2017-01-12 Nr. AB-1319-3-63-3-00322-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-664-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00322-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondas (toliau – ir Fondas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2015 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. TGK-17 ir įpareigoti Komisiją pateiktąjį skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodė, kad VAGK skundžiamu sprendimu nutarė bylą nutraukti. Pareiškėjas į VAGK kreipėsi dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2015 m. sausio 29 d. sprendimo dėl pareiškėjo 2014 m. gruodžio 29 d. skundo panaikinimo. Pasak pareiškėjo, VAGK skundžiamame sprendime visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nurodo, kad bylos aplinkybės, šalių argumentai, atsikirtimai ir motyvai, bylos pagrindas ir dalykas yra analogiški VAGK nagrinėtiems 2014 m. byloje Nr. TGK-21. VAGK sprendimą šioje byloje Administracija yra apskundusi Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir VAGK mano, jog ginčas šioje byloje galėtų būti sprendžiamas tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl VAGK 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Nr. TGK-21. Įsiteisėjusio teismo ar VAGK sprendimo, priimto dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nėra. Pareiškėjas manė, kad VAGK skundžiamame sprendime visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, jog 2015 m. kovo 3 d. buvo gautas pareiškėjo skundo papildymas ir kad šiuo raštu pareiškėjas pakeitė nagrinėjamos bylos pagrindą ir dalyką. VAGK apskritai nepranešė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai apie komisijos posėdžio laiką ir vietą. Komisijos posėdyje dalyvavo ir teikė paaiškinimus ir atsakovo atstovai, tačiau šie asmenys skundžiamame sprendime net nepaminėti. Pareiškėjo teigimu, atsakovas jau po VAGK posėdžio pateikė komisijai kai kuriuos dokumentus, kurių pareiškėjas nematė ir kurie posėdžio metu nebuvo aptarti. Tik 2015 m. balandžio 3 d. elektronine ryšių priemone pareiškėjas gavo skundžiamą sprendimą, o šio sprendimo originalą gavo tik 2015 m. balandžio 8 d.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Fondas ginčijo Administracijos 2015 m. sausio 29 d. raštą Nr. (31.1.)-RS2-106 „Dėl patalpų grąžinimo“ ir 2014 m. gruodžio 8 d. Administracijos direktoriaus pavaduotojo raštą Nr. (31.11)-RS2-1193 bei prašė įpareigoti atsakovą asmeniškai išnagrinėti 2014 m. lapkričio 24 d. pareiškėjo prašymą „Dėl sutarties dėl 1994 m. spalio 13 d. panaudos sutarties Nr. 367 pratęsimo pasirašymo“ ir jį patenkinti. Atsakovas nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka pirmiausiai dėl to, jog teisiniai santykiai, dėl kurių pareiškėjas kelia ginčą (panaudos teisiniai santykiai), yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis. Atsakovas manė, kad ginčas laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme ir būtent šiame teisme turėtų būti sprendžiama dėl panaudos davėjo veiksmų, patikrinimų ar išvadų pagrįstumo. Visi klausimai, kilę iš panaudos sutarties vykdymo ir pasibaigimo, sprendžiami vadovaujantis panaudos sutarties ir Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiami Administracijos 2015 m. sausio 29 d. bei 2014 m. gruodžio 8 d. raštai negali būti laikomi individualiais administraciniais teisės aktais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme ir jiems nėra taikomi šiame įstatyme nustatyti formos ir turinio reikalavimai. Administracija šiais raštais priminė pareiškėjai apie pareigą pasibaigus panaudos sutarčiai atlaisvinti Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas bei įspėjo, kad nereaguojant į prašymą Klaipėdos miesto savivaldybė civilines teises gins teisme. Todėl, atsakovo nuomone, skundžiamu sprendimu byla buvo nutraukta pagrįstai.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), Administracinių ginčų komisijų įstatymas (toliau – ir AGKĮ), Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (toliau – ir Nuostatai). Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Administracijos 2014 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. (31.11)-RS2-1193 „Dėl panaudos sutarties“, 2015 m. sausio 29 d. rašto Nr. (31.1.)-RS2-106 „Dėl patalpų grąžinimo“ bei 2015 m. vasario 26 d. rašto Nr. (31.1.)-RS2-213 „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini), perdavimo“ turinio matyti, kad tai nėra individualūs administraciniai aktai, sukeliantys teisines pasekmes pareiškėjui.

Turto savininko įpareigojimas (reikalavimas, raginimas, įspėjimas, siūlymas ir kt.) yra procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuriuo reikalaujama vykdyti sutartį, atlaisvinti patalpas, nes priešingu atveju ginčas dėl iškeldinimo persikels į bendrosios kompetencijos teismą. Atsakovas, vadovaujantis CK teisės normomis, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas išsikeltų iš naudojamų patalpų sutarčiai pasibaigus. CK nėra nurodyta, kokia forma turto savininkas pareikalauja atlaisvinti patalpas, todėl skundžiami raštai laikytini raginimu išsikelti iš patalpų, priklausančių atsakovui.

Įvertinęs nurodytų teisinių santykių specifiką, teismas padarė išvadą, jog skundžiami raštai, kuriuose atsakovas paaiškina, kaip elgsis ateityje, yra tarpiniai sprendimai, savaime nenustatantys, nekeičiantys ir nepanaikinantys pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje. Raštų sukeliami teisiniai padariniai yra tik procedūrinio, bet ne materialaus pobūdžio, todėl negali būti savarankišku tiek VAGK, tiek administracinės bylos dalyku. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams.

Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniais sprendimais, pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą. Ginčas dėl panaudos sutarties bei iškeldinimo kyla iš civilinių teisinių santykių ir negali būti nagrinėjamas VAGK. Prašymai įpareigoti patenkinti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 24 d. prašymą „Dėl sutarties dėl 1994 m. spalio 13 d. panaudos sutarties Nr. 367 pratęsimo pasirašymo“ ir 2015 m. vasario 24 d. pareiškėjo prašymą, atsižvelgiant į jų turinį, yra prašymai įpareigoti atsakovą įvykdyti civilinio teisinio pobūdžio veiksmus.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad VAGK, vadovaudamasi Nuostatų 18.2 punktu, privalėjo atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti. VAGK, vis dėl to priėmusi nagrinėti Fondo 2015 m. vasario 23 d. skundą bei skundo papildymą ir nustačiusi, jog tokia byla nepriskirtina VAGK, turėjo, vadovaudamasi Nuostatų 44.5 punktu, bylą nutraukti. Tačiau VAGK nurodė, kad bylos aplinkybės, šalių argumentai, atsikirtimai ir motyvai, bylos pagrindas ir dalykas yra analogiški komisijos nagrinėtiems 2014 metais byloje Nr. TGK-21, todėl, komisijos manymu, atsakovui apskundus sprendimą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, ginčas galėtų būti sprendžiamas tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl VAGK 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Nr. TGK-21.

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Nuostatų 44.5 punktu, VAGK posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsų dauguma nusprendė bylą nutraukti. Įvertinęs bylos rašytinius įrodymus ir išanalizavęs teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad nors ginčijamo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. TGK-17 motyvuojamoji dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, skundžiamas sprendimas iš esmės yra teisėtas, kadangi rezoliucinė dalis atitinka objektyvius duomenis (faktus) ir teisės aktų normas, todėl nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų jį panaikinti.

III. Pareiškėjas Agentūra Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, VAGK 2015 m. kovo 23 d. sprendimą byloje Nr. TGK-17 ir įpareigoti VAGK pateiktąjį skundą nagrinėti iš esmės. Taip pat prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T2-29, (toliau – ir Aprašas) ir Klaipėdos miesto savivaldybės panaudai perduodamo turto sąrašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-91, (toliau – ir Sąrašas) 30 punktą. Be kita ko, pareiškėjas prašo byla nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi iš proceso šalių pašalino trečiuoju suinteresuotu asmeniu patrauktą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą. Tokiu būdu teismas šiurkščiai pažeidė ABTĮ 32 straipsnio 3 dalį. Teismas ir VAGK apskritai nepranešė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai apie teismo ir komisijos posėdžio laiką ir vietą. Tokiu būdu teismas ir komisija šiurkščiai pažeidė ABTĮ 78 straipsnio 1 dalį. Teismas neįvykdė ABTĮ 82 straipsnio 6 dalies, pagal kurią bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu, nes teisėjas apskritai to nepadarė.

Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų panaikinti skundžiamą VAGK sprendimą. Nors teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymai yra civilinio teisinio pobūdžio, tačiau neperdavė bylos nagrinėti pagal rūšinį teismingumą. Apskųstųjų Administracijos direktoriaus sprendimų įvykdymas yra susijęs su jo pavedimais pavaldiniams. Teismas nenustatė, kuri Civilinio kodekso redakcija turi būti taikoma dėl panaudos sutarties ir nenustatė subjektų, kurie konkrečiu atveju turi teisę priimti sprendimus dėl panaudos sutarties pasibaigimo, pratęsimo ir kt.

Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nepriėmė sprendimo išbraukti patalpas iš panaudai perduodamo turto sąrašo ir nepratęsti sutarties su pareiškėju. Tai reiškia, kad Fondui nėra jokių teisinių kliūčių naudotis visu turtu. Atsakovas teismui nepateikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo sudaryti sutartį, todėl teismas privalo pareikalauti, kad ši sprendimą teismui pateiktų atsakovas, arba apklausti liudytojais asmenį, ėjusį mero pareigas, ir asmenį, pasirašiusį tokią sutartį. Be to, pareiškėjas, vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis, turėjo teisėtus lūkesčius, kad 1994 m. spalio 13 d. panaudos sutartis Nr. 367 bus pratęsta.

Nors teismas sprendime nurodo 2014 m. sausio 29 d. raštą, bet sprendime net neužsimena, kad juo nereikalaujama atlaisvinti visų patalpų, bet reikalaujama pakeisti teisinę formą. Pareiškėjas pabrėžia, kad visų patikrinimų, nurodytų 2014 m. spalio 1 d. rašte ir išvadoje Nr. VS-5136 (toliau – ir Išvada), rezultatai nebuvo įforminti patikrinimo aktu ar patikrinimo pažyma. Pabrėžia, kad neigiama tarnybinio patikrinimo išvada yra skundžiamas administracinis aktas. Išvadą pasirašė asmenys, nedalyvavę patikrinime. Pareiškėjo nuomone, teismas turi apklausti liudytojais visus asmenis, kurie pasirašė Išvadą ir aktus, bei kurie turėjo, bet jų nepasirašė.

Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad Aprašas ir Sąrašas akivaizdžiai neatitinka Civilinio kodekso 4.106 straipsnio 1 dalies ir 4.107 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjas paaiškina, kad Aprašas nenustato pareigos Administracijos direktoriui teikti informacijos savivaldybės tarybai apie tai, kam, kuriam laikotarpiui, kokiomis sąlygomis panaudai perduodamas turtas. Dėl to Administracijos direktorius gavo per daug didelius įgaliojimus, kurie neatitinka įstatymo normų ir valdžių padalijimo principo savivaldybėje. Tokiu būdu yra iškreipta panaudos sutarties esmė – perduoti daiktą naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas. Aprašo 18 punktas neatitinka Civilinio kodekso 6.501 straipsnio 1 dalies reikalavimo. Apraše nėra nustatyta priimtųjų sprendimų apskundimo tvarka, o kai kurių Aprašo punktų apskritai gali ir nebūti. Taigi, pareiškėjo nuomone, Aprašas ir Sąrašo 30 punktas, kurie turėtų būti taikomi nagrinėjamoje byloje, neatitinka įstatymų reikalavimų. Pareiškėjas apibendrindamas pažymi, kad teismas nagrinėjamu atveju neįvykdė ABTĮ 81 straipsnio, pagal kurį, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsakovas nurodo, kad su pateiktu skundu nesutiko pirmiausiai dėl to, kad teisiniai santykiai, dėl kurių pareiškėjas kelia ginčą (panaudos teisiniai santykiai), yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės. Pareiškėjo skundžiami Administracijos 2015 m. sausio 29 d. ir 2014 m. gruodžio 8 d. raštai negalėjo būti laikomi individualiais administraciniais teisės aktais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme ir jiems negalėjo būti taikomi šiame įstatyme nustatyti formos ir turinio reikalavimai. Administracija šiais raštais priminė pareiškėjui apie pareigą pasibaigus panaudos sutarčiai atlaisvinti Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas bei įspėjo, kad, nereaguojant į prašymą, Klaipėdos miesto savivaldybė savo teises gins teisme. Šiuo metu bendrosios kompetencijos teisme yra nagrinėjamos 2 civilinės bylos, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo šią bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą, yra nepagrįstas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo reikalavimas apklausti liudytojais nurodytus asmenis visiškai nėra susijęs su nagrinėjama administracine byla. Apibendrindamas atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai įvertino bylos rašytinius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamu atveju ginčas keliamas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. TGK-17 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondas 2014 m. lapkričio 24 d. prašymu „Dėl sutarties dėl 1994 m. spalio 13 d. panaudos sutarties Nr. 367 pratęsimo pasirašymo“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorę, iš esmės prašydamas neapibrėžtam terminui pratęsti 1994 m. spalio 13 d. panaudos sutartį Nr. 367, kuria pareiškėjui buvo perduotas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-36).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. gruodžio 8 d. atsakyme Nr. (31.11)-RS2-1193 „Dėl panaudos sutarties“ nurodė, kad 1994 m. spalio 17 d. panaudos sutarties Nr. 367 terminas yra pasibaigęs bei kad pareiškėjas 2014 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (4.29.)-R2-1378, 2014 m. birželio 2 d. raštu Nr. (4.29.)-R2-1827 ir 2014 m. birželio 12 d. raštu (4.29.)-R2-1983 jau buvo informuotas, jog sutarties terminas nebus pratęsiamas ir patalpos (duomenys neskelbtini), nebus perduotos pareiškėjui panaudos pagrindais naujam terminui (b. l. 37).

Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 29 d. skundu prašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės panaikinti minėtą 2014 m. gruodžio 8 d. atsakymą Nr. (31.11)-RS2-1193 ir asmeniškai išnagrinėti bei patenkinti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 24 d. prašymą dėl 1994 m. spalio 13 d. panaudos sutarties Nr. 367 pratęsimo.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015 m. sausio 29 d. atsakyme Nr. (31.1.)-RS2-106 „Dėl patalpų grąžinimo“ nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad yra pasibaigęs 1994 m. spalio 17 d. panaudos sutarties Nr. 367 terminas, pareiškėjo prašoma iki 2015 m. vasario 27 d. atlaisvinti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad pakeitus pareiškėjo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo teisinę formą į asociaciją, bus galimybė nagrinėti klausimą dėl patalpų pareiškėjui suteikimo pagal panaudos sutartį (b. l. 29).

Nesutikdamas su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 8 d. atsakymu Nr. (31.11)-RS2-1193 ir 2015 m. sausio 29 d. atsakymu Nr. (31.1.)-RS2-106, pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, prašydamas šiuos atsakymus panaikinti ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 24 d. prašymą dėl 1994 m. spalio 13 d. panaudos sutarties Nr. 367 pratęsimo ir jį patenkinti. Skundo papildymu pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. vasario 26 d. atsakymą Nr. (31.1.)-RS2-213 „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini), perdavimo“ ir patenkinti 2015 m. vasario 24 d. pareiškėjo prašymą.

Taigi pareiškėjas iš esmės kėlė ginčą dėl tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo 1994 m. spalio 13 d. sudarytos panaudos sutarties Nr. 367, kuria pareiškėjui buvo perduotas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Klaipėdos miesto savivaldybei, termino pratęsimo. Pareiškėjas, kreipdamasis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir jos atsakymus skųsdamas visuomeninei administracinių ginčų komisijai, siekė, kaip panaudos gavėjas, toliau naudoti ir valdyti ginčo nekilnojamąjį turtą panaudos pagrindais.

Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti savo praktikoje yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę – komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį Nr. T-119/2013, priimtą byloje Lietuvos kapucinų Lurdo Viceprovincija v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., 2010 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybė teisiniame santykyje su pareiškėju dėl ginčo nekilnojamojo turto panaudos veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas (panaudos davėjas), o ne kaip administravimo subjektas, įgyvendinantis viešojo administravimo funkcijas. Ginčas yra keliamas ne iš administracinių teisinių santykių, o iš panaudos teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja civilinės teisės normos. Tuo tarpu ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis).

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-925 redakcija) nustato, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1519 redakcija) 16.1 punktas nustatė, kad užregistruotas skundas perduodamas komisijos pirmininkui, o šis įvertina skundo priskyrimą komisijos kompetencijai. Nuostatų 18.2 punkte numatyta, kad įvertinęs nuostatų 16 punkte nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, komisijos pirmininkas gali nuspręsti atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti. Nuostatų 44.5 punkte įtvirtinta, kad komisija turi priimti sprendimą nutraukti bylą, jeigu ji yra nepriskirtina komisijai.

Kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas ir skundo papildymas Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai buvo paduotas dėl ginčo, kylančio iš civilinių panaudos teisinių santykių, išsprendimo. Kadangi pagal minėtą Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nėra kompetentinga spręsti tokio ginčo, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, privalėjo atsisakyti jį nagrinėti. Priėmus pareiškėjo skundą ir jį išnagrinėjus, Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija, kurios paskirtis yra nagrinėti asmenų skundus (prašymus) dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 10 p.), privalėjo bylą nutraukti.

Ginčijamu 2015 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. TGK-17 Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija konstatavo, jog bylos aplinkybės, šalių argumentai, atsikirtimai ir motyvai, bylos pagrindas ir dalykas yra analogiški komisijos jau nagrinėtiems 2014 m. byloje Nr. TGK-21, kurioje priimtą sprendimą atsakovas yra apskundęs teismui, dėl ko šis ginčas galėtų būti sprendžiamas tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo byloje Nr. TGK-21. Atsižvelgdama į tai, Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija, remdamasi Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.5 punktu, bylą nutraukė.

Kadangi visuomeninė administracinių ginčų komisija nebuvo įgaliota nagrinėti pareiškėjo kelto ginčo, teismingo bendrosios kompetencijos teismui, todėl byla komisijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. TGK-17, nors ir kitais argumentais, buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindo naikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. TGK-17 nėra, todėl jį paliko galioti.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė