e0198bbc-fb8f-4a5b-9bb4-842cd39506ef · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėjas A. Daugėla Teisėjas E. AntanauskasBaudž. byla Nr. 1A-55-458/2015Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00007-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.1.;1.1.9.;1.1.9.2.;2.4.6.3.1.;2.4.7.;2.4.6.3.2.;2.1.15.3. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u T A R T i sLietuvos respublikos vardu 2015 m. birželio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos, teisėjų Reginos Bertašienės ir Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,nuteistajam A.

Z. ir jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, nukentėjusiajam A. D.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuroro ir nukentėjusiojo A. D. (A. D.), apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. 12 MGL (1560 litų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 MGL (1040 Lt arba 300 Eur) bauda.Nuosprendžiu iÅ¡ A.

Z. nukentėjusiajam A. D. priteista 176,90 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Nuosprendžiu iÅ¡ A. Z. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteista 4071,57 Lt, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 614,82 Lt.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:A. Z. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui: jis 2013-10-14, apie 16.08 val., Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas taksi automobilį „Mercedes Benz C220“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), penkių eismo juostų kelyje, kur jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų Å¡aligatviu važiavusiam dviratininkui, nukreipė dėmesį nuo automobilio vairavimo, prieÅ¡ persirikiuodamas į pirmÄ eismo juostÄ neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiavęs į pirmÄ eismo juostÄ , dėl iÅ¡siblaÅ¡kymo neiÅ¡tiesino automobilio važiavimo trajektorijos, užvažiavo ant Å¡aligatvio ir partrenkė juo važiavusį dviratininkÄ A.

D., kuriam eismo įvykio metu buvo padarytas galvos sumuÅ¡imas su pavirÅ¡iniais odos nubrozdinimais galvos plaukuotoje dalyje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės ir deÅ¡inio peties sumuÅ¡imas, kairės kojos sumuÅ¡imas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu bÅ«du A. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų <...> saugumui ir aplinkai.); 106 p. (PrieÅ¡ <...> persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) ir 130 p. (Draudžiama važiuoti <...> Å¡aligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų <...>.) reikalavimus ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės ir A.

Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialÄ ja teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones, 2 metų terminui. Nurodo, kad teismas nuosprendyje iÅ¡ viso nepasisakė apie baudžiamojo poveikio priemonės skyrimÄ / neskyrimÄ . Pažymi, kad A. Z. suteikta teisė vairuoti „B“ ir „C“ kategorijų transporto priemones. NusikalstamÄ veikÄ jis padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise skyrimo klausimÄ (kasacinė nutartis 2K-20/2011).

Taigi, prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas, iš viso nesvarstydamas klausimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo / neskyrimo, nesilaikė LAT suformuotos praktikos. Pažymi, kad LAT suformuotoje praktikoje (kasacinės nutartys 2K-427/2011, 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011) laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos trimis atvejais: kuomet eismo įvykio kaltininkas būna neblaivus, šiurkščiai pažeidžia saugaus eismo reikalavimus ar sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles.

A. Z. laikotarpiu nuo 2006-10-23 iki 2014-01-02 administracine tvarka už eismo saugumo taisyklių pažeidimus baustas 24 kartus. Nuo 2010-06-28 nėra duomenų nė apie vienos baudos sumokėjimÄ (15 paskutinių administracinių nuobaudų) (b. l. 123–137). Todėl, prokuroro manymu, turi bÅ«ti pripažinta, kad jis sistemingai pažeidinėja eismo saugumo taisykles, be to, ignoruoja anksčiau paskirtas administracines nuobaudas.Nurodo, kad A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilio vairavimas – jo pragyvenimo Å¡altinis ir uždraudus jam vairuoti transporto priemones jis prarastų pajamų Å¡altinį.

LAT praktikoje suformuota nuostata, kad vien tai, jog BK 281 str. numatytÄ nusikaltimÄ padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise paskyrimas kaltininkui iÅ¡ esmės reikÅ¡tų teisės dirbti šį darbÄ atėmimÄ ) (kasacinė nutartis 2K-20/2011). Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui (kasacinės bylos Nr. 2K- 69/2006, 2K-317/2008, 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010).

Nors A. Z. anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra padaryti per gana ilgÄ laikotarpį, prokuroro manymu, tai neturėtų bÅ«ti pagrindas neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Tai – ir asmenybę charakterizuojanti aplinkybė. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ankstesnis kasatoriaus administracinis baustumas už KET pažeidimus gali bÅ«ti pripažintas svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimÄ (kasacinės nutartys 2K-366/2008 Nr. 2K-135/2008).

Pažymi, kad atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes, į tai, kad A. Z. sistemingai pažeidinėja eismo saugumo taisykles, kad ir Å¡io eismo įvykio metu vairavo automobilį, neapdraustÄ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam turi bÅ«ti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones. Nustatytinas 2 metų uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise terminas.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A.

D. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendį, visiÅ¡kai tenkinti byloje jo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir jo naudai iÅ¡ A. Z. priteisti 476,90 Lt turtinės ir 5200 neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad A. Z. prisipažino tik tuomet, kai jam buvo parodytas įvykio vaizdo įraÅ¡as. Be to, A. Z. vengė bendrauti su nukentėjusiuoju, nebandė atlyginti žalos, už savo veiksmus neatsiprašė.Prokuroras ir nukentėjusysis praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti, nuteistasis A.

Z. ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti.Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje nekeliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nuteistojo A. Z. kaltės klausimai, tačiau prokuroras apeliaciniame skunde kelia bausmės individualizavimo klausimÄ , teigia, kad teismas nepagrįstai nuteistajam A. Z. netaikė BK 68 str. ir neuždraudė naudotis specialiÄ ja teise – vairuoti transporto priemonę. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu praÅ¡o visiÅ¡kai tenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).BK 67 str. 1 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 41 str. 2 d. nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise – pagal BK 67 str. 3 d. gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lygÄ â€“ teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis Å¡ia teise asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso nesvarstė uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise skyrimo A.

Z. klausimo, nors BK 68 str. paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Å i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. Z. nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas automobilį bÅ«damas blaivus, tačiau byloje esantis Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro iÅ¡raÅ¡as (t. 1, b. l. 123–137) rodo, kad A. Z. laikotarpiu nuo 2006-10-23 iki 2014-01-02 administracine tvarka už eismo saugumo taisyklių pažeidimus baustas net 24 kartus, tai rodo, kad A. Z. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Nors teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad jis nėra nė karto baustas už Å¡iurkščius pažeidimus, tačiau iÅ¡ minėto iÅ¡raÅ¡o matyti, kad A.

Z., be kitų pažeidimų, nuolatos virÅ¡ija leistinÄ greitį (ir gyvenamosiose vietovėse), tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų kitų asmenų saugumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Å¡io eismo įvykio metu A. Z. vairavo automobilį, kuris buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog nuo 2010-06-28 A. Z. bÅ«tų sumokėjęs nors vienÄ baudÄ (15 paskutinių administracinių nuobaudų).

Tai, kad nuolatos pažeidinėdavo Kelių eismo taisykles ir nemoka jam paskirtų administracinių nuobaudų, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje patvirtino ir nuteistasis A. Z. (t. 2, b. l. 3). Pažymėtina, kad tai, jog nuteistasis teismo posėdyje nurodė, kad dažnai vairuojant automobilį neįmanoma nepažeisti Kelių eismo taisyklių (t. 2, b. l. 3), rodo Å¡io asmens atsainų ir nihilistinį požiÅ«rį į Kelių eismo taisyklių laikymÄ si kaip vienintelę ir svarbiausiÄ priemonę užtikrinti eisme dalyvaujančių asmenų saugumÄ ir atskleidžia jo nusiteikimÄ ir toliau sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, tokio pobÅ«džio pažeidimus laikant neiÅ¡vengiama jo dažno vairavimo pasekme.

Nors nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje įtvirtinta (kasacinė nutartis Nr. 2K-252-677/2015), jog vien tai, kad BK 281 str. numatytÄ nusikaltimÄ padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise paskyrimas kaltininkui iÅ¡ esmės reikÅ¡tų teisės dirbti šį darbÄ atėmimÄ ), todėl vien tai, kad vairuodamas jis užsidirba pragyvenimui, laikytina nepakankama aplinkybe netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo valdyti transporto priemones.

Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis bei siekiant, kad bent iÅ¡ dalies bÅ«tų sumažinta nuteistojo galimybė padaryti analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ ateityje ir kad visuomenė bÅ«tų apsaugota nuo panaÅ¡ių nusikalstamos veikos padarinių kaltininkui naudojantis teise vairuoti transporto priemones, A. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nukentėjusysis A. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o visiÅ¡kai patenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį: turtinei žalai atlyginti – 476,90 litų, neturtinei žalai atlyginti – 5200 Lt (t. 1, b. l. 37). Pirmosios instancijos teismas nusprendė nukentėjusiojo A. D. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ A. Z. nukentėjusiojo A. D. naudai 176,90 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. SprendimÄ sumažinti A. D. praÅ¡omo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį teismas motyvavo tuo, kad nors nukentėjusysis nurodė, kad autoįvykio metu buvo sugadintas ir jo 300 litų vertės dviratis, tačiau nenurodė, kokia konkreti žala dviračiui buvo padaryta, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su dviračio remontu, todėl Å¡i civilinio ieÅ¡kinio dalis buvo netenkinta.

Nukentėjusysis apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio metu buvo sugadintas jo dviratis, kurio vertė 300 Lt (t. 1, b. l. 30), tokiÄ pačiÄ dviračio vertę nurodė ir civiliniame ieÅ¡kinyje (t. 1, b. l. 37). IÅ¡ byloje esančių fotolentelėje pateikiamų nuotraukų (7 ir 8 nuotrauka) matyti, kad įvykio metu nukentėjusiojo dviratis buvo stipriai apgadintas (t. 1, b. l. 15), todėl akivaizdu, kad po įvykio jis tapo netinkamu eksploatuoti. Nepaisant to, kad sugadintas dviratis nebuvo apžiÅ«rėtas, nebuvo nustatyta jo tiksli vertė ir tikslÅ«s apgadinimai, akivaizdu, jog nurodydamas sulaužyto dviračio vertę, nukentėjusysis A.

D. nesiekė praturtėti, nurodė naudoto dviračio rinkos kainÄ atitinkančiÄ dviračio vertę – 300 Lt, todėl netikėti nukentėjusiojo nurodyta verte ir netenkinti jo civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nėra pagrindo. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiÅ¡kai.CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalÄ apibrėžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kitÄ , teismo įvertintÄ pinigais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais bÅ«dais. Neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Piniginė kompensacija už patirtÄ neturtinę žalÄ negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo į padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau suÅ¡velninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius iÅ¡gyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iÅ¡ viso niekas – pinigai ar kitas materialusis turtas – negali atstoti.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje.Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad priimdamas sprendimÄ sumažinti A. D. praÅ¡omo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgė į neatsargaus nusikaltimo pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, įvertino tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , bÅ«damas blaivus ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta, tačiau tai nesukėlė kokių nors rimtesnių pasekmių, susijusių su pastovaus darbingumo netekimu ir panaÅ¡iai, todėl siekdamas nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, padarė iÅ¡vadÄ , kad A.

D. patirtos neturtinės žalos dydis bÅ«tų protingas ir logiÅ¡kas, nustatant 2000 litų sumÄ , kuri proporcingai kompensuotų dėl nusikaltimo patirtus nukentėjusiojo dvasinius iÅ¡gyvenimus bei emocinį sukrėtimÄ . Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis ilgÄ laikÄ jautė patirtos traumos pasekmes. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad po 2013-10-15 apžiÅ«ros metu nustatyto krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo 2013-11-11 nukentėjusiajam papildomai nustatytas deÅ¡inės menties lūžis (t. 1, b. l. 47), iÅ¡ byloje esančių nedarbingumo pažymėjimų (t. 1, b. l. 61–70) matyti, kad po įvykio A.

D. daugiau nei du mėnesius (nuo 2013-10-14 iki 2013-12-20) buvo nedarbingas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po traumos patyrė didelių fizinių skausmų, dėl kurių negalėjo naktimis miegoti, jam teko nuolat gerti vaistus. Nukentėjusiojo teigimu, jis iki Å¡iol jaučia liekamuosius reiÅ¡kinius, negali gerai pakelti rankos ir kokybiÅ¡kai dirbti visu pajėgumu, jo judesiai yra riboti (t. 1, b. l. 30). Esant Å¡ioms aplinkybėms bei vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika Å¡ios kategorijos bylose, pagal kuriÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , paprastai priteisiamas nuo 2 000 iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), konstatuotina, jog skundžiamas nuosprendis keistinas, priteisiant nukentėjusiajam A.

D. 5200 Lt jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.Nagrinėjant bylÄ , buvo kreiptasi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl gynėjo paskyrimo kaltinamajam. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Å¡ioje byloje kaltinamajam A. Z. antrinę teisinę pagalbÄ suteikti paskirtas advokatas A. Kvaščevičius, kuris gynė kaltinamÄ jį nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.Byloje gautas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo A.

Z. 81,06 euro antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų už jo gynybÄ . Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ A. Z. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas netenkintinas, nes bÅ«tinosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ A. Z. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytÄ kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti.Paskirti A.

Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams.Nukentėjusiojo A. D. (A. D.) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ nuteistojo A. Z. 479,9 Lt (138,98 Eur) turtinės ir 5200 Lt (1506,02 Eur) neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiojo A. D. naudai.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Arvydas Daugėla Teisėjai                                                                                                                     Regina BertaÅ¡ienė                                                                                                                                   Linas Pauliukėnas