovus atsakovės patikėto krovinio, negalėjo vykdyti naujojo užsakovo pateikto užsakymo, bet dar ir patyrė realių nuostolių, nes turėjo iÅ¡laidas tiek transporto priemonės nuomai, kurui, tiek ir vairuotojo darbo užmokesčio, dienpinigių ir kt. mokėjimams.

IeÅ¡kovė teismui pateikė Å¡ias realias iÅ¡laidas pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai Å¡ių įrodymų nevertino, tokiu bÅ«du suteikdamas atsakovei galimybę neteisėtai praturtėti ieÅ¡kovės sÄ skaita. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliantės nuomone, pažeidžia tiek logikos dėsnius, tiek ir teisingumo bei objektyvumo principus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl apeliantės patirtų papildomų iÅ¡laidų priteisimo, turėjo remtis ne nacionalinės teisės normomis, o CMR konvencijos 16 straipsnio 1 dalimi.

Netinkamas materialinės teisės normų taikymas, apeliantės nuomone, ir lėmė teisiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neteisingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl apeliantės patirtų papildomų iÅ¡laidų priteisimo.Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 9–12) trečiojo asmens UAB „Polivektris“ atstovė praÅ¡o teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies – iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteista 3 342,02 Lt.

LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti trečiojo asmens UAB „Polivektris“ turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ atsakovės priteista skola, kadangi vežėjas (ieÅ¡kovė) paslaugos nesuteikė – nevykdė krovinio siuntėjo UAB „Polivektris“ nurodymų, nes perkrovus krovinį Lietuvoje, krovinio nenugabeno ir neperdavė krovinio gavėjui. Apeliantė atsisako apmokėti vežimo paslaugas, kurios nebuvo jai suteiktos.

Pareiga apmokėti vežimo paslaugÄ atsiranda tik po to, kai krovinys yra iÅ¡duotas gavėjui ir apie tai padaryta atžyma krovinio važtaraÅ¡tyje. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo nurodo, kad krovinio gavėjas atsisakė jį priimti „motyvuodamas netinkamu krovinio įpakavimu ir jo tvirtinimu“. Nieko panaÅ¡aus krovinio gavėjas nėra pasakęs ar parašęs, bylos medžiagoje nėra įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo teiginį, kad krovinio gavėjas nepriėmė krovinio dėl netinkamo įpakavimo ar tvirtinimo.

Krovinio gavėjo Polyplius Materialmanagement 2014 m. liepos 3 d. raštas patvirtina, kad pristatyto krovinio buvo neįmanoma iškrauti dėl netinkamo gabenimo. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad priėmimo vežti metu UAB „Polivektris“ krovinio pakuotė buvo pažeista. Tuo tarpu iš nuotraukos ir krovinio gavėjo rašto matyti, kad jam pristatyto krovinio pakuotė buvo pažeista. Apeliantės nuomone, krovinys buvo sugadintas netinkamo transportavimo metu. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovė neprivalėjo nei stebėti, nei aiškintis, kaip krovinys turi būti pakrautas.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovės UAB „Transporto vystymo grupė“ apeliacinį skundÄ (2 t., b. l. 20–21) trečiojo asmens UAB „Polivektris“ atstovė praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad UAB „Polivektris“ negavo iÅ¡ ieÅ¡kovės vežimo paslaugos, kurios sÄ voka pateikta CK 6.808 straipsnyje. Perpakavus krovinį, ieÅ¡kovė krovinio į VokietijÄ nenuvežė, tokiu bÅ«du krovinio siuntėjo instrukcijų neįvykdė. Apeliantė vadovaujasi netinkamu krovinio gavėjo 2013 m. kovo 4 d. raÅ¡to vertimu iÅ¡ anglų į lietuvių kalbÄ .

Apelianto nurodytame raÅ¡te nėra nė žodžio apie krovinio netinkamÄ Ä¯pakavimÄ arba tvirtinimÄ , raÅ¡te nurodoma, kad krovinio pakuotė yra pažeista ir jis yra blogai pristatytas. CMR konvencija nereguliuoja krovinio siuntėjo ir vežėjo santykių krovinio pakrovimo metu. Å iuos santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintos Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklės. Apelianto vairuotojas kontroliavo krovinio pakrovimÄ , pats krovinį tvirtino, savo paraÅ¡u patvirtino, kad atsakomybė už krovinio iÅ¡saugojimÄ perėjo vežėjui, todėl nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad krovinys buvo neiÅ¡saugotas dėl krovinio siuntėjo kaltės. Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantė neįrodė reikalavimo priteisti 6 266,83 Lt papildomų iÅ¡laidų pagrįstumo.

Apeliantė neįrodė, kad turėjo užsakymÄ gabenti kokį nors krovinį iÅ¡ Vokietijos, ir kad trečiojo asmens krovinys pasidarė netinkamas iÅ¡krauti dėl UAB „Polivektris“ kaltės. Nagrinėjamu atveju krovinys buvo pakrautas įprastu bÅ«du, vežamas įprastoje pakuotėje, įprastu marÅ¡rutu. Jokios ypatingos rizikos vykdant krovinio gabenimÄ nebuvo, todėl mano, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių krovinio siuntėjo kaltę dėl aplinkybių, esančių ieÅ¡kinio pagrindu.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovės UAB „Transporto vystymo grupė“ apeliacinį skundÄ (2 t., b. l. 31–35) atsakovė UAB „Cargo Caravan“ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiais. Atsakovės nuomone, oficialus CMR konvencijos 16 straipsnio 1 dalies vertimas iÅ¡kreipia normos prasmę, nes numato absoliučiÄ vežėjo teisę reikalauti iÅ¡laidų, susijusių su instrukcijų gavimu, atlyginimo, tuo tarpu konvencija numato sÄ lygas, kada tokių reikalavimų vežėjas negali reikÅ¡ti – jei iÅ¡laidos, susijusios su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu, atsirado dėl jo (vežėjo) neteisėtų veiksmų ar aplaidumo.

Be to, Å¡i norma turėtų bÅ«ti aiÅ¡kintina sistemiÅ¡kai su CMR 17 straipsnio 2 dalimi bei 18 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, jog vežėjas privalo įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trÅ«ksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių, t. y. vežėjas neatsako už krovinio praradimÄ , jo sugadinimÄ ar pavėlavimÄ pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti.

Apeliantė, priėmusi vežti krovinį, galimai žinant apie krovinio netinkamÄ sutvirtinimÄ , tačiau nepareiÅ¡kus siuntėjui dėl to jokių pretenzijų, veikė savo rizika. Byloje nėra nustatyta, jog apeliantė užtikrino pakankamÄ krovinio saugumÄ transportavimo metu, dėl ko, krovinio sugadinimo nuostoliai paspartėjo. Teismas taip pat neatsižvelgė į byloje pateiktÄ foto nuotraukÄ , kurioje matyti, kad krovinys buvo sugadintas netinkamo transportavimo metu. Visos iÅ¡laidos, susijusios su instrukcijų gavimu ir vykdymu, atsirado ne dėl atsakovės, kuri tik organizavo vežimÄ , kaltės, kÄ pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo reikalauti Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ atsakovės. Taip pat Å¡ios iÅ¡laidos byloje nėra pagrįstos ir įrodytos.

Apeliantė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad pakrovimo metu krovinys buvo sugadintas. Jeigu krovinio pakrovimo metu buvo matyti galimi rizikos veiksniai dėl krovinio sugedimo, t. y. dėl netinkamojo pakrovimo, krovinio bÅ«klės, apie tai apeliantė privalėjo nurodyti važtaraÅ¡tyje, tačiau apeliantė pretenzijų atsakovei dėl krovinio pakrovimo bÅ«do, krovinio kokybės nereiÅ¡kė. Tai, kad apeliantė nesiėmė reikiamų priemonių, jog krovinys į paskirties vietÄ bÅ«tų atvežtas tinkamos kokybės, byloje įrodo ir tai, jog krovinys papildomai nebuvo sutvirtintas.

Krovinio nebuvo galima iÅ¡krauti, nes krovinys buvo pavojingai pakrypęs bei iÅ¡sidėstęs. Nagrinėjamoje byloje apeliantė praÅ¡o atlyginti papildomas iÅ¡laidas, kurios susidarė dėl atsakovės instrukcijų vykdymo, tačiau tokių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas galėtų bÅ«ti sprendžiamas tik taikant civilinės atsakomybės sÄ lygas. Apeliantės iÅ¡vada dėl CMR konvencijos taikymo Å¡alių ginčui spręsti neatitinka LAT suformuotos praktikos. Byloje keliamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo, susijusių su atsakovės instrukcijų vykdymu, o ne dėl žalos ar nuostolių, atsiradusių dėl krovinio praradimo, jo sugadinimo ar pavėluoto pristatymo atlyginimo.

CMR konvencija nereglamentuoja Å¡alių atsakomybės dėl nuostolių, susijusių su instrukcijų vykdymu atlyginimo, todėl dėl Å¡alių atsakomybės sÄ lygų ir ribų turi bÅ«ti sprendžiama pagal nacionalinės teisės normas. Apeliantė neįrodė praÅ¡omų priteisti nuostolių pagrįstumo, pagal CK 6.247 straipsnį, todėl apeliantei neįrodžius visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo priteisti praÅ¡omus nuostolius. Be to, atsakovei kyla pagrįstų abejonių dėl susidariusios nuostolių sumos dydžio – 6 266,83 Lt.

IÅ¡analizavus pateiktÄ sÄ skaitÄ , galima teigti, kad apeliantės gauta ekonominė nauda ženkliai virÅ¡ijo jos kaÅ¡tus. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovės priteisdamas 6 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistinÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, pažeidė CMR konvencijos nuostatas. Å iuo atveju palÅ«kanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija ir galimai tenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl skolos ir papildomų iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 proc. palÅ«kanos.

Prisidėjimu prie trečiojo asmens UAB „Polivektris“ apeliacinio skundo (2 t., b. l. 41–43) atsakovė UAB „Cargo Caravan“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl 3 342,02 Lt priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės; priteisti atsakovės UAB „Cargo Caravan“ turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad prisideda prie trečiojo asmens UAB „Polivektris“ apeliacinio skundo. CMR konvencija, reguliuojanti tarptautinį krovinių gabenimÄ keliais, nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iÅ¡krovimo procedÅ«rų, todėl sutarties Å¡alys gali dėl to susitarti.

Å iuo atveju CMR konvencija numato tik tiesioginę vežėjo pareigÄ patikrinti krovinio ir pakuotės iÅ¡orinę bÅ«klę bei tai, ar krovinio skaičius, ženklinimas ir numeracija atitinka nurodytÄ važtaraÅ¡tyje. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, aiÅ¡kindamas CMR konvencijos nuostatas, formuoja taisyklę, kad vežėjas neprivalo tikrinti, ar siuntėjas teisingai pakrovė krovinį transporto priemonėje, tačiau kaip ir kiekviena taisyklė, Å¡i turi iÅ¡imčių. Kasacinis teismas, kalbėdamas apie vežėjo pareigÄ , yra konstatavęs, kad netinkamas krovinio pakrovimas savaime nelaikytinas savarankiÅ¡ka aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo iÅ¡vengti, atleidžiančia jį nuo atsakomybės. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamÄ pakrovimÄ , keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamÄ Å¾ymÄ važtaraÅ¡tyje, todėl nėra pagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieÅ¡kovė neprivalėjo nei stebėti, nei aiÅ¡kintis, kaip krovinys turi bÅ«ti pakrautas.

IeÅ¡kovė priėmė gabenti krovinį, neįraÅ¡iusi jokių pastabų krovinio gabenimo važtaraÅ¡tyje. Vadinasi, ieÅ¡kovė prisiėmė visÄ rizikÄ , susijusiÄ su tinkamu krovinio nuvežimu į paskirties vietÄ . Kroviniui atvykus į iÅ¡krovimo vietÄ , krovinio gavėjo atstovas atsisakė jį priimti, nustatęs, kad krovinio dėl netinkamo transportavimo negalima iÅ¡krauti, kadangi krovinio pakuotės buvo apsivertusios ir pavojingai pasistÅ«mėjusios į priekį. Apeliantė turėjo pareigÄ , kilus įtarimams, kad krovinys transporto priemonėje pakrautas nesaugiai, kreiptis į siuntėjÄ , praÅ¡ydama krovinį perkrauti, o Å¡iam to nepadarius, atsisakyti vežti krovinį arba užfiksuoti netinkamo pakrovimo faktÄ važtaraÅ¡tyje, tačiau ieÅ¡kovė to nepadarė.

IeÅ¡kovė nenurodė krovinio siuntėjui, t. y. trečiajam asmeniui UAB „Polivektris” apie galimas grėsmes, gabenant tokios paskirties krovinį, kuriÄ nustatė priimdama krovinį vežti, krovinį iÅ¡vežė be jokių iÅ¡lygų, todėl už netinkamÄ sutarties vykdymÄ privalo atsakyti. Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Polivektris“ apeliacinį skundÄ (2 t., b. l. 25–30) ieÅ¡kovės UAB „Transporto vystymo grupė“ atstovė praÅ¡o trečiojo asmens apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 3 342,02 Lt skolos priteisimo.Nurodė, kad krovinio pervežimo užsakymo – sutarties 2.2 punktu, ieÅ¡kovė, vykdydama sutartį, įsipareigojo vadovautis CMR konvencijos nuostatomis, todėl atmestini, kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti, apeliantės argumentai, kuriuose ji cituoja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksÄ ir Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisykles.

Å ie nacionalinės teisės aktai Å¡ios bylos Å¡alių santykių aiÅ¡kinimui nėra taikytini. Atmestini apeliantės argumentai, kad ji buvo siuntėjas ieÅ¡kovės atžvilgiu ir jos nurodymai ieÅ¡kovei buvo privalomi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog krovinio gavėjui atsisakius priimti krovinį, ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę, kaip krovinio siuntėjÄ pagal sutartį, dėl tolimesnių instrukcijų gavimo ir gavusi atsakovės instrukcijas jas tinkamai ir pilnai įvykdė – grÄ Å¾ino krovinį į LietuvÄ ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės apmokėjimo už atliktas pervežimo paslaugas bei papildomų iÅ¡laidų atlyginimo.

Apeliantės argumentai, kad nesutinka apmokėti ieÅ¡kovei už pervežimo paslaugas, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes ieÅ¡kovės su trečiuoju asmeniu nesiejo jokie sutartiniai santykiai ir ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje nėra pateikusi trečiajam asmeniui jokio materialaus reikalavimo. IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai ir objektyviai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus apie krovinio pristatymÄ krovinio gavėjui. CMR konvencijos nuostatos nenumato, kad vežėjui gali bÅ«ti nemokamas atlyginimas už atliktÄ pervežimÄ tuo pagrindu, kad užsakovo klientas ginčija pervežimo faktÄ ar kokybę.

Atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieÅ¡kovei nepriklauso užmokestis už krovinio pervežimÄ , nes CMR važtaraÅ¡tyje nėra krovinio gavėjo paraÅ¡o, kad krovinys priimtas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurių neginčija ir pati apeliantė, kad krovinys krovinio gavėjui buvo pristatytas, bet jis atsisakė jį priimti ir krovinys buvo grÄ Å¾intas trečiajam asmeniui. Todėl objektyviai ant CMR važtaraščio negali bÅ«ti krovinio gavėjo paraÅ¡o.

Tai, kad krovinio gavėjas nepriėmė krovinio dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo vežėjo valios, nepripažintina, jog dėl to ieÅ¡kovei neturi bÅ«ti apmokėta už atliktÄ krovinio pervežimÄ .  IeÅ¡kovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenustatė priežastinio ryÅ¡io tarp to, kad krovinį pakrovė krovinio siuntėjas ir žalos, padarytos krovinio sugadinimui. Krovinį pakrovė pats trečiasis asmuo UAB “Polivektris”.

Krovinio pakavimo ir pakrovimo schemos patvirtina, kad ieÅ¡kovės gabento krovinio pakuočių pasvirimÄ lėmė netinkamas krovinio įpakavimas ir pakuočių sutvirtinimas. IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tinkamas krovinio supakavimas yra siuntėjo pareiga ir vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė trečiojo asmens samprotavimus apie tai, kad ieÅ¡kovės vairuotojas staigiai stabdė ir todėl galėjo bÅ«ti pažeista krovinio pakuotė.

Apeliantė apeliaciniame skunde nepraÅ¡o apeliacinės instancijos teismo priimti ir prijungti prie bylos naujus raÅ¡ytinius įrodymus – 2014 m. liepos 3 d. POLYplius Materialmanagement raÅ¡tÄ ir nepagrindžia, kodėl Å¡io raÅ¡to negalėjo pateikti ankščiau. Apeliantė neneigia, kad minėto raÅ¡to užklausė po to, kai susipažino su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinio skundo, teismo sprendimas ir teismo argumentai trečiojo asmens netenkino. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo ir raÅ¡tÄ pateikusi įmonė nuolat bendradarbiauja, todėl galėjo parengti raÅ¡tÄ nurodydamas trečiajam asmeniui palankias aplinkybes veikiamas trečiojo asmens praÅ¡ymo ir siekdamas iÅ¡saugoti gerus Å¡alių santykius.

IeÅ¡kovės nuomone, apeliantės argumentai ir naujai pateikiamas raÅ¡ytinis įrodymas turi bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai, ir apeliacinės instancijos teismo atsisakytini priimti.                 IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl pateiktų papildomų raÅ¡ytinių įrodymų            Trečiasis asmuo UAB “Polivektris” su apeliaciniu skundu pateikia 2014 m. liepos 3 d. POLYplius Materialmanagement raÅ¡tÄ , nors nepraÅ¡o apeliacinės instancijos teismo jį priimti ir prijungti prie bylos bei nepagrindžia, kodėl Å¡io raÅ¡to negalėjo pateikti ankščiau. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų iÅ¡taisymas.

Ribotos apeliacijos pranaÅ¡umas tas, kad ginčo Å¡alys yra verčiamos atidžiau rÅ«pintis proceso eiga ir jau pirmojoje instancijoje pateikti visus turimus įrodymus. Ribotos apeliacijos procese taip pat siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti siekiant greitai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti bylÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).

Pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Kadangi apeliantė, kaip minėta, skunde nepraÅ¡o apeliacinės instancijos teismo priimti pateiktus naujus įrodymus (2 t., b. l. 13–15), nemotyvuoja, kodėl jų pateikimo bÅ«tinybė atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių Å¡is įrodymas negalėjo bÅ«ti pateiktas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, atsisako juos priimti. Dėl faktinių aplinkybių           Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2013 m. vasario 26 d. sudarė Krovinio pervežimo užsakymÄ â€“ sutartį Nr. 3285/2, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo nuvežti krovinį iÅ¡ UAB „Polivektris“ į VokietijÄ , o atsakovė – už pervežimÄ sumokėti 2 762 Lt+PVM (1 t., b. l. 20).

Å alys sutarties 2.2 punktu sutarė, kad krovinių gabenimas vykdomas laikantis CMR konvencijos reikalavimų. IeÅ¡kovė krovinį į VokietijÄ pristatė (1 t., b. l. 21, 102), tačiau krovinio gavėjas atsisakė jį priimti, motyvuodamas tuo, kad krovinys netinkamai pristatytas, pakuotė pažeista, dėl ko negalima iÅ¡krauti prekių, nesugadinant krovinio (1 t., b. l. 102). IeÅ¡kovė, pasirinko vienÄ iÅ¡ atsakovės pasiÅ«lytų sprendimo bÅ«dų ir krovinį pargabeno atgal (1 t., b. l. 23–24).

IeÅ¡kovė įsitikinusi, kad paslaugÄ Ä¯vykdė, už kuriÄ atsakovė neatsiskaitė, be to, patyrė nuostolių, pargabendama krovinį, todėl prašė priteisti 3 342,02 Lt skolÄ už krovinio pristatymÄ ir 6 266,83 Lt papildomas iÅ¡laidas, susijusias su krovinio pargabenimu. Pirmosios instancijos teismas priteisė skolÄ , likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Su sprendimu nesutinka tiek ieÅ¡kovė, manydama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepriteisė papildomų iÅ¡laidų, tiek trečiasis asmuo, kurio nuomone, teismas nepagrįstai priteisė skolÄ už vežimÄ .           Taigi, byloje sprendžiamas ginčas, ar tinkamai buvo pristatytas krovinys ir dėl atlyginimo už       krovinio pristatymÄ bei iÅ¡laidų už jo grÄ Å¾inimÄ priteisimo.

         Byloje iÅ¡ tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui taikytinos CMR konvencijos nuostatos, nes yra bÅ«tinas sÄ lygų Å¡iai konvencijai taikyti visetas, t. y. buvo vežama kelių transporto priemone už užmokestį, krovinio iÅ¡siuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijose ir tiek krovinio iÅ¡siuntimo vietos, tiek krovinio gavimo vietos valstybės yra CMR konvencijos narės (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Taikant CMR konvencijÄ turi bÅ«ti įvertinta tai, kad Å¡i tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektÄ , t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais iÅ¡samiai ir jokie nukrypimai nuo Å¡io reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (iÅ¡skyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo Å¡ios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais.

Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Pažymėtina, kad ir pačių ginčo šalių sudarytoje sutartyje nustatyta, kad jos vadovaujasi CMR konvencijos nuostatomis.           Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo           Byloje kilusiam ginčui spręsti būtina įvertinti siuntėjo ir vežėjo pareigas, kylančias iš CMR konvencijos.

Konkrečiu atveju krovinio siuntėjas yra trečiasis asmuo UAB „Polivektris“, vežėjas – ieÅ¡kovė UAB „Transporto vystymo grupė“. Trečiasis asmuo nesutikimÄ su sprendimo dalimi, kuria priteista skola iÅ¡ atsakovės UAB „Cargo Caravan“, motyvuoja tuo, kad ieÅ¡kovė paslaugos nesuteikė, krovinio nenugabeno ir neperdavė krovinio gavėjui; pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo nurodo, kad krovinio gavėjas atsisakė jį priimti, motyvuodamas netinkamu krovinio įpakavimu ir jo tvirtinimu; ieÅ¡kovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad priėmimo vežti metu UAB „Polivektris“ krovinio pakuotė buvo pažeista; mano, kad krovinys buvo sugadintas netinkamo transportavimo metu; nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieÅ¡kovė neprivalėjo nei stebėti, nei aiÅ¡kintis, kaip krovinys turi bÅ«ti pakrautas, todėl nesutinka sumokėti reikalaujamos sumos.

Su tokiais argumentais teisėjų kolegija sutikti negali, pritaria apylinkės teismo motyvams, todėl jų visų nekartoja, atmeta, kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus, apeliantės argumentus, kuriuose ji cituoja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksÄ ir Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisykles, nes, kaip minėta, ginčui taikytinos CMR konvencijos nuostatos.           CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: ar teisingai važtaraÅ¡tyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija bei krovinio ir pakuotės iÅ¡orinę bÅ«klę.

Taigi, kaip teisingai pažymėjo, pirmosios instancijos teismas, pagal Å¡iÄ CMR konvencijos nuostatÄ , vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės iÅ¡orinę bÅ«klę nereiÅ¡kia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. LogiÅ¡ka, kad krovinio siuntėjas žino vežamo krovinio specifikÄ , kurios gali nežinoti vežėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iÅ¡krovimo procedÅ«rų, todėl dėl to gali susitarti sutarties Å¡alys.

Nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, nes negali kontroliuoti pakrovimo proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004; 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2011; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013).Taigi, jei vežimo sutarties šalys nesusitarė kitaip, pakrovimo metu krovinys yra prižiūrimas siuntėjo, ir vežėjas turi galimybę, jei bus nustatyti pakrovimo defektai, kurie galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui, gintis remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu (jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu).

Tačiau netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys nelaikytinas savarankiÅ¡ka aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo iÅ¡vengti. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamÄ krovinį apima ir pareigÄ imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimÄ arba sumažintų žalÄ dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamÄ krovinio pakrovimÄ , keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamÄ Å¾ymÄ .

Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik iÅ¡orinių ir aiÅ¡kiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio iÅ¡dėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktas); ar vežėjas Å¡ias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo vežėjo elgesio standartÄ . Pažeidus pirmiau nurodytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraÅ¡tyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraÅ¡tyje nurodyto krovinio ir pakuotės iÅ¡orė priėmimo metu buvo netinkamos bÅ«klės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012).

Byloje nenustatyta, kad krovinys buvo sugadintas dėl to, kad ieškovė šios pareigos neįvykdė. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė trečiojo asmens niekuo nepagrįstus aiškinimus apie tai, kad ieškovės vairuotojas staigiai stabdė ir todėl galėjo būti pažeista krovinio pakuotė. Atmestini apeliantės UAB „Polivektris“ argumentai, kad jos, kaip siuntėjos, nurodymai ieškovei buvo privalomi. Pažymėtina, kad ieškovės ir trečiojo asmens jokie sutartiniai santykiai nesiejo, todėl argumentai, kad apeliantė nesutinka apmokėti ieškovei už pervežimo paslaugas, yra teisiškai nereikšmingi, ieškovė šioje byloje nėra pateikusi trečiajam asmeniui jokio materialaus reikalavimo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad krovinio gavėjui atsisakius priimti krovinį, dėl tolimesnių veiksmų ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę UAB „Cargo Caravan“, su kuria sudariusi krovinio pervežimo užsakymÄ â€“sutartį. Gavusi atsakovės instrukcijas, pasirinko pirmÄ jį pasiÅ«lymÄ (1 t., b. l. 23) – grÄ Å¾ino krovinį į LietuvÄ . Atmestinas apeliantės argumentas, kad ieÅ¡kovei nepriklauso užmokestis už krovinio pervežimÄ , nes CMR važtaraÅ¡tyje nėra krovinio gavėjo paraÅ¡o, jog krovinys priimtas.

Pažymėtina, kad ginčo dėl to, kad krovinys buvo pristatytas krovinio gavėjui, byloje nėra. Ä®vertinus tai, kad krovinio gavėjas atsisakė krovinį priimti ir krovinys buvo grÄ Å¾intas trečiajam asmeniui, ant CMR važtaraščio ir nėra krovinio gavėjo paraÅ¡o. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, jog ieÅ¡kovė įvykdė atsakovės užsakytÄ paslaugÄ , byloje, kaip minėta, nėra įrodymų, jog vežėjas krovinį gabeno netinkamai, todėl turi teisę gauti apmokėjimÄ už atliktas pervežimo paslaugas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio ryÅ¡io tarp to, kad krovinį pakrovė krovinio siuntėjas ir žalos, padarytos krovinio sugadinimui. Byloje neginčytinai nustatyta, kad krovinį pakrovė trečiasis asmuo UAB “Polivektris”. Byloje pateikta krovinio gavėjo pabraižyta schema, kaip turėjo bÅ«ti pakrautas krovinys, kad jis bÅ«tų atgabentas saugiai (1 t., b. l. 104). Taigi, bÅ«tent taip pakrauti krovinį turėjo siuntėjas, o vežėjas, kaip minėta, galėjo vežamo krovinio specifikos ir nežinoti, todėl negali bÅ«ti atsakingas už krovinio pakrovimÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovės UAB „Cargo Caravan“ praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovei, kuriame pripažįstama, kad krovinio gavėjas atsisakė krovinį priimti, motyvuodamas tuo, kad krovinys netinkamai supakuotas ir sutvirtintas (1 t., b. l. 118). Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog tinkamas krovinio supakavimas yra siuntėjo pareiga ir konkrečiu atveju vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Tai, kad krovinio gavėjas nepriėmė krovinio dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo vežėjo, nereiÅ¡kia, kad dėl to ieÅ¡kovei neturi bÅ«ti apmokėta už atliktÄ krovinio pervežimÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, trečiojo asmens ginčijamos sprendimo dalies keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl trečiojo asmens UAB Polivektris“ apeliacinis skundas atmestinas, Å¡i sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo IeÅ¡kovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas priteisti 6 266,83 Lt papildomas iÅ¡laidas, ieÅ¡kovės patirtas vykdant atsakovės instrukcijas grÄ Å¾inti krovinį siuntėjui, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus.Teisėjų kolegija, nagrinėdama trečiojo asmens UAB „Polivektris“ apeliacinį skundÄ , pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atlyginimÄ ieÅ¡kovei už krovinio vežimÄ , nes siuntėjas netinkamai krovinį supakavo bei sutvirtino, todėl dėl Å¡ių nustatytų aplinkybių ir jų pagrįstumo iÅ¡ naujo nebesikartoja.

Kolegija pažymi, kad remiantis CMR konvencijos 16 straipsnio 1 punktu, vežėjas turi teisę į iÅ¡laidų, kurias patyrė vykdydamas siuntėjo instrukcijas, atlyginimÄ , jei tos iÅ¡laidos atsirado ne dėl vežėjo kaltės. Byloje nustatyta, kad krovinio gavėjui krovinio nepriėmus, ieÅ¡kovė vykdė atsakovės instrukcijas pargabenti krovinį atgal į LietuvÄ . Sutiktina su apeliante, kad dėl to ji patyrė iÅ¡laidų, nes krovinį turėjo pervežti atgal iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ , nes, kaip matyti iÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties, Å¡alys numatė tik krovinio gabenimÄ iÅ¡ Lietuvos į VokietijÄ .

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimÄ dėl 6 266,83 Lt papildomų iÅ¡laidų priteisimo, sprendė, kad ieÅ¡kovė Å¡io reikalavimo neįrodė. Kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad grÄ Å¾indama krovinį iÅ¡ Vokietijos atgal į LietuvÄ , ieÅ¡kovė, kaip vežėjas, iÅ¡ tikrųjų patyrė gabenimo atgal iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kove, kad Å¡i turėjo užsakymÄ vežti krovinį iÅ¡ Vokietijos, tačiau teigė, kad nėra byloje įrodymų, jog Å¡is užsakymas turėjo bÅ«ti vykdomas automobiliu, kuriuo buvo gabenamas krovinys į VokietijÄ .

Teisėjų kolegija su tuo sutikti negali. Kaip matyti iÅ¡ CMR važtaraščio, krovinys į VokietijÄ buvo vežamas transporto priemone, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21), užsakyme pargabenti krovinį iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ nurodytas maÅ¡inos Nr. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 138). Taigi, iÅ¡ nurodytų įrodymų spręstina, kad ieÅ¡kovė turėjo užsakymÄ pargabenti krovinį iÅ¡ Vokietijos bÅ«tent tuo automobiliu, kuriuo buvo nuvežtas krovinys į VokietijÄ .

Apeliantės teigimu, ji ne tik negalėjo vykdyti naujojo užsakovo pateikto užsakymo, bet patyrė ir realių nuostolių, nes turėjo iÅ¡laidas tiek transporto priemonės nuomai, kurui, tiek ir vairuotojo darbo užmokesčio, dienpinigių ir kt. mokėjimams, tačiau apylinkės teismas jos pateiktų įrodymų motyvuotai nevertino. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad jos pateikti įrodymai patvirtina, jog darbuotojas vairuotojas-ekspeditorius S. B. vilkiku (duomenys neskelbtini), puspriekabė (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2013 m. kovo 7 d. buvo siunčiamas į komandiruotę marÅ¡rutu Lietuva-Vokietija-Lietuva, nurodant komandiruotės tikslÄ â€“ krovinių gabenimas (1 t., b. l. 121–123).

Kalkuliacijos kortelėje nurodyta, iÅ¡ ko susideda iÅ¡laidos grÄ Å¾inant krovinį iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ (dienpinigiai, vairuotojo darbo užmokestis, socialinis draudimas, sunaudoto kuro savikaina, puspriekabės nuoma) ir tai sudaro 5 179,20 Lt (1 t., b. l. 28), su PVM 6 266,83 Lt (1 t., b. l. 5). Atsakovės užsakymÄ ieÅ¡kovė turėjo įvykdyti 2013 m. kovo 1 d. (1 t., b. l. 20). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad užsakyme parvežti krovinį iÅ¡ Vokietijos nurodyta pasikrovimo diena 2013 m. kovo 5 d., iÅ¡sikrovimo diena 2013 m. kovo 7/8 d. 8 val., t. y. neaiÅ¡ki diena.

Tuo tarpu iÅ¡ kalkuliacijos kortelės matyti, kad dienpinigiai skaičiuojami ir už 2013 m. kovo 4 d. Be to, pagal pateiktus įrodymus, grįžtant iÅ¡ tos pačios vietos Vokietijoje su neiÅ¡krautu kroviniu į krovinio pakrovimo vietÄ Lietuvoje, nurodyta, jog nuvažiuota 110 km daugiau, atitinkamai paskaičiuota ir didesnė kuro norma (1 t., b. l. 28, 125), tačiau įrodymų, kodėl grįžtant reikėjo nuvažiuoti daugiau kilometrų, nėra. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovė puspriekabę naudojo nuomos pagrindais.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantės nurodytos ir praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos, kurios, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, yra beveik dvigubai didesnės nei krovinio vežimo į VokietijÄ iÅ¡laidos, nėra visiÅ¡kai įrodytos ir pagrįstos. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, sprendžia, kad apeliantė, vykdydama atsakovės instrukcijas ir pargabendama krovinį atgal, patyrė iÅ¡laidas, tačiau manydama, kad verslo subjektai turi veikti kuo mažiausiomis sÄ naudomis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) sprendžia, jog apeliantei priteistinos tokio paties dydžio iÅ¡laidos, kokia buvo Å¡alių sutarta kaina už krovinio nuvežimÄ Ä¯ VokietijÄ , t. y. 3 342,02 Lt, todėl Å¡i sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

             Esant nurodytoms aplinkybėms, trečiojo asmens UAB „Polivektris“ apeliacinis skundas atmestinas, skundžiama sprendimo dalis dėl 3 342,02 Lt skolos paliktina nepakeista, ieÅ¡kovės UAB „Transporto vystymo grupė“ apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies – sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl 6 266,83 Lt papildomų iÅ¡laidų priteisimo keistina – reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant 3 342,02 Lt papildomas iÅ¡laidas.           Kadangi keičiamas sprendimas, patikslintinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).          IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies (53,33 proc.), atitinkamai tenkintini ieÅ¡kovės ir atsakovės praÅ¡ymai priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Apeliantė sumokėjusi 141 Lt žyminį mokestį (2 t., b. l. 8). Atsakovė UAB „Carbo Caravan“ už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 1200 Lt iÅ¡laidas (2 t., b. l. 36–39).           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais, n u t a r i a:           Kauno apylinkės teismo sprendimÄ pakeisti – ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Transporto vystymo grupė“, įmonės kodas 161438434, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargo Caravan“, įmonės kodas 302594647, priteistÄ 3 342,02 Lt sumÄ , padidinti 3 342,02 Lt (967,92 Eur) suma, iÅ¡ viso priteisti 6 684,04 Lt (1 935,83 Eur); priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų 625,80 Lt sumÄ padidinti iki 1043,40 Lt (302,19 Eur).

         Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cargo Caravan“, įmonės kodas 302594647, iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“, įmonės kodas 161438434, priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ 975,00 Lt sumažinti iki 456,60 Lt (132,24 Eur).           Trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Polivektris“, įmonės kodas 124940740, iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“, įmonės kodas 161438434, priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ 650,00 Lt sumažinti iki 304,40 Lt (88,16 Eur).

           LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargo Caravan“, įmonės kodas 302594647, ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Transporto vystymo grupė, įmonės kodas 161438434, 75,20 Lt (21,78 Eur) žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimÄ .          Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“, įmonės kodas 161438434, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cargo Caravan“, įmonės kodas 302594647, 560,04 Lt (162,20 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliaciniame procese.

Teisėjai                                                                 Virginija Lozoraitytė Arūnas Rudzinskas Egidijus Tamašauskas