e01a60d8-cebb-4fce-8344-c0ff23ae7bde · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-2987-375/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13310-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 38.; 44.5.2.; 116.1.              KAUNO APYLINKĖS TEISMAS             SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 15 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atstovui V.

P., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei A. J., nedalyvaujant trečiajam asmeniui R. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui L. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo R. J., ir n u s t a t ė:              ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 253,17 Eur žalos atlyginimÄ , 28,16 Eur palÅ«kanų, metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

             IeÅ¡kinyje nurodoma, jog 2013-02-27 transporto priemonė „Audi A6", v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Savanorių pr., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusį pravirÄ Å¡ulinį. Kauno apskrities VPK pareigÅ«nai nustatė, kad: transporto priemonės vairuotojas negalėjo iÅ¡ anksto pastebėti kelyje esančio neuždengto Å¡ulinio ir jo apvažiuoti, kadangi buvo tamsus paros metas, o neuždengtas Å¡ulinys nebuvo pažymėtas jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarai.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinis kairės pusės ratas. Eismo įvykio metu transporto priemonė ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė ir galinė kairės pusės padangos, bei sugadinta priekinis ir galinis kairės pusės ratlankiai.

IeÅ¡kovė apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo draudėjui- trečiajam asmeniui R. J. 253,17 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Žala už sugadintas transporto priemonės dalis buvo apskaičiuota iÅ¡skaičiuojant naujų padangų nusidėvėjimÄ . BesÄ lyginės iÅ¡skaitos netaikė, nes draudimo iÅ¡mokos nustatyme buvo nustatytas kaltininkas. PretenzijÄ iÅ¡siuntė Savivaldybės administracijai, kuri esant jos manymui kad atsakingas kitas asmuo, persiunčia pretenzijÄ tam asmeniui vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymu, numatančiu pareigÄ persiųsti dokumentus, adresuotus atsakingiems asmenims.

Siuntė tik savivaldybės administracijai, nes ji įgyvendina savivaldybės funkcijas. Nurodė, kad pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalÄ asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai, todėl Kauno miesto savivaldybė bei UAB „Kauno vandenys“ turi atsakyti solidariai. Atsakovai privalo solidariai atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes:

1) atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra kelio (Savanorių pr., Kaune) savininkė ir valdytoja;

2) atsakovė UAB „Kauno vandenys" yra kelio (Savanorių pr., Kaune) inžinerinių statinių — vandentiekio ir kanalizacijos įrengimų/įrenginių valdytoja;

3) transporto priemone pervažiuojant kelyje esantį inžinerinį statinį — šulinį — ieškovės draudėjui atsirado žala;

4) žala tiesiogiai susijusi su kelio trÅ«kumu. Vadovaujantis LR Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1—3 punktu, LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 12.1 punktu, Kaune, esantys vieÅ¡ieji keliai nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Kauno miesto savivaldybė. 1998-12-14 Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kauno vandenys" sudarė sutartį dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune (toliau — Sutartis).

Šios sutarties pagrindu UAB „Kauno vandenys" įsipareigojo teikti aptarnaujamoje zonoje visas reikalingas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugas, šiam tikslui naudoti ir eksploatuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius (sutarties 7 puslapis 4.2 straipsnis). UAB „Kauno vandenys" įsipareigojo eksploatuoti ir remontuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrengimus/įrenginius (sutarties 8 puslapis 4.4 straipsnio 2 dalis).Atsiliepime į ieškinį atsakovas Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad su pareikštu ieškiniu dalyje dėl Savivaldybės atsakomybės nesutinka.

Nesutikimas grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kinyje nepagrįstai atsakovu nurodyta Kauno miesto savivaldybė, kadangi Å¡ulinio savininkė, atsakinga už galimai kilusiÄ Å¾alÄ , yra UAB „Kauno vandenys", o ne Kauno miesto savivaldybė. Pažymėjo, kad Kauno savivaldybės teritorijoje vieÅ¡ojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra (tame tarpe ir Å¡uliniai) nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys", kuri yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę dėl jiems priklausančių Å¡ulinių padarytos žalos, todėl ieÅ¡kovas, siekiant iÅ¡vengti teisminių ginčų, visų pirma galėjo kreiptis į UAB „Kauno vandenys" dėl žalos atlyginimo.

Savivaldybei nebuvo pateikta pretenzija, nes ji buvo pateikta Savivaldybės administracijai. Byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytÄ Å¾alÄ buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Nėra pateikta jokios turto vertinimo ataskaitos, duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaiÅ¡tingÄ bÅ«klę iki tariamo eismo įvykio, byloje pateikta taip pat nėra.

Ratlankių remontas atliktas vasario 28 dienÄ , o apžiÅ«ra tik kovo 1 d. Vairuotojas bÅ«damas atidus ir atsargus, nepažeisdamas LR galiojančių Kelių eismo taisyklių, turėjo visas galimybes iÅ¡vengti eismo įvykio, todėl bÅ«tent pats už jį ir yra atsakingas. Mano, kad nei viename iÅ¡ pateiktų dokumentų nėra jokios iÅ¡vados, kad bÅ«tent ginčo Å¡ulinys galėjo sukelti ir tik jis sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei, kad bÅ«tent tik to pasekoje buvo patirta reikalaujama priteisti turtinė žala.

Tariamo įvykio aplinkybės grindžiamos vien tik vairuotojos paaiÅ¡kinimais, nėra liudytojų. Mano, kad Å¡ioje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io, tarp žalos ir atsakovų kaltės, egzistavimÄ , pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, o ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėtų bÅ«ti tenkinamas. Nesutinka ir su ieÅ¡kinio reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas.

Mano, kad LR civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos, kadangi šiuo atveju žala yra kildinama iš viešosios teisės normos. Kauno miesto savivaldybės funkcijos, tame tarpe ir kelių priežiūra, reglamentuotos LR vietos savivaldos įstatyme. Jo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, tačiau šio įstatymo normos nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl mano, kad tokios palūkanos šiuo atveju neturėtų būti priteisiamos ir ieškinys šioje dalyje taip pat turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

IeÅ¡kovas gavo iÅ¡ savivaldybės administracijos atsakymÄ Ä¯ siųstÄ pretenzijÄ , kurioje nurodoma, kad jų pretenzijÄ iÅ¡nagrinėjus atsisakoma tenkinti.             Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ nurodė, kad su ieÅ¡kiniu dalyje dėl žalos ir jos dydžio sutinka, tačiau nesutinka dėl palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovo pozicija grindžiama tuo, kad Å¡ulinys dėl kurio galimai atsirado žala priklauso jiems ir jei draudimo kompanija bÅ«tų kreipusis į juos tiesiogiai, tai jie bÅ«tų žalÄ atlyginę ir be teismo, tačiau jie nebuvo informuoti, pretenzijos jie negavo, nebuvo su ieÅ¡kiniu pateikta medžiaga iÅ¡ kelių policijos, todėl ieÅ¡kovas iÅ¡tyrė eismo įvykį neturėdamas eismo įvykio schemos.

Policijos medžiaga gauta tik 2015-10-26, todėl atsakovas galėtų mokėti procesines palÅ«kanas tik nuo Å¡ios datos, nuo kurios paaiÅ¡kėjo, kad tas Å¡ulinys priklauso atsakovui. Å ulinys buvo sutvarkytas sekančiÄ dienÄ po įvykio. Draudimo liudijime yra nurodoma besÄ lyginė iÅ¡skaita, tačiau draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta neiÅ¡kaičius jos, todėl tai draudiko nuostoliai. Ratlankiai suremontuoti iki draudiko apžiÅ«ros. PraÅ¡o 250 Lt už ratlankio remontÄ ir besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ praÅ¡o nepriteisti.Trečiasis asmuo R.

J. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Trečiasis asmuo L. J. bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės teismo posėdyje patvirtino ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir paaiÅ¡kino, kad jis nematė atviro Å¡ulinio. Buvo sulankstyti ratlankiai, prakirstos dvi padangos. IÅ¡kvietus policijÄ buvo užfiksuotas įvykis. Po to skambino draudėjui. VienÄ ratÄ turėjo atsarginį, kitÄ atvežė draugas, todėl iÅ¡kart pasikeitė abu ratus, nes reikėjo važiuoti į darbÄ .

Paskui nuvežė sugadintus ratus į draudimÄ . Ä®vykio dienÄ draudėjas nebuvo atvažiavęs. ApžiÅ«ros dienÄ ratai buvo jau sutvarkyti, tačiau draudikui buvo atvežti sugadinti ratai, padangos. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos 2013-02-27 transporto priemonė „Audi A6", v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Savanorių pr., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusį pravirÄ Å¡ulinį ir apgadino automobilį. Transporto priemonių draudimo liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog apgadintas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2013-03-12 praneÅ¡imas Nr.2OR-2398522-13 patvirtina, jog 2013-02-27 įvyko eismo įvykis Kaune, Savanorių pr.369, kuomet vairuotojas L. J. užvažiavo ant nepažymėto jokiais kelio ženklais praviro Å¡ulinio, ko pasekoje buvo sugadinti kairės pusės priekinis ir užpakalinis ratai, vairuotojo veiksmuose KET pažeidimo nenustatyta, suraÅ¡ytas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ . IÅ¡ byloje esančio Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo matyti, kad vairuotojo veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimų neįžvelgta, kadangi vairuojant to numatyti negalėjo.

IÅ¡ sÄ skaitų ir mokėjimo kvitų matyti, kad tÄ pačiÄ dienÄ automobilis buvo suremontuotas. Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas suraÅ¡ytas 2013-03-01, kuriame nurodyta, kad keičiamos dalys yra kairės pusės priekinė ir galinė padangos bei remontuojami kairės pusės priekinis ir galinis ratlankiai. IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 874,13 Lt (253,17 Eur) draudimo iÅ¡mokÄ automobilio savininkei R. J.. Atlyginusi žalÄ , ieÅ¡kovė 2013-03-28 parengė pretenzijÄ Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Teismui buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tas, kuriame nurodoma, jog ieÅ¡kovės pretenzija nebuvo persiųsta atsakovei UAB „Kauno vandenys“ ir kad 2013-05-09 administracijos direktoriaus raÅ¡tu Nr.(33.200)R-2139 atsakyta pretenzijos netenkinti. CK 6.1015 str. reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 str. pagrindu vietoj draudėjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingÄ asmenį. CK 6.266 str. 1 d. numatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trÅ«kumo, turi atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala padaryta dėl nukentėjusiojo tyčios, didelio neatsargumo arba dėl nenugalimos jėgos.).

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado automobiliui užvažiavus ant netinkamai uždengto Å¡ulinio. IÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimo, nustatyta, kad kelias, kurio važiuojamoje dalyje įvyko ginčo eismo įvykis nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, o nuotekų Å¡ulinys – UAB „Kauno vandenys“. IeÅ¡kovas reikÅ¡damas solidarų ieÅ¡kinį Kauno miesto savivaldybei bei UAB „Kauno vandenys“ nurodė, kad už žalÄ yra atsakingi abu atsakovai, kadangi atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra kelio savininkė ir valdytoja, o atsakovė UAB „Kauno vandenys" yra kelio inžinerinių statinių — vandentiekio ir kanalizacijos įrengimų/įrenginių valdytoja.Teismas negali sutikti su tokiais ieÅ¡kovo argumentais.Žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, nustatantis Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiÅ«ros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, numatė: kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.

KeliÄ sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikÅ¡telės, poilsio aikÅ¡telės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo bei kiti įrenginiai su Å¡ių objektų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 str. 3 d.); kelio priežiÅ«ra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.); kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise (Kelių įstatymo 2 str. 10 d.); kelio statiniai – visa tai, kas sukurta projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme (tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kita) (Kelių įstatymo 2 str. 11 d., 2008 m. lapkričio 6 d.

įstatymo Nr. X-1769 redakcija); kelio taisymas (remontas) – statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti (Kelių įstatymo 2 str. 12 d.); vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į:

1) vieÅ¡uosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamÄ sias vietoves, sÄ vartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultÅ«ros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikÅ¡mės keliams;

2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miÅ¡kų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti vieÅ¡iesiems keliams) (Kelių įstatymo 3 str. 3 d.); vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.); kelių priežiÅ«ros tvarkÄ nustato Vyriausybė (Kelių įstatymo 15 str.).Kelių priežiÅ«ros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (toliau – ir Tvarka), be kita ko, numato: kelio (gatvės) naudojimo priežiÅ«ra – vieÅ¡ojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar kelio techninė priežiÅ«ra atitinka įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus; kelio priežiÅ«ra – nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ ; kelio (gatvės) techninė priežiÅ«ra – kelio savininko (valdytojo) organizuojama kontrolė, užtikrinanti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nustatytų svarbiausių kelio, kaip statinio, reikalavimų laikymÄ si per visÄ kelio naudojimo trukmę (Tvarkos 2 p.); savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (iÅ¡skyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ (Tvarkos 6 p.); kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 12 p.): taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ kelio juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Tvarkos 12.1. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas (Tvarkos 12.2. p.); kirsti, genėti (prižiÅ«rėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui.

Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje bÅ«tų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui (Tvarkos 12.2. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); valstybinės reikÅ¡mės ir vietinės reikÅ¡mės kelius (gatves) prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 13. p.): organizuoti kelių priežiÅ«rÄ Å¾iemos metu, valyti sniegÄ nuo kelių (Tvarkos 13.1. p.); naudoti slidumÄ mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų iÅ¡pylimo ir kitais važiuojamosios dalies užterÅ¡imo bei slidumo didėjimo atvejais (Tvarkos 13.2. p.); organizuoti kelių ir jų statinių apsaugÄ polaidžio metu (Tvarkos 13.3. p.); nustatyti keliuose avaringas vietas, analizuoti dėl kelių bÅ«klės įvykusių eismo įvykių priežastis, planuoti ir įgyvendinti eismo įvykių rizikÄ mažinančias priemones (Tvarkos 13.4. p., 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 284 redakcija); atlikti kelių ir jų statinių apžiÅ«ras, tikrinti konstrukcijų bÅ«klę, prireikus atlikti specialias apžiÅ«ras (Tvarkos 13.5. p.); iÅ¡ eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informacijÄ apie kelyje esančiÄ kliÅ«tį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliÅ«tis bÅ«tų paÅ¡alinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose bÅ«tų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol Å¡i kliÅ«tis bus paÅ¡alinta (Tvarkos 13.6. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiÅ«ri jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 16. p.); melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius, esančius kelių juostose, prižiÅ«ri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 22. p.).Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , galima teigti, kad kelio savininkas, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, žalos atsiradimo metu nebuvo atsakingas už statinių, įrenginių, antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, kitų objektų, netgi ir esančių kelių juostose ir jų apsaugos zonose, tačiau nesančių kelio Kelių įstatymo prasme dalimi, priežiÅ«rÄ , kadangi minėti teisės aktai nustatė, kad tokius objektus rekonstruoja, taiso ir prižiÅ«ri jų savininkai (valdytojai).

Darytina iÅ¡vada, kad už žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos Å¡ulinio bÅ«klės, atsakinga bÅ«tent atsakovė UAB „Kauno vandenys“, eksploatuojanti ir remontuojanti bendrovės nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius juose. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ su ieÅ¡kiniu dalyje dėl žalos atlyginimo sutiko, pripažindama savo atsakomybę už netvarkingÄ Å¡ulinį.Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpcijÄ , kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Å iame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas;

2) žalos asmeniui padarymas;

3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys; kaltė Å¡iuo atveju yra formaliai paÅ¡alinta iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rÅ«pestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trÅ«kumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).              Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, žala atsirado automobiliui užvažiavus ant neuždengto nuotekų Å¡ulinio, duomenų, kad žala atsirado ar padidėjo dėl netinkamos kelio priežiÅ«ros Kelių įstatymo ir tvarkos prasme, nėra. Kadangi žala atsirado ne dėl netinkamos kelio, o dėl jo važiuojamoje dalyje esančio Å¡ulinio, kuris nėra kelio dalis ir nuosavybės teise priklauso ne kelio savininkui, priežiÅ«ros, kelio savininkas (Kauno miesto savivaldybė), nėra atsakingas už atsiradusiÄ Å¾alÄ , todėl ieÅ¡kinys Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu atmestinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1698/2014).Taigi už žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos Å¡ulinio bÅ«klės, atsakinga atsakovė UAB „Kauno vandenys“, eksploatuojanti ir remontuojanti bendrovės nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius juose.

Byloje pateiktas 2013-02-27 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ patvirtina, kad vairuotojas kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė. PareigÅ«nai nustatė, kad eismo įvykio vietoje Å¡ulinys buvo netvarkingas. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė pareigos – tinkamai prižiÅ«rėti esančius Å¡ulinius, jų dangčius, tinkamu nevykdymu. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (LR CK 6.270 str. 1 d.).

Teismo nuomone, vairuotojai net ir bÅ«dami maksimaliai apdairÅ«s ir atidÅ«s Å¡ių Å¡ulinių neprivalo apvažiuoti, juos pamatę vertinti kaip kliÅ«tį kelyje, tikėtis, kad Å¡uliniai gali bÅ«ti atviri. Byloje nėra duomenų, kad automobilio vairuotojas elgėsi neprotingai, kad tamsiu paros laiku galėjo tinkamai įvertinti kelio dangos bÅ«klę pastebėti atvirÄ Å¡ulinį ir iÅ¡vengti autoįvykio. Byloje esanti žalos byla Nr.1342694 ir joje esantys dokumentai (transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, automobilio nuotraukos, praÅ¡ymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , sÄ skaitos, mokėjimo kvitas) bei administracinio teisės pažeidimo byla Nr.07-13-736724 patvirtina, kad automobiliui užvažiavus ant jokiais kelio ženklais nepažymėto praviro Å¡ulinio buvo apgadintas automobilis- kairės pusės priekinis ir galinis ratai (padangos ir ratlankiai). Pastebėtina, kad byloje jokių duomenų, kad automobilio sugadinimai yra nebÅ«dingi įvažiavus į atvirÄ Å¡ulinį, nėra pateikta.

Atsakovo argumentas, susijęs su tuo, kad automobilio remontas buvo atliktas iki techninės apžiÅ«ros ir iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos atmestinas kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, kadangi tiek ieÅ¡kovas tiek trečiasis asmuo patvirtino, kad įvykus minėtam eismo įvykiui, automobilio vairuotojas informavo ne tik policijÄ , tačiau ir draudikÄ . IÅ¡ trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad bendraujant su draudiku buvo sutarta atvežti draudikui sugadintas transporto priemonės dalis, t.y. ratus.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentas, kad pirmiausia buvo atliktas remontas, o po to atlikta techninė apžiÅ«ra atmestinas kaip nereikÅ¡mingas, kadangi techninę apžiÅ«rÄ draudiko vertintojas bÅ«tent ir atliko tų dalių, kurios buvo sugadintos ir kurios buvo užfiksuotos policijos pareigÅ«nų administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje. Darytina iÅ¡vada, kad minėtų aplinkybių dėl atlikto remonto ir techninės apžiÅ«ros atlikimo datų atsakovas UAB „Kauno vandenys“ neįrodė (LR CPK 178 str.).IÅ¡ byloje esančio ieÅ¡kovo 2013-03-21 praneÅ¡imo apie nuostolių atlyginimÄ , 2013-03-22 mokėjimo nurodymo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ žalai atlyginti draudėjui iÅ¡mokėjo 253,17 Eur sumÄ , todėl įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakovo UAB „Kauno vandenys“.

Atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus ir iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas, iÅ¡ atsakovo UAB „Kauno vandenys“ ieÅ¡kovo naudai priteistina 253,17 Eur žala. IeÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti ir metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ su tuo nesutikdamas nurodo, kad metines palÅ«kanas sutinka mokėti tik nuo 2015-10-26, o ne nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, kadangi tik gavus iÅ¡ policijos medžiagÄ su eismo įvykio schema paaiÅ¡kėjo, kad tas Å¡ulinys priklauso atsakovui.

Minėtas atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kaip matyti iÅ¡ pridedamų prie ieÅ¡kinio dokumentų ieÅ¡kovas pateikdamas teismui ieÅ¡kinį pridėjo ir Kauno apskrities VPK 2013-03-12 praneÅ¡imÄ Nr.2OR-2398522-13. Minėtame policijos praneÅ¡ime be kitos svarbios informacijos aiÅ¡kiai nurodyta ir eismo įvykio vieta- (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas UAB „Kauno vandenys“ galėjo nustatyti ar minėtu adresu yra jam priklausantys Å¡uliniai. Esant Å¡ioms teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms aplinkybėms ir atsakovui UAB „Kauno vandenys“, praleidusiam terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimÄ , kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieÅ¡kovui įstatyme numatytas 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintina ir Å¡i ieÅ¡kinio dalis.

Dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimoIeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 28,16 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-04-13) iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos (2015-07-03). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civilinėje teisėje yra iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ , ir palÅ«kanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ .

Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palÅ«kanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpcijÄ ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti. PalÅ«kanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tÄ laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis.

IÅ¡imtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ palÅ«kanos nemokamos, gali bÅ«ti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tam, kad bÅ«tų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi bÅ«ti visos trys sÄ lygos:

1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė;

2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas;

3) įstatyme ar sutartyje neturi bÅ«ti nustatyta, kad palÅ«kanos Å¡iuo atveju nemokamos. Kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , pagal kuriÄ kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo jÄ vykdyti.

IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ Kauno miesto savivaldybės administracijai adresuotÄ 2013-03-28 pretenzijÄ , kuria praÅ¡oma per 15 d. sumokėti 874,13 Lt į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ už dėl draudiminio įvykio padarytÄ Å¾alÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i pretenzija yra adresuota juridiniam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, o atsakovu byloje nurodytas kitas juridinis asmuo - Kauno miesto savivaldybė. Be to, kaip matyti iÅ¡ 2015-11-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus raÅ¡to, pretenzija UAB „Kauno vandenys“ nebuvo persiųsta.

Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų (registruotos paÅ¡to siuntos numerio, kurjerių tarnybos patvirtinimo apie paÅ¡to siuntos įteikimÄ , atsakovo spaudo, su dokumento gavimo žyma, ar kt.), patvirtinančių, jog Å¡i pretenzija buvo įteikta atsakovui UAB „Kauno vandenys“. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas yra savo srities profesionalas ir jam turi bÅ«ti žinoma kuriam juridiniam asmeniui turi bÅ«ti teikiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Nesant byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas UAB „Kauno vandenys“ yra gavęs ieÅ¡kovo reikalavimÄ Â Ä¯vykdyti piniginę prievolę, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad yra praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas.

Nenustačius vienos iÅ¡ trijų bÅ«tinųjų sÄ lygų, CK 6.210 straipsnis negali bÅ«ti taikomas ir 28,16 Eur kompensuojamosios palÅ«kanos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „Kauno vandenys“ nepriteistinos (CK 6.53 str. 2d., CPK 177, 178, 185 str.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Byloje pateiktas 2015-06-23 vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 75236 patvirtina, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (253,17 Eur X 100 proc./281,33 Eur = 90 proc.), iÅ¡ atsakovo UAB „Kauno vandenys“ ieÅ¡kovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t.y.

– 13,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 93 str.). Teismas Å¡ioje byloje patyrė 6,20 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Vadovaujantis CPK 96 str., iÅ¡ atsakovo UAB „Kauno vandenys“ valstybės naudai priteistina 5,58 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovo likusi iÅ¡laidų suma nepriteistina kaip nevirÅ¡ijanti priteistinos sumos (CPK 96 str. 6 d.).Vadovaudamasis CPK 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Kauno vandenys“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 253,17 EUR (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt trijų eurų 17 ct) žalos atlyginimÄ , 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-07-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 13,50 Eur (trylikos eurų 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Kauno vandenys“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 5,58 Eur (penkių eurų 58 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.Likusius ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                   Irena Poderienė