e019459e-9cd1-4e67-bd3d-298255e9d481 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-83-869/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31972-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8, 3.2.3.8 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S 2020 m. balandžio 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė, sekretoriaujant Dianai Kotilovič, Neringai Stuglytei, Laurai Cibulskaitei, Natalijai Tomilinai, dalyvaujant ieÅ¡kovui J. K., ieÅ¡kovo atstovui, advokato padėjėjui Vladimir Kononov, atsakovei R. G., atsakovės atstovei, advokatei Gitanai Gudaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei R. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos nustatymo bei atsakovės R. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui J. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo bei papildomų iÅ¡laidų priteisimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas J. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei R.

G., kurį 2019 m. vasario 1 d. patikslinęs, prašė teismo nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi M. K. tvarkÄ , nustatant, jog:

1. J. K. su nepilnamečiu sÅ«numi praleidžia kiekvieno mėnesio kas antrÄ savaitę (pradedant bendrauti antrÄ savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) nuo penktadienio 18.00 val., pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ sutartos vietos ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį iki 20.00 val.

2. J. K. su nepilnamečiu sÅ«numi turi teisę praleisti kas antros savaitės (pradedant bendrauti pirmÄ savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sÅ«nų 17.00 val. iÅ¡ sutartos vietos ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų tÄ pačiÄ dienÄ 20.00 val.;

3. J. K. turi teisę kiekvienais metais su nepilnamečiu sÅ«numi praleisti ½ vaiko Å¡vietimo įstaigoje nustatytų vasaros atostogų laiko, tačiau Å¡is terminas negali bÅ«ti mažesnis kaip 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonios) kalendorinės dienos J. K. kasmetinių atostogų metu, iÅ¡ kurių viena atostogų dalis nepertraukiamai truktų 14 kalendorinių dienų. IeÅ¡kovas yra mokslininkas, dirba universiteto profesoriumi ir turi 56 dienas kasmetinių atostogų. Apie savo atostogas J. K. informuoja vaiko motinÄ R. G. paÅ¡tu, elektroniniu paÅ¡tu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 savaites. Atostogos gali bÅ«ti planuojamos ir tokiomis dienomis, kurias su sÅ«numi turi teisę praleisti vaiko motina.

4. J. K. bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi ryÅ¡io priemonėmis, o atsakovė turi pareigÄ užtikrinti ryÅ¡io priemones sÅ«naus susisiekimui ir bendravimui su ieÅ¡kovu;

5. Papildomai be jau nurodytų dienų, J. K. bendrauja su sÅ«numi Å¡iomis valstybinių ir asmeninių Å¡venčių dienomis: 5.1. nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimant vaikÄ iÅ¡ sutartos vietos nuo 17.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ 21.00 val.; 5.2. Å v. Velykų iÅ¡vakares ir pirmÄ jÄ dienÄ - poriniais metais, paimant vaikÄ iÅ¡ sutartos vietos 17.00 val. ir grÄ Å¾inant į gyvenamÄ jÄ vietÄ 21.00 val.; Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ - neporiniais metais, pasiimant vaikÄ iÅ¡ sutartos vietos nuo 11.00 val. ir tÄ pačiÄ dienÄ grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ 21.00 val.; 5.3. ieÅ¡kovo gimtadienį – (duomenys neskelbtini) (nuo 17.00 val. iki 21.00 val.), nepriklausomai nuo kitų nustatytų bendravimo dienų; 5.4.

Motinos dienÄ - pirmÄ gegužės mėnesio sekmadienį - vaikas M. K. praleidžia su Motina, nepriklausomai nuo įprasto bendravimo grafiko; 5.5. Tėvo dienÄ - pirmÄ birželio mėnesio sekmadienį - vaikas M. K. praleidžia su Tėvu, nepriklausomai nuo įprasto bendravimo grafiko nuo 11.00 val. iki 21.00 val. grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 5.6. sÅ«naus gimtadienio dienÄ tėvas (ieÅ¡kovas) praleidžia su sÅ«numi, paimdamas vaikÄ iÅ¡ sutartos vietos nuo 17 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 21.00 val. (Motina sÅ«naus gimtadienio liepos 4 d. niekada neÅ¡venčia); 5.7. sÅ«nui M.

K. lankant Å¡vietimo įstaigÄ , ieÅ¡kovas kartu su sÅ«numi praleidžia mokymosi įstaigų patvirtintas atostogos sekančiai: 5.7.1. poriniais metais: rudens atostogas bei pirmÄ jÄ Å¾iemos atostogų savaitę, paimant sÅ«nų sutartoje vietoje 10 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutiniÄ jÄ atostogų dienÄ iki 20.30 val. 5.7.2. neporiniais metais: pavasario atostogas bei žiemos atostogų antrÄ savaitę, paimant sÅ«nų iÅ¡ sutartos vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutiniÄ jÄ atostogų dienÄ iki 20.30 val. 5.8. ieÅ¡kovas privalo užtikrinti, kad per ieÅ¡kovui nustatytas bendravimo dienas, sÅ«nus dalyvautų mokymo/lavinimo įstaigų veikloje.

6. Jeigu vienas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, planuoja ar iÅ¡vyksta į užsienį nuolatiniam gyvenimui, jis prieÅ¡ iÅ¡važiuojant, privalo kreiptis į teismÄ dėl bendravimo su vaiku nustatymo su tėvu, kuris lieka gyventi Lietuvos teritorijoje. Tuo atveju, kai Å¡alis, iÅ¡vykstanti į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nesirÅ«pina vaiko bendravimo su Å¡alyje liekančiu tėvu organizavimu ir iÅ¡vyksta neužtikrinant tokio bendravimo, toks elgesys bÅ«tų pripažįstamas vaiko grobimu, suteikiančiu teisę kreipsis į valstybės institucijas dėl vaiko gražinamo į Lietuvos Respublikos teritorijÄ .

7. Vaiko sveikatos bÅ«klės sutrikimų (ligos) atveju, gydant vaikÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, ieÅ¡kovas, nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo su vaiku grafiko, turi teisę lankyti sÅ«nų tiek jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tiek sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Atsakovė privalo informuoti ieÅ¡kovÄ apie bet kokius sÅ«naus sveikatos sutrikimus (susirgimus) nedelsiant.

8. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atveju atsakovė privalo apie tai pranešti ieškovui per 3 dienas.

9. Å alys privalo apie objektyvias aplinkybes, trukdančias tinkamai vykdyti sutartÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , informuoti viena kitÄ nepagrįstai nedelsdamos. Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas tiek teismui pateiktame pirminiame ieÅ¡kinyje (tomas 1, e. b. l. 1-10), tiek ir patikslintame ieÅ¡kinyje (tomas 3, e. b. l. 86-94) nurodė, kad Å¡alių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Å alims nutraukus santuokÄ , ieÅ¡kovas ir atsakovė iki 2003 m. gyveno kartu ir (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus M.

K., kurio tėvu gimimo įraÅ¡e yra įraÅ¡ytas ieÅ¡kovas. 2003 m. pabaigoje Å¡alys nustojo gyventi kartu bei vesti bendrÄ Å«kį ir pradėjo gyventi skyrium. Pagal faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ situacijÄ bei bendru Å¡alių sutarimu, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina (t. y., Å¡alių nepilnametis sÅ«nus faktiÅ¡kai gyveno su motina), ieÅ¡kovas kas mėnesį teikė vaikui iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, Å¡alys geruoju susitarė dėl ieÅ¡kovo ir Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus bendravimo tvarkos.

Pasak ieÅ¡kovo, nuo 2014 m. pabaigos atsakovė pradėjo riboti tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ , ignoruoti ieÅ¡kovo teisę bendrauti ir matytis su vaiku, kartu praleisti laikÄ , pradėjo siekti ieÅ¡kovo kaip tėvo vaidmens vaiko auklėjime eliminavimo, kadangi, atsakovės nuomone, tai neleidžia susiformuoti sÅ«naus ir atsakovės dabartinio sutuoktinio santykiams, kaip sÅ«naus ir tėvo. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė nuo 2015 m. ne kartÄ pažeidė Å¡alių pasiektus susitarimus, drausdama vaikui praleisti kartu su ieÅ¡kovu vasaros atostogų laikÄ , neleisdama vaikui aplankyti ieÅ¡kovÄ savaitgaliais ir t. t.

Dėl tokių atsakovės veiksmų ieÅ¡kovui tekdavo patirti papildomų iÅ¡laidų, kadangi sÅ«nui buvo perkami kelialapiai, tačiau ieÅ¡kovas niekada neprašė Å¡ių iÅ¡laidų atlyginti. J. K. pažymėjo, jog po pirminio ieÅ¡kinio pateikimo, teismui nustačius laikinÄ ieÅ¡kovo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , atsakovė visais jai prieinamais bÅ«dais (bendravimo vengimu, tariamu vaiko užimtumu, savo iÅ¡vykomis ir pan.) siekė nustatyto bendravimo ribojimo. IeÅ¡kovo tvirtinimu, tokiais veiksmais atsakovė pažeidė tiek sÅ«naus, tiek ir ieÅ¡kovo teises ir trukdė tėvui bendrauti su vaiku.

IeÅ¡kovas mano, jog jo praÅ¡oma nustatyti bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarka neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, tuo pačiu užtikrina ir sudaro galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . IeÅ¡kovas pažymėjo, jog nėra jokių aplinkybių, kurios draustų ieÅ¡kovui maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime ir jo gyvenime, todėl bendravimo su vaiku ir vaiko auginimo tvarka, kuriÄ praÅ¡o teismo nustatyti ieÅ¡kovas, atitinka tėvų lygiateisiÅ¡kumo principÄ bei padės tinkamai užtikrinti nepilnamečio sÅ«naus interesus.

Atsakovė R. G. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (tomas 1, e. b. l. 24-26) bei atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį (tomas 3, e. b. l. 116-120), kuriuose nurodė, jog su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas teismo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. K. tvarkÄ , nurodydamas kreipimosi į teismÄ motyvus, pateikė melagingÄ ir teismÄ klaidinančiÄ informacijÄ . Be to, atsakovės manymu, ieÅ¡kovo praÅ¡oma bendravimo su vaiku tvarka pakenks vaiko interesams.

Atsakovė nurodė, jog nuo 2007 metų lapkričio mėnesio, kuomet Å¡alys pradėjo gyventi skyrium, su ieÅ¡kovu buvo susitarta tik dėl minimalaus vaiko iÅ¡laikymo, reikalingo kasdieniams vaiko poreikiams patenkinti. Nuo 2008 metų ir iki Å¡io ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos ieÅ¡kovas nesitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nes ieÅ¡kovas bendravo su vaiku tuomet, kai ieÅ¡kovui toks poreikis atsirasdavo, pvz., ieÅ¡kovas pareikÅ¡davo norÄ praleisti su vaiku ne visÄ savaitgalį, o tik Å¡eÅ¡tadieniais.

Kadangi savaitgaliais atsakovė su Å¡eima iÅ¡važiuodavo į sodybÄ ir grįždavo tik sekmadienį vėlai vakare, toks bendravimo su vaiku grafikas buvo nepriimtinas, nes tokiu atveju vaikas visÄ naktį iÅ¡ Å¡eÅ¡tadienio į sekmadienį ir sekmadienį liktų be suaugusiųjų priežiÅ«ros. Tačiau atsakovė niekada nėra pasakiusi ieÅ¡kovui, kaip teigiama patikslintame ieÅ¡kinyje, jog ji nenorėtų vaiko ir tėvo bendravimo tarpusavyje, nes tai neleis susiformuoti vaiko ir jos dabartinio vyro santykiams kaip sÅ«naus ir tėvo.

Atsakovė nurodė, jog per visÄ laikotarpį nuo 2008 m. ji neribodavo ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku ir nesudarydavo dirbtinių trukdžių ieÅ¡kovui dalyvauti vaiko auklėjime, nežiÅ«rint į tai, kad kai kurios ieÅ¡kovo nuostatos kelia atsakovei nerimÄ dėl vaiko auklėjimo ir jo pasaulėžiÅ«ros formavimo. FaktÄ , jog atsakovė nesistengė riboti ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku, patvirtina ir byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius raÅ¡tas (tomas 1, e. b. l. 39-40), kuriame nurodyta, jog vaikas su tėčiu susiskambina, bendrauja, susitinka vidutiniÅ¡kai 2-3 kartus per mėnesį.

Nuo 2016 m. vasaros, kuomet ieÅ¡kovas sukÅ«rė naujÄ Å¡eimÄ , ieÅ¡kovas pradėjo mažiau bendrauti su vaiku bei leisti su juo mažiau laiko, t. y., susitikdavo maždaug vienÄ dienÄ per mėnesį. IeÅ¡kinyje minima, kad ieÅ¡kovas nuolat patirdavo nuostolių dėl neįvykusių atostogų su vaiku dėl atsakovės kaltės, tačiau laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2017 metų birželio mėnesio ieÅ¡kovas nė karto neiÅ¡reiÅ¡kė noro praleisti su vaiku savo atostogas, nors ne kartÄ buvo ragintas tai padaryti.

IeÅ¡kovas taip pat atsisakydavo iÅ¡ dalies kompensuoti atsakovei jos patirtas iÅ¡laidas vaiko atostogoms. 2017 metų liepos mėnesį ieÅ¡kovas pirmÄ kartÄ nuo 2008 metų iÅ¡reiÅ¡kė norÄ praleisti 5 dienų atostogas su vaiku, tačiau tuo laikotarpiu atsakovės Å¡eima jau buvo suplanavusi atostogas. Atsakovė bandė su darbdaviu susitarti perkelti savo atostogas kitam laikotarpiui tam, kad vaikas turėtų retÄ galimybę praleisti atostogas su tėvu, tačiau su darbdaviu susitarti dėl atostogų perkėlimo nepavyko.

Atsakovė ieÅ¡kovÄ informavo apie susiklosčiusiÄ situacijÄ , informavo, kad šį kartÄ ieÅ¡kovas negalės praleisti atostogų su vaiku jo pageidaujamu laiku ir pasiÅ«lė susitarti dėl kito laiko. Po Å¡io įvykio ieÅ¡kovas nesiÅ«lė aptarti bendravimo su vaiku tvarkos, siekiant ateityje iÅ¡vengti panaÅ¡ių nesusipratimų. Atsakovei to padaryti nepavyko, nes ieÅ¡kovas nesileido į kalbas, buvo įtūžęs ir netrukus kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Atsakovė nurodė, jog atsižvelgiant į vaiko ne itin gerus pasiekimus mokykloje, jam nuolatos reikalinga pagalba ruoÅ¡iant pamokas, kuriÄ Å¡iuo metu suteikia atsakovės Å¡eima. R. G. manymu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo užimtumÄ , jis neturės galimybės skirti pakankamai laiko vaiko mokymuisi. Be to, vaikas turi pakankamai intensyvų pamokų ir užklasinės veiklos grafikÄ : tris kartus per savaitę papildomai lanko karate treniruotes, du kartus į savaitę muzikos mokyklÄ , todėl ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta bendravimo su vaiku tvarka apsunkintų vaiko kasdienį gyvenimÄ ir neigiamai atsilieptų vaiko sveikatai bei pasiekimams.

Atsakovė taip pat nurodė, jog prieÅ¡ kelis metus vaikas turėjo problemų su sveikata. Jam buvo nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas medikamentinis gydymas ir griežta dieta. Iki Å¡iol atsakovė stengiasi maitinti vaikÄ namie ruoÅ¡tu maistu, vengia greito maisto ir maitinimosi vieÅ¡ojo maitinimosi įstaigose, gazuotų gėrimų. Deja, ieÅ¡kovo Å¡eima dažniausiai maitinasi vieÅ¡o maitinimo įstaigose, užsako maistÄ Ä¯ namus, vaikui dažnai perkami gazuoti gėrimai, daug saldumynų, o atsakovės praÅ¡ymai maitinti vaikÄ , atsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę, yra ignoruojami.

Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovo reikalaujama nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nėra tinkama vaikui ir prieÅ¡tarauja jo interesams. IeÅ¡kovas nurodo, norintis bendrauti su vaiku ne tik kas antrÄ savaitgalį, bet ir kas antros savaitės antradienį ir ketvirtadienį. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nuo laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nei karto nepareiÅ¡kė noro bendrauti su vaiku kas antrÄ antradienį ir ketvirtadienį. Tokio bendravimo poreikio nebÅ«davo ir anksčiau iki kreipimosi į teismÄ .

Pasak atsakovės, vaiko dienotvarkė yra labai įtempta: tris kartus per savaitę jis lanko karate treniruotes, du kartus per savaitę - (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklÄ , penktadieniais - „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimus. Taigi, vaikas darbo dienomis grįžta namo 18-19 valandÄ . KiekvienÄ vakarÄ namie vaikas po 1 valandÄ groja akordeonu. Antradieniais ir ketvirtadieniais vaikui kaip tik vyksta karate treniruotės nuo 17.00 val. iki 19.00 val., todėl ieÅ¡kovo reikalavimas bendrauti su vaiku kas antros savaitės antradienį ir ketvirtadienį yra visiÅ¡kai nepriimtinas pačiam vaikui, kÄ vaikas yra minėjęs ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (tuomet Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui), nurodydamas, jog „susitikti su tėčiu viduryje savaitės yra nepatogu, geriausiai bÅ«tų su tėčiu leisti laikÄ kas antrÄ savaitgalį“ (tomas 1, e. b. l. 39-40).

Tikslindamas ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kovas atsisakė reikalavimo bendrauti su vaiku per Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdas, tačiau paliko reikalavimÄ bendrauti su vaiku per Å v. Velykas. IeÅ¡kovas nėra tikintis žmogus (tÄ patvirtino pats bylos teisminio nagrinėjimo metu). Tuo tarpu atsakovės Å¡eima yra tikinti bei Å¡venčianti katalikiÅ¡kas Å¡ventes. Vaikas yra krikÅ¡tytas, priėmęs pirmÄ jÄ komunijÄ , laikosi religinių papročių bei Å¡venčia katalikiÅ¡kas Å¡ventes, tokias kaip Å v.

Kūčios, Å v. Kalėdos bei Å v. Velykos. Tad atsakovei nesuprantama, kodėl yra reiÅ¡kiamas reikalavimas, bendrauti su vaiku per Å v. Velykas bei kyla abejonė, ar per Å¡iÄ Å¡ventę ieÅ¡kovas užtikrintų vaikui galimybę Å¡vęsti Å¡iÄ Å¡ventę pagal katalikų papročius. IeÅ¡kovas taip pat reikalauja praleisti su vaiku ½ dalį jo vasaros atostogų laiko. Å alių nepilnamečiui vaikui greitai bus (duomenys neskelbtini) metų, tokio amžiaus vaikas, paauglys, nori turėti savo pajamų ir naudingai praleisti vasaros atostogų laikotarpį, todėl ateinančios vasaros atostogų laikotarpiu vaikas planuoja dirbti, pradedant nuo liepos 1 d. ir baigiant rugpjūčio 31 d.

Reikalavimas ne mažiau kaip 28 kalendorines dienas praleisti su ieÅ¡kovu, ypač - keliauti atostogauti, iÅ¡vykstant iÅ¡ Vilniaus, užkirstų vaikui galimybę įgyvendinti savo asmeninius planus. Atsižvelgiant į vaiko amžių (jis jau beveik pilnametis asmuo), nustatant bendravimo tvarkÄ , jo asmeniniai planai ir interesai taip pat turi bÅ«ti vertinami. Be to, bendravimo laikas su vaiku vasaros atostogų laikotarpiu turėtų bÅ«ti derinamas su atsakove ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 mėnesius iki atostogų pradžios, kadangi atsakovės darbovietėje iki einamųjų metų balandžio 1 d. yra suderinamas atostogų grafikas visiems metams.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas dirba profesoriumi (duomenys neskelbtini) bei turi 56 dienas atostogų, todėl jis turi visas galimybes iÅ¡ anksto planuoti atostogų laikÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovė mano, kad žemiau iÅ¡dėstyta jos siÅ«loma ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarka labiausiai atitiktų vaiko interesus ir poreikius, susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ bei tuo pačiu užtikrintų stabilų ieÅ¡kovo ir sÅ«naus bendravimÄ bei ryÅ¡ių palaikymÄ :

1. IeÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi kiekvieno mėnesio 2 ir 4 savaitę, pasiimdamas sÅ«nų Å¡eÅ¡tadienį, 10 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį, 19 val.

2. IeÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi vasaros atostogų laikotarpiu nepertraukiamai dvi paskutines liepos mėnesio savaites, pasiimdamas sÅ«nų pirmÄ vasaros atostogų su tėvu pradžios dienÄ iÅ¡ sÅ«naus gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę atostogų dienÄ 19 val. vakare. Pagal atskirÄ ieÅ¡kovo ir atsakovės susitarimÄ , ieÅ¡kovo vasaros atostogos su nepilnamečiu sÅ«numi gali bÅ«ti pratęstos papildomam dviejų savaičių laikotarpiui. Atsakovė ieÅ¡kovui perduoda turimus sÅ«naus drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Savaitgaliais nustatyta ieÅ¡kovo ir sÅ«naus bendravimo tvarka nevyksta mokinių vasaros atostogų metu. Nepilnamečiui sÅ«nui įsidarbinus vasaros atostogų metu, ieÅ¡kovas, atsižvelgiant į vaiko interesus, užtikrina galimybę ir tinkamas sÄ lygas sÅ«nui dirbti jų bendravimo vasaros atostogų laikotarpiu.

3. IeÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) (tėčio gimtadienis) ir (duomenys neskelbtini) (sÅ«naus gimtadienis), pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte arba iÅ¡ ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grÄ Å¾indamas tos pačios dienos 19 val. vakare į sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ .

4. IeÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi kiekvienais metais per Tėvo dienÄ , pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grÄ Å¾indamas tos pačios dienos 19 val. vakare. Å alys susitaria, kad nepriklausomai nuo to, kuriam iÅ¡ tėvų tenka bendrauti tÄ savaitgalį su nepilnamečiu vaiku pagal savaitgaliais nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , Tėvo dienÄ sÅ«nus visada praleidžia su ieÅ¡kovu, o Motinos dienÄ su atsakove.

5. IeÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi per kiekvienus Naujus metus, pasiimdamas sÅ«nų gruodžio 31 d., 10 val. ryte iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas sausio 1 d., 19 val. į sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ .

6. Kiekvienas metais Šv. Kūčias ir Kalėdas (gruodžio 24 d. ir 25 d., 26 d.), Šv. Velykas, spalio 18 d. (mamos gimtadienis) nepilnametis sūnus praleidžia su atsakove.

7. Jei nepilnametis sūnus išvyksta į varžybas ar į stovyklas, švenčia savo draugų gimtadienius, dalyvauja su jais įvairiose renginiuose, ieškovas, atsižvelgiant į vaiko interesus, neturi sudaryti kliūčių jam įgyvendinti savo asmeninius planus.

8. Å alys susitaria, kad visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas asmuo (tėvas ar motina) per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų SMS žinute ar elektroniniu paÅ¡tu ir tokiu bÅ«du suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Bendravimo su sÅ«numi vasaros atostogų laikotarpis gali bÅ«ti keičiamas, suderinus su atsakove ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 mėnesius iki atostogų pradžios.

9. Vaikui susirgus, tiek motina, tiek tėvas turi informuoti vienas kitÄ apie tai. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio (tomas 1, e. b. l. 39-40), kurioje nurodė, jog ieÅ¡kovas J. K., jo sutuoktinė J. K. ir mažametė dukra J. T. gyvena penkių kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Bute yra sudarytos tinkamos sÄ lygos lankytis ir svečiuotis su nakvyne nepilnamečiui M.

K., jam yra skirtas atskiras paauglio poreikius atitinkantis kambarys. I. J. K. yra (duomenys neskelbtini) universiteto ir (duomenys neskelbtini) Universiteto profesorius, jo gaunamos pajamos yra 2000 Eur per mėnesį. I. J. K. nurodė, jog iki 2017 metų kovo mėnesio nesutarimų su sÅ«naus motina dėl bendravimo tvarkos nebuvo, jo ir jo Å¡eimos santykiai su M. yra labai geri; sÅ«nus yra minėjęs, kad norėtų daugiau laiko praleisti su tėvu; ieÅ¡kovas su sÅ«numi palaiko ryšį kiekvienÄ dienÄ , dažniausiai bendrauja telefonu; sÅ«naus iÅ¡laikymui nuo 2008 metų moka po 145 Eur per mėnesį.

Atsakovė R. G., sutuoktinis L. G. ir nepilnametis sÅ«nus M. K. gyvena atsakovės sutuoktiniui priklausančiame trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiui M. yra skirtas atskiras, paauglio poreikius atitinkantis kambarys, sudarytos tinkamos sÄ lygos mokytis ir ilsėtis. Sprendžiant bet kokį su vaiko interesais susijusį klausimÄ , vaiko (gebančio iÅ¡reikÅ¡ti savo norus) nuomonė turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta ir į jÄ turi bÅ«ti deramai atsižvelgta. Tarnybos vyriausioji specialistė S. M. 2017 m. rugsėjo 13 d. kalbėjosi su vaiku.

Nepilnametis M. K. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 8 klasėje, lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklÄ , karatė treniruotes ir nuo Å¡ių metų spalio mėnesio lankys (duomenys neskelbtini) bÅ«relio užsiėmimus. Nepilnametis M. K. ((duomenys neskelbtini) metų) sakė, kad su tėčiu susiskambina, bendrauja, paskutinius dvejus metus susitinka vidutiniÅ¡kai 2-3 kartus per mėnesį, laisvalaikiu eina į kinÄ , vandens parkÄ , pernai vienai dienai buvo nuvykę prie jÅ«ros; M. po pamokų yra labai užimtas, todėl susitikti su tėčiu viduryje savaitės yra nepatogu, geriausiai bÅ«tų su tėčiu leisti laikÄ kas antrÄ savaitgalį.

Atsakovė R. G. dirba vyriausiÄ ja specialiste (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, su ieÅ¡kovu J. K. nesutarimai dėl bendravimo su sÅ«numi kilo Å¡iÄ vasarÄ , kai ieÅ¡kovas pakvietė M. vykti poilsiauti prie jÅ«ros per atsakovės atostogas. 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino ieÅ¡kovo J. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ , kurios ieÅ¡kovas nesilaiko.

Tarnybos iÅ¡vadoje nurodoma, jog skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t. y., jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, neapsiribojant trumpalaikiais susitikimais. Vaiko interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem tėvais.

Nepilnamečio vaiko tėvams visada iÅ¡lieka teisė dėl bendravimo su vaiku susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu bÅ«du, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) metų sÅ«naus nusistovėjusį dienos režimÄ , lankomus papildomus ugdymo užsiėmimus. Abiejų tėvų tikslas turi bÅ«ti vienas - užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Konkreti ir aiÅ¡ki vykdymui bendravimo tvarka leistų užtikrinti gyvenimo ritmo stabilumÄ , iÅ¡vengti galimų nesutarimų bei užtikrintų M. teisę bÅ«ti auklėjamam abiejų tėvų, vaiko teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (tomas 1, e. b. l. 39-40).

Atsakovė R. G., atsižvelgdama į tai, kad iki šiol teismo sprendimu nėra nustatyta sūnau gyvenamoji vieta nei su vienu iš tėvų, sūnui iš Ieškovo teismo sprendimu nėra priteistas išlaikymas, o ieškovo sūnui geranoriškas teikiamas išlaikymas po 145 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, neužtikrina net būtinųjų berniuko poreikių, pateikė byloje priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo bei papildomų išlaidų nepilnamečiui vaikui priteisimo, kuriuo teismo prašė:

1) nepilnamečio M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina R. G.;

2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. K. nepilnamečio sÅ«nau M. K. iÅ¡laikymui po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės, pinigines lėšas pervedant kiekvienÄ mėnesį į sÅ«naus motino R. G. banko sÄ skaitÄ , lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę;

3) priteisti iš ieškovo J. K. 670 Eur, kompensuojant dalį nepilnamečio sūnaus akordeono įsigijimo išlaidų;

4) priteisti iš ieškovo J. K. 2000 Eur, kompensuojant dalį nepilnamečio sūnaus M. K. (duomenys neskelbtini) korekcijos gydymo išlaidų;

5) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. K. nepilnamečio sÅ«naus M. K. iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis įsiskolinimÄ už 3 metus, sudarantį 16380 Eur;

6) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismui pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodė, jog Å¡alių nepilnametis sÅ«nus M. K. nuo pat gimimo iÅ¡ esmės augo vien tik su atsakove, ieÅ¡kovas sÅ«numi domisi epizodiÅ¡kai, todėl nepilnametis emociÅ¡kai žymiai stipriau susijęs su motina. Berniukas faktiÅ¡kai gyvena kartu su atsakove ir jos sutuoktiniu, adresu (duomenys neskelbtini), yra paauglys, o tokio amžiaus vaikai yra jautrÅ«s, reikalauja daug dėmesio, Å¡iuo metu iÅ¡ esmės formuojasi jų moralinių - dorovinių vertybių skalė, požiÅ«ris į gyvenimÄ ir kitus reiÅ¡kinius, todėl atsakovė stengiasi atsakingai rÅ«pintis sÅ«numi ir jo gerove.

Atsakovė beveik visÄ savo laisvÄ laikÄ praleidžia su sÅ«numi, daug keliauja su berniuku, kartu daro namų darbus, siekia jam įskiepyti tinkamas dorovines bei moralines normas. Tuo tarpu, ieÅ¡kovas iki Å¡iol didelio susidomėjimo savo sÅ«numi nerodė, nesidomėjo nei fizine, nei psichologine jo bÅ«sena. Atsakovė žino sÅ«naus ne tik fiziologinius, bet ir socialinius sÅ«naus poreikius, tik ji gali pasirÅ«pinti tinkamu jų tenkinimu ir saugumo, Å¡ilumos bei tinkamo vystymosi ir nuolatinės priežiÅ«ros sÄ lygų sÅ«nui užtikrinimu.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovė praÅ¡o nustatyti nepilnamečio M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove. Atsakovė taip pat pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo. Teismui pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodė, kad vertinant nepilnamečio M. poreikius, svarbu pasakyti, kad be bÅ«tinųjų poreikių berniukas taip pat turi papildomų poreikių, susijusių su jo gabumų lavinimu, bei specialiųjų, susijusių su sveikatos sutrikimais.

Nepilnametis M. K. Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, berniukas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 8 klasėje, jau eilę metų aktyviai užsiima tradiciniu karate sportu, užsiėmimai vyksta tris kartus per savaitę ir kainuoja 40 Eur per mėnesį. Taip pat papildomai yra apmokamos berniuko karatė varžybos, seminarai, kuriuose jis dalyvauja, kas per metus sudaro apie 110 Eur, papildomai kainuoja speciali karatė apranga, įvairÅ«s maisto papildai ir t. t. Taip pat kiekvienais metais vasarÄ M. dalyvauja ir įvairiose sporto stovyklose, kur vien mokestis už stovyklÄ sudaro apie 230 Eur.

Papildomai be karatė užsiėmimų nepilnametis lanko (duomenys neskelbtini) deÅ¡imtmetę muzikos mokyklÄ , kurioje mokosi groti akordeonu. Metams užsiėmimai kainuoja 198 Eur. Nuo 2017 m. spalio 5 d. M. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) universitete „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimus, kas mėnesiui kainuoja 15 Eur. Atsakovė, siekdama lavinti sÅ«nų, plėsti jo akiratį, pažinti kitas kultÅ«ras, kiekvienas metais du kartus į metus, žiemos ir vasaros atostogų metu su berniuku vyksta į įvairias pažintines keliones. 2015 m. ir 2016 m. vasario mėnesį atsakovė su sÅ«numi ir dabartiniu sutuoktiniu 7 dienas praleido Italijoje. 2017 m. vasario mėnesį Å¡eima atostogavo Austrijoje, o vasarÄ vyko į piligriminę kelionę po BelgijÄ , PrancÅ«zijÄ ir IspanijÄ .

M. yra apdraustas ir studijų draudimu, kas metams kainuoja 695,07 Eur. Taip pat už berniukÄ yra mokamas draudimas ir nuo nelaimingų atsitikimų, įmokos kaina metams sudaro 34,20 Eur. Nepilnametis turi sveikatos sutrikimų, prieÅ¡ kelis metus berniukui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), vaikui buvo paskirta griežta dieta, o Å¡iuo metu yra reikalingas specialus maitinimas. Dėl to yra reikalingos papildomos iÅ¡laidos berniuko iÅ¡laikymui. Be to, berniukui yra (duomenys neskelbtini), kuri pasireiÅ¡kia kiekvienÄ pavasarį pradėjus žydėti augalams.

Å iuo laikotarpiu vaikui taikomas medikamentinis gydymas. Atsakovė pateikė teismui vaiko poreikių lentelę bei nurodė, kad sÅ«naus poreikių tenkinimui per mėnesį vidutiniÅ¡kai yra reikalinga apie 909 Eur. Pasisakydama dėl Å¡alių turtinės padėties, atsakovė nurodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini), kiekvienÄ mėnesį gauna apie 675 Eur darbo užmokesčio. Atsakovė yra sudariusi naujÄ santuokÄ su L. G. Å eimai priklauso viena transporto priemonė automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini); butas, (duomenys neskelbtini) bei bendrosios dalinės nuosavybės teise 10000/95200 dalys 9,5200 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).

Kadangi atsakovė jau daugiau, kaip 10 metų negyvena su ieÅ¡kovu, todėl duomenų apie jo finansinę padėtį, gaunamas pajamas, negali pateikti, tačiau atsakovės žiniomis, ieÅ¡kovo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 2000 Eur. IeÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ä®vertinus tai, kad Atsakovės darbinės pajamos per mėnesį yra apie 700 Eur, o IeÅ¡kovo apie 2000 Eur, atsakovė teismo praÅ¡o nukrypti nuo tėvų lygybės principo ir iÅ¡ ieÅ¡kovo sÅ«naus iÅ¡laikymui priteisti po 600 Eur (2/3 dalis) periodinių iÅ¡mokų, mokamų kiekvienÄ mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dienos iki sÅ«nus sulauks pilnametystės., priteistas lėšas indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka ir pavedant uzufrukto teise valdyti atsakovei.

Vaiko iÅ¡laikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimÄ si vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti bÅ«tinomis iÅ¡laidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobÅ«džio papildomos vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidomis. Atsakovė nurodė, jog nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui patiria dvejopas vienkartines iÅ¡laidas: susijusios su jo muzikinių gabumų lavinimu bei (duomenys neskelbtini) gydymu. Nepilnametis M. Å¡iuo metu lanko (duomenys neskelbtini) deÅ¡imtmetę muzikos mokyklÄ , kur mokosi groti akordeonu.

Siekiant lavinti M. muzikos gabumus, buvo įsigytas panaudotas akordeonas (įsigyti naujÄ akordeonÄ atsakovė neturi finansinių galimybių), kurio kaina yra apie 1000 Eur. Atsakovės manymu, ieÅ¡kovas kaip berniuko tėvas turi pareigÄ prisidėti prie Å¡io pirkinio, o kadangi ieÅ¡kovo gaunamos pajamos yra daug didesnės nei Atsakovės, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 670 Eur (2/3 dalys vertės) piniginė suma, kompensuojant berniuko akordeono įsigijimo iÅ¡laidas. Be to, Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui dėl (duomenys neskelbtini) yra atliekamas ortodontinis gydymas breketais.

Už gydymÄ jau yra sumokėta virÅ¡ 1000 Eur. Dėl gydymo kiekvienÄ mėnesį mažiausiai dvejus metus berniukui yra bÅ«tina lankytis pas stomatologÄ , vieno apsilankymo kaina 50 Eur. Pagal sudarytÄ gydymo planÄ M. K. (duomenys neskelbtini) gydymas preliminariai kainuos apie 3000 Eur. IeÅ¡kovas kaip berniuko tėvas turi pareigÄ prisidėti prie Å¡ių atsakovės patiriamų iÅ¡laidų, o kadangi ieÅ¡kovo gaunamos pajamos yra daug didesnės nei atsakovės, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 2000 Eur (2/3 dalys vertės) piniginė suma, kompensuojant berniuko (duomenys neskelbtini) korekcijos iÅ¡laidas.

Atsakovė taip pat pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejų metų laikotarpį iki kreipimosi į teismÄ dienos. Atsakovė nurodė, jog Å¡alims pradėjus gyventi skyrium, ieÅ¡kovas sÅ«naus iÅ¡laikymui kiekvienÄ mėnesį mokėjo po 145 Eur. Viso per paskutinius trejus metus ieÅ¡kovas sÅ«naus iÅ¡laikymui yra sumokėjęs 5220 Eur (36 mėn. x 145 Eur per mėnesį). Tuo tarpu berniuko poreikiai kaip ir kreipimosi su ieÅ¡kiniu į teismÄ dienÄ , taip ir iki kreipimosi į teismÄ dienos, iÅ¡ esmės yra tokie patys, todėl sÅ«naus poreikių tenkinimui atsakovė paskutinius trejus metus kiekvienÄ mėnesį taip pat iÅ¡leisdavo apie 900 Eur.

Ä®vertinus tai, kad tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu yra lygios, ieÅ¡kovo gaunamos pajamos yra beveik tris kartus didesnės nei atsakovės, R. G. vertinimu, ieÅ¡kovas paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismÄ dienos turėjo pareigÄ prie sÅ«naus iÅ¡laikymo prisidėti ne 145 Eur, o 600 Eur suma. Viso per paskutinius trejus metus ieÅ¡kovas sÅ«naus poreikių tenkinimui turėjo skirti 21600 Eur. Atsakovė ne kartÄ prašė, kad ieÅ¡kovas sÅ«naus iÅ¡laikymui skirtų didesnes pinigų sumas, tačiau ieÅ¡kovas savavaliÅ¡kai, nors ir turėdamas visas finansines galimybes, sÅ«nui teikė tokį iÅ¡laikymÄ , koks jo nuomone, yra reikalingas berniukui, o ne kiek yra faktiÅ¡kai iÅ¡leidžiama jo poreikių tenkinimui.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 16380 Eur (21600 Eur – 5220 Eur) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismÄ dienos (tomas 1, e. b. l. 45-55). I. J. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. IeÅ¡kovas nurodė, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo dienai Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui yra daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, todėl bÅ«tina iÅ¡klausyti paties nepilnamečio pozicijÄ dėl to, su kuriuo iÅ¡ tėvų turėtų bÅ«ti nustatyta jo gyvenamoji viena.

IÅ¡klausius nepilnamečio nuomonę, ieÅ¡kovas patikslins savo pozicijÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pasisakydamas dėl atsakovės praÅ¡omo iÅ¡laikymo priteisimo, ieÅ¡kovas nurodė, jog jis reguliariai mokėjo vaiko iÅ¡laikymui 145 Eur per mėnesį. Toks iÅ¡laikymo dydis buvo nustatytas Å¡alių bendru susitarimu. Atsakovės teiginys, kad ji niekaip negalėjo susitarti su ieÅ¡kovu dėl vaikui skirtos kasmėnesinio periodinio iÅ¡laikymo sumos padidinimo, yra iÅ¡skirtinai deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl jokių tai patvirtinančių įrodymų (sms žinučių, ieÅ¡kovui adresuoto praÅ¡ymo dėl iÅ¡laikymo padidinimo ar pan.) atsakovė nepateikė, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo teikiamas iÅ¡laikymas iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atsakovę tenkino ir buvo pakankamas vaiko poreikiams tenkinti.

Ieškovas nurodė, jog nesutinka su konkrečiais atsakovės nurodytais nepilnamečio sūnaus poreikiai bei jiems patenkinti reikalingomis sumomis. Pasak ieškovo, jam nesuprantama atsakovės nurodoma 240 Eur per metus suma sūnaus gimtadieniui, 270 Eur per metus suma kompiuteriui, 203 Eur per metus išlaidos buitinės technikos atnaujinimui. Nepagrįstai į vaiko poreikius yra įtraukiamos atsakovės sutuoktinio automobilio eksploatacijos išlaidos, mokestis už televizijos ir interneto paslaugas, studijų draudimo bei draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išlaidos (studijų draudimas, nors ir sudarytas nepilnamečio vaiko M.

K. interesais, yra priskirstinas prie atsakovės atsakomybe priimtų sprendimų, nes turėjo būti derintas su ieškovu bei gautas jo pritarimas, tokiu būdu studijų draudimas negali būti įtraukiamas į vaiko poreikius; taip pat, kaip ir draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kurio sutartis sudaryta atsakovės sutuoktinio L. G. naudai, o nepilnamečio vaiko M. K. draudimo sutartis yra tik papildoma sutartis prie šios pagrindinės sutarties. Ieškovo manymu, atsakovės nurodomos išlaidos kirpimo paslaugoms (204 Eur per metus), maistui, aprangai, sveikatai, laisvalaikiui yra pernelyg didelės, o išlaidos gyvenamajam būstui, mokslui – neįrodytos.

IeÅ¡kovas nurodė, jog Å¡alims susitarus dėl atsakovo teikiamo 145 Eur per mėnesį iÅ¡laikymo, ginčo dėl iÅ¡laikymo dydžio niekada nebuvo. Be to, ieÅ¡kovas kiekvienÄ mėnesį tam tikrÄ dienų skaičių praleidžia su sÅ«numi ir per Å¡ias dienas vaikui taipogi teikiamas ieÅ¡kovo iÅ¡laikymas, kuris sudaro apie 70 Eur, todėl bendrai ieÅ¡kovo sÅ«nui M. skirtas iÅ¡laikymas prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo dienai sudaro apie 200 Eur per mėnesį, į Å¡iÄ sumÄ neįtraukiant dovanų vaikui, poilsinių kelionių ir kitų iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovas nemato bÅ«tinumo ir pareigos analizuoti kiekvienÄ iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų nepilnamečio vaiko poreikių bei atsakovės nurodomų jiems patenkinti reikalingų iÅ¡laidų, nes jų iÅ¡vardijimas ir apskaičiavimas tik įrodo atsakovės siekį bet kokia kaina pagrįsti reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 600 Eur kasmėnesinį periodinį iÅ¡laikymÄ . Atsakovė pagrįstai nurodo, kad jos gaunamos pajamos sudaro apie 650 Eur per mėnesį, tačiau atsakovė nepateikė teismui savo sÄ skaitos apyvartos balanso, kas turi bÅ«ti vertinama kaip atsakovės atsisakymas teikti teismui duomenis apie gaunamas pajamas; be to, bÅ«dama tarnautoja, atsakovė privalo teikti deklaracijas apie gaunamas pajamas, tokių deklaracijų teismui taip pat nėra pateikta, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nepagrindė, kad jos pajamos sudaro tik 650 Eur per mėnesį ir jos turtinė padėtis (vertinant atsakovės vardu įregistruotÄ nekilnojamÄ jÄ turtÄ ) yra bloga.

Sutiktina ir atsakovės pastebėjimu, kad nei vienas iÅ¡ tėvų negali teisintis tuo, kad gauna mažas pajamas, nes privalo stengtis gauti didesnes pajamas, tačiau tai taikytina ne tik ieÅ¡kovui, bet ir atsakovei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė siekia ir siekė gauti didesnes pajamas, negu ji gauna dabar, todėl ji negali teisintis tuo, kad jos pajamos nėra pakankamos vaikui iÅ¡laikyti lygiomis dalimis kartu su ieÅ¡kovu. Atsižvelgiant į tėvų lygiateisiÅ¡kumo principÄ , esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos vaikams turi bÅ«ti lygios.

Å io principo turi bÅ«ti laikomasi paskirstant iÅ¡laikymo pareigÄ tarp vaiko tėvų, proporcingai jų turtinei padėčiai. Taigi, Å¡alys vaiko poreikius įrodinėja pateikdamos vaiko poreikių detalius apskaičiavimus, iÅ¡ kurių teismas gali spręsti, kiek konkrečiai lėšų yra iÅ¡leidžiama atskiriems vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį: Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytÄ vaiko teisę bÅ«ti pakankamai aprÅ«pintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusiÅ¡kÄ fiziologinį vystymÄ si (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis).

Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Teismui nustatant minimalius vaiko poreikius maistui, atsižvelgtina į vaikams ir mokiniams nustatytas vienos dienos maitinimo normas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. Nr. ISAK1384 nustatytos ministerijai pavaldžių įstaigų vaikams ir mokiniams vienos dienos maitinimo normos (ikimokyklinio amžiaus vaikams – 7,25 Lt? bendrabutyje gyvenantiems mokyklinio amžiaus – 8,5 Lt? mokyklinio amžiaus, kurie mokosi įstaigose, bet negyvena bendrabučiuose, – 5,4 Lt? Sanatorinių internatinių mokyklų – 9,25 Lt ir kt.).

Lietuvos Respublikos Socialinės paramos mokiniams įstatymo 7 straipsnio „Mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymas“ 2 dalyje nustatyta, kad vienos dienos maitinimo kainos vienam mokiniui sudaro: 1) 2,6 procento minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžio suma pietums? 2) 1,2 procento MGL dydžio suma pusryčiams? 3) 6 procentų MGL dydžio suma maitinimui mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose, jeigu yra kalbama apie „Nemokamų pietų, pusryčių bei maitinimo vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose“.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 01 d. įsakymu Nr. V714 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 priede nustatyta maisto produktų paros norma vaikui. Tai reiškia, kad vaiko maitinimui mėnesio išlaidas siekia apie 200 Eur. Nurodomų dokumentų pagrindu darytina išvada, kad vaiko maitinimosi kainos vienai dienai nėra didesne kaip 7,00 Eur. Ieškovas vertina, kad tai yra minimalios, protingos, fiziologiškai patvirtintos išlaidos vaiko maitinimui.

Vaiko poreikis turėti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ yra užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Å iÄ teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko bÅ«stas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y., teisės į sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimÄ , asmens neliečiamybę, garbę ir orumÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimÄ .

Tuo atveju, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko teisei į bÅ«stÄ užtikrinti turi bÅ«ti skiriama tiek lėšų, kad vaikui bÅ«tų sudaryta galimybė turėti atskirÄ kambarį, bÅ«stas turėtų patogumus, kurie galimi vaiko ir tėvo (motinos) gyvenamojoje vietovėje. IÅ¡laidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ tenkinimu, sudaro: iÅ¡laidos bÅ«sto priežiÅ«rai, remontui, Å¡ildymui, komunalinių patarnavimų iÅ¡laidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

IeÅ¡kovas vertina, kad vaiko teisę į gyvenamÄ jį bustÄ visiÅ¡kai realizuota arba gali bÅ«ti realizuota, priimant sprendimÄ arba nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su atsakove, arba kartu su ieÅ¡kovu. Tai, kad pateikiant prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovė sudarė tariamÄ suvestinę, kur yra tariamai nurodoma bÅ«sto iÅ¡laikymo suma, tačiau tiesiogine prasme, teiktas apskaičiavimas turi aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ tikslÄ tariamai pagrįsti teikiamÄ reikalavimÄ , nors iÅ¡ pateiktų priedų akivaizdu, kad už butÄ ir jo patarnavimÄ moka buto savininkas, ir nei ieÅ¡kovė, nei nepilnametis vaikas neturi nieko bendro su Å¡iuo turtu.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovė negali reikÅ¡ti reikalavimų, nesusijusių su jai nuosavybės teisę priklausančiu turtu ir neturinčiu nieko bendro su vaiku. Kaip tai susiję su vaiko poreikių nustatymu ir apibrėžimu, ieÅ¡kovui nėra suprantama, nes atsakovė neturi nei nuomos sutarties, nei atliktų jos vardu mokėjimų už butÄ bei už paslaugas butui? ieÅ¡kovas neprivalo už atsakovę atlikti apskaičiavimų ir grįsti jos reikalavimÄ sanitarinėmis normomis bÅ«tent vaikui, o ne suaugusiam, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai teigia, kad Å¡ioje dalyje atsakovė negali kelti ieÅ¡kovui reikalavimų, jeigu tik jų apimtis ir suma nebus pagrįsti įrodymais.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokiÄ aprangÄ , kuri užtikrintų jo sveikatos saugumÄ ir nepažeistų vaiko orumo. IÅ¡laidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangÄ , atitinkančiÄ vaiko Å«gį ir dydį. Nustatant Å¡iuos vaiko poreikius, atsižvelgtina į vaiko aprÅ«pinimo apranga minimalias normas.

Orientaciniais kriterijais, nustatant šias normas, gali būti Lietuvos higienos normos HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 1 priede nustatytos vaikų globos įstaigų, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų vaikų aprūpinimo apranga ir minkštuoju inventoriumi minimalios normos, kuriose nustatyta, kad, pavyzdžiui, žieminis paltas – 1 vienetas 3 metams, demisezoninis paltas (puspaltis, striukė) – 1 vienetas 3 metams, žieminis galvos apdangalas – 1 vienetas 3 metams, medvilniniai viršutiniai marškiniai (džemperiai) – 3 vienetai 3 metams ir kt.

IeÅ¡kovas vertina, kad tai gali bÅ«ti minimalios normos, nustatančios vaiko poreikius, bet kuriuo atveju, ieÅ¡kovo manymu, iÅ¡laidos vaiko aprangai neturėtų virÅ¡yti 40 Eur per mėnesį. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigÄ sudaryti materialines sÄ lygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko parengimÄ mokyklai, mokymÄ si pagal ugdymo programÄ , vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Å vietimo įstatymo 7–16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio, turi nustatyti, kokios iÅ¡laidos yra bÅ«tinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo, ikimokyklinio ir specialaus ugdymo iÅ¡laidoms padengti. Å ias iÅ¡laidas sudaro iÅ¡laidos mokymosi priemonėms įsigyti, mokestis už mokslÄ , popamokinę priežiÅ«rÄ ir veiklÄ , transporto ir kitos bÅ«tinos iÅ¡laidos (Å vietimo įstatymo 72 straipsnis, Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnis ir kt.). Teismų praktikoje iÅ¡laidos Å¡iems poreikiams patenkinti įrodinėjamos pateikiant suvestines iÅ¡laidų, skirtų mokymosi priemonėms (knygoms, sÄ siuviniams, raÅ¡ymo priemonėms, pratyboms ir kt.) įsigyti, transporto iÅ¡laidas ir kitus įrodymus.

Atsakovė klaidina teismÄ dėl aplinkybių susijusių su vaiko poreikiais mokslui ir nepateikia teismui patiriamas iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, todėl pripažintina, kad atsakovė niekaip nepagrindė ir neįrodė papildomų iÅ¡laidų, susijusių su vaiko poreikiu mokslui, buvimo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaikÄ Ä¯gyvendinama sudarant tokias gyvenimo sÄ lygas, kad jis augtų sveikas, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirÅ«pinti, kad jam bÅ«tų suteiktos valstybės laiduojamos (nemokamos), o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos (Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnis, CK 3.155 straipsnio 2 dalis, Sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnio 2 dalis).

Materialiniai vaiko poreikiai sveikatai priklauso nuo vaiko sveikatos bÅ«klės. Tuo atveju, kai vaikas turi sveikatos problemų ir yra bÅ«tinos iÅ¡laidos vaiko gydymui (vaistams, procedÅ«roms ir kt.), teismas, atsižvelgdamas į gydytojų iÅ¡vadas, turi nustatyti, kokios iÅ¡laidos yra bÅ«tinos vaiko sveikatai užtikrinti ir (ar) vaikÄ gydyti. Tai gali bÅ«ti raÅ¡ytiniai įrodymai iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros institucijų apie vaiko sveikatos bÅ«klę, gydyti taikomus medikamentus, fizioterapijos priemones ir kita.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui nėra žinoma, kad Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui bÅ«tų nustatinėjami specialÅ«s poreikiai dėl sveikatos. IeÅ¡kovas sutinka, kad vaikas įprastai gali sirgti sezoninėmis ligomis, todėl sÅ«naus sveikatos priežiÅ«rai reikalingas papildomas iÅ¡laidas įvertina 15 Eur per mėnesį suma. Tuo atveju, jei dietinis maitinimas vaikui buvo rekomenduotas dėl atsakovės organizuoto ir atliekamo vaiko maitinimo, ji privalo prisiimti sau visÄ atsakomybę dėl netinkamos vaiko sveikatos priežiÅ«ros.

Kol nėra atsakymo apie (duomenys neskelbtini) suformavimo priežastis, negalima teisingai iÅ¡spręsti ir priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumo Å¡ioje dalyje. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra bÅ«tini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Pareiga rÅ«pintis vaiko laisvalaikiu reiÅ¡kia tai, kad bÅ«tina sudaryti vaikui materialines sÄ lygas visapusiÅ¡kai dalyvauti kultÅ«riniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai.

Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panaÅ¡iai. IeÅ¡kovas vertina, kad atsakovės nurodomi poreikiai Å¡ioje dalyje yra idealizuojami, nes neatspindi Å¡ių poreikių sÄ sajos su tėvų turtinę padėtimi. Apibendrinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė niekaip nepagrindė savo reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

K. nepilnamečio vaiko M. K. iÅ¡laikymui 600,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis, neįrodė reikalavimo sÄ sajos ir proporcingumo su kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtimi, taip pat, sÄ moningai nutylėjo, kokia dalimi pati atsakovė turėtų prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Pasak ieÅ¡kovo, akivaizdu, jog nepilnamečiui vaikui kasmėnesinis periodinis iÅ¡laikymas nevirÅ¡ija 400 Eur sumos, todėl nurodyta apimtimi ir turi bÅ«ti svarstomas vaikui teikiamo iÅ¡laikymo mastas ir kiekvieno iÅ¡ tėvų dalyvavimas Å¡iame iÅ¡laikyme.

IeÅ¡kovo manymu, atsakovės reikalavimas dėl 670 Eur akordeono įsigijimo iÅ¡laidų priteisimo yra atmestinas, kadangi atsakovė nepateikė teismui ir ieÅ¡kovui jokių įrodymų apie tai, kada ir už kokiÄ sumÄ muzikos instrumentas yra pirktas. Negali bÅ«ti laikomas įrodymu teismui pateiktas reklamos skelbimas, kuriame deklaruojamas pardavėjo noras gauti tam tikrÄ pinigų sumÄ už akordeonÄ . Pats faktas, kad nepilnametis vaikas lanko muzikos pamokas, nelegalizuoja ir nepagrindžia Å¡io reikalavimo pagrįstumo.

Pasisakydamas dėl pareikÅ¡to reikalavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo už trejus metus iki kreipimosi į teismÄ dienos priteisimo, ieÅ¡kovas pažymėjo, jog atsakovė nurodo, kad jos iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui per paskutinius trejus metus sudarė 900 Eur per mėnesį, tačiau pačios atsakovės gaunamas pajamas sudaro tik 650 Eur, t. y., atsakovės gaunamos pajamos neleidžia teikti nurodomo dydžio iÅ¡laikymo. Atsakovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2013 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013) nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti vadovaujamasi, kadangi nurodomos civilinės bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos (cituotoje civilinėje byloje kasmėnesinis periodinis iÅ¡laikymas visiÅ¡kai nebuvo teikiamas, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl iÅ¡laikymo teikimo, vaikams buvo diagnozuota negalia ir pan.).

IeÅ¡kovas pakartotinai akcentavo, kad nagrinėjamu atveju jo teikiamas nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis po 145 Eur per mėnesį buvo Å¡alių suderintas tarpusavyje, iÅ¡laikymas buvo mokamas nuolat be jokių pertraukų ir vėlavimų į atsakovės sÄ skaitÄ , t. y., buvo jai žinomas ir priimtinas. Atsakovė nesikreipė į teismÄ dėl didesnio iÅ¡laikymo dydžio priteisimo. Tarp Å¡alių niekada nebuvo ginčo dėl vaiko poreikių ir toks atsakovės elgesys įrodo, kad vaiko poreikius ieÅ¡kovas nuolat pilnai patenkino.

Esant Å¡iam konstatavimui ir nesant ginčo dėl vaiko poreikių apimties ir iÅ¡laikymo dydžio, konstatuoti ir pripažinti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus nėra jokio pagrindo (tomas 2, e. b. l. 1-10). IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio, kurioje papildomai nurodė, jog atsakovė R. G., sutuoktinis L. G. ir nepilnametis sÅ«nus M. K. gyvena atsakovės sutuoktiniui priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečiui M. yra skirtas atskiras, paauglio poreikius atitinkantis kambarys, sudarytos tinkamos sÄ lygos mokytis ir ilsėtis. Nepilnametis M. K. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 8 klasėje, lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklÄ (reikalingos papildomos iÅ¡laidos muzikos instrumentui įsigyti), karatė treniruotes (dalyvauja varžybose, seminaruose, stovyklose, yra reikalinga speciali apranga, papildomos iÅ¡laidos) ir (duomenys neskelbtini) bÅ«relio užsiėmimus. Atsakovės R. G. teigimu, nepilnametis M. turi sveikatos problemų: jam yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) (paskirta dieta, reikalingas specialus maitinimas), (duomenys neskelbtini) (pavasarį yra taikomas medikamentinis gydymas), reikalingos odontologo - ortodonto paslaugos.

Tarnyba neturi pagrindo prieÅ¡tarauti, kad nepilnamečio M. K. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina atsakove R. G., o iÅ¡ tėvo ieÅ¡kovo J. K. bÅ«tų priteistas iÅ¡laikymas vaikui, įvertinus jo poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus - teiktino iÅ¡ abiejų tėvų iÅ¡laikymo dydis, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtinÄ poreikių patenkinimo lygį ir yra siejamas su minimalia mėnesio alga (2016 m. birželio 22 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 664 - MMA nuo 2016 m. liepos 1 d. - 380 Eur). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato iÅ¡laikymo vaikui dydžio virÅ¡utinių ribų - abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai yra atsakingi už vaiko poreikių užtikrinimÄ ; vertintinos ne tik tėvų galimybės, bet jų pastangos užtikrinti vaiko interesus. Vaiko iÅ¡laikymo dydis turi atitikti iÅ¡laikymo paskirtį - sudaryti vaikui tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia visapusiÅ¡kam vystymuisi, ir negali bÅ«ti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu; jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai vaiko poreikius patenkinantis dydis; visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnametis M. K. yra specialiųjų ugdymo bei sveikatos poreikių turintis (duomenys neskelbtini) metų paauglys; ieškovas J. K. yra dirbantis, gaunantis didesnes negu vidutinis darbo užmokestis pajamas, neturintis daugiau išlaikomų nepilnamečių vaikų. I. J. K., jo ir atsakovės teigimu, sūnaus M. išlaikymui nuo 2008 metų moka po 145 Eur per mėnesį - toks teikiamo išlaikymo dydis nėra pakankamas užtikrinti net minimalius, būtinus (duomenys neskelbtini) metų paauglio poreikius (tomas 1, e. b. l. 176).

Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovas J. K. pareikÅ¡tÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais ir prašė jį tenkinti, su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko iÅ¡ dalies. Atsakovė R. G. pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė pilnai jame iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais ir prašė jį tenkinti, su ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Teismo posėdžio metu buvo iÅ¡klausyta nepilnamečio M. K. nuomonė. Berniukas nurodė, jog gyvena su motina bei jos sutuoktiniu (patėviu), su kuriais gerai sutaria.

Taip pat gerai sutaria su tėvu bei jo sutuoktine. Å alys skyrium gyvena jau 11 metų. M. K. paaiÅ¡kino, jog prasidėjus teismams, pradėjo dažniau matyti tėtį, t. y. kas antrÄ savaitgalį. Paauglys nurodė, jog jam patinka susitikimų su tėčiu metu leidžiamas laikas. Jie vyksta į kinÄ , vasaros metu važiuoja prie jÅ«ros, į Druskininkus. Paprastai su tėčiu susitinka kas antrÄ savaitgalį. Dažniau susitikti nenorėtų, vaikui taip tinka. Susitikimų darbo dienomis nelabai norėtų, kadangi jam reikia suspėti paruoÅ¡ti pamokas, kitus darbus padaryti.

Å alių nepilnametis sÅ«nus nurodė, jog po pamokų yra užimtas, lanko įvairius užsiėmimus ir tik pirmadienis jam yra laisvas. Su tėčiu savaitgaliais susitinka penktadieniais vakare ir bendrauja iki sekmadienio vakaro, taip pat susitinka per atostogas. Nepilnametis nurodė, pradėjęs dirbti restorane padavėju (dirbantis vienÄ dienÄ per pietus, kitÄ dienÄ â€“ vakare), planuojantis dirbti ir per vasaros atostogas. Å alių nepilnametis sÅ«nus nurodė, jog Å v. Kalėdas norėtų praleisti su mama, Naujuosius metus – su tėčiu, Kalėdų atostogas gal po ½ dalį su abiem tėvais, rudens ir pavasario atostogas labiau norėtų praleisti su mama.

Tėčio gimtadienį norėtų praleisti su tėčiu, o mamos – su mama, savo gimtadienių Å¡iuo metu K. nurodė lankantis muzikos bei karatė užsiėmimus; muzikÄ jau planuojantis baigti, liksianti tik karatė. Vaikas paaiÅ¡kino, jog savo ateitį ketintų sieti su verslu, maisto gaminimu, tačiau tęstų sportÄ (karatė užsiėmimus), ateityje planuotų treniruoti vaikų grupes. Å alių nepilnametis sÅ«nus taip pat atsakė į užduotus klausimus, susijusius su jo finansiniais poreikiais, jų tenkinimu reikalingomis sumomis bei nurodė, kad abu iÅ¡ tėvų prisideda prie jo iÅ¡laikymo.

IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovai dalyvavo 2019 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje, kurio metu buvo iÅ¡klausyta Å¡alių nepilnamečio vaiko nuomonė. Kituose teismo posėdžiuose Tarnybos specialistai nedalyvavo, apie teismo posėdžių datÄ , laikÄ ir vietÄ iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai praneÅ¡ta tinkamai, pateikti praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant, todėl byla iÅ¡nagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas iÅ¡ dalies.

Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 57), tačiau šalys ir po santuokos nutraukimo faktiškai gyveno kartu. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo J. K. ir atsakovės R. V. (šiuo metu – G.– tomas 1, e. b. l.

58) sÅ«nus (tomas 1, e. b. l. 56). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė teismo nustatyti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vieta su ja, kadangi ji su ieÅ¡kovu kartu nebegyvena, yra sudariusi naujÄ santuokÄ , o Å¡alių nepilnametis sÅ«nus nuo pat gimimo gyvena su atsakove.

R. G. nurodė, jog jÄ ir nepilnametį sÅ«nų M. K. sieja itin glaudus emocinis ryÅ¡ys, atsakovė daug laiko praleidžia su sÅ«numi, siekia įskiepyti jam tinkamas dorovines bei moralines vertybes, rÅ«pinasi jo fiziologinių bei socialinių poreikių patenkinimu. Dėl Å¡ios priežasties atsakovė praÅ¡o teismo nustatyti Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina.

Ginčo Å¡iuo klausimu tarp Å¡alių nėra. Å alių nepilnametis sÅ«nus nurodė, jog gyvena su motina, su tėvu periodiÅ¡kai susitinka, tokia tvarka jį pilnai tenkina. IÅ¡vadÄ teikianti institucija palaikė atsakovės reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nurodydama, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo prieÅ¡tarauti, jog Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus M. K. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakove (tomas 1, e. b. l. 176). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, jog Å¡alių nepilnametis sÅ«nus nuo gimimo gyvena kartu su motina, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigÄ rÅ«pintis nepilnamečiu sÅ«numi, tarp Å¡alių nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas atsakovės reikalavimÄ Å¡ioje dalyje tenkina ir Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus M.

K. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustato kartu su atsakove R. G. (CK 3.174 straipsnis). Dėl ieÅ¡kovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena.

Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ , visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Nustačius Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, nustatytina ieÅ¡kovo bendravimo su sÅ«numi M. K. tvarka. Nagrinėjamu atveju nenustačius pagrindų riboti ieÅ¡kovo bendravimÄ su nepilnamečiu sÅ«numi, nustatytina maksimali ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarka.

Maksimalus bendravimas su vaiku grindžiamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad tiek tėvas, tiek motina turi turėti vienodas galimybes rÅ«pintis vaiku, leisti su juo laikÄ ir palaikyti tamprius ryÅ¡ius. Kartu pažymėtina, jog teismo sprendimo priėmimo metu Å¡alių nepilnametis sÅ«nus yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ((duomenys neskelbtini) amžiaus), todėl jau pats gali iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ ir pageidavimus dėl konkretaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu laiko bei savo užimtumo popamokinėje veikloje, kuris nuolat kinta.

Dėl tėvo bendravimo su sÅ«numi savaitgaliais: ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti, jog jis bendrauja su sÅ«numi kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val. Atsakovė su tokia siÅ«loma bendravimo tvarka sutinka iÅ¡ dalies, nurodydama, jog ieÅ¡kovas turėtų bendrauti su sÅ«numi nuo Å¡eÅ¡tadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val. Å alių nepilnametis sÅ«nus nurodė, jog penktadienį po pamokų lanko muzikos mokyklÄ , grįžta į namus apie 17.30-18 val., todėl kartais nelabai suspėja todėl gal bÅ«tų geriau, jei su tėvu susitiktų Å¡eÅ¡tadienį ryte, tačiau vaikas taip pat paaiÅ¡kino, jog pagal teismo nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ faktiÅ¡kai su tėvu bendrauja savaitgaliais, susitikdamas penktadienį vakare.

Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos nustatymo tiek pagal šį, tiek ir pagal kitus praÅ¡omus punktus, teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju nustatytina maksimali tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarka, todėl tarp Å¡alių esant ginčui dėl to, kuriÄ valandÄ tėvas turėtų paimti ar grÄ Å¾inti sÅ«nų, teismas bendravimÄ nustato tokiu bÅ«du, kad tėvui bendrauti su vaiku tektų kuo ilgesnis laikas (t. y., tarp Å¡alių esant ginčui, nustatoma ankstyvesnė vaiko paėmimo valanda bei vėlyvesnė vaiko grÄ Å¾inimo valanda).

Teismo vertinimu, vaikui esant beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, grįžimas į gyvenamÄ jÄ vietÄ 20-21 val. nepažeistų vaiko interesų bei nesutrikdytų jo dienotvarkės. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo priėmimo metu Å¡alių nepilnametis sÅ«nus jau yra baigęs muzikos mokyklÄ ir muzikos užsiėmimų penktadieniais nebelanko, teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais tenkina, nustatydamas, jog ieÅ¡kovas J. K. su nepilnamečiu sÅ«numi praleidžia kiekvieno mėnesio kas antrÄ savaitgalį (pradedant bendrauti antrÄ savaitę nuo teismo sprendimo priėmimo dienos) nuo penktadienio 18.00 val., pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ sutartos vietos ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį iki 20.00 val.

Dėl bendravimo darbo dienomis: atsižvelgdamas į aplinkybę, jog teismo sprendimo priėmimo metu Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus užimtumas po pamokų yra pasikeitęs nei buvo tuo metu, kuomet teisme buvo iÅ¡klausyta nepilnamečio vaiko nuomonė, t. y., sÅ«nus nebelanko užsiėmimų muzikos mokykloje, taip pat jokių kitų bÅ«relių, iÅ¡skyrus karate užsiėmimus, siekdamas užtikrinti maksimalų tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ , teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl bendravimo su vaiku darbo dienomis tenkina, nustatydamas, jog tÄ savaitę, kai tėvui nepriklauso bendravimas su vaiku savaitgalį, ieÅ¡kovas turi teisę dvi dienas (atsižvelgiant į sÅ«naus užimtumÄ bei vykdomÄ popamokinę veiklÄ ) bendrauti su sÅ«numi, pasiimdamas sÅ«nų pasibaigus ugdymo užsiėmimas arba 17.00 val. iÅ¡ sutartos vietos ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ 20.00 val.

Å alims nesutariant geranoriÅ¡kai, tėvo ir sÅ«naus bendravimas yra nustatomas antradienį ir ketvirtadienį. Dėl bendravimo vaiko atostogų metu: nustatant maksimaliÄ tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas dėl bendravimo su vaiku vasaros atostogų metu tenkinamas, nustatant, jog J. K. turi teisę kiekvienais metais su nepilnamečiu sÅ«numi praleisti ½ vaiko Å¡vietimo įstaigoje nustatytų vasaros atostogų laiko, tačiau Å¡is terminas negali bÅ«ti mažesnis kaip 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonios) kalendorinės dienos, iÅ¡ kurių viena atostogų dalis nepertraukiamai truktų 14 kalendorinių dienų.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog jos darbovietėje atostogų grafikai yra tvirtinami balandžio 1 dienai, todėl ji norėtų, kad apie planuojamas atostogas ieÅ¡kovas praneÅ¡tų prieÅ¡ 3 mėnesius, t. y., iki balandžio 1 d. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad informacijÄ apie galimybę pasinaudoti poilsio namų pajÅ«ryje paslaugomis jis gauna iki gegužės 1 dienos, todėl neturi galimybių jau balandžio 1 dienÄ Å¾inoti savo planuojamo atostogų laiko. Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimo priėmimo metu (teismo sprendimas priimamas 2020 m. balandžio 1 dienÄ ) nebėra galimybės užtikrinti, kad atsakovas apie savo atostogas bei planuojamÄ bendravimÄ su vaiku atsakovę informuotų prieÅ¡ 3 mėnesių terminÄ , o ieÅ¡kovo siÅ«lomas 2 savaičių informavimo apie planuojamas vasaros atostogas terminas, teismo vertinimu, nėra pakankamas ir nesudaro galimybių atsakovei planuoti savo atostogas, teismas sprendžia, kad apie planuojamÄ vasaros atostogų su sÅ«numi laikÄ ieÅ¡kovas turėtų atsakovę informuoti iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos.

Vaiko pavasario, rudens ir žiemos atostogų laikas kiekvienam iš tėvų yra dalijamos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant jog iki vaiko pilnametystės yra likę tik (duomenys neskelbtini) metų pavasario, rudens, žiemos atostogos ir 2021 metų pavasario atostogos (šalių nepilnametis sūnus pilnametystės sulauks (duomenys neskelbtini)), nustatytina, kad 2020 metų pavasario atostogas vaikas praleidžia su motina, 2020 metų rudens atostogas - su tėvu, 2020 metų žiemos atostogas vaikas praleidžia su motina, o 2021 metų pavasario atostogas – su tėvu.

Dėl bendravimo Å¡venčių dienomis: tarp Å¡alių nesant esminio ginčo, teismas nustato, jog J. K. bendrauja su sÅ«numi Å¡iomis valstybinių ir asmeninių Å¡venčių dienomis: 1.1. nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimant vaikÄ iÅ¡ sutartos vietos nuo 17.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ 21.00 val.; 1.2. antrÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ , pasiimant vaikÄ iÅ¡ sutartos vietos nuo 11.00 val. ir tÄ pačiÄ dienÄ grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ 21.00 val.; 1.3. ieÅ¡kovo gimimo dienÄ - (duomenys neskelbtini), pasiimant vaikÄ iÅ¡ sutartos vietos nuo 17.00 val. ir tÄ pačiÄ dienÄ grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ 21.00 val.; 1.4. vaiko gimimo dienÄ , pasiimant vaikÄ iÅ¡ sutartos vietos nuo 17.00 val. ir tÄ pačiÄ dienÄ grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ 21.00 val.; 1.5.

Tėvo dienÄ , pasiimant vaikÄ iÅ¡ sutartos vietos nuo -11.00 val. iki 21.00 val. grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 1.6. Motinos dienÄ - vaikas M. K. praleidžia su Motina. Teismas taip pat nustato, jog:

1) ieškovas privalo užtikrinti, kad per ieškovui nustatytas bendravimo dienas, sūnus dalyvautų mokymo/lavinimo įstaigų veikloje;

2) vaiko sveikatos bÅ«klės sutrikimų (ligos) atveju, gydant vaikÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, ieÅ¡kovas, nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo su vaiku grafiko, turi teisę lankyti sÅ«nų tiek jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tiek sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Atsakovė privalo informuoti ieÅ¡kovÄ apie bet kokius sÅ«naus sveikatos sutrikimus (susirgimus) nedelsiant;

3) vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo Lietuvoje atveju atsakovė privalo apie tai pranešti ieškovui prieš 3 dienas;

4) Å¡alys privalo apie objektyvias aplinkybes, trukdančias tinkamai vykdyti sutartÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , informuoti viena kitÄ nepagrįstai nedelsdamos;

5) atsakovės atostogų su sÅ«numi metu ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku darbo dienomis bei savaitgaliai tvarka netaikoma. Atsižvelgiant į įstatyme nustatytÄ draudimÄ teismui priimti sÄ lyginius sprendimus, ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio 2.6 punkte numatyto reikalavimo teismas netenkina, iÅ¡aiÅ¡kindamas, jog tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, planuojant iÅ¡vykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, yra reikalingas kito itėvų sutikimas. Tarp Å¡alių kilus ginčui, Å¡iuos klausimas sprendžia teismas (CK 3.174 straipsnis), o klausimai dėl vaiko grobimo yra sprendžiami, esant konkrečiai situacijai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog iki M. K. pilnametystės yra likę kiek daugiau, nei vieneri metai, teismas vadovaudamasis CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutaria leisti teismo sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos vykdyti skubiai. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Å ios nuostatos imperatyvas seka iÅ¡ vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iÅ¡ bendrųjų Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir iÅ¡laikymo vaikams teikimÄ .

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iÅ¡ tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ nepasibaigia. Ä®statyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriÅ¡kai to padaryti nepavykus iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). Atsakovė praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti Å¡alių nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 600 Eur, mokamų kas mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki sÅ«naus pilnametystės. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovas nurodė, jog su Å¡iuo atsakovės reikalavimu sutinka iÅ¡ dalies, t. y., sutinka teikti nepilnamečiui sÅ«nui 200 Eur per mėnesį iÅ¡laikymÄ , kurį faktiÅ¡kai ir teikia jau keletÄ mėnesių .

Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rÅ«bai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau iÅ¡laidos Å¡iems poreikiams tenkinti turi bÅ«ti protingo ir realaus dydžio.

Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra bÅ«tini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymÄ . Bylos duomenimis, Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui M. K. (duomenys neskelbtini) sukaks (duomenys neskelbtini) metų, t. y., Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui iki pilnametystės yra likę (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Atsakovė, teikdama prieÅ¡ieÅ¡kinį, prašė teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ po 600,00 Eur per mėnesį.

Teismui pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė pateikė sÅ«naus poreikių lentelę (tomas 1, e. b. l. 49-49), kurioje nurodė, jog sÅ«naus poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniÅ¡kai yra reikalinga apie 900,00 Eur suma (apie 10875 Eur per metus), kuriÄ sudaro:

1) mokyklos uniforma (5,42 Eur per mėnesį arba 65,00 Eur per metus);

2) stomatologas (dantų traukimas, taisymas) (20,00 Eur per mėnesį arba 240,00 Eur per metus);

3) įvairūs sveikatos sutrikimo tyrimai, skiepai (2,88 Eur per mėnesį arba 34,50 Eur per metus);

4) saugojimo spintelės mokykloje nuoma, mokama kartÄ per metus (2,39 Eur per mėnesį arba 28,67 Eur per metus);

5) vadovėliai, pratybos, knygos ir kt. (5,83 Eur per mėnesį arba 70,00 Eur per metus);

6) mokymosi priemonės (kanceliarinės prekės, sÄ siuviniai, teptukai) (8,33 Eur per mėnesį arba 100,00 Eur per metus);

7) sportinė apranga ir sportinė avalynė (11,42 Eur per mėnesį arba 137,00 Eur per metus);

8) sporto renginiai (karatė varžybos, seminarai) (9,17 Eur per mėnesį arba 110,00 Eur per metus);

9) sporto stovyklos (19,17 Eur per mėnesį arba 230,00 Eur per metus);

10) maitinimas mokykloje (80,00 Eur per mėnesį arba 800,00 Eur per metus);

11) įmokos į klasės fondÄ (renginiai, ekskursijos) (6,67 Eur per mėnesį arba 60,00 Eur per metus);

12) drabužiai (43,75 Eur per mėnesį arba 525,00 Eur per metus);

13) avalynė (12,50 Eur per mėnesį arba 150,00 Eur per metus);

14) patalynė (3,33 Eur per mėnesį arba 40,00 Eur per metus);

15) higienos priemonės, sanitarinės priemonės, vitaminai (8,11 Eur per mėnesį arba 97,33 Eur per metus);

16) muzikos mokykla (22,00 Eur per mėnesį arba 198,00 Eur per metus);

17) laisvalaikis, pramogos savaitgaliais, filmai, spektakliai, atrakcionai ir kt. (10,67 Eur per mėnesį arba 128,00 Eur per metus);

18) gimtadienio šventė ir dovanos M. (20,00 Eur per mėnesį arba 240,00 Eur per metus);

19) kišenpinigiai (20,00 Eur per mėnesį arba 240,00 Eur per metus);

20) transportas (mėnesinis bilietas) (6,00 Eur per mėnesį arba 72,00 Eur per metus);

21) kitos išlaidos (gėlės mokytojams, draugų gimtadieniai, dovanėlės ir kt.) (10,00 Eur per mėnesį arba 120,00 Eur per metus);

22) karate treniruotės (40,00 Eur per mėnesį arba 385,00 Eur per metus);

23) maistas namuose, komunalinės paslaugos, internetas, televizija (vaikui tenkanti 1/3 dalis) (200,00 Eur per mėnesį arba 2400,00 Eur per metus);

24) kirpimo paslaugos (17,00 Eur per mėnesį arba 204,00 Eur per metus);

25) telefonas (15,00 Eur per mėnesį arba 180,00 Eur per metus);

26) kompiuteris (22,50 Eur per mėnesį arba 270,00 Eur per metus);

27) automobilis (techninė apžiūra, degalai, remontas – vaikui skaičiuojama 1/3 dalis) (44,67 Eur per mėnesį arba 536,00 Eur per metus);

28) išlaidos vaiko žiemos atostogoms, kelionėms (83,33 Eur per mėnesį arba 1000,00 Eur per metus);

29) išlaidos vaiko vasaros atostogoms, kelionėms (60,42 Eur per mėnesį arba 850,00 Eur per metus);

30) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų (2,85 Eur per mėnesį arba 34,20 Eur per metus);

31) studijų draudimas (57,92 Eur per mėnesį arba 695,07 Eur per metus);

32) būrelis „(duomenys neskelbtini)“ (15,00 Eur per mėnesį arba 135,00 Eur per metus);

33) buitinės technika (atnaujinimas ir/ar remontas – vaikui tenkanti 1/3 dalis) 17,00 Eur per mėnesį arba 203,00 Eur per metus). Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas, pasisakydamas dėl nepilnamečio sūnaus poreikių, atsakovas nurodė, jog didžioji dalis atsakovės nurodomų sumų, yra nepagrįstai priskiriamos nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui, dalis sumų yra nurodomos nepagrįstai didelės. Ieškovas sutiko ir neginčijo tik atsakovės nurodomų išlaidų higienos priemonėms, sanitarinėms priemonėms, vitaminams (8,11 Eur per mėnesį arba 97,33 Eur per metus), laisvalaikiui, pramogoms savaitgaliais, filmams, spektakliams, atrakcionams ir kt. (10,67 Eur per mėnesį arba 128,00 Eur per metus), mėnesiniam transporto bilietui (6,00 Eur per mėnesį arba 72,00 Eur per metus) ir karatė treniruotėms (40,00 Eur per mėnesį arba 385,00 Eur per metus).

Nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, teismo posėdyje, kuriame buvo pasisakoma dėl iÅ¡laikymo dydžio, ieÅ¡kovas nedalyvavo, tačiau jo atstovas atstovaujamojo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir iÅ¡sakytÄ parengiamųjų teismo posėdžių metu, palaikė bei patikslino, nurodydamas, jog mokyklos uniformai per metus turėtų bÅ«ti skiriama iki 50,00 Eur, vadovėliams ir pratyboms – 40-50 Eur, maitinimui mokykloje – 60,00 Eur per mėnesį, stomatologo paslaugos Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui gali bÅ«ti teikiamos ir poliklinikoje, kur danties iÅ¡traukimas kainuoja 2,50 Eur.

IeÅ¡kovo atstovas nurodė, jog atsakovės numatytas iÅ¡laidas sporto stovykloms ieÅ¡kovas sutiktų dengti mokėdamas 20 procentų atsakovės nurodomos sumos (kas sudarytų 46,00 Eur per metus). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas neginčijo atsakovės nurodomos saugojimo spintelės nuomos kainos ir su ja sutiko. Atsakovė, siekdama pagrįsti nepilnamečio sÅ«naus poreikius, į bylÄ pateikė mokėjimo kvitus, čekius, iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ sÅ«naus ligos istorijos, pažymas, susijusias su vaiko lankoma popamokine veikla bei kitus įrodymus.

Tiek pateiktame priešieškinyje, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog sūnaus maitinimui mokykloje yra reikalinga apie 80 Eur per mėnesį, dar apie 200 Eur per mėnesį yra skiriama mastui namuose, komunalinėms paslaugoms, internetui, bei televizijai apmokėti (1/3 vaikui tenkanti dalis). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu su atsakovės nurodytomis sumomis nesutiko bei paaiškino, kad į šalių nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę įtrauktos sumos maitinimui yra pernelyg didelės, neatitinkančios realybės. Pasak ieškovo atstovo, nepilnamečio vaiko maitinimui mokykloje turėtų būti skiriama iki 60 Eur per mėnesį.

Teismo vertinimui, atsižvelgiant į Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus amžių, 3,50 Eur per dienÄ suma iÅ¡laidoms pietums mokykloje, pripažintina protinga ir pagrįsta. Tokiu atveju, Å¡ios iÅ¡laidos sudarytų 77 Eur per mėnesį (3,5 Eur) x 22 darbo dienos per mėnesį). Teismo vertinimu, apie 100 Eur sumÄ galėtų sudaryti iÅ¡laidos vaiko maitinimui namuose, todėl teismas protingomis ir pagrįstomis pripažįsta 180 Eur per mėnesį iÅ¡laidas Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus maitinimui.

Vaiko poreikį turėti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ turi užtikrinti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju M. K. gyvena kartu su motina (atsakove) bei jos sutuoktiniu L. G., jam priklausančiame trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, nepaisant to, jog minėtas butas nuosavybės teise priklauso ne atsakovei, o jos sutuoktiniui, R. G. pagrįstai į vaiko poreikius įtraukia 1/3 dalį patiriamų iÅ¡laidų bÅ«sto komunaliniams mokesčiams bei mokesčiams už internetÄ ir televizijÄ apmokėti.

Atsakovė teismui pateikė duomenis apie patiriamas iÅ¡laidas gyvenamojo bÅ«sto komunaliniams mokesčiams apmokėti (tomas 1, e. b. l. 135-138), kurios vidutiniÅ¡kai sudaro: 106,74 Eur (SEB surenkamoji sÄ skaita už komunalinės paslaugas) + 110,50 Eur (UAB Elektroninių mokėjimų agentÅ«ra) + 71,19 Eur (UAB „Lietuvos dujų tiekimas) + 39,90 Eur (827 DNSB) + 30,36 Eur (AB Telia Lietuva), tokiu atveju vidutinė bendra per mėnesį mokama suma už komunalines, interneto ir televizijos paslaugas vidutiniÅ¡kai sudarytų 358,69 Eur, o vaikui tenkanti 1/3 dalis sudarytų apie 120 Eur.

Ä®vertinus aplinkybę, jog atsakovė yra pateikusi duomenis apie mokesčius už Å¡ildymÄ Å¾iemos sezonu (tomas 1, e. b. l. 135, 137), o Å¡iltuoju metų sezonu Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės, teismas vaikui tenkančiÄ 1/3 dalį komunalinių mokesčių sumažina ir protingomis bei pagrįstomis pripažįsta 100 Eur per mėnesį iÅ¡laidas bÅ«sto komunaliniams mokesčiams apmokėti. Teismui pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodė, jog sÅ«naus drabužiams per mėnesį vidutiniÅ¡kai yra reikalinga apie 43,75 Eur suma, avalynei – apie 12,50 Eur, mokyklinei uniformai – 5,42 Eur, sportinei aprangai – 11,42 Eur, kas iÅ¡ viso sudarytų apie 73,09 Eur per mėnesį.

Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius drabužių bei avalynės įsigijimÄ . IeÅ¡kovas su Å¡ia atsakovės nurodoma suma nesutiko ir nurodė, jog jo manymu, iÅ¡laidos drabužiams neturėtų virÅ¡yti 40 Eur per mėnesį. TokiÄ savo pozicijÄ ieÅ¡kovas grindė Lietuvos higienos normos HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimais“. Spręsdamas dėl iÅ¡laidų Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus drabužiams ir avalynei dydžio nustatymo, teismas pažymi, jog ieÅ¡kovo nurodoma Lietuvos higienos norma HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos.

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ neteko galios nuo 2010 m. sausio 1 d., be to, Å¡iame teisė akte buvo nustatytos minimalios vaikų aprÅ«pinimo apranga ir minkÅ¡tuoju inventoriumi minimalios normos. Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus poreikius, vertina, jog tikėtina, kad beveik (duomenys neskelbtini) metų paauglio aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 70 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvienÄ mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas mokykloje neÅ¡ioja uniformÄ , yra paauglys, aktyviai sportuoja (reikalinga sporto apranga ir avalynė), auga (drabužių ir avalynės dydžiai nuolat kinta) ir beveik kiekvienÄ sezonÄ yra reikalinga jį aprÅ«pinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio iÅ¡laidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį sudaro apie 70 Eur.

Tarp Å¡alių nesant ginčo, teismas įrodytomis pripažįsta 8,11 Eur iÅ¡laidas higienos prekėms, sanitarinėms priemonėms, vitaminams, 6,00 Eur mėnesiniam transporto bilietui ir 10,67 Eur iÅ¡laidas laisvalaikiui, pramogoms (CPK 178 straipsnis, 187 straipsnis). Ä® vaiko poreikius atsakovė įtraukė 44,67 Eur per mėnesį iÅ¡laidas automobiliui (techninei priežiÅ«rai, degalams, remontui). IeÅ¡kovas su Å¡iomis iÅ¡laidomis nesutiko. Teismas, sutikdamas su ieÅ¡kovo argumentais, jog automobilis nuosavybės teise priklauso atsakovės sutuoktiniui, todėl bÅ«tent savininkui tenka pareiga rÅ«pintis jo priežiÅ«ra, remontu bei technine priežiÅ«ra, tačiau kartu atsižvelgdamas į aplinkybę, jog automobilis yra naudojamas ir Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus poreikiams (teismo posėdžio metu nepilnametis nurodė, jog mama ar patėvis nuveža jį varžybas, stovyklas, Å¡eima vyksta į sodybÄ , Trakus, prie jÅ«ros ir pan.) ir tam yra patiriama iÅ¡laidų kurui įsigyti, Å¡ias ieÅ¡kovės nurodomas iÅ¡laidas sumažina iki 20 Eur per mėnesį.

Atsakovė į sÅ«naus poreikių lentelę įtraukė 20,00 Eur per mėnesį iÅ¡laidas vaiko kiÅ¡enpinigiams. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovas nesutiko, kad Å¡i suma bÅ«tų įtraukta į sÅ«naus poreikių lentelę, tačiau nurodė, jog kiekvienÄ kartÄ bendraudamas su sÅ«numi, duoda jam kiÅ¡enpinigių. Teismo posėdžio metu pats nepilnametis patvirtino, kad mama duoda pinigų maistui mokykloje, o tėtis kiekvienÄ kartÄ (paprastai 2 kartus per mėnesį) duoda po 20 Eur kiÅ¡enpinigių.

Atsižvelgiant į Å¡alių bei jų nepilnamečio vaiko paaiÅ¡kinimus, vaiko amžių, teismas vertina, jog atsakovės nurodomos 20,00 Eur per mėnesį iÅ¡laidos sÅ«naus kiÅ¡enpinigiams pripažintinos pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, jog apklaustas teisme, M. K. nurodė, jog turi savo mėgstamÄ kirpyklÄ , kurioje kirpimas kainuoja 20 Eur, plaukus kerpa 1 kartÄ per 2 mėnesius, teismas atsakovės nurodomas iÅ¡laidas kirpimo paslaugoms sumažina nuo 17,00 Eur iki 10,00 Eur per mėnesį. Nepaisant to, jog iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2017 metų sÄ skaitos už M.

K. suteiktas mobilaus ryÅ¡io paslaugas sudaro 5-10 Eur per mėnesį (tomas 1, e. b. l. 120-123), o vėliausios sÄ skaitos virÅ¡ija 30 Eur per mėnesį sumÄ (tomas 4, e. b. l. 129-134), teismas, atsižvelgdamas į visuotinai skelbiamas mobiliojo ryÅ¡io operatorių kainas, protingomis ir pagrįstomis pripažįsta atsakovės nurodomÄ 15,00 Eur per mėnesį sumÄ (25 lentelės punktas). Nesant byloje pateiktų įrodymų apie tai, jog po kreipimosi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu dienos buvo įsigytas kompiuteris (byloje pateikti duomenys apie kompiuterio įsigijimÄ 2015 metais), taip pat nepilnamečiui nurodžius, jog nei planÅ¡etės, nei personalinio kompiuterio jis Å¡iuo metu neturi, anksčiau kompiuterį turėjo, tačiau jis sulėtėjo ir Å¡iuo metu kompiuteriu berniukas nesinaudoja, teismas atsakovės nurodytas 22,50 Eur iÅ¡laidas kompiuterio įsigijimui pripažįsta neįrodytomis.

Ä®rodytomis, protingomis ir atitinkančiomis visuotinai žinomas kainas, teismas pripažįsta atsakovės nurodomas 2,39 Eur iÅ¡laidas saugojimo spintelės nuomai mokykloje (tomas 1, e. b. l. 119), 8,33 Eur iÅ¡laidas kanceliarinėms mokymosi priemonėms (tomas 1, e. b. l. 117). Taip pat į vaiko poreikius teismas įtraukia 10 Eur per mėnesį sumÄ buities prekėms bei iÅ¡laidoms (patalynė, įv. buities prekės ir pan.) bei 10,00 Eur per mėnesį kitas iÅ¡laidas (gėlės mokytojams, draugų gimtadieniai, dovanėlės ir pan.) Apklausiamas teismo posėdžio metu Å¡alių nepilnametis sÅ«nus nurodė, jog po keletÄ eurų yra renkama mokykloje ir Å¡ios lėšos panaudojamos ekskursijoms apmokėti, taip pat yra reikalinga įsigyti pratybas.

Teismui pateiktoje poreikių lentelėje atsakovė nurodė, jog Å¡ioms iÅ¡laidoms yra reikalinga apie 12,50 Eur (6,67 Eur + 5,83 Eur) per mėnesį, kas sudarytų 150,00 Eur per metus. Siekiant patvirtinti nurodytas iÅ¡laidas, atsakovė pateikė teismui sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį, patirtas iÅ¡laidas knygyne, sudarančias iÅ¡ viso 24,42 Eur (tomas 1, e. b. l. 118). Jokių kitų Å¡ias iÅ¡laidas ginčo laikotarpiu patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikta. IeÅ¡kovas su atsakovės nurodytomis iÅ¡laidomis į klasės fondÄ nesutiko, nurodydamas, jog tokio pobÅ«džio rinkliavos yra neteisėtos, o jo atstovas, pasisakydamas teismo posėdžio metu, nurodė, jog iÅ¡laidos vadovėliams, knygoms, pratyboms galėtų sudaryti ne daugiau 40-50 Eur per metus.

Ä®vertinęs Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡dėstytas aplinkybes, apie tai, jog mokykloje yra vykstama į ekskursijas, kurioms yra skiriama po keletÄ eurų per mėnesį, yra reikalinga įsigyti pratybas, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė į bylÄ pateikė įrodymus patvirtinančias gerokai mažesnes, nei nurodoma poreikių lentelėje, ginčo laikotarpiu patirtas iÅ¡laidas knygyne, kartu atsižvelgiant į aplinkybę, jog dalį Å¡ių iÅ¡laidų ieÅ¡kovo atstovas pripažino (iki 40-50 Eur), teismas iÅ¡laidas ekskursijoms mokykloje bei vadovėliams ir pratyboms įsigyti sumažina iki 60 Eur per metus, kas atitinkamai sudarytų 5 Eur per mėnesį.

Nepaisant to, jog į sÅ«naus poreikių lentelę atsakovė įtraukė iÅ¡laidas vasaros bei žiemos atostogoms, kelionėms, iÅ¡vykoms (28-29 punktai) bei sÅ«naus gimtadienio Å¡ventei bei gimtadienio dovanoms sÅ«nui (18 punktas), sudarančias atitinkamai 1850 Eur ir 240,00 Eur per metus, atsižvelgdamas į kiekvienos iÅ¡ Å¡alių teisę bendrauti su vaiku Å¡venčių, atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį, pasirinkti jo praleidimo bÅ«dus bei savo nuožiÅ«ra, atsižvelgiant į finansines galimybes, dovanoti dovanas, teismas Å¡ių iÅ¡laidų nepripažįsta bÅ«tinomis vaiko poreikių tenkinimo iÅ¡laidomis ir pažymi, jog tokio pobÅ«džio iÅ¡laidas vaikui kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi teisę skirti savarankiÅ¡kai, bendravimo su vaiku metu, atsižvelgdama į savo įpročius ir finansines galimybes (pvz., byloje nėra ginčo dėl to, kad sÅ«nus savo gimtadienį praleistų su tėvu, todėl tėvui vaiko gimimo dienÄ tektų patirti ir su tuo susijusių iÅ¡laidų; tuo atveju, jei motina taip pat norėtų organizuoti sÅ«nui gimtadienio Å¡ventę ar pasveikinti jį Å¡ia proga, ji taip pat patirtų papildomų iÅ¡laidų; tas pats pasakytina ir apie žiemos/vasaros keliones ir pan.).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus M. K. iÅ¡laidų papildomam ugdymui. Byloje nėra ginčo dėl to, jog vaikas nuo 2008 m. domisi karatė sportu bei lanko karate užsiėmimus, vyksta į stovyklas, seminarus, varžybas, kartÄ per 2-3 metus tenka įsigyti užsiėmimams skirtÄ kimono ir pan. IeÅ¡kovas sutiko, jog į sÅ«naus poreikius turėtų bÅ«ti įtraukiamos 40 Eur per mėnesį iÅ¡laidos sÅ«naus karatė treniruotėms apmokėti, tačiau su likusiomis atsakovės nurodytomis iÅ¡laidomis (sporto varžyboms, seminarams, stovykloms) ieÅ¡kovas nesutiko.

Pasisakydamas dėl M. K. lankomo karatė būrelio bei su tuo susijusių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, teismas pažymi, jog nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami protingi vaiko gabumai, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Å¡alių bei jų nepilnamečio sÅ«naus paaiÅ¡kinimais, byloje surinktais įrodymais (tomas 1, b. l. 68-75, 76, 77, 79-80, 81-82, 85, tomas 3, e. b. l. 126, 131-134, 173), byloje nustatyta, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus jau ilgÄ laikÄ (nuo 2008 metų) lanko karate užsiėmimus. Berniukas turi sportinių gabumų, ne vienerius metus dalyvauja konkursuose, varžybose, vyksta į įvairias stovyklas, yra pasiekęs sportinių rezultatų, savo ateitį taip pat norėtų iÅ¡ dalies sieti su Å¡iuo sportu (apklaustas teisme nurodė, jog ateityje bÅ«tų linkęs Å¡iÄ sportinę veiklÄ tęsti bei galimai treniruoti vaikų grupes).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog Å¡alių nepilnametis sÅ«nus turi sportinių gabumų, ne vienerius metus lanko karate treniruotes, dalyvauja konkursuose, vyksta į stovyklas, Å¡i veikla vaikui patinka ir jis yra suinteresuotas jÄ tęsti, tai pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog Å¡iuo metu karatė treniruotės yra iÅ¡ esmės vienintelis papildomai lankomas užsiėmimas, teismas atsakovės nurodytas iÅ¡laidas, skiriamas nepilnamečio sÅ«naus karate užsiėmimams apmokėti, sudarančias 40 Eur per mėnesį (nuo 2019 m.

– 45 Eur per mėnesį), išlaidas sporto renginiams (varžyboms, seminarams), sudarančias 9,17 Eur per mėnesį, bei išlaidas sporto stovykloms (19,70 Eur per mėnesį), vertina kaip pagrįstas bei atitinkančias protingumo kriterijų. Bylos duomenimis, M. K. muzikos mokyklos bei mažųjų palydovų konstravimo būrelio nebelanko, todėl šios išlaidos į vaiko poreikius neįtrauktinos. Teismas taip pat vaiko būtiniesiems poreikiams nepriskiria atsakovės nurodomų išlaidų sūnaus studijų draudimui bei draudimui nuo nelaimingų atsitikimų.

Teismo vertinimu, kiekvienas iš tėvų turi teisę priimti sprendimus dėl įvairių vaiko draudimo sutarčių sudarymo, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog draudimo sutartiniai santykiai yra grindžiami savanoriškumo principu, nesant kito iš tėvų sutikimo, draudimo išlaidos turėtų tekti išimtinai draudimo sutartį sudariusiam tėvui ar motinai. Teismui pateiktoje sūnaus poreikių lentelėje atsakovė nurodė, jog išlaidos stomatologo paslaugoms (dantų traukimas, taisymas, t. y., neįskaitant gydymo breketais) sudaro 20,00 Eur per mėnesį, įvairūs sveikatos sutrikimo tyrimai, skiepai – 2,88 Eur per mėnesį, kas atitinkamai sudarytų apie 275,00 Eur per metus.

Siekiant pagrįsti Å¡ias iÅ¡laidas, atsakovė teismui pateikė bei jos atstovė nurodė baigiamojoje kalboje (tomas 5, e. b. l. 6-12), apsilankymo pas odontologÄ vizito kortelių kopijas (tomas 1, e. b. l.

86) bei medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä apie taikomÄ (duomenys neskelbtini) gydymÄ (tomas 1, e. b. l. 184). Atsižvelgiant į tai, jog dėl dalies (duomenys neskelbtini) gydymo iÅ¡laidų atlyginimo yra reiÅ¡kiamas savarankiÅ¡kas reikalavimas, teismas jų Å¡ioje dalyje nevertina. Atsakovė teismui pateikė sÅ«naus skiepų paso kopijÄ (tomas 3, e. b. l. 174) bei internete skelbiamo skiepų kainų sÄ raÅ¡o (tomas 3, e. b. l. 175-176, 181-182). IÅ¡ teismui pateikto M. K. skiepų paso iÅ¡raÅ¡o matyti, jog ginčo laikotarpiu, t. y., 2017 m. rugpjÅ«tį, jam buvo atliktas nenurodytas skiepas, tačiau duomenų apie skiepo pobÅ«dį bei jo kainÄ teismui nepateikta.

Atsakovės faktiÅ¡kai patirtų iÅ¡laidų skiepams bei Å¡ių iÅ¡laidų dydžio nepatvirtina ir R. G. į bylÄ pateiktas internete skelbiamas skiepų kainų sÄ raÅ¡as (tomas 3, e. b. l. 175-176, 181-182). Pažymėtina, jog jokių kitų įrodymų, patvirtinančių minėtas iÅ¡laidas, patiriamas sÅ«naus gydymui (iÅ¡skyrus 52 Eur iÅ¡laidas (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti – tomas 4, e. b. l. 139), vaistams įsigyti, atsakovė nepateikė, iÅ¡laidas vitaminams įtraukė į 15 lentelės pozicijÄ , o dėl (duomenys neskelbtini) gydymo iÅ¡laidų (tomas 1, e. b. l. 87, 184) atlyginimo pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , todėl teismas Å¡ias atsakovės nurodytas iÅ¡laidas sumažina ir atsižvelgiant į aplinkybę, jog net ir nesant į bylÄ pateiktų įrodymų, pripažintina, kad bet kurio asmens gydymui per metus paprastai yra patiriama iÅ¡laidų (perÅ¡alimai, įvairios virusinės ligos ir pan.), protingomis ir pagrįstomis iÅ¡laidomis M.

K. sveikatos priežiÅ«rai, nesant nustatytų didelių specialiųjų sveikatos poreikių (vaikas nurodė, jog serga tik (duomenys neskelbtini), o visos problemos su (duomenys neskelbtini) jau yra iÅ¡spręstos) pripažįsta 15 Eur per mėnesį. Remiantis byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) patenkinti reikalingas apie 560,00 Eur iÅ¡laikymas per mėnesį.

Tėvų pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti iÅ¡laikymÄ turi kiekviena Å¡alis ir proporcingai paskirsto teiktino iÅ¡laikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas Å¡alių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimÄ turtÄ , turimų iÅ¡laikytinių skaičių ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį.

Bylos duomenimis atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, laikotarpiu nuo priešieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui (priešieškinis pateiktas 2017 m. spalio 13 d.) atsakovė dirba (duomenys neskelbtini). Jai priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai sudarė 2017 m. spalio – gruodžio mėnesiais 1007,66 Eur, 2018 m. sausio – lapkričio mėnesiais – 1172,99 Eur (tomas 3, e. b. l. 13-17), 2019 m. sausio – rugsėjo mėnesiais – 2049,03 Eur (tomas 3, e. b. l. 199-200, tomas 4, e. b. l. 83-84).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso 10000/95200 dalis 9,52 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) ir 2 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 3, e. b. l. 60-63). VĮ Regitra duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonės KMZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 3, e. b. l. 64). Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovės vardu nėra registruotų juridinių asmenų akcijų (tomas 3, e. b. l. 20), tačiau teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, turinti Lietuvoje veikiančių įmonių akcijų, kurių vertė siekia 1500 Eur.

R. G. paaiškino, jog šiuo metu finansinių įsipareigojimų neturi. Duomenų apie atsakovės turimus įsiskolinimus Hipotekos, turto arešto aktų bei antstolių informacinės sistemos registruose nėra (tomas 3, e. b. l. 52,54,56). Atsakovė be šalių nepilnamečio sūnaus, kitų išlaikytinių neturi. Bylos duomenimis ieškovas yra darbingo amžiaus vyras, mokslininkas, (duomenys neskelbtini) universiteto profesorius. Ieškovas nurodė, jog turi tam tikrų sveikatos problemų (serga (duomenys neskelbtini) (tomas 3, e. b. l. 68), tačiau duomenų apie tai, kad ieškovo darbingumas būtų apribotas, kad ieškovui būtų nustatytas neįgalumas, byloje nėra.

Vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 d. dirbo (duomenys neskelbtini) Universitete, (duomenys neskelbtini) universitete. Jam priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai sudarė 2017 m. spalio – gruodžio mėnesiais 2212,68 Eur, 2018 m. sausio – gruodžio mėnesiais (neįskaičiavus 2018 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini) universitete) – 2306,34 Eur (tomas 3, e. b. l. 21-51), 2019 m. sausio – rugsėjo mėnesiais – 3595,14 Eur (tomas 3, e. b. l. 196-198, tomas 4, e. b. l. 79-82).

Ieškovas nurodė, jog šiuo metu dirba universitetuose 1,5 etato. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovui nuosavybės teise priklauso 5 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 3, e. b. l. 59), VĮ Regitra duomenimis, atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovas yra įsteigęs (duomenys neskelbtini), tačiau iš šios įmonės lėšų negauna, kadangi įmonės veikla yra sustabdyta (tomas 3, e. b. l. 168) bei yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (ieškovas nurodė, jog jokių piniginių lėšų iš šios įmonės negauna).

Ieškovas nurodė jog 2019 m. balandžio 4 dienai turėjo neįvykdytų finansinių įsipareigojimų šiems kreditoriams: UAB „Bitei“ – 255,00 Eur; AB Swedbank – 726,00 Eur; AB „Mokilizingas“ kreditinė kortelė 2678,00 Eur, AB SEB kreditinė kortelė 1004,00 Eur, AB Swedbank kreditinė kortelė - 1409,00 Eur, iš viso 6108,00 Eur (tomas 4, e. b. l. 34-55). Duomenų apie kitus ieškovo turimus įsiskolinimus Hipotekos, turto arešto aktų bei antstolių informacinės sistemos registruose nėra (tomas 3, e. b. l. 51, 53, 55).

IeÅ¡kovas be Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus, kitų iÅ¡laikytinių neturi. Sprendžiant dėl Å¡alių turtinės padėties bei galimybių teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui M. K., pažymėtina, jog ieÅ¡kovo gaunamas darbo užmokestis yra didesnės, nei atsakovės. IeÅ¡kovas nurodė, jog iÅ¡ tiesų jo gaunamos pajamos yra gerokai mažesnės, kadangi byloje esančiose pažymose nurodomas ne tik ieÅ¡kovui priskaičiuotas darbo užmokestis, bet ir gaunami komandiruotpinigiai, kurie iÅ¡mokami vykstant į komandiruotes ir yra skirti kelionėms, vieÅ¡bučiams apmokėti, taip pat dienpinigiai).

Teismas su Å¡ia ieÅ¡kovo iÅ¡dėstyta aplinkybe ir Å¡ioje dalyje sutinka su atsakovės argumentais, kad valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDFV yra pateikiami duomenys apie pajamas, už kurias mokami mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo mokestis). Komandiruotpinigiai nėra pajamos, jos yra kompensacinės iÅ¡mokos, kurios neapmokestinamos mokesčiais ir nepriskiriamos prie A klasės pajamų, apie kurias darbdavys pateikia duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDFV. Be to, iÅ¡ teismo iÅ¡reikalautų duomenų apie Å¡alių gaunamas pajamas aiÅ¡kiai matyti, kad jose yra nurodomas „atlyginimas už darbÄ â€œ (neatskaičius mokesčių), o komandiruotpinigiai į Å¡ias sumas nėra įtraukiami.

Nepaisant to, jog atsakovės gaunamos pajamos yra mažesnės, vertinant Å¡alių turtinę padėtį yra svarbu atsižvelgti ne tik į Å¡alių gaunamÄ darbo užmokestį, bet ir į jų turimÄ turtÄ , finansinius įsipareigojimus, taip pat į tai, kokių priemonių Å¡alys ėmėsi, siekdamos gauti pajamas, kurias galėtų skirti savo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso vienas nekilnojamojo turto objektas – 5 kambarių butas (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovas gyvena kartu su savo sutuoktine bei jos nepilnamete dukra.

Bendravimo su tėvu metu šiame būste taip pat lankosi šalių nepilnametis sūnus M. K., todėl atsakovo galimybės dalį nurodyto būsto išnuomoti ir tokiu būdu gauti papildomų pajamų yra apribotos. Tuo tarpu atsakovė su šalių nepilnamečiu sūnumi gyvena sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame bute. Kaip jau buvo minėta, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso du dviejų kambarių butai (duomenys neskelbtini) bei dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodė, jog kiek jam yra žinoma ir kiek jam yra tekę minėtuose butuose lankytis, abiejuose jų gyveno nuomininkai.

Atsakovė teismui nurodė, jog iÅ¡ turimo nekilnojamojo turto nuompinigių negauna. Pasak R. G., viename iÅ¡ Å¡ių bÅ«stų gyvena jos draugės sÅ«nus, kuris jokio nuomos mokesčio nemoka, o kitame bÅ«ste gyvena asmenys, kurie yra atlikę busto remontÄ , todėl taip pat nuomos mokesčio už naudojimÄ si butu nemoka. Nepaisant to, jog tarp Å¡alių nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar atsakovė be gaunamo darbo užmokesčio papildomai gauna lėšų iÅ¡ turimų butų nuomos, pasisakydamas Å¡iuo aspektu, teismas pažymi, jog vertinant Å¡alių turtinę padėtį kartu turėtų bÅ«ti vertinamos ir galimybės, kurių kiekviena iÅ¡ Å¡alių ėmėsi, siekdama gauti pajamų nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikyti.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso du dviejų kambarių butai, kuriais pati atsakovė nesinaudoja, o analogiÅ¡kų butų nuoma Vilniaus mieste yra itin paklausi, taip pat vadovaujantis vieÅ¡ai internete skelbiamais duomenimis apie panaÅ¡ių butų (butų, esančių panaÅ¡ioje vietovėje, panaÅ¡aus ploto, statybos metų ir pan.) nuomos kainas (vieno tokio buto nuomos kaina yra apie 400 Eur per mėnesį), teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė turi visas galimybes iÅ¡naudoti turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei iÅ¡ jo gauti papildomas pajamas, kurių dalį bÅ«tų galima skirti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui.

Teismas pažymi, kad tinkamÄ iÅ¡laikymÄ vaikui turi teikti abu tėvai. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingÄ iÅ¡laidų dydį, Å¡alių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , finansinius įsipareigojimus, Å¡alių sveikatos bÅ«klę, iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui iÅ¡laikyti, sprendžia, jog abi Å¡alys turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 600,00 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu dienos iki sÅ«naus pilnametystės. Nustačius, jog Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga skirti apie 560,00 Eur sumÄ , teismas sprendžia, jog abu tėvai lygiomis dalimis turėtų prisidėti Å¡ių poreikių tenkinimo ir Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas iÅ¡ dalies, nuo atsakovės kreipimosi į teismÄ dienos iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiant iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui M. K., sudarantį po 280,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu dienos, t. y., nuo 2017 m. spalio 13 d., iki M. K. pilnametystės. Ä® Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaitytinos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 d. ieÅ¡kovo atsakovei pervestos sumos, skirtos nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui (145,00 Eur, vėliau 200,00 Eur per mėnesį).

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama atsakovė R. G. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Å i teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus atsiranda Å¡iems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį iÅ¡laikymas yra priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos.

Reikalavimas priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). PrieÅ¡ieÅ¡kinį teismui atsakovė pateikė 2017 m. spalio 13 d., ir jame pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo už trejus metus iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo (t. y., nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 12 d.) priteisimo.

Teismui pateiktame priešieškinyje atsakovė nurodė, jog per paskutinius trejus metus ieškovas vaiko išlaikymui yra sumokėjęs 5220,00 Eur (36 mėn. x 145,00 Eur), tuo tarpu berniuko poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo iš esmės tokie patys, todėl ieškovas sūnaus poreikių tenkinimui turėjo skirti 21600,00 Eur (36 mėn. x 600,00 Eur), todėl iš ieškovo priteistinas 16380,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę Å¡alims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti pozicijÄ gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių.

Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 straipsnis).

Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo, pirmiausia nustatytini Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus poreikiai tuo laikotarpiu, už kurį yra praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , t. y., nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 12 d. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių nepilnamečio vaiko poreikius iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu, tačiau nurodė, jog Å¡iuo laikotarpiu sÅ«naus poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniÅ¡kai yra reikalinga tokia pati, t. y., apie 909 Eur suma, kurios detalizacija pateikta prieÅ¡ieÅ¡kinyje (tomas 1, e. b. l. 48-49).

IeÅ¡kovas su reikalavimu dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo nesutiko ir nurodė, jog pagal žodinį Å¡alių susitarimÄ , ieÅ¡kovui ir atsakovei pradėjus gyventi skyrium, ieÅ¡kovas sÅ«naus M. K. iÅ¡laikymui kiekvienÄ mėnesį skyrė po 145,00 Eur. IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovė į jį nesikreipė dėl faktiÅ¡kai skiriamo iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, be to, aplinkybę, jog nepilnamečiui sÅ«nui visko pakako ir visi jo poreikiai buvo pilnai patenkinti, teismo posėdžio metu patvirtino pats nepilnametis.

Atsakovė, teigdama, jog išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį buvo reikalinga apie 909 Eur suma, kas 2014 metais atitinkamai sudarė apie 3139 Lt per mėnesį, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų, t. y., įrodymų, kokios sumos buvo skiriamos sūnaus maitinimui, drabužiams, avalynei, mokymosi priemonėms įsigyti; ar buvo perkamos pratybos, vadovėliai, kokios sumos tam buvo skiriamos; ar sūnus naudojosi saugojimo spintele mokykloje, mobilaus ryšio telefonu; kokios sumos buvo skiriamos vaiko laisvalaikiui bei papildomam ugdymui (t. y., kokius papildomus būrelius ar užsiėmimus lankė, kiek jie kainavo, ar buvo patiriama papildomų išlaidų sporto renginiams, stovykloms, ekskursijoms ir pan.).

Kartu pažymėtina, jog nepaisant to, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių sÅ«naus poreikius nurodomu iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu, tarp Å¡alių nėra ginčo, jog Å¡iuo laikotarpiu Å¡alių nepilnametis sÅ«nus buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lankė ugdymo mokyklÄ , karatė užsiėmimus bei (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklÄ . Neabejotina, jog tiek 2014-2017 metais, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo ir yra patiriama iÅ¡laidų vaiko maitinimui, drabužiams, avalynei, higienos, buities prekėms, vaiko teisei į bÅ«stÄ užtikrini (bÅ«sto komunaliniams mokesčiams apmokėti), laisvalaikiui ir pan.

Minimu laikotarpiu M. lankė mokyklÄ , todėl taip pat buvo patiriama iÅ¡laidų ugdymo, mokymosi priemonėms įsigyti. Byloje nėra duomenų apie tai, jog nepilnametis turi ar bÅ«tų turėjęs didelių specialiųjų poreikių. Apibendrinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, pripažintina, jog Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus M. K. poreikiai iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu (t. y., nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 12 d.) ženkliai nesiskyrė nuo tų, kurie teismo buvo nustatyti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau atsižvelgiant į visuotinai žinomÄ faktÄ apie 2015 m. sausio 1 d.

Lietuvoje įvestÄ euro valiutÄ , pasikeitusį pragyvenimo lygį, padidėjusias prekių ir paslaugų kainas, pripažintina, kad tų pačių poreikių patenkinimui iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiui buvo reikalinga mažesnė suma, nei yra reikalinga Å¡iuo metu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio kriterijus, kuris yra taikomas kaip orientacinis kriterijus, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ (iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ). Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 607 Eur, neatskaičius mokesčių, arba 437 Eur, atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos.

Ä®vertinus aplinkybę, jog nei viena iÅ¡ Å¡alių nepasinaudojo teise teikti į bylÄ Ä¯rodymus apie nepilnamečio sÅ«naus poreikius bei jų patenkinimui skirtas sumas iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu, tačiau byloje nustačius, jog Å¡iuo metu Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui yra reikalinga 560,00 Eur per mėnesį suma ir Å¡i suma 28 procentais virÅ¡ija Å¡alyje nustatytÄ MMA (atskaičius mokesčius), nesant duomenų, kad M. K. poreikiai iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu bei bylos nagrinėjimo teisme metu ženkliai skyrėsi, teismas sprendžia, jog ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus poreikiams patenkinti buvo reikalinga proporcingai tuo metu galiojusį MMA virÅ¡ijanti suma, kas atitinkamai sudarytų: - laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.

– 384 Eur per mėnesį; - laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. – 384 Eur per mėnesį; - laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. – 416 Eur per mėnesį; - laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. – 448 Eur per mėnesį; - laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. – 486 Eur per mėnesį. Teismas vertina, jog išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 12 d., šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui iš viso buvo reikalinga 16455 Eur suma, kas vidutiniškai sudaro po 457 Eur per mėnesį.

Tarp Å¡alių nėra ginčo, jog iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieÅ¡kovas teikė sÅ«nui iÅ¡laikymÄ , sudarantį po 145 Eur per mėnesį. Vertinant Å¡alių turtinę padėtį iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu, pažymėtina, jog vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2014 m. - 2015 m. atsakovė nedirbo, jos gaunamas pajamas 2014 m. rugpjūčio 24 d. – 2015 m. vasario 27 d. laikotarpiu sudarė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama 290,93 Eur iÅ¡moka; 2014 m. spalio – gruodžio mėnesiais atsakovei buvo mokama 650 Lt per mėnesį iÅ¡moka, 2015 m. sausio mėnesį – 301,70 Eur iÅ¡moka, 2015 m. vasario mėnesį – 290,93 Eur iÅ¡moka.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, jog 2014 m. šalių susitarimu nutraukė darbo santykius su buvusia darboviete ((duomenys neskelbtini)), jai buvo išmokėta apie 60000 Lt išeitinė kompensacija. Vadovaujantis valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuo 2016 m. sausio mėnesio atsakovė vertėsi individualia veikla bei dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės gaunamas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. gegužės 1 d. sudarė 1040-1353 Eur per mėnesį.

Nuo 2017 m. sausio 23 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovės darbo užmokestis vidutiniškai sudarė 905 Eur per mėnesį (tomas 3, e. b. l. 1-13). Išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovei nuosavybės teise priklausė jau paminėtas nekilnojamasis turtas – 10000/95200 dalis 9,52 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) ir 2 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonė KMZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 3, e. b. l. 60-64).

Vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) universitete, (duomenys neskelbtini) universitete, (duomenys neskelbtini) bei gavo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokas. Ieškovo gaunamos pajamos (neatskaičius mokesčių) išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu vidutiniškai sudarė: 2014 m. spalio – gruodžio mėnesiais – 3734 Lt (1081,62 Eur) per mėnesį, 2015 m. sausio – gruodžio mėnesiais – 1748,97 Eur per mėnesį, 2016 m. sausio – gruodžio mėnesiais – 1987,97 Eur per mėnesį, 2017 m. sausio – spalio mėnesiais – 1899,21 Eur (tomas 3, e. b. l. 21-44).

IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklausė 5 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 3, e. b. l. 59). Sprendžiant dėl Å¡alių turtinės padėties bei galimybių teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui M. K. iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu, pažymėtina, jog Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovo gaunamos pajamos buvo ne mažiau nei du kartus didesnės, nei atsakovės, tiek ieÅ¡kovui, tiek ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (butai) yra panaÅ¡aus ploto bei panaÅ¡ios rinkos vertės, tačiau kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovas kartu su Å¡eima gyvendamas vieninteliame bÅ«ste, neturi galimybių iÅ¡ Å¡io turto gauti papildomų pajamų, o atsakovė tokias galimybes turi.

Be to, atsakovei nuosavybės teise priklauso ir dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rajone, besiribojanti su miÅ¡ku bei vandens telkiniu. Nepaisant to, jog nei viena iÅ¡ Å¡alių neteikė į bylÄ Ä¯rodymų apie Å¡io nekilnojamojo turto vertę, tikėtina, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo dalies vertė yra didesnė, nei nurodyta VÄ® Registrų centro pažymoje, kurioje Å¡io turto vertė yra užfiksuota 2006 metais (tomas 3, e. b. l. 60). Duomenų apie iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu Å¡alių turimus finansinius įsipareigojimu kitiems kreditoriams ar sveikatos bÅ«klę, ribojančiÄ galimybes užsidirbti, byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingÄ iÅ¡laidų dydį, Å¡alių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui iÅ¡laikyti, sprendžia, jog iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieÅ¡kovo turtinė padėtis buvo Å¡iek tiek geresnė, todėl Å¡iuo iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieÅ¡kovas didesne dalimi turėjo prisidėti prie nepilnamečio sÅ«naus poreikių.

Nustačius, jog išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį buvo reikalinga vidutiniškai 457 Eur suma, teismas sprendžia, jog ieškovas sūnaus išlaikymui turėjo ir galėjo skirti 257 Eur per mėnesį, o atsakovė - 200 Eur per mėnesį. Tokiu atveju pripažintina, jog atsakovės nurodomo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 12 d., ieškovas sūnaus išlaikymui turėjo skirti 9252 Eur (257 Eur/mėn. x 36 mėn.), tačiau šiuo laikotarpiu skyrė 5520 Eur (145 Eur/mėn. x 36 mėn.), todėl iš ieškovo priteistinas 3732 Eur (9252 Eur – 5520 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl atsakovės patirtų papildomų iÅ¡laidų priteisimo CK 3.201 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma numato, kad priteisto iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiÅ«ra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir bÅ«simas vaiko gydymo iÅ¡laidas. Å ios teisės normos analizė bei susiklosčiusi teismų praktika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vieno iÅ¡ tėvų patirtų papildomų iÅ¡laidų atlyginimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas tiek reiÅ¡kiant reikalavimus dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, tiek ir atskiroje civilinėje byloje reiÅ¡kiant savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl papildomų vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidų (tiek jau patirtų, tiek ir dėl bÅ«simų iÅ¡laidų) priteisimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 670 Eur, kompensuojant dalį nepilnamečio sÅ«naus M. K. akordeono įsigijimo iÅ¡laidų. Teismui pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodė, jog Å¡alių nepilnametis sÅ«nus lanko (duomenys neskelbtini) deÅ¡imtmetę muzikos mokyklÄ , kur mokosi groti akordeonu. Siekiant lavinti sÅ«naus gabumus, buvo įsigytas naudotas akordeonas, kainavęs 1000 Eur, todėl ieÅ¡kovas turėtų prisidėti prie Å¡io pirkinio, kompensuodamas 2/3 dalis jo įsigijimo kainos.

IeÅ¡kovas su Å¡iuo reikalavimu nesutiko ir nurodė, jog jis nepritaria Å¡io bÅ«relio (muzikos mokyklos) lankymui ir paaiÅ¡kino, kad jo žiniomis, sÅ«nų groti akordeonu moko atsakovės sutuoktinio L. G. motina, akordeonas galimai priklauso atsakovės Å¡eimai, tačiau ieÅ¡kovui abejonių kelia tiek jo įsigijimas, tiek tokio įsigijimo bÅ«tinumas bei kaina. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai akcentavo, kad Å¡iuo metu M. K. jau yra baigęs muzikos mokyklÄ , kaip nurodė pats nepilnametis teismo posėdžio metu, toliau savo ateities sieti su muzika jis neketina, Å¡iuo metu muzikos instrumentas nėra sugadintas, kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovė, jo vertė nėra pasikeitusi, todėl nesant reikalingumo, muzikos instrumentas gali bÅ«ti parduotas, tokiu bÅ«du susigrÄ Å¾inant jo įsigijimui iÅ¡leistas lėšas.

Sprendžiant dėl Å¡io atsakovės pareikÅ¡to reikalavimo, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau ne kartÄ yra sprendęs klausimÄ dėl papildomų nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui reikalingų iÅ¡laidų priteisimo. 2016 m. birželio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 kasacinės instancijos teismas suvienodindamas teismų praktikÄ ginčo klausimu ir pakeisdamas iki tol galiojusiÄ praktikÄ (2010 m.) suformulavo aiÅ¡kias sÄ lygas, kurioms esant sprendžiamas klausimas dėl papildomo iÅ¡laikymo priteisimo ir, kurias besikreipianti į teismÄ dėl Å¡io pobÅ«džio iÅ¡laikymo priteisimo Å¡alis privalo įrodyti.

Papildomos vaiko priežiÅ«ros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek Å¡io poreikio patenkinimo bÅ«do ir priemonių parinkimas tėvų gali bÅ«ti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principÄ (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų iÅ¡laidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiÅ«ros poreikio, jo patenkinimo bÅ«do ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų iÅ¡laidų pasidalijimo turi abu tėvai.

Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės - būtinos ir tinkamos, o patirtu išlaidu dydis - protingas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar muzikos instrumento poreikio patenkinimo bÅ«das ir priemonės buvo bÅ«tinos ir tinkamos, o patirtų iÅ¡laidų dydis - protingas, teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe laikytina tai, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus akordeono įsigijimo metu mokėsi muzikos mokykloje, grojo akordeonu. Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendžia, jog mokymuisi muzikos instrumentas M. K. buvo reikalingas, tačiau kartu teismas pažymi, jog dėl Å¡io instrumento įsigijimo atsakovė su ieÅ¡kovu nesitarė ir neaptarė galimų iÅ¡laidų pasidalijimo klausimų, muzikos instrumentÄ Ä¯sigijo iÅ¡ vienasmeniÅ¡kai pasirinkto asmens už jai priimtinÄ kainÄ .

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog akordeono instrumento įsigijimas buvo bÅ«tinas, juolab, atsižvelgiant į aplinkybę, kad groti Å¡iuo instrumentu vaikÄ mokė atsakovės sutuoktinio motina, jog nebuvo galimybės iÅ¡ jos analogiÅ¡kÄ instrumentÄ pasiskolinti, ar galimybės gauti instrumentÄ muzikos mokykloje, kadangi neretai tokios galimybės muzikos mokykloje yra užtikrinamos. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas atsakovės reikalavimo dėl dalies iÅ¡laidų muzikos instrumento įsigijimui priteisimo netenkina.

Teismas taip pat pažymi, jog įvertinus tai, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus jau yra baigęs muzikos mokyklÄ , apklaustas teismo posėdžio metu nurodė neketinÄ s savo ateities sieti su muzika, o įsigytas muzikos instrumentas yra ir toliau tinkamas naudoti pagal paskirtį, nėra praradęs vertės, nesant tolimesnio poreikio akordeonu naudotis, gali bÅ«ti svarstomas klausimas dėl Å¡io muzikos instrumento pardavimo, tokiu bÅ«du susigrÄ Å¾inant visas ar dalį įsigijimui panaudotų lėšų. Atsakovė taip pat pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2000 Eur, kompensuojant dalį nepilnamečio sÅ«naus M.

K. (duomenys neskelbtini) korekcijos iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas su Å¡iuo reikalavimu nesutinka, nurodydamas, jog atliktas gydymas nebuvo siejamas su sÅ«naus sveikatos problemomis, o tik su estetiniais klausimais, todėl nepripažintinas iÅ¡laidomis, susijusiomis su bÅ«tinųjų vaiko poreikių patenkinimu, be to, analogiÅ¡kas gydymas galėjo bÅ«ti atliekamas nemokamai valstybinėse sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Tėvai privalo suteikti vaikams tokias gyvenimo ir gydymo sÄ lygas, kurios jų nežalotų nei einamuoju gyvenimo periodu, nei atsirastų pasekmių ateityje.

Tėvų pareigos vaikams yra lygios, abu tėvai turi dalyvauti vaikų ugdyme, auklėjime, sudaryti nepilnamečiams vaikams tinkamam vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, tame tarpe ir sÄ lygas sveikatai (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-873-221/2016). Teismas esant bÅ«tinybei gali priteisti iÅ¡laikymÄ keliomis CK 3.196 straipsnio 1 dalies įtvirtintomis formomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009).

Vienkartine pinigų suma yra atlyginamos papildomos laikino pobÅ«džio, nekasdienės gydymo iÅ¡laidos, kai jos yra reikalingos vaikui, bei kurios, vaikui pagijus, nebebus patiriamos ateityje arba kurios nėra patiriamos periodiÅ¡kai ir jų kaÅ¡tus bÅ«tų sudėtinga apskaičiuoti ir įvertinti nustatant iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis. Periodinis iÅ¡laikymas Å¡ių iÅ¡laidų nepadengia, todėl jos gali bÅ«ti priteisiamos tvirta pinigų suma greta kasdienio iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis, taip pat atskiroje civilinėje byloje gali bÅ«ti reiÅ¡kiami savarankiÅ¡ki reikalavimai dėl patirtų papildomų iÅ¡laidų atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju, išklausius šalių paaiškinimų, ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus turi (duomenys neskelbtini) problemų – vaikui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (TLK ligos kodas (duomenys neskelbtini)) ir šios problemos buvo gydomos (duomenys neskelbtini) pagalba. Šiai dienai už atliktas gydymo paslaugas sumokėta 3950 Eur atliktas gydymas (tomas 1, e. b. l. 184, tomas 4, e. b. l. 127-128). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas teigė, jog atliktas gydymas nebuvo siejamas su sūnaus sveikatos problemomis, o tik su estetiniais klausimais, be to, jis galėjo būti atliekamas valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose, kompensuojamas.

Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutiko ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gydymas sūnui buvo taikytas dėl medicininių, o ne dėl estetinių priežasčių. Atsakovė taip pat akcentavo, jog iš esmės analogiškas gydymas buvo atliekamas ir dabar jau pilnametei šalių dukrai I. prie kurio išlaidų ieškovas prisidėjo. Ieškovas neneigė fakto, jog jo dukrai išties buvo atliktas (duomenys neskelbtini) gydymas, tačiau pažymėjo, jog dukters gydymas buvo taikomas dar iki euro įvedimo ir kainavo gerokai pigiau, nei sūnaus M., be to, dukra yra mergina, todėl jai toks gydymas yra aktualesnis.

Nagrinėjamu atveju įvertinus aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 17 patvirtintame ortodontinių anomalijų, gydomų nuimamaisiais ir profilaktiniais ortodontiniais aparatais bei naudojant breketų sistemÄ , už kuriuos mokama privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sÄ raÅ¡e (galiojusiame iki 2020 m. sausio 1 d., t. y., tuo metu, kai vaikui buvo atliekamas gydymas) nurodytos ligos ar bÅ«klės Å¡iuo atveju aktualų M. K. nustatytÄ ligos kodÄ nėra įtraukta, nėra pagrindo pripažinti, kad esant Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui nustatytai diagnozei bei jai priskirtam ligos kodui yra galimas gydymas, kuris bÅ«tų kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovės turėtos 3950 Eur iÅ¡laidos Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus (duomenys neskelbtini) gydymui pripažintos pagrįstomis, susijusiomis su bÅ«tinųjų sÅ«naus sveikatos poreikių patenkinimu, todėl teismui nustačius, jog Å¡alys lygiomis dalimis turi prisidėti prie sÅ«naus poreikių tenkinimo, ½ Å¡ių iÅ¡laidų dalis, sudaranti 1975 Eur, priteistina atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo Teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Å¡ioje byloje taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatė laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ . 2019 m. vasario 19 d. nutartimi teismas taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones papildė, numatydamas tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ vasaros metu.

Atsižvelgiant į teismo pareigÄ užbaigus bylÄ kartu iÅ¡spręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , kartu įvertinus tai, jog teismui iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ ir priėmus teismo sprendimÄ , iÅ¡nyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, o priimamÄ teismo sprendimÄ dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra leista vykdyti skubiai, Å¡ioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti nepilnamečio M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 280 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos (2017 m. spalio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sÅ«nui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 12 d., sudarantį 3732 Eur (tris tÅ«kstančius septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus). Paskirti atsakovę R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi M.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkÄ :

1. ieÅ¡kovas J. K. su nepilnamečiu sÅ«numi M. K. praleidžia kiekvieno mėnesio kas antrÄ savaitgalį (pradedant bendrauti antrÄ savaitę nuo teismo sprendimo priėmimo dienos) nuo penktadienio 18.00 val., pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ sutartos vietos ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį iki 20.00 val.

2. ieÅ¡kovas J. K. su nepilnamečiu sÅ«numi M. K. turi teisę praleisti kas antros savaitės (pradedant bendrauti pirmÄ savaitę nuo teismo sprendimo priėmimo dienos) dvi pasirinktas darbo dienas, pasiimdamas sÅ«nų pasibaigus ugdymo užsiėmimas iÅ¡ ugdymo įstaigos arba 17.00 val. iÅ¡ sutartos vietos ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ 20.00 val. Å alims nesutariant geranoriÅ¡kai, tėvo ir sÅ«naus bendravimas yra nustatomas antradienį ir ketvirtadienį.

3. J. K. turi teisę kiekvienais metais su nepilnamečiu sÅ«numi praleisti ½ vaiko Å¡vietimo įstaigoje nustatytų vasaros atostogų laiko, tačiau Å¡is terminas negali bÅ«ti mažesnis kaip 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonios) kalendorinės dienos, iÅ¡ kurių viena atostogų dalis nepertraukiamai truktų 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. Apie savo planuojamÄ bendravimo su sÅ«numi laikÄ vasaros atostogų metu J. K. informuoja vaiko motinÄ R. G. paÅ¡tu, elektroniniu paÅ¡tu ar SMS žinute ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos.

4. ieÅ¡kovas J. K. su nepilnamečiu sÅ«numi M. K. turi teisę praleisti 2020 metų rudens atostogas ir 2021 metų pavasario atostogas, paimdamas sÅ«nų pirmÄ jÄ atostogų dienÄ 10 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutiniÄ jÄ atostogų dienÄ iki 20.30 val.

5. J. K. bendrauja su sÅ«numi Å¡iomis valstybinių ir asmeninių Å¡venčių dienomis: 5.1. nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimant vaikÄ iÅ¡ sutartos vietos nuo 17.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ 21.00 val.; 5.2. antrÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ , pasiimant vaikÄ iÅ¡ sutartos vietos nuo 11.00 val. ir tÄ pačiÄ dienÄ grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ 21.00 val.; 5.3. ieÅ¡kovo gimimo dienÄ - (duomenys neskelbtini), pasiimant vaikÄ iÅ¡ sutartos vietos nuo 17.00 val. ir tÄ pačiÄ dienÄ grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ 21.00 val.; 5.4. vaiko gimimo dienÄ â€“ (duomenys neskelbtini), pasiimant vaikÄ iÅ¡ sutartos vietos nuo 17.00 val. ir tÄ pačiÄ dienÄ grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ 21.00 val.; 5.5. Tėvo dienÄ , pasiimant vaikÄ iÅ¡ sutartos vietos nuo -11.00 val. iki 21.00 val. grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 5.6. Motinos dienÄ - vaikas M. K. praleidžia su Motina.

6. ieškovas J. K. privalo užtikrinti, kad per ieškovui nustatytas bendravimo dienas, sūnus dalyvautų mokymo/lavinimo įstaigų veikloje;

7. vaiko sveikatos bÅ«klės sutrikimų (ligos) atveju, gydant vaikÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, ieÅ¡kovas, nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo su vaiku grafiko, turi teisę lankyti sÅ«nų tiek jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tiek sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Atsakovė privalo informuoti ieÅ¡kovÄ apie bet kokius sÅ«naus sveikatos sutrikimus (susirgimus) nedelsiant;

8. vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo Lietuvoje atveju atsakovė privalo apie tai pranešti ieškovui prieš 3 dienas;

9. Å¡alys privalo apie objektyvias aplinkybes, trukdančias tinkamai vykdyti sutartÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , informuoti viena kitÄ nepagrįstai nedelsdamos;

10. atsakovės atostogų su sÅ«numi metu ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku darbo dienomis bei savaitgaliai tvarka netaikoma. 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir 2019 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti. Teismo sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdyti skubiai. Priteisti atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1975 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) sÅ«naus M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gydymui patirtų iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Renata Jocienė