e01bda43-300e-4d32-b930-51179f74c6be · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-16912-868/2019 Proceso Nr. 2-68-3-11378-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.6.1.,3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda ViÅ¡nevska, sekretoriaujant Agnei Ūzaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovų M. P. ir I. A. (buvusi pavardė K.) atstovui advokatui Domantui Skebui, atsakovo Seesam Insurance AS atstovui Kęstučiui Gedvilui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų M.

P. ir I. A. (buvusi pavardė K.) ieÅ¡kinį pareikÅ¡tÄ atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, tretieji asmenys S. S. ir uždaroji akcinė bendrovė „VP United“. Teismas n u s t a t ė : I. M. P. ir I. K. pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Seesam Insurance AS ( toliau – atsakovo ) 2 007,65 Eur ieÅ¡kovės I. K. naudai, priteisti iÅ¡ atsakovo 4 791,33 Eur žalos atlyginimo ieÅ¡kovo M.

P. naudai, bei 5 proc. procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2012-09-12, apie 21.30 val., B. V. gatvėje, Vilniuje, trečiasis asmuo S. S., vairuodamas automobilį “Renault Premium”, v.n. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – „Renault“) pažeidė kelių eismo taisykles, laiku nesustabdė Å¡ios transporto priemonės ir atsitrenkė į prieÅ¡ais ta pačia kryptimi važiavusius ir stabdžiusius automobilius „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – „Saab“), vairuojamÄ I.

K. ir „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – „Audi“), vairuojamÄ M. P.. Eismo įvykio metu automobiliai „Saab“ ir „Audi“ buvo sunaikinti. Automobilio „Renault“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo „Seesam“. Nukentėjusieji I. K. ir M. P. pareiÅ¡kė atsakovui „Seesam“ pretenzijas dėl draudimo iÅ¡mokų, skirtų Å¡io eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, iÅ¡mokėjimo. Atsakovas „Seesam“ apskaičiavo, kad dėl sunaikinto automobilio „Saab“ yra padaryta 6932 Lt (2007,65 EUR) žala, o dėl sunaikinto automobilio „Audi“ - 16543,50 Lt (4791,33 EUR) žala.

Tačiau užuot iÅ¡mokėjęs savo paties apskaičiuotas draudimo iÅ¡mokas, atsakovas nepagrįstai apkaltino ieÅ¡kovus ir trečiÄ jį asmenį neva jie inscenizavo eismo įvykį, klastojo dokumentus ir sukčiavo. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas tęsėsi labai ilgÄ laikÄ iki kol Vilniaus apygardos teismas 2017-01-06 priėmė galutinį procesinį sprendimÄ - nuosprendį b.b. Nr. b.b. Nr. 1A-43-318/2017, kuriuo iÅ¡teisino eismo įvykio dalyvius. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai ir trečiasis asmuo nesukčiavo ir dokumentų neklastojo.

Tačiau net ir po to kai ieÅ¡kovai buvo iÅ¡teisinti, o atsakovo argumentai apie įvykio inscenizavimÄ ir dokumentų klastojimÄ paneigti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, atsakovas „Seesam“ atsisako iÅ¡mokėti ieÅ¡kovams draudimo iÅ¡mokas, skirtas žalai atlyginti. Atsakovo pozicija nepagrįsta. Eismo įvykio aplinkybės iÅ¡samiai iÅ¡tirtos ilgai besitęsusioje baudžiamojoje byloje (kurioje dalyvavo ir atsakovas) bei nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. IeÅ¡kovai neklastojo dokumentų, nesukčiavo ir neinscenizavo eismo įvykio aplinkybių, yra nukentėję (patyrę žalÄ ) ir turi teisę reikalauti jos atlyginimo.

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovų pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atžvilgiu taikyti ieÅ¡kinio senatį ir jį atmesti arba ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti nepagrįstu. Nurodė, kad Draudikas laikotarpiu nuo 2011-10-06 iki 2012-10-05 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo sutarties Nr. 300 0235701, buvo apdraudęs transporto priemonę Renault Premium v/n (duomenys neskelbtini) (toliau - Renault). Draudikas iÅ¡ Atsakovų 2012-09-13 gavo praneÅ¡imÄ , kad Renault 2012-09-12 apgadino transporto priemones SAAB 9-5, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) bei AUDI A8 v/n (duomenys neskelbtini) Draudikas gavęs informacijÄ apie deklaruotÄ Ä¯vykį nedelsiant pradėjo praneÅ¡to įvykio tyrimÄ , užvedė žalų bylas Nr. 12/300-2066, 12/300-2066/2 ir 12/270-3712.

Tyrimo metu buvo apklausti eismo įvykio dalyviai, gauti jų raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Draudikui kilus pagrįstoms abejonėms dėl deklaruoto eismo įvykio aplinkybių buvo atliktas autotechninis įvykio tyrimas. Autotechninį tyrimÄ atliko ir 2012-11-14 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. MV 2012-79 pateikė specialistas technikos mokslų daktaras V. M.. Gauto specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad eismo įvykio dalyvių parodymai apie eismo įvykį techniniu požiÅ«riu nepagrįsti, o eismo įvykyje dalyvavę automobiliai turėjo apgadinimų nesusijusių su deklaruotu eismo įvykiu.

Draudikas įvertinęs informacijÄ apie praneÅ¡tÄ Ä¯vykį bei įtardamas, kad eismo įvykis įvyko kitomis nei eismo įvykio dalyviai nurodo aplinkybėmis, su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 300 str., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. įtariant, kad eismo įvykio dalyviai suklastojo eismo įvykio deklaracijÄ , inscenizavo eismo įvykį ir tokiu bÅ«du siekia gauti draudimo iÅ¡mokas.

Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ , o bylÄ perduodant nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-15 baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-806/2016 M. P., I. K. bei S. S. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį bei nuteisė visus tris asmenis dėl pasikėsinimo sukčiavimo bÅ«du įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (gauti draudimo iÅ¡mokas) bei pagal LR BK 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas).

Nuteistieji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-15 nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. 2017-01-06 Vilniaus apygardos teismas panaikino 2016-07-15 nuosprendį ir priėmė naujÄ nuosprendį, kuriuo kaltinamieji buvo iÅ¡teisinti nenustačius jų veiksmuose nusikalstamos veikos. 2017-01-26 IeÅ¡kovų atstovas advokatas Domantas Skebas Draudikui pateikė praÅ¡ymÄ ne vėliau kaip per 7 dienas M. P. iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas žalų bylose Nr. 12/300-2066, 12/300-2066/2 ir 12/270-3712. PraÅ¡yme nurodyta, kad Draudikui nesutikus iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokų teismui bus teikiamas ieÅ¡kinys, Draudikui gali tekti atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Draudikas susipažinęs su Vilniaus Apygardos 2017-01-26 iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas, nes Å¡iame baudžiamajame procese nebuvo sprendžiamas klausimas dėl dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, o baudžiamojo proceso nesėkmę Draudiko vertinimu lėmė nepakankamai surinkti ir/ar apskritai nevertinti įrodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliekant ikiteisminį tyrimÄ . Apie atsisakymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ IeÅ¡kovų atstovas advokatas Domantas Skebas buvo informuotas raÅ¡tu 2017-03-08.

Domantas Skebas gavęs 2017-03-08 Draudiko sprendimÄ nemokėti draudimo iÅ¡mokos informavo DraudikÄ , kad toks Draudiko sprendimas jo netenkina, o dėl neiÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos bus teikiamas ieÅ¡kinys teismui. IeÅ¡kovai kreipdamasi į teismÄ dėl tariamai jiems priklausančios draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo pareiÅ¡kė ne tik nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, bet tai padarė praleisdami ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o tai yra atskiras pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Trečiasis asmuo UAB „VP United“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atmesti ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , arba ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi kaip teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai nepagrįstÄ .

Nurodė, kad Baudžiamojoje byloje, pradėtoje dėl galimo IeÅ¡kovų ir trečiojo asmens S. S. nusikalstamų veikų padarymo, buvo nustatytos tokios aplinkybės, kurios civilinio proceso tvarka pagal galiojantį įrodinėjimo standartÄ , paneigtų IeÅ¡kovų reikalavimo teisę. Vien teismų sprendimuose paminėti faktai dėl galimo minėtų asmenų sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo, sÄ Å¾iningumo aspektu kelia abejones IeÅ¡kovų reikalavimo teisės pagrįstumu. Pažymėjo, kad civiliniame procese fakto nustatymui taikytinas žemesnis įrodinėjimo standartas nei baudžiamojoje byloje t. y., teismui pakanka civilinėje byloje nustatyti, kai įrodymai leidžia labiau tikėti, kad konkretus faktas buvo, negu kad jo nebuvo net jeigu ir egzistuoja (lieka) tam tikros abejonės dėl fakto buvimo/nebuvimo (įrodymų pusiausvyros principas).

Tuo tarpu baudžiamojoje byloje siekiant įrodyti įstatyminių taisyklių pažeidimÄ yra reikalaujama įrodyti pažeidimÄ dėl kurio nekiltų jokių abejonių. IeÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.125 str. 1 d., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 1-2 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad IeÅ¡kovai ženkliai praleido jų reikalavimo atžvilgiu nustatytÄ 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 str. 1 d., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d). IeÅ¡kovai Draudikui pretenzijÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo pateikė 2017-01-26 (nors įvykis įvyko 2012-09-12).

Atsižvelgiant į tai, 30 dienų terminas draudimo iÅ¡mokos sumokėjimui suėjo vėliausiai 2017-02-26, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė 2018-02-26. Tačiau IeÅ¡kovai, į TeismÄ su IeÅ¡kiniu kreipėsi tik 2019-04-11, nepraÅ¡ydami nurodyto termino atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniu suformuluotÄ reikalavimÄ atmesti (CK 1.131 str. 1 - 2 d.). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai ir jų atstovas advokatas prašė ieÅ¡kinį tenkinti, o praleistÄ senaties terminÄ prašė atnaujinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieÅ¡kinio netenkinti. IeÅ¡kinio prašė netenkinti dėl suėjusio senaties termino, bei dėl to, kad ieÅ¡kovai buvo nesÄ Å¾iningi. Taip pat nurodė, kad teismui tenkinus ieÅ¡kinį, yra pagrindas priteistÄ sumÄ mažinti atsižvelgiant į tai, jog eismo įvykis įvyko pagrindė dėl to, kad ieÅ¡kovai turėjo staigiai stabdyti dėl nenustatytos transporto priemonės. IeÅ¡kinys tenkinamas. Byloje nustatyta, 2012-09-12, apie 21.30 val., B. V. gatvėje, Vilniuje, trečiasis asmuo S. S., vairuodamas automobilį “Renault Premium”, v.n. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – „Renault“) pažeidė kelių eismo taisykles, laiku nesustabdė Å¡ios transporto priemonės ir atsitrenkė į prieÅ¡ais ta pačia kryptimi važiavusius ir stabdžiusius automobilius „Saab 9-5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – „Saab“), vairuojamÄ I. K. ir „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – „Audi“), vairuojamÄ M. P.. Eismo įvykio metu automobiliai „Saab“ ir „Audi“ buvo sunaikinti. Automobilio „Renault“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo „Seesam“. Nukentėjusieji I. K. ir M. P. pareiÅ¡kė atsakovui „Seesam“ pretenzijas dėl draudimo iÅ¡mokų, skirtų Å¡io eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, iÅ¡mokėjimo.

Atsakovas „Seesam“ apskaičiavo, kad dėl sunaikinto automobilio „Saab“ yra padaryta 6932 Lt (2007,65 EUR) žala, o dėl sunaikinto automobilio „Audi“ - 16543,50 Lt (4791,33 EUR) žala. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-806/2016 I. K. (ieškovė), M. P. (ieškovas) ir S. S. (trečiasis asmuo) pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. ir 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad I. K. (ieÅ¡kovė), M. P. (ieÅ¡kovas) ir S. S. (trečiasis asmuo) inscenizavo eismo įvykį su tikslu neteisėtai gauti draudimo iÅ¡mokas ( el. b. 1 t., b. l. 122-152). Vilniaus apygardos 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-43-318/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-806/2016 panaikintas, ir I. K. (ieÅ¡kovė), M. P. (ieÅ¡kovas) ir S. S. (trečiasis asmuo) iÅ¡teisinti. Nuosprendyje konstatuota, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistieji veikė susitarę iÅ¡ anksto, turėdami tikslÄ neteisėtai gauti didesnės vertės ar iÅ¡ viso draudimines iÅ¡mokas ( el. b. 1 t., b. l. 8-32).

Tarp Å¡alių yra ginčas dėl to, ar yra pagrindas ieÅ¡kovams iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovai ir trečiasis asmuo S. S. eismo įvykį inscenizavo, todėl atsakovas pagrįstai atsisako mokėti ieÅ¡kovams draudimo iÅ¡mokas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v.

V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009). Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalÄ , Å¡is įgyja teisę reikalauti jÄ atlyginti. Civilinės atsakomybės draudikas nėra žalÄ padaręs asmuo, ir nors civilinės atsakomybės draudimo sutartimi jis prisiima pareigÄ sutartyje nurodytomis sÄ lygomis atlyginti žalÄ už kaltininkÄ , Å¡i draudiko prievolė yra sutartinė, kylanti iÅ¡ draudimo teisinių santykių, o ne iÅ¡ delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 dienos nutartis Nr. 3K-7-706/2016, 26 punktas).

Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalÄ trečiajam asmeniui, pastarasis draudimo sutarties pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad jÄ tiesiogiai atlygintų draudikas, o ne žalÄ padaręs asmuo draudėjas (62 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 dienos nutartis Nr. 3K-7-706/2016). Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Kai asmuo pažeidžia Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ ir savo veiksmais padaro žalÄ kitam asmeniui, atsiranda deliktinės civilinės atsakomybės teisinis santykis – viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo juos atlyginti. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį ir kaltę, iÅ¡skyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Materialinių teisinių civilinės atsakomybės santykių sÄ lygos suponuoja ir atitinkamas procesines deliktinio santykio Å¡alių pareigas kilus ginčui.

Ä®prastai sprendžiant ginÄÄ tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalÄ asmens bylose dėl žalos atlyginimo procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas (iÅ¡skyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui. Kelių eismo taisyklių 15 punktas numato, kad draudžiama vairuoti techniÅ¡kai netvarkingÄ , transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techniniai reikalavimai) neatitinkančiÄ transporto priemonę. PrieÅ¡ pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės maÅ¡inos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę bÅ«klę.

Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo paÅ¡alinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis bÅ«tinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, iÅ¡skyrus Å¡ių taisyklių 246 punkte nustatytus atvejus ( redakcija galiojanti nuo 2012-07-01). Kelių eismo taisyklių 132 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus ( redakcija galiojanti nuo 2012-07-01).

Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovai elgėsi nesÄ Å¾iningai, t.y. inscenizavo eismo įvykį, todėl jie negali gauti draudimo iÅ¡mokos. SÄ Å¾iningumas yra vienas iÅ¡ bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties Å¡alis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sÄ Å¾iningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiÅ¡kinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek jÄ vykdant (CK 6.200 straipsnis).

Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013). IÅ¡ visų į bylÄ surinktų įrodymų, o ypač iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2017m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriame konstatuota, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistieji (I. K., M. P. ir S. S.) veikė susitarę iÅ¡ anksto, turėdami tikslÄ neteisėtai gauti draudimines iÅ¡mokas, taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovų, Å¡alių atstovų, trečiojo asmens S. S. paaiÅ¡kinimų nenustatyta, kad ieÅ¡kovai elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Tačiau byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo S. S. pažeidė KET bei sugadino ieÅ¡kovų transporto priemones. Dėl to, kad trečiasis asmuo S. S. pažeidė KET ir sugadino ieÅ¡kovų transporto priemones iÅ¡ esmės ginčo nėra. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 15, 132 punktų reikalavimus, t. y. vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę (tokia iÅ¡vada padaryta atsižvelgiant į trečiojo asmens S. S. paaiÅ¡kinimus, kai jis teigė, kad automobilis jau iki autoįvykio buvo sudaužytas bei jį vairuoti dėl jo gedimo buvo sudėtinga) bei nesilaikė saugaus atstumo dėl ko atsitrenkė į priekyje važiuojančias 2 transporto priemones, dėl žalos dydžio tarp Å¡alių ginčo nėra, bei tarp trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, t. y.

KET pažeidimų, ir ieÅ¡kovams atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Trečiojo asmens S. S. kaltė preziumuojama. Dėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ , bei atsakovo praÅ¡ymo pareikÅ¡tam reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinio netenkinti IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovas, siekdamas, kad nuo jo reikalavimo dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo atsakovas negalėtų gintis ieÅ¡kinio senatimi (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), turi pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teismui per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Kasacinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad ieÅ¡kinio senatį reikia taikyti ne mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ , o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – Å¡alių elgesį, jų aktyvumÄ , jų ginamos vertybės svarbÄ , lyginant jÄ su bÅ«tinybe remtis ieÅ¡kinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ â€“ pusiausvyros (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017 35 punktÄ ir jame nurodytÄ teismų praktikÄ ). Sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Kitaip tariant, sprendžiant ieÅ¡kinio termino atnaujinimo klausimÄ , turi bÅ«ti remiamasi protingo, t. y. pakankamai atidaus, rÅ«pestingo, asmens standartu. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vienerių metų senaties terminas draudimo iÅ¡mokai gauti skaičiuotinas nuo 2017 m. kovo 3 d., kuomet atsakovas atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo M.

P. atstovo advokato D.Skebo praÅ¡ymÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ( el. b. 1 t., b. l. 61,62,63, 70-71). Atitinkamai pasibaigė 2018 m. kovo 3 d. IeÅ¡kinys teisme gautas 2019 m. balandžio 12 d. Teismas sprendžia, kad po baudžiamųjų procesų pabaigos ieÅ¡kovai pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas geruoju jiems sumokės draudimo iÅ¡mokas, tačiau kadangi geruoju atsakovas draudimo iÅ¡mokų nesumokėjo tai buvo priversti kreiptis į teismÄ . Todėl atsižvelgiant į proporcingumo principus yra pagrindas senaties terminÄ atnaujinti, nes ieÅ¡kovai nors iÅ¡ esmės praleido senaties terminÄ , tačiau atsakovas ieÅ¡kovams jau 2012 m. privalėjo sumokėti draudimo iÅ¡mokas, tačiau nesumokėjo dėl užsitęsusių baudžiamųjų procesų, bei dėl to, kad manė, kad ieÅ¡kovai nesÄ Å¾iningi ir įvykį inscenizavo.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti trečiajam asmeniui S. S. ir nenustatytas ieÅ¡kovų nesÄ Å¾iningumas, bei yra atnaujintas ieÅ¡kovams praleistas senaties terminas, todėl ieÅ¡kovų reikalavimas dėl draudimo iÅ¡mokų priteisimo tenkinamas (CPK 178 str. ). Patenkinus pagrindinį reikalavimÄ , yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo (2019-04-19 ) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. ).

Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 151,00 Eur žyminio mokesčio, ieÅ¡kovei I. K. 45 Eur žyminio mokesčio, o ieÅ¡kovui M. P. 106,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. ). Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovo valstybei priteisiama 19,34 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų (CPK 96 str. ). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ė: IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , j. a. k. 302677744, 2 007,65 Eur draudimo iÅ¡mokos, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo ( 2019-04-19 ) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 45,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės I.

A. (buvusi pavardė K.) , a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , j. a. k. 302677744, 4 791,33 Eur draudimo iÅ¡mokos, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo ( 2019-04-19 ) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 106,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , j. a. k. 302677744, 19,34 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Vanda ViÅ¡nevska