Legislator Case Law & Legislation
e01d0fb3-965e-4a07-93ee-06a5405abc77 AI generated

e01d0fb3-965e-4a07-93ee-06a5405abc77 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number e01d0fb3-965e-4a07-93ee-06a5405abc77
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atnaujinti pareiÅ¡kėjui terminÄ Ä¯vykdyti 2017 m. balandžio 11 d. PrivalomÄ jį nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant 6 mėnesių terminÄ Å¡io privalomojo nurodymo įvykdymui, terminÄ pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos;

Legislator headnote

AI generated

e01d0fb3-965e-4a07-93ee-06a5405abc77 · Å iaulių apygardos teismas: PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – ir PriežiÅ«ros įstatymas) 14 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatos suteikė asmeniui teisę, ginčijančiam PrivalomÄ jį nurodymÄ , neatlikti Privalomajame nurodyme nurodytų veiksmų iki nebus galutinai iÅ¡nagrinėta byla. Pažymėjo, kad turi nepilnametę dukrÄ ir namas statomas Å¡eimos poreikių tenkinimui. Jokio kito nuosavo bÅ«sto pareiÅ¡kėjo Å¡eima nei Lietuvoje, nei Airijoje neturi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-745-856/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01550-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.19. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 8 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1973-894/2021 pagal pareiÅ¡kėjo M.

A. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas M. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė:

1) atnaujinti pareiÅ¡kėjui terminÄ Ä¯vykdyti 2017 m. balandžio 11 d. PrivalomÄ jį nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant 6 mėnesių terminÄ Å¡io privalomojo nurodymo įvykdymui, terminÄ pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos;

2) atnaujinti pareiÅ¡kėjui terminÄ kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo įvykdyti 2017 m. balandžio 11 d. PrivalomÄ jį nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „PaÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius“, nustatant 3 mėnesių terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje byloje dienos.

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad yra nebaigto statyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas 2008 m. birželio 9 d. Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Ankstesni Å¡io nekilnojamojo turto savininkai notarine sutartimi perleido pareiÅ¡kėjui statytojo teises. PareiÅ¡kėjas, sukaupęs lėšų, 2016 m. tęsė gyvenamojo namo statybÄ . Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas (toliau – Kauno departamentas) 2017 m. sausio 27 d. surašė SavavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir SavavaliÅ¡kos statybos aktas), kuriuo konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo statomas gyvenamasis namas yra savavaliÅ¡ka statyba. 2017 m. vasario 10 d.

Inspekcijos Kauno departamentas priėmė PrivalomÄ nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „PaÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius“. Minėtame nurodyme Inspekcijos Kauno departamentas įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. Vėliau Inspekcijos Kauno departamentas minėtÄ privalomÄ jį nurodymÄ panaikino ir 2017 m. balandžio 11 d. priėmė naujÄ privalomÄ jį nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „PaÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius“ (toliau – ir Privalomasis nurodymas). 2018 m. spalio 8 d.

Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1070-435/2018, kuriame konstatavo, kad statybos leidimas gyvenamajam namui statyti nebuvo iÅ¡duotas, o sodo namo statybos leidimas pasibaigė 1991 m. spalio 12 d. ir nebuvo pratęstas. 2008 m. birželio 9 d. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pagal Inspekcijos iÅ¡duotÄ 2008 m. kovo 28 d. pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad nebaigta statyba atitinka projektinę dokumentacijÄ ir statytojas K. S. stato gyvenamÄ jį namÄ nepažeisdamas įstatymų reikalavimų.

Tačiau byloje buvo nustatyta, kad statybos leidimo statyti gyvenamÄ jį namÄ K. S. neturėjo, todėl pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnį nebuvo statytoju. Inspekcijos Kauno departamentas iÅ¡davė 2008 m. kovo 28 d. neatitinkančiÄ tikrovės pažymÄ , suklaidino pareiÅ¡kėjÄ dėl nebaigto statyti namo statybos teisėtumo. Tai patvirtino ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1070-435/2018 turinys. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi paliko galioti 2018 m. spalio 8 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir nurodė, kad gyvenamojo namo statyba aktualioje teritorijoje galima, yra realios galimybės pareiÅ¡kėjui savavaliÅ¡kÄ statybÄ Ä¯teisinti.

3. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad siekia įvykdyti PrivalomÄ jį nurodymÄ kitu įstatyme leistinu bÅ«du – įteisinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ gyvenamÄ jį namÄ . Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose civilinės bylos nagrinėjimas dėl SavavaliÅ¡kos statybos akto pripažinimo negaliojančiu ir Privalomojo nurodymo panaikinimo buvo baigtas 2018 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo bylÄ 2019 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareiÅ¡kėjo kasacinį skundÄ iÅ¡nagrinėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d.

PareiÅ¡kėjas buvo įsitikinęs, jog kol byla nebus iÅ¡nagrinėta, Privalomasis nurodymas neturi bÅ«ti vykdomas. Nuo 2017 m. pradžios kreipėsi į architektus bei parengė gyvenamojo namo projektÄ , tačiau negalėjo kreiptis į Kauno rajono savivaldybę dėl statybÄ leidžiančio dokumento gavimo, nes iÅ¡kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas atsidÅ«rė arčiau nei 3 metrai nuo gretimo žemės sklypo ribos. PareiÅ¡kėjas 2017 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nustatyti tiksliÄ Å¾emės sklypo ribÄ â€“ atstatyti ankstesnę žemės sklypo ribÄ .

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties kreipėsi į Inspekcijos Kauno departamentÄ , praÅ¡ydamas nustatyti naujÄ 6 mėnesių savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo terminÄ , tačiau jo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, todėl kreipiasi į teismÄ dėl įstatymų numatyto praleisto termino atnaujinimo. Pažymėjo, kad nei įstatyme, nei kituose normatyviniuose aktuose nėra nurodyta, kaip asmuo turi elgtis esant situacijai, kai privalomojo nurodymo vykdymo terminas sueina esant ginčui teisme.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – ir PriežiÅ«ros įstatymas) 14 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatos suteikė asmeniui teisę, ginčijančiam PrivalomÄ jį nurodymÄ , neatlikti Privalomajame nurodyme nurodytų veiksmų iki nebus galutinai iÅ¡nagrinėta byla. Pažymėjo, kad turi nepilnametę dukrÄ ir namas statomas Å¡eimos poreikių tenkinimui. Jokio kito nuosavo bÅ«sto pareiÅ¡kėjo Å¡eima nei Lietuvoje, nei Airijoje neturi.

Atkreipė dėmesį į tai, kad termino atnaujinimas nesukeltų jokių neigiamų pasekmių nei valstybei, nei kitiems asmenims, atnaujinus terminÄ kreiptis į InspekcijÄ dėl termino įteisinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį pratęsimo, bÅ«tų iÅ¡vengta didelių pareiÅ¡kėjo nuostolių, bÅ«tų įvykdytas Privalomas nurodymas kitu įstatyme leistinu bÅ«du, bÅ«tų įteisinta gyvenamojo namo statyba.

4. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime nurodė, kad su praÅ¡ymu ir patikslintu pareiÅ¡kimu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nei nagrinėjant civilinę bylÄ dėl SavavaliÅ¡kos statybos akto ir privalomųjų nurodymų pripažinimo negaliojančiais pirmoje instancijoje, nei bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, jokios laikinosios apsaugos priemonės dėl Privalomojo nurodymo galiojimo sustabdymo nebuvo taikytos, o teisės aktų nustatytais terminais bei tvarka dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pareiÅ¡kėjas nei į InspekcijÄ , nei į teismÄ taip pat nesikreipė.

Todėl Inspekcija 2019 m. kovo 13 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavusi, kad pareiškėjas Privalomojo nurodymo neįvykdė, 2019 m. balandžio 1 d. prašymu kreipėsi į antstolį dėl priverstinio Privalomojo nurodymo vykdymo. Kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019 laikinosios apsaugos priemonės dėl privalomojo nurodymo galiojimo sustabdymo taip pat netaikytos.

5. Patikslintas pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas, nes:

1) tapatus klausimas dėl naujo termino savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimui nustatymo jau yra iÅ¡nagrinėtas Administraciniame teisme ir dėl Å¡io praÅ¡ymo Administracinis teismas 2020 m. spalio 13 d. administracinėje byloje Nr. eI3-2001-422/2020 jau yra priėmęs sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas netenkintas;

2) Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas (jei jis iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos įstatymų nustatyta tvarka nėra pratęsiamas) yra naikinamasis, jo atnaujinimo galimybės teisės aktai nenumato;

3) Privalomasis nurodymas jau yra perduotas antstoliui priverstiniam vykdymui;

4) dėl antstolio veiksmų teisėtumo jau yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais konstatuota, kad antstolis priverstinio Privalomojo nurodymo vykdymo veiksmus pradėjo teisėtai ir pagrįstai;

5) už Privalomojo nurodymo nevykdymÄ pareiÅ¡kėjui teismo yra skirta bauda. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ tenkino – atnaujino pareiÅ¡kėjui M. A. terminÄ Ä¯vykdyti 2017 m. balandžio 11 d. PrivalomÄ jį nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant 6 mėnesių terminÄ Å¡io privalomojo nurodymo įvykdymui, terminÄ pradedant skaičiuoti nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos; atnaujino pareiÅ¡kėjui M.

A. terminÄ kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo įvykdyti 2017 m. balandžio 11 d. PrivalomÄ jį nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant 3 mėnesių terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ , terminÄ pradedant skaičiuoti nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos, priteisė pareiÅ¡kėjui M. A. iÅ¡ suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1 576 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 3K-3-168-695/2021 pagal suinteresuoto asmens skolininko M. A. kasacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo antstolio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo už Privalomojo nurodymo nevykdymÄ , kurioje 2021 m. sausio 6 d. priėmė nutartį. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad teisminio ginčo dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo atveju bendrasis 6 mėnesių terminas privalomajam nurodymui įvykdyti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad privalomasis nurodymas M. A. buvo pateiktas 2017 m. balandžio 11 d., tačiau jis buvo apskųstas. Teismo sprendimas atmesti M. A. ieÅ¡kinį ir pripažinti PrivalomÄ jį nurodymÄ teisėtu įsiteisėjo 2019 m. vasario 19 d. Kauno apygardos teismui priėmus nutartį. Remiantis pirmiau Å¡ioje nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, terminas privalomajam nurodymui įvykdyti baigėsi 2019 m. rugpjūčio 19 d. Å i kasacinio teismo nustatyta aplinkybė nagrinėjamoje byloje laikytina prejudiciniu faktu.

8. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjui 2017 m. balandžio 11 d. Privalomuoju nurodymu buvo nustatytas 6 mėnesių terminas savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimui, t. y. iki 2017 m. spalio 10 d. PareiÅ¡kėjas PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio pagrindu į InspekcijÄ dėl termino pratęsimo (praÅ¡yme nurodyta dėl termino nustatymo) savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimui 6 mėnesių terminui kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 26 d. (Inspekcijoje praÅ¡ymas gautas 2019 m. rugpjūčio 28 d.), t. y. praleidus Ä®statymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ . Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjas įstatymo nustatytÄ terminÄ praleido nežymiai – ne daugiau nei 8 dienas.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ abejoti pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumu. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas galėjo sÄ Å¾iningai klysti skaičiuodamas ginčo privalomojo nurodymo eigos terminÄ , siejant jį su bylos dėl ginčo privalomojo nurodymo teisėtumo iÅ¡nagrinėjimu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Kita objektyvi priežastis – pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta yra Airijoje. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o užsienio valstybėje.

Teismo vertinimu aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas gyvena Airijoje, leidžia spręsti, kad dėl to jam yra apsunkintos galimybės tiesiogiai atlikinėti administracines procedÅ«ras, susijusias su ginčo savavaliÅ¡kos statybos įteisinimu. Teismas pažymėjo, kad dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos, visoje Europoje yra ribojamas asmenų judėjimas Å¡alies viduje ir tarp valstybių, sutriko tiek valstybinių, tiek ir privačių įstaigų (įmonių) veikla. Teismas nurodė, kad aptartos aplinkybės, o taip pat ir sÄ Å¾iningas suklydimas skaičiuojant, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nėra pasibaigęs kol ginčas dėl jo teisėtumo nėra baigtas nagrinėti kasacine tvarka, gali bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ atnaujinti praleistÄ Ä¯statyme nustatytÄ terminÄ .

Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo neįrodinėjo, jog pareiÅ¡kėjas ginčo privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ praleido dėl kokių nors kitų priežasčių.

10. Teismas pažymėjo, kad tikslu gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , M. A. dar 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismÄ dėl žemės sklypo ribų nustatymo. M. A. ieÅ¡kinį grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad laikotarpiu nuo žemės sklypo su nebaigtu statyti namu įsigijimo iki namo pastatymo, besiribojančio žemės sklypo savininkei atlikus kadastrinius matavimus, buvo pakeistos M. A. žemės sklypo ribos ir namo atstumas iki sklypo ribos tapo mažesnis nei leidžiamas teisės aktų.

Atstumas iki sklypo ribos buvo kliÅ«tis M. A. gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Civilinė byla dėl žemės sklypų ribų nustatymo užbaigta įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-555/2020, kuria M. A. ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies patenkintas, nustatytos jo sklypo ribos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 6 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 priimtos nutarties 38 punkte konstatavo, kad nenustačius tikslių M. A. priklausančio žemės sklypo ribų, jis negalėjo gauti statybÄ leidžiančio dokumento dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

Kasacinis teismas aptariamos nutarties 41 punkte konstatavo, kad nors nagrinėjamu atveju privalomojo nurodymo dėl savavaliÅ¡kos statybos paÅ¡alinimo terminas suėjo 2019 m. rugpjūčio 19 d., tačiau dar jam nesuėjus suinteresuotas asmuo M. A. buvo ėmęsis veiksmų statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau tai užsitęsė dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių – bylos dėl žemės sklypo ribų nagrinėjimo teisme. Å ios kasacinio teismo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje ir jų papildomai nustatinėti nereikia.

11. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų piktnaudžiavęs jam priklausančiomis teisėmis. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, jog dėl ginčo privalomojo nurodymo savalaikio neįvykdymo padaryta reali žala iÅ¡ieÅ¡kotojui, sukelta kitokių neigiamų padarinių tretiesiems asmenims. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-231-924/2019 nurodė: „<...> nėra jokio pagrindo spręsti, kad ginčo statinio statyba atitinkamoje teritorijoje nėra galima. SavavaliÅ¡kÄ statybÄ yra realios galimybės įteisinti <...>“.

12. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas gyvena Airijoje, o taip pat jau ilgÄ laikÄ yra paskelbta pasaulinė pandemija, todėl vertino, kad Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas ginčo privalomojo nurodymo įvykdymui, ir atitinkamai 3 mėnesių terminas praÅ¡ymui Inspekcijai pateikti, terminÄ pradedant skaičiuoti nuo galutinio procesinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos, nelaikytini neprotingai ilgais.

13. Teismas vertino, kad patikslinto pareiÅ¡kimo reikalavimai nėra alternatyvÅ«s arba prieÅ¡taraujantys tarpusavyje, formaliai jie gali bÅ«ti taikomi kartu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susidarius iÅ¡skirtinei situacijai (kasaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695-2021 pagal pareiÅ¡kėjo kasacinį skundÄ suformulavus teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, susijusiÄ su Inspekcijos privalomųjų nurodymų įvykdymo termino skaičiavimu, bei konstatavus, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija ginčo privalomÄ jį nurodymÄ priverstiniam vykdymui perdavė nesavalaikiai, t. y. dar nepasibaigus jo įvykdymo terminui), byloje nustatytų aplinkybių kontekste patikslinto pareiÅ¡kimo reikalavimai laikytini papildomais teisių gynimo bÅ«dais vienas kito atžvilgiu.

14. Teismas nesutiko su Inspekcijos argumentais, jog patikslintas pareiÅ¡kimas atmestinas kaip nepagrįstas, nes tapatus klausimas dėl naujo termino savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimui (t. y. Privalomojo nurodymo įvykdymui) nustatymo jau yra iÅ¡nagrinėtas Administraciniame teisme ir dėl Å¡io praÅ¡ymo Administracinis teismas 2020 m. spalio 13 d. administracinėje byloje Nr. eI3-2001-422/2020 jau yra priėmęs sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas netenkintas. Teismas nurodė, kad aukščiau aptartos administracinės bylos dalyku buvo Inspekcijos sprendimo teisėtumo patikra bei ginčo privalomojo nurodymo termino pratęsimo klausimas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl ginčo privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo bei termino pareiÅ¡kėjui kreiptis į InspekcijÄ su praÅ¡ymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ atnaujinimo.

15. Teismas nurodė, kad prieÅ¡ingai, nei teigia suinteresuotas asmuo, PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnyje nenustatyta, jog privalomojo nurodymo įvykdymo terminas (jei jis iki privalomojo nurodymo įvykdymo pabaigos įstatymų nustatyta tvarka nėra pratęsiamas) yra naikinamasis. Nagrinėjamoje byloje buvo kreiptasi į SpecialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ , kuri 2020 m. gegužės 22 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-47/2020 konstatavo, kad klausimas dėl termino, nors ir skirto kreiptis į vieÅ¡ojo administravimo institucijÄ , atnaujinimo nagrinėtinas CPK XXXVIII skyriuje „Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo“ nustatyta tvarka. AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ suformavo ir Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1006-657/2021, o taip pat ir Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-2001-422/2020.

16. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695-2021 pagal pareiÅ¡kėjo kasacinį skundÄ , konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Inspekcija ginčo privalomÄ jį nurodymÄ priverstiniam vykdymui 2019 m. balandžio 11 d. perdavė nesavalaikiai, t. y. dar nepasibaigus jo įvykdymo terminui, kuris suėjo daugiau kaip po 4 mėnesių, t. y. 2019 m. rugpjūčio 19 d. Teismo nuomone, dėl tokių neteisėtų Inspekcijos veiksmų atsiradę neigiamos pasekmės negali bÅ«ti perkeliamos pareiÅ¡kėjui.

Teismui atnaujinus terminÄ ginčo privalomojo nurodymo įvykdymui, nebeliktų pagrindo Å¡io privalomojo nurodymo priverstiniam vykdymui. Teisės aktai nenumato draudimo kreiptis į teismÄ dėl praleisto įstatyme numatyto termino atnaujinimo tuo atveju, jei Å¡io termino praleidimo pagrindu yra pradėta vykdomoji byla. Nesutiko su Inspekcijos argumentu, kad pareiÅ¡kėjui nėra kliūčių įsiteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir esant pradėtam vykdymo procesui dėl ginčo privalomojo nurodymo neįvykdymo.

Tokia situacija neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, ekonomiÅ¡kumo principų, bÅ«tų užprogramuoti nauji teisminiai ginčai.

17. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, jų interesai prieÅ¡ingi, o patikslintas pareiÅ¡kimas tenkinamas, todėl iÅ¡ suinteresuoto asmens pareiÅ¡kėjui priteisė jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 18. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 18.1. PriežiÅ«ros įstatyme įtvirtintos teisės normos yra specialiosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų normų, reglamentuojančių procesinių terminų pratęsimÄ ir atnaujinimÄ , atžvilgiu, todėl jos, o ne bendrosios normos, taikytinos ginčo teisiniams santykiams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1962-415/2020).

Dėl Å¡ios priežasties byloje neturėtų bÅ«ti taikytinos CPK normos, reglamentuojančios įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimo tvarkÄ , nes privalomųjų nurodymų pratęsimas reglamentuotas PriežiÅ«ros įstatyme, įtvirtinant aiÅ¡kiÄ Ä¯statymo leidėjo valiÄ numatyti tik privalomųjų nurodymų pratęsimÄ , bet ne ir jų atnaujinimo galimybę. 18.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2021 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 pateiktas teisės normų, reglamentuojančių privalomojo nurodymo vykdymo termino skaičiavimÄ , taikymas ir aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės skiriasi nuo LVAT nuosekliai formuojamos teismų praktikos, susijusios su tų pačių teisės normų, reglamentuojančių privalomojo nurodymo vykdymo termino skaičiavimÄ , aiÅ¡kinimu ir taikymu.

LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad PriežiÅ«ros įstatyme nenumatyta, kad apskundus privalomÄ jį nurodymÄ , jo įvykdymo terminai sustabdomi. Atsižvelgiant į LVAT praktikÄ , nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas įstatymo nustatytÄ terminÄ praleido nežymiai – ne daugiau nei 8 dienas. 18.3. LVAT praktikoje yra suformuota aiÅ¡ki taisyklė, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jį pratęsti (LVAT 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017 ir kt.), o teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės (LVAT 2021-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1825-520/2021 ir kt.). 18.4.

Pagal specialiosios teisėjų kolegijos suformuotÄ praktikÄ , bendrosios kompetencijos teismams teismingi klausimai, susiję su pačių privalomųjų nurodymų teisėtumo kvestionavimu, tuo tarpu ginčai dėl tokių privalomųjų nurodymų terminų pratęsimo, nepratęsimo, atitinkamai dėl tokio termino atnaujinimo, turėtų bÅ«ti teismingi administraciniam teismui. BÅ«tent dėl to bylose, kuriose sprendžiama dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminų, jų pratęsimo taikymo sÄ lygų, tokių terminų atnaujinimo galimybių ir pan., turėtų bÅ«ti taikoma administracinio teismo praktika. 18.5.

Pagal LAT 2021 m. sausio 6 d. nutartyje pateiktÄ privalomųjų nurodymų terminų skaičiavimo taisyklę, nuo 2019-08-20 antstolis galėjo atlikti priverstinius privalomojo nurodymo vykdymo veiksmus. Antstoliui jau porÄ metų atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, teismui skundžiama nutartimi nusprendus atnaujinti terminÄ privalomojo nurodymo įvykdymui ir įvertinus, kad jau nebeliko pagrindo privalomojo nurodymo priverstiniam vykdymui, paneigiami teisingumo, teisinio stabilumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai. 18.6.

Inspekcija perdavė vykdyti privalomÄ jį nurodymÄ antstoliui PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnyje nustatytais terminais, nenukrypdama nuo LVAT nuosekliai plėtojamos teismų praktikos, tuo tarpu LAT naujÄ termino privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiavimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ suformulavo praėjus beveik porai metų nuo privalomojo nurodymo perdavimo vykdyti antstoliui. 18.7. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad pareiÅ¡kėjas įstatymo nustatytÄ terminÄ praleido nežymiai – ne daugiau nei 8 dienas, nes skolininkas įstatymo nustatytÄ terminÄ praleido žymiai – daugiau nei 5 mėnesius dėl antro reikalavimo, ir daugiau nei 13 mėnesių dėl pirmo reikalavimo, nes uždelstas laikotarpis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos iki praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ teismui padavimo dienos. 18.8.

M. A. nuo pat 2017 metų visose teisminėse bylose, susijusiose su Privalomuoju nurodymu, atstovauja ta pati profesionali teisininkė – advokatė, todėl teismo iÅ¡vada, jog „pareiÅ¡kėjas manė, kad dar nesibaigė terminas kreiptis dėl ginčo privalomojo nurodymo pratęsimo“, taip pat teiginys, kad „spręstina, kad pareiÅ¡kėjas galėjo sÄ Å¾iningai klysti skaičiuodamas ginčo privalomojo nurodymo eigos terminÄ , siejant jį su bylos dėl ginčo privalomojo nurodymo teisėtumo iÅ¡nagrinėjimu Lietuvos Aukščiausiame Teisme“, atmestini kaip nepagrįsti. 18.9.

M. A. nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių, kad bÅ«tent dėl pandemijos ar dėl gyvenimo užsienyje jis praleido terminÄ savalaikiai paduoti praÅ¡ymÄ Inspekcijai iki 2019-08-19 arba po 2019-08-20 kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo. Be to, ekstremalioji situacija Å¡alyje paskelbta nuo 2020-02-26, o karantinas įvestas nuo 2020-03-16, taigi, M. A. delsimo paduoti teismui praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino atnaujinimo pandemija negalėjo įtakoti. 18.10. Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, jog M.

A. delsimas paduoti teismui praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino atnaujinimo, pateisinamas ir dėl to, kad asmuo gyvena ne Lietuvoje, ir kad minėtos aplinkybės pagrindžia ilgesnio termino privalomojo nurodymo įvykdymui poreikį. Institucijose dokumentai, praÅ¡ymai bei paklausimai gali bÅ«ti pateikiami ir elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis. Be to, M. A. visose teisminėse bylose atstovauja ta pati profesionali teisininkė – advokatė, todėl jai turėjo bÅ«ti žinomos procesinių terminų praleidimo pasekmės. M.

A. pats pasirinko tokį savo veikimo bÅ«dÄ , todėl privalo prisiimti ir iÅ¡ jo kilusias neigiamas pasekmes. 18.11. Antstolio veiksmų teisėtumas jau yra peržiÅ«rėtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, konstatuojant, kad antstolis vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje atliko savalaikiai, teisėtai ir pagrįstai, teismui atnaujinus įstatyme nustatytÄ terminÄ , teisėtai ir pagrįstai pradėtos vykdyti vykdomosios bylos turėtų bÅ«ti nutrauktos. Tokiu atveju, privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo terminas iÅ¡ esmės tampa be baigties, iÅ¡vengiant iÅ¡ to kylančių pasekmių taikymo.

Toks teisės aktų taikymo aiÅ¡kinimas akivaizdžiai pažeistų iÅ¡ieÅ¡kotojo, turinčio teisėtÄ ir pagrįstÄ lÅ«kestį, kad savavaliÅ¡kos statybos padariniai bus paÅ¡alinti operatyviai, interesus, o skolininkas, įpareigotas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ taptų privilegijuota Å¡alimi. Be to, tokiu atveju neaiÅ¡ku, kas turėtų bÅ«ti atsakingas už vykdomojoje byloje susidariusių vykdymo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Skundžiama nutartimi tenkinus skolininko praÅ¡ymÄ , sukuriama situacija, neatitinkanti teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, ekonomiÅ¡kumo principų, užprogramuojant naujus teisminius ginčus. 18.12.

M. A. reikalavimÄ atnaujinti terminÄ Ä¯vykdyti PrivalomÄ jį nurodymÄ teismui pateikė tik 2020-10-08, teikdamas patikslintÄ praÅ¡ymÄ byloje. Teismas, tenkindamas šį skolininko praÅ¡ymÄ , pažeidė rūšinio teismingumo taisykles. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinusi, jog PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnyje nustatytų privalomųjų nurodymų terminų pratęsimo klausimas yra administracinis teisinis ir jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nustatytas sÄ lygas.

Jo iÅ¡sprendimas civiliniams teisiniams santykiams tiesioginės įtakos nedaro, todėl Å¡is reikalavimas yra teismingas administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. utartis teismingumo byloje Nr. T-78-2011). 18.13. Specialioji teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi Nr. T-47/2020 klausimÄ nagrinėjo ir atitinkamai iÅ¡vadas pateikė tik dėl pirminio skolininko praÅ¡ymo byloje, kuriuo praÅ¡yta atnaujinti terminÄ kreiptis į InspekcijÄ dėl termino pratęsimo įvykdyti privalomÄ jį nurodymÄ .

PapildomÄ reikalavimÄ , kuriuo teismo praÅ¡yta atnaujinti paties privalomojo nurodymo terminÄ , nustatant naujÄ jo įvykdymo terminÄ , skolininkas pateikė tik 2020-10-08, tikslindamas praÅ¡ymo reikalavimus byloje. 18.14. Teismas, tenkinęs skolininko praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ Ä¯vykdyti privalomÄ jį nurodymÄ , pats nustatydamas naujÄ privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ , pažeidė tiek valdžių padalijimo principÄ , PriežiÅ«ros įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , kuriuo privalomojo nurodymo terminų pratęsimo funkcija priskirta Inspekcijai, tiek rūšinio teismingumo taisykles, nes pagal Specialiosios teisėjų kolegijos suformuotÄ praktikÄ , privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimas ilgesniam terminui priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. 18.15.

Ä®vertinus PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnyje nustatytus privalomojo nurodymo įvykdymo terminus savavaliÅ¡kos statybos padariniams paÅ¡alinti, teismo nustatytas 3 mėnesių terminas vien praÅ¡ymui Inspekcijai dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pateikti yra akivaizdžiai neprotingas, nepagrįstas. Tokio reikalavimo tenkinimas byloje nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, nes terminÄ privalomojo nurodymo įvykdymui teismas jau pats pratęsė, tenkindamas pirmÄ jį reikalavimÄ ir nustatydamas 6 mėnesių terminÄ Å¡io privalomojo nurodymo įvykdymui. 18.16.

Teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino Inspekcijos argumentų, kad teisės aktai nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės ir Inspekcija, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, negalės pratęsti jau pasibaigusio paties privalomojo nurodymo įvykdymo termino, nes teisėtas privalomasis nurodymas, pasibaigus jo įvykdymo terminui, yra perduotas antstoliui. 18.17. Nagrinėjamu atveju bylos dalyviai nėra ir negali bÅ«ti laikomi „laimėjusiomis“ ar „pralaimėjusiomis“ Å¡alimis, taip pat negali bÅ«ti laikomos ir turinčiomis prieÅ¡ingÄ interesÄ Å¡alimis, nes pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo tenkinimas nereiÅ¡kia, kad nutartis priimta pareiÅ¡kėjo naudai ir suinteresuoto asmens nenaudai.

Jei pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų praleidęs termino, nebÅ«tų priežasties su praÅ¡ymu kreiptis į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo. Be to, tai, kad institucijos, kurios byloje dalyvauja pagal pareiÅ¡kėjo iniciatyva užvestÄ procesÄ ir teismo praÅ¡ymu iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę dėl praÅ¡omų praÅ¡ymų pagrįstumo, neturi bÅ«ti pagrindas nukrypti nuo bendros taisyklės, taikomos ypatingosios teisenos bylose dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nes tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad byloje dalyvaujančių asmenų interesai yra prieÅ¡ingi.

19. PareiÅ¡kėjas M. A. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti, priteisti iÅ¡ apeliantės patirtas 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. LAT 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta kasacinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡iai bylai ir joje nustatyti faktai negali bÅ«ti apeliantes ginčijami. 19.2. Nors pagal LVAT praktikÄ yra negalimas pasibaigusio termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimas, tačiau Å¡i aplinkybė neužkerta kelio asmeniui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ su praÅ¡ymu dėl termino atnaujinimo. 19.3.

PareiÅ¡kėjas 2017-08-25, dar nesuėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, kreipėsi į teismÄ dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Tik 2020-06-03 byla dėl žemės sklypo ribų buvo iÅ¡nagrinėta, tačiau žemės sklypo ribos VÄ® Registrų centras buvo įregistruotos tik 2021 m. vasario 15 d., nes turėjo bÅ«ti parengta nauja žemės sklypo kadastrinė byla bei NŽT Kauno skyriaus vedėjas turėjo 2020-12-30 sprendimu patvirtinti žemės sklypo kadastrinės bylos duomenis. 19.4.

M. A. gyvena užsienyje ir jam apeliantė apie priimamus sprendimus nepranešė. Atstovas gali atlikti procesinius veiksmus tik gavęs įgalinimus. Su užsienyje gyvenančiu pareiÅ¡kėju susisiekti buvo reikalingas papildomas laikas, todėl teismas teisingai sprendė, kad atsižvelgus į visas faktines aplinkybes, į pačios apeliantės elgesį, terminas praleistas yra nežymiai. 19.5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mai 2020 m. sausio 2 d. (administracinė byla Nr. eI3- 2001- 422/20) nutartimi laikinai sustabdė Privalomojo nurodymo vykdymÄ vykdomojoje byloje iki bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje.

Minėta teismo nutartis galiojo iki 2020-03-04. Taigi, net ir laikantis apeliantes nuomonės dėl terminų skaičiavimo, Å¡is 2 mėnesių laikotarpis turėjo bÅ«ti į praleistÄ terminÄ neįskaičiuotas. Apeliantė klaidina teismÄ teigdama, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo tik 2020-10-08. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į bendros kompetencijos teismÄ 2020-01-29 (pareiÅ¡kimo pateikimo teismui data), dar galiojant Privalomojo nurodymo vykdymo sustabdymui. 19.6. Administraciniai teismai gali nagrinėti tik termino pratęsimo klausimÄ kai terminas įvykdyti PrivalomÄ jį nurodymÄ dar nėra pasibaigęs, o ne spręsti įstatyme numatyto praleisto termino atnaujinimo klausimÄ .

Å iuo klausimu jau yra pasisakiusi Specialioji teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi ir Å¡ioje nutartyje nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini abejiems pareiÅ¡kėjo suformuluotiems reikalavimams. 19.7. Teismas nagrinėjo ne termino pratęsimo, o termino atnaujinimo klausimÄ , kuris nėra priskirtas Statybos inspekcijai, todėl teismas valdžių padalinimo principo nepažeidė, o pagrįstai vadovavosi CPK nuostatomis. 19.8. Termino atnaujinimas nesukelia jokių neigiamų pasekmių nei valstybei, nei kitiems asmenims.

PrieÅ¡ingai, atnaujinus terminÄ kreiptis į Statybos inspekcijÄ dėl termino įteisinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį pratęsimo, bÅ«tų iÅ¡vengta didelių pareiÅ¡kėjo nuostolių, bÅ«tų įvykdytas Privalomas nurodymas kitu įstatyme leistinu bÅ«du, bÅ«tų įteisinta gyvenamojo namo statyba. Taigi, abiejų pusių interesai bÅ«tų patenkinti ir iÅ¡laikytas proporcingumo principas tarp ginčo Å¡alių. 19.9. BÅ«tina atsižvelgti į tai, kad apeliantė iÅ¡davė tikrovės neatitinkančiÄ pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pareiÅ¡kėjo perkamas gyvenamasis namas statomas turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir statyba atitinka gyvenamojo namo projektÄ .

Teismai įsiteisėjusiais sprendimais nustatė, kad niekada nebuvo iÅ¡duotas leidimas gyvenamojo namo statybai, todėl gyvenamasis namas buvo statomas neteisėtai. PareiÅ¡kėjas nupirko pradėtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ bÅ«damas įsitikinęs, jog Statybų inspekcija tinkamai atliko savo pareigas, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėjo lÅ«kesčiai buvo nepagrįsti. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas (toliau – ir Kauno departamentas) 2017 m. sausio 27 d. pareiÅ¡kėjui surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir SavavaliÅ¡kos statybos aktas), kuriame nurodė, jog žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), statytojas M. A. vykdo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane (duomenys neskelbtini), statybÄ neturėdamas statybÄ leidžiančio dokumento, t. y. savavaliÅ¡kai.

Inspekcija 2017 m. balandžio 11 d. surašė privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iki 2017 m. spalio 10 d. pareikalavo nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis (sienas ir stogo konstrukcijas iki pamatų, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pagal 2008-01-29 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenis) ir sutvarkyti statybvietę. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Inspekcijos savavaliÅ¡kos statybos konstatavimu ir Privalomuoju nurodymu, jį ginčijo teismine tvarka.

PareiÅ¡kėjas 2017 m. kovo 13 d. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Kauno apylinkės teismÄ , kurio 2018 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1070-435/2018 pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinys dėl su ginču Å¡ioje byloje susijusio privalomojo nurodymo panaikinimo buvo atmestas. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-231-924/2019 Kauno apylinkės teismo sprendimÄ paliko galioti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019 Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

22. Inspekcija 2019-03-13 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavusi, kad M. A. privalomojo nurodymo neįvykdė, 2019-04-01 prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2017-04-11 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio vykdymo“ kreipėsi į antstolį dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo.

23. Byloje taip pat nustatyta, kad siekdamas gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , M.A. dar 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismÄ dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Å is ieÅ¡kinys buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad laikotarpiu nuo žemės sklypo su nebaigtu statyti namu įsigijimo iki namo pastatymo, besiribojančio žemės sklypo savininkei atlikus kadastrinius matavimus, buvo pakeistos M. A. žemės sklypo ribos ir namo atstumas iki sklypo ribos tapo mažesnis, nei leidžiamas teisės aktų. Atstumas iki sklypo ribos buvo kliÅ«tis M. A. gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3498-214/2019, kurio teisėtumas buvo patikrintas Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-555/2020, M. A. ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies tenkinto, nustatė jo sklypo ribas.

24. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1074-1110/2020 paskyrė suinteresuotam asmeniui M. A. 100 Eur vienkartinę baudÄ už privalomojo nurodymo nevykdymÄ . Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi Nr. 2S-544-657/2020 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 6 d nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis, priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ atmetė pareiÅ¡kėjo antstolio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymÄ .

Kasacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad teisminio ginčo dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo atveju bendrasis 6 mėnesių terminas privalomajam nurodymui įvykdyti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo atitinkamo teismo sprendimo (nepanaikinti nurodymo arba nepratęsti termino) įsiteisėjimo. Privalomasis nurodymas M. A. buvo pateiktas 2017 m. balandžio 11 d., tačiau jis buvo apskųstas. Teismo sprendimas atmesti M. A. ieÅ¡kinį ir pripažinti privalomÄ jį nurodymÄ teisėtu įsiteisėjo 2019 m. vasario 19 d.

Kauno apygardos teismui priėmus nutartį. Remiantis pirmiau Å¡ioje nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, terminas privalomajam nurodymui įvykdyti baigėsi 2019 m. rugpjūčio 19 d. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad M. A. negalėjo gauti statybÄ leidžiančio dokumento dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. BylÄ nagrinėję teismai netinkamai įvertino civilinės bylos dėl žemės sklypų ribų reikÅ¡mę galimybei įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , dėl to pripažino teisiÅ¡kai nepagrįsta bylÄ nagrinėjusių teismų iÅ¡vadÄ , kad teisme nagrinėjamas ginčas su gretimo žemės sklypo savininku dėl žemės sklypo ribų nustatymo nėra objektyvi priežastis, dėl kurios nebuvo įvykdytas privalomasis nurodymas.

25. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, kad byloje neturėtų bÅ«ti taikytinos CPK normos, reglamentuojančios įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimo tvarkÄ , nes Privalomųjų nurodymų pratęsimas reglamentuotas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatyme. Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 22 d. nutartyje Nr. T-47/2020 dėl teismingumo yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad klausimas dėl termino, nors ir skirto kreiptis į vieÅ¡ojo administravimo institucijÄ , atnaujinimo nagrinėtinas CPK XXXVIII skyriuje „Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo“ nustatyta tvarka.

26. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 14 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) 4 dalyje numatyta, jog Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi bÅ«ti įvykdyti per 6 mėnesius arba iÅ¡imtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytÄ trumpesnį terminÄ , jeigu nustatoma, kad savavaliÅ¡ka statyba Å¡iurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iÅ¡ esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu.

Inspekcija šį terminÄ , jeigu yra svarbių priežasčių, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu gali vienÄ kartÄ pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedÅ«romis (atliekamomis siekiant įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ pagal Å¡io straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavaliÅ¡kai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismÄ .

27. Nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta byloje, 2017 m. balandžio 11 d. Privalomuoju nurodymu pareiškėjui buvo nustatytas 6 mėnesių terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui, t. y. iki 2017 m. spalio 10 d.

28. CPK 576 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiÅ¡kimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus. Prie pareiÅ¡kimo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindÄ terminui atnaujinti. Ä®statymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Ä®statymo sÄ voka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimÄ spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikÅ¡mę pareiÅ¡kėjui, jo asmenines savybes bei kitas faktines aplinkybes.

Spręsdamas, ar pareiÅ¡kėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais. Kadangi termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne, palikta teismo diskrecijai. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi bÅ«ti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, besikreipiančios Å¡alies sÄ Å¾iningumÄ , naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis.

29. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 konstatuota aplinkybė, jog terminas privalomajam nurodymui įvykdyti baigėsi 2019 m. rugpjūčio 19 d., nagrinėjamoje byloje laikytina prejudiciniu faktu. Ä®vertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjas į InspekcijÄ dėl termino pratęsimo savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimui 6 mėnesių terminui kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 26 d. (Inspekcijoje praÅ¡ymas gautas 2019 m. rugpjūčio 28 d.), teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas praleido Ä®statymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ nežymiai – ne daugiau nei 8 dienas.

30. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog PriežiÅ«ros įstatyme nenumatyta, kad apskundus privalomÄ jį nurodymÄ , jo įvykdymo terminai sustabdomi. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas įstatymo nustatytÄ terminÄ praleido nežymiai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra suformuota aiÅ¡ki taisyklė, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jį pratęsti, o teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės. Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti taikoma administracinio teismo praktika.

31. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su aukščiau nurodytais atskirojo skundo argumentais, pažymi, kad konstitucinis valdžių padalijimo principas bei teismams tenkantis teisingumo vykdymo vaidmuo suponuoja, jog teismų praktika nėra teisės Å¡altinis formaliÄ ja prasme. Teismai formuoja teisės taikymo praktikÄ . Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės Å¡altiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieÅ¡taringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sÄ lyga.

Kita vertus, teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, atsižvelgtina į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 15 punktÄ ).

Å iuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).

Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7162/2009 ir kt.).

32. Ä®vertinęs nurodytus Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2021 m. sausio 6 d nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 nustatytas aplinkybes, turinčias prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje, bei atsižvelgęs į Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. T-47/2020 dėl teismingumo pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neturėjo pareigos remtis apeliantės nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

33. Kaip nustatyta iÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ atnaujinti praleistÄ Ä¯statyme nustatytÄ terminÄ kreiptis į InspekcijÄ dėl ginčo privalomojo nurodymo termino pratęsimo, teismas pripažino Å¡ias aplinkybes: pareiÅ¡kėjas gyvena Airijoje, dėl to jam yra apsunkintos galimybės tiesiogiai atlikinėti administracines procedÅ«ras, susijusias su ginčo savavaliÅ¡kos statybos įteisinimu; pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningas suklydimas skaičiuojant, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, kol ginčas dėl jo teisėtumo nėra baigtas nagrinėti kasacine tvarka.

Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo aspektu taip pat pažymėjo, jog tikslu gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , M. A. dar 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismÄ dėl žemės sklypo ribų nustatymo, civilinė byla dėl žemės sklypų ribų nustatymo užbaigta 2020 m. birželio 3 d., M.A. ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies patenkintas, nustatytos jo sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad bÅ«tina atsižvelgti į prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje turinčias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 nustatytas aplinkybes, t. y. kad nenustačius tikslių M.

A. priklausančio žemės sklypo ribų, jis negalėjo gauti statybÄ leidžiančio dokumento dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Nors privalomojo nurodymo dėl savavaliÅ¡kos statybos paÅ¡alinimo terminas suėjo 2019 m. rugpjūčio 19 d., tačiau dar jam nesuėjus suinteresuotas asmuo M. A. buvo ėmęsis veiksmų statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau tai užsitęsė dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių – bylos dėl žemės sklypo ribų nagrinėjimo teisme.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis.

34. Apeliantė nurodo, jog pareiÅ¡kėjui nuo pat 2017 metų visose teisminėse bylose atstovauja ta pati advokatė, todėl teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas manė, jog dar nesibaigė terminas kreiptis dėl ginčo privalomojo nurodymo pratęsimo, taip pat teiginys, kad pareiÅ¡kėjas galėjo sÄ Å¾iningai klysti skaičiuodamas ginčo privalomojo nurodymo eigos terminÄ , siejant jį su bylos dėl ginčo privalomojo nurodymo teisėtumo iÅ¡nagrinėjimu Lietuvos Aukščiausiame Teisme, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su Å¡iais apeliantės argumentais, pažymi, kad procesinių terminų praleidimas gali susiklostyti nepriklausomai nuo to, ar asmuo teismo procese yra atstovaujamas profesionalaus teisininko. Å iuo atveju teismas laiko pagrįstais pareiÅ¡kėjo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodytus argumentus, kad atstovas gali atlikti procesinius veiksmus tik gavęs kliento įgalinimus (kliento sutikimÄ atlikti tam tikros veiksmus), o su užsienyje gyvenančiu pareiÅ¡kėju susisiekti (aptarti galimų veiksmų eigÄ ) buvo reikalingas papildomas laikas.

35. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad M. A. delsimas paduoti teismui praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino atnaujinimo, pateisinamas ir dėl to, kad asmuo gyvena ne Lietuvoje. Apeliantė nurodo, kad praÅ¡ymai bei paklausimai gali bÅ«ti pateikiami ir elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, be to, M. A. visose teisminėse bylose, susijusiose su M. A. suraÅ¡ytu privalomuoju nurodymu, atstovauja ta pati profesionali teisininkė, todėl jai turėjo bÅ«ti žinomos procesinių terminų praleidimo pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog praÅ¡ymai ir paklausimai galėjo bÅ«ti teikiami elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis Å¡ios bylos aplinkybių kontekste negali bÅ«ti vertinama kaip įrodanti pareiÅ¡kėjo nepagrįstÄ neveikimÄ , kadangi mažai tikėtina, kad pareiÅ¡kėjas kaip asmuo, neturintis specialių teisinių žinių, galėjo suprasti vykdomų procedÅ«rų eigÄ .

Apeliantės argumentai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo atstovę - profesionaliÄ teisininkę, atmetami apeliacinės instancijos teismo nutarties 34 punkte nurodytais motyvais.

36. Apeliantė nurodo, kad M. A. nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių, jog bÅ«tent dėl pandemijos ar dėl gyvenimo užsienyje jis praleido terminÄ savalaikiai paduoti praÅ¡ymÄ Inspekcijai. Ekstremalioji situacija Å¡alyje paskelbta nuo 2020-02-26, o karantinas įvestas nuo 2020-03-16, todėl M.A. delsimo paduoti teismui praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino atnaujinimo pandemija negalėjo įtakoti. Atmesdamas šį argumentÄ apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl termino kreiptis į InspekcijÄ praleidimo priežasčių, o ne dėl delsimo paduoti teismui praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino atnaujinimo.

Antra, teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gyvena Airijoje, leidžia spręsti, kad dėl to jam yra apsunkintos galimybės tiesiogiai atlikinėti administracines procedūras, susijusias su ginčo savavališkos statybos įteisinimu. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos, visoje Europoje yra ribojamas asmenų judėjimas šalies viduje ir tarp valstybių, sutriko tiek valstybinių, tiek ir privačių įstaigų (įmonių) veikla. Taigi, kaip matyti iš teismo motyvų, teismas iš esmės laikė, kad pareiškėjui apsunkintos aplinkybės dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos tiesiogiai atlikinėti administracines procedūras, susijusias su ginčo savavališkos statybos įteisinimu.

Teismas tiesiogiai nenurodė, kad COVID-19 pandemija turėjo įtakos pareiÅ¡kėjui savalaikiai kreiptis į InspekcijÄ dėl termino pratęsimo ar kad Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kėjui atnaujinti praleistÄ Ä¯statyme nustatytÄ terminÄ .

37. IÅ¡ nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas Ä®statymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ praleido dėl nesÄ Å¾iningo ar nepateisinamai pasyvaus savo elgesio. Terminas Å¡iuo atveju buvo praleistas dėl susiklosčiusių aplinkybių visumos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis. Terminas buvo praleistas nežymiai, pareiÅ¡kėjas terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių, byloje nėra duomenų, kad dėl pareiÅ¡kėjo bÅ«tų Å¡iurkščiai pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju susidarius iÅ¡skirtinei situacijai (kasaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695-2021 suformulavus teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, susijusiÄ su Inspekcijos privalomųjų nurodymų įvykdymo termino skaičiavimu bei konstatavus, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija ginčo privalomÄ jį nurodymÄ priverstiniam vykdymui perdavė dar nepasibaigus jo įvykdymo terminui), byloje nustatytų aplinkybių kontekste patikslinto pareiÅ¡kimo reikalavimai laikytini papildomais teisių gynimo bÅ«dais vienas kito atžvilgiu.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiÅ¡kėjui terminÄ atnaujino ne tik Privalomajam nurodymui įvykdyti, bet ir kreiptis į InspekcijÄ dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo.

38. Apeliantės argumentai, kad antstolio veiksmų teisėtumas jau yra peržiÅ«rėtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuojant, jog antstolis vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje atliko savalaikiai, teisėtai ir pagrįstai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės pasinaudojant įstatyme nustatyto termino atnaujinimo institutu siekti įteisinti savavaliÅ¡kas statybas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, teisės aktai nenumato draudimo kreiptis į teismÄ dėl praleisto įstatyme numatyto termino atnaujinimo tuo atveju, jei Å¡io termino praleidimo pagrindu yra pradėta vykdomoji byla.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas gali turėti neigiamos įtakos tik trečiųjų asmenų interesams (Å¡iuo atveju nenustatyta trečiųjų asmenų teisių pažeidimo), bet ne pačios Inspekcijos interesams. Vykdymo iÅ¡laidų susidarymas nelaikytinas Inspekcijos interesų pažeidimu, juolab, kad ir pats pareiÅ¡kėjas dėl vykusių teismų procesų, statinio įteisinimo procedÅ«rų yra neabejotinai patyręs didelių iÅ¡laidų. Neatnaujinus termino, Inspekcija ir toliau siektų vykdymo veiksmų rezultato – statinio (jo dalių) nugriovimo, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios bylos aplinkybių kontekste (pareiÅ¡kėjui nuosekliai dedant pastangas įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ ), neatitiktų protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

39. Specialioji teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-47/2020 iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktikÄ , ginčai, kuriais keliamas privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimas, yra teismingi administraciniam teismui. Tačiau, Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklostė skirtinga teisinė ir faktinė situacija, negu tos, dėl kurių pasisakyta anksčiau nurodytoje Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje.

PareiÅ¡kėjas pripažįsta praleidęs teisiniame reglamentavime nustatytÄ terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ pratęsti Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminÄ , nes praÅ¡ymÄ padavė jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Tiek vieÅ¡ojo administravimo institucijoje, tiek teisme gali bÅ«ti pratęsiamas tik nepasibaigęs terminas. Pasibaigęs privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali bÅ«ti tik atnaujinamas įstatymų numatytais pagrindais. Kaip minėta, Specialioji teisėjų kolegija taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad keliamas klausimas dėl termino, nors ir skirto kreiptis į vieÅ¡ojo administravimo institucijÄ , atnaujinimo nagrinėtinas CPK XXXVIII skyriuje „Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo“ nustatyta tvarka.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymas nenumato ne tik termino atnaujinimo instituto kreipiantis į InspekcijÄ dėl termino pratęsimo Privalomajam nurodymui įvykdyti, bet ir nenumato termino atnaujinimo instituto pačiam Privalomajam nurodymui įvykdyti. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas M. A. su skundu 2019-12-18 kreipėsi į administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo termino nepratęsimo“ ir nustatyti 9 mėnesių terminÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mai 2020 m. spalio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-2001-422/2020, kuriuo netenkino pareiÅ¡kėjo M. A. skundo, nurodė, kad Å¡ioje byloje priimtas nepalankus teismo sprendimas neužkerta galimybes pareiÅ¡kėjo siekiui įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ teismui atnaujinus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ civilinėje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti atnaujinimo, pagrįstai vadovavosi CPK 576 straipsnio nuostatomis.

Atsižvelgiant į nurodytÄ , apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas skolininko praÅ¡ymÄ dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti atnaujinimo, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, atmetami kaip nepagrįsti.

41. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas, tenkinęs skolininko praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ Ä¯vykdyti privalomÄ jį nurodymÄ , pats nustatydamas naujÄ privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ , pažeidė tiek valdžių padalijimo principÄ , PriežiÅ«ros įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , kuriuo privalomojo nurodymo terminų pratęsimo funkcija priskirta Inspekcijai, tiek rūšinio teismingumo taisykles, nes pagal Specialiosios teisėjų kolegijos suformuotÄ praktikÄ , privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimas ilgesniam terminui priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Kaip teisingai nurodė pareiÅ¡kėjas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , Privalomojo nurodymo pratęsimo funkcija pagal PriežiÅ«ros įstatymÄ priskirta Statybos inspekcijai (privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimas ilgesniam terminui administracinio teismo kompetencijai), tačiau Å¡iuo atveju teismas nagrinėjo ne termino pratęsimo, o termino atnaujinimo klausimÄ , kuris nėra priskirtas Inspekcijos kompetencijai.

42. Apeliantė nurodo, kad teismo nustatytas 3 mėnesių terminas vien praÅ¡ymui Inspekcijai dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pateikti, yra akivaizdžiai neprotingas ir nepagrįstas. Tokio reikalavimo tenkinimas byloje negali sukelti jokių teisinių pasekmių, nes terminÄ privalomojo nurodymo įvykdymui teismas jau pats pratęsė, tenkindamas pirmÄ jį reikalavimÄ . Å iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atnaujino terminÄ Ä¯vykdyti PrivalomÄ jį nurodymÄ , nustatydamas 6 mėnesių terminÄ Å¡io Privalomojo nurodymo įvykdymui, terminÄ pradedant skaičiuoti nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos, bei atnaujino terminÄ kreiptis į InspekcijÄ dėl termino pratęsimo įvykdyti PrivalomÄ jį nurodymÄ , nustatydamas 3 mėnesių terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ , terminÄ pradedant skaičiuoti nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kaip matyti, nustatytas terminas kreiptis į InspekcijÄ dėl termino pratęsimo įvykdyti PrivalomÄ jį nurodymÄ yra trumpesnis nei pats terminas įvykdyti PrivalomÄ jį nurodymÄ . Kadangi tokį terminÄ prašė nustatyti pats pareiÅ¡kėjas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti kitokį terminÄ . Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 3 mėnesių terminas praÅ¡ymui Inspekcijai pateikti, terminÄ pradedant skaičiuoti nuo galutinio procesinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos, nelaikytinas neprotingai ilgu.

43. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 44.

Ypatingosios teisenos tvarka yra ne ginčo teisena, ja nagrinėjama daug ir skirtingų kategorijų bylų (CPK 442 straipsnis), todėl dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali bÅ«ti nevienodi ar prieÅ¡ingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra prieÅ¡ingi, svarstant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo gali bÅ«ti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko.

Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtÄ sprendimÄ , pripažinti atliktÄ veiksmÄ neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrÄ veiksmÄ , kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) prieÅ¡ingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo iÅ¡laidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

45. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Inspekcija nesutiko su pareiÅ¡kėjo reikalavimais. Tai reiÅ¡kia, kad suinteresuoto asmens ir pareiÅ¡kėjo interesai Å¡ioje byloje yra prieÅ¡ingi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ nukrypti nuo bendrosios teismo iÅ¡laidų neatlyginimo taisyklės ir priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Inspekcijos bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas kartu atkreipia dėmesį į tai, jog prieÅ¡ingÄ suinteresuotumÄ patvirtina ir tai, kad Inspekcija pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo, siekdama, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bÅ«tų atmestas.

Dėl bylos procesinės baigties 46. Esant nustatytoms aplinkybėms spęstina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 47.

Vadovaujantis Å¡ios nutarties 46 punkte nurodytais argumentais, yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Inspekcijos 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjui M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, 605 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė