e019ecc0-ced3-40b7-ba65-9f6813a3f7ff · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-625-527/2013;procesinių sprendimų kategorijos: 95.3; 106.3; 122.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1743-482/2012 (Nr. 2-136-482/2013) pagal ieÅ¡kovo A.

Ž. ieÅ¡kinį atsakovei VilkaviÅ¡kio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos panaikinimo (trečiasis asmuo - VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė) irn u s t a t ė:I. Ginčo esmėVilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teisme gautas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma pripažinti neteisėtu VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-11-15 įsakymÄ Nr. B-Ä®P-411 „Dėl drausminės nuobaudos A. Ž.“ ir jį panaikinti. Å ioje byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų, ieÅ¡kovui nurodžius netinkamÄ atsakovÄ .II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012-12-20 nutartimi (b. l.

32) nustatė ieÅ¡kovui terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – įpareigojo ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje nurodytÄ atsakovę VilkaviÅ¡kio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pakeisti tinkamu atsakovu VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija. Teismas nurodė, kad nors atsakovo pasirinkimas ir jo nurodymas ieÅ¡kinyje yra ieÅ¡kovo prerogatyva ir paprastai teismas negali įpareigoti ieÅ¡kovÄ pakeisti atsakovÄ tinkamu atsakovu, tačiau nagrinėtino ginčo specifika lemia tai, kad, atsakovės VilkaviÅ¡kio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nepakeitus tinkamu atsakovu, bus sudaryta kliÅ«tis pasirengti civilinės bylos nagrinėjimui (įpareigojus VilkaviÅ¡kio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį pagal CPK nuostatas atsakovas privalo pateikti) tikėtina, kad iÅ¡kils problemų, nes juridinio asmens vardu teisinius veiksmus atlieka juridinio asmens vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo, o VilkaviÅ¡kio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadovas yra pats ieÅ¡kovas).

Nors nepateikta darbo sutartis, įsakymas ar kitas dokumentas dėl ieÅ¡kovo paskyrimo į VilkaviÅ¡kio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matytųsi, kas yra ieÅ¡kovo darbdavys, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovui paskyrė VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktorius, taip pat įvertinus tai, kad VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-11-15 įsakyme Nr. B-Ä®P-411 „Dėl drausminės nuobaudos A.

Ž.“ yra minimas VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2011-06-28 sprendimas Nr. B-TS-95 „Dėl darbdavio įgaliojimų perdavimo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriui“, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo darbdavio įgaliojimus turi VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktorius. Todėl, teismo nuomone, atsakovu byloje dėl kilusio individualaus darbo ginčo turėtų bÅ«ti ne VilkaviÅ¡kio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), o VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija.III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas atskiruoju skundu (b. l. 35-37) praÅ¡o panaikinti 2012-12-20 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti Å¡iais motyvais:1. IeÅ¡kinyje nurodyti reikalavimai kildintini iÅ¡ darbo ginčo. Darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbo sutarties Å¡alių (darbuotojo ir darbdavio). Darbo ginčai nagrinėjami pagal DK taisykles. Darbdavys yra įstaiga, su kuria sudaryta darbo sutartis. Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus.

IeÅ¡kovas dirba VilkaviÅ¡kio „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, todėl Å¡i įstaiga ir yra darbdavys. VilkaviÅ¡kio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) savininkas yra VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės taryba. Nei įstaigos, kurioje dirbo ieÅ¡kovas, savininkas, nei savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nebuvo ieÅ¡kovo darbdavys. Civilinėje byloje dėl darbo ginčo, susijusio su drausminės atsakomybės taikymu įstaigos vadovui, atsakovu turi bÅ«ti ne juridinio asmens (įstaigos) dalyvis (savininkas), o juridinis asmuo (įstaiga), su kuriuo vadovÄ sieja darbo santykiai.

Ä®staigos dalyvio (savininko) sprendimai sukuria darbdaviui teises ir pareigas (DK 14 str. 2 d.). Darbo ginčas neturi bÅ«ti vedamas su juridinio asmens (darbdavio) dalyviu, o tik su pačiu darbdaviu. Å iuo atveju darbdavys yra VilkaviÅ¡kio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), o ne VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija. ProcesiÅ¡kai materialinis teisinis reikalavimas turi bÅ«ti nukreipiamas atsakovui, t. y. asmeniui, kuris privalo atsakyti pagal ieÅ¡kinį (CPK 41 str.). IeÅ¡kovÄ darbo santykiai siejo su VilkaviÅ¡kio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), bet ne su VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija, todėl pastaroji neturi pareigos atsakyti pagal ieÅ¡kovo reikalavimus.2.

Apeliantas nesutinka, kad Å¡ioje byloje atsakovu turi bÅ«ti VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „3. Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimÄ savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos:

1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas;

2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai Å¡i (Å¡ios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai Å¡iai (Å¡ioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys vieÅ¡ojo administravimo teises ir pareigas“. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Paminėtu teisės normų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad savivaldybės administracijos direktoriaus teisinį statusÄ suponuoja tai, kad jis, viena vertus, yra savivaldybės vykdomoji institucija, kita vertus – juridinio asmens savivaldybės administracijos valdymo organas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta: „Paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija:

1) savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iÅ¡ jų teisės aktų nustatyta tvarka, kitų funkcijų, susijusių su Å¡ių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ funkcijų, susijusių su biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra priskiriamas savivaldybės tarybos paprastajai kompetencijai.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad konkrečius įgaliojimus, nustatytus 16 straipsnio 3 dalyje, savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti savivaldybes administracijos direktoriui arba savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) (jeigu Å¡i (Å¡ios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos). VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės taryba 2011-06-28 sprendimu Nr. B-TS-95 „Dėl darbdavio įgaliojimų perdavimo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriui“ Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytÄ savivaldybės tarybai priskirtÄ paprastÄ jÄ kompetencijÄ pavedė vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui kaip savivaldybės vykdomajai institucijai.

VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012-11-15 įsakymu Nr. B-Ä®P-411 „Dėl drausminės nuobaudos A. Ž.“ skirdamas ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ - pastabÄ , veikė ne kaip VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos vienaÅ¡menis valdymo organas, o kaip VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės vykdomoji institucija, veikianti VilkaviÅ¡kio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) savininko vardu. VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija net neturi įgaliojimų įgyvendinti biudžetinės įstaigos VilkaviÅ¡kio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) savininko kompetencijos ir yra niekaip nesusijusi su ieÅ¡kovo inicijuotu darbo ginču, todėl negali bÅ«ti Å¡ioje byloje atsakovu.

Atsakovu negali bÅ«ti ir savivaldybės administracijos direktorius, nes jis nėra juridinis asmuo, o tai reiÅ¡kia, kad jis, nors ir bÅ«damas savivaldybės vykdomÄ ja institucija, neturi darbinio teisnumo ir veiksnumo bei civilinio procesinio subjektiÅ¡kumo ir negali bÅ«ti atsakovu ne tik Å¡ioje, tačiau ir bet kurioje kitoje civilinėje byloje.3. Darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrųjų CPK taisyklių, atsižvelgdamas į CPK IV dalies „Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai“ XX skyriaus „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“ ir kituose įstatymuose nustatytas iÅ¡imtis (CPK 410 str.).

Vienas iÅ¡ svarbių darbo bylų nagrinėjimo ypatumų – teismo vaidmuo, kurį reglamentuoja CPK 414 straipsnis. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ teismo vaidmuo tokiose kaip nagrinėjama darbo bylose yra aktyvus (CPK 410 str. 2 d.). Å ioje byloje aktuali CPK 414 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ pagal darbuotojo ieÅ¡kinį, nustato, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam atsakovui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, tai turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrÄ jį atsakovÄ .

Pažymėtina, kad, skirtingai nuo bendrųjų netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu taisyklių, antrojo atsakovo įtraukimo dalyvauti darbo byloje galimybė nesaistoma ieÅ¡kovo sutikimo. Tai reiÅ¡kia, kad teismas net jei ir bÅ«tų turėjęs pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam atsakovui, neturėjo teisės to traktuoti kaip ieÅ¡kinio trÅ«kumo, dėl kurio ieÅ¡kinio apskritai negalima priimti.4. Teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį ir kvalifikuodamas teisinį santykį, iÅ¡ kurio yra kilęs ginčas, t. y. nustatydamas Å¡io teisinio santykio subjektus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2009-05-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009, 2006-02-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2006, 2006-04-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2006.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , patikrina, ar pateiktas ieÅ¡kinys atitinka CPK 111, 113, 114, 135 straipsniuose numatytus reikalavimus. Nustatęs, kad ieÅ¡kinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimu, teismas priima nutartį skirti ieÅ¡kovui terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115, 138 str.).Å ioje byloje dėl ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovu turi bÅ«ti ne (duomenys neskelbtini), kurioje ieÅ¡kovas dirba direktoriumi, ir kuriam dėl darbo drausmės pažeidimo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (b. l. 10-11) buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, o VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija, nes darbdavio įgaliojimus turi VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktorius, todėl, pritaikydamas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , įpareigojo ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje nurodyti tinkamÄ atsakovÄ .Pabrėžtina, jog darbo byloms CPK 414 straipsnio 2 dalis nustato papildomÄ netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu procedÅ«rÄ .

Jeigu teismas, nagrinėdamas darbo bylÄ , nustato, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam atsakovui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, ir jeigu netinkamo atsakovo pakeisti tinkamu nėra galimybės pagal CPK 45 straipsnio taisykles ieÅ¡kovo sutikimu, tai teismas turi teisę savo iniciatyva įtraukti tinkamÄ atsakovÄ kaip antrÄ jį atsakovÄ ir tik po to nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Å i specialioji teisės norma taikoma ir tuo atveju, kai teismas, nagrinėdamas darbo bylÄ , nustato, kad atitinkama ieÅ¡kinio dalis pareikÅ¡ta ne tam atsakovui, kuris turi atsakyti pagal tÄ ieÅ¡kinio dalį.

Pažymėtina, kad, skirtingai nuo bendrųjų netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu taisyklių, antrojo atsakovo įtraukimo dalyvauti darbo byloje galimybė nesaistoma ieÅ¡kovo sutikimo, tokiu atveju darbo byloje dalyvauja du atsakovai, t. y. atsakovo pusėje atsiranda procesinis bendrininkavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje turi bÅ«ti VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija (kÄ patvirtina ir teismų praktika, pvz.

Vilniaus apygardos teismo 2010-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-925-275/2010; Kauno apygardos teismo 2008-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-868-42/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2006), ieÅ¡kovui nesutikus su atsakovo pakeitimu, vadovaudamasis CPK 414 straipsnio 2 dalimi, priėmęs ieÅ¡kinį, savo iniciatyva turėjo įtraukti VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijÄ antruoju atsakovu byloje, o ne taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , įpareigojant ieÅ¡kovÄ nurodyti tinkamÄ atsakovÄ .Kiti atskirojo skundo argumentai apeliacijos rezultatui įtakos neturi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Kadangi pirmosios instancijos teismas 2012-12-20 nutartimi be teisėto pagrindo, taikydamas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , įpareigojo ieÅ¡kovÄ (kuris, kaip paaiÅ¡kėjo iÅ¡ atskirojo skundo, su atsakovo pakeitimu nesutinka) ieÅ¡kinyje nurodytÄ atsakovę VilkaviÅ¡kio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pakeisti tinkamu atsakovu VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija, ginčo nutartis naikintina ir, iÅ¡sprendus klausimÄ iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovas neįpareigotinas Å¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumo dėl nurodyto netinkamo atsakovo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Kadangi priimti ieÅ¡kinį kompetentingas tik pirmosios instancijos teismas (CPK 137 str. 1 d.), apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad žemesnės instancijos teismas terminÄ nurodytam ieÅ¡kinio trÅ«kumui paÅ¡alinti nustatė nepagrįstai, pats negali priimti ieÅ¡kinio, byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , kuris Å¡iuo atveju dar net nebuvo iÅ¡spręstas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ tenkinti, panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimÄ dėl nurodyto ieÅ¡kinio trÅ«kumo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo, nesutinkančio su atsakovo pakeitimu, neįpareigoti Å¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumo dėl nurodyto netinkamo atsakovo. BylÄ grÄ Å¾inti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismui spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ .

Teisėja                                                                               Jolita Cirulienė