2023-08-23 Nr. AB-15415-3-61-3-06620-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2153-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06620-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis V. P. (V. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 23S66919 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas), tačiau atsakovas Prašymo netenkino ir priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nepagrįstai nutarė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

2.2. Po 2020 m. (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų pareiškėjas prisidėjo prie protestų, rengiamų prieš (duomenys neskelbtini) režimą, (duomenys neskelbtini).

2.3. Aplinkybė, jog prieglobsčio prašytojui nebuvo pateikti jokie įtarimai iškėlus baudžiamąją bylą jo broliui ar dar vykstant ikiteisminiam tyrimui vertintina izoliuotai nuo kitų reikšmingų aplinkybių ir jų visumos. Atsakovas nevertino, jog pareiškėjas teisėsaugos pareigūnų buvo paieškomas jo namuose, jiems buvo žinoma jo gyvenamoji vieta, jis dvi dienas buvo verčiamas prisipažinti dėl opozicines pažiūras reiškiančių ženklų piešimo viešose vietose, be to, atliekant kratą pareiškėjo brolio namuose buvo paimta laikmena, kurioje užfiksuoti vaizdai, parodantys opozicinius pareiškėjo ir jo brolio piešinius. Tai, kad jam nebuvo iškelta baudžiamoji byla tuo pačiu metu, kaip ir jo broliui, nesudaro prielaidos vertinimui, kad jo tolimesnis persekiojimas yra mažai tikėtinas, nes galimai tuo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių prieglobsčio prašytojo kaltę darant nusikalstamą veiką. Tai, kad pareiškėjas ir jo opozicinės pažiūros teisėsaugai žinomos, sudaro pagrindą aplinkybių visumą vertinti kaip pagrindžiančią persekiojimo tikimybę.

2.4. Remiantis kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos tyrimų metu netinkamai elgiasi su asmenimis, juos reguliariai mušdami ir kankindami, o pareigūnų nebaudžiamumas yra rimta teisėsaugos struktūrų problema. (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms yra žinomi priešiški pareiškėjo įsitikinimai, todėl atsakovas nepagrįstai vertino, jog nėra pagrįstos tikimybės prieglobsčio prašytojui patirti tolimesnį spaudimą iš teisėsaugos institucijų.

2.5. Atsakovo išvada, jog pareiškėjas mitingų metu pilnai slėpė savo veidą bei juose būdavo be telefono, todėl mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga jį identifikavo, yra nepagrįsta jokiais objektyviais faktais. Pareiškėjas priskirtinas prie atitinkamo profilio asmenų (asmenų, kritikuojančių (duomenys neskelbtini) valdžią), kurie jo kilmės šalyje persekiojami, todėl pareiškėjo baimė susidurti su persekiojimu visiškai pagrįsta ir pakankama siekiant suteikti pabėgėlio statusą.

2.6. Rašytinių įrodymų neturėjimas nėra neįprasta aplinkybė prieglobsčio prašytojų atveju, o vien tai savaime nesudaro pagrindo pareiškėjo pasakojimą laikyti nepatikimu. Todėl Sprendimo teiginys, jog pareiškėjo pateiktos nuotraukos patvirtina, jog pareiškėjas dalyvavo renginiuose prieš (duomenys neskelbtini) režimą Lietuvoje, tačiau nėra įrodymų, kad jo atvaizdas buvo viešinamas žiniasklaidos priemonėse ar viešos informacijos šaltiniuose, nėra savaime laikytinas patvirtinantis pareiškėjo pasakojimo nepatikimumą.

2.7. Sprendime konstatuota, jog pareiškėjo pateiktoje medžiagoje matyti simboliai, galimai siejami su (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) pripažinta ekstremistiniu dariniu, taigi, atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už dalyvavimą ekstremistiniame darinyje, ekstremistinės veiklos finansavimą, pagalbą ekstremistinei veiklai, pareiškėjas pagrįstai bijo susidurti su baudžiamosiomis represijomis grįžimo į kilmės valstybę atveju, o atsakovas nepagrįstai atsisakė suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

2.8. Pareiškėjo priešiški (duomenys neskelbtini) valdžiai įsitikinimai yra žinomi (duomenys neskelbtini) teisėsaugai, o kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys (duomenys neskelbtini) veikiantys prieš (duomenys neskelbtini) režimą susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta, o pareigūnų nebaudžiamumas yra rimta teisėsaugos struktūrų problema, saugumo sistemos yra pilnai subordinuotos šalies prezidentui ir nepavaldžios nepriklausomai priežiūrai. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis taps viena iš masinio valdžios režimo oponentų persekiojimo aukų, todėl tai yra pakankamas pagrindas suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

3. Pareiškėjas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino jo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) režimo, nes iš esmės vertino praeities įvykius (baudžiamąjį procesą, po kurio pareiškėjas buvo paleistas, o jo brolis nuteistas), nors turi būti atliekamas perspektyvinis rizikos vertinimas, t. y. ar pareiškėjas ateityje (grįžęs į (duomenys neskelbtini)) dėl savo veiklos gali patirti persekiojimą. Atsakovas neatsižvelgė į individualių pareiškėjo aplinkybių visumą.

Pareiškėjas nuolat ir aktyviai (tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje) savo veiksmais nepalaikė ir nepalaiko (duomenys neskelbtini) režimo, todėl jei ir toliau tęs savo veiklą, viešai reikš kritiką valdžiai (dalyvaus protestuose, pieš simbolius, neįtinkančius (duomenys neskelbtini) valdžiai, palaikys (duomenys neskelbtini) veiklą), yra didelė tikimybė, jog ateityje jis susidurs su valdžios represijomis, atsižvelgiant į Sprendime pateiktą kilmės valstybės informaciją. Pareiškėjas atitinka „kritikuojančių (duomenys neskelbtini) valdžią“ asmenų profilį, o tokio profilio asmenys šalyje persekiojami, taigi baimė susidurti su persekiojimu visiškai pagrįsta ir pakankama siekiant suteikti pabėgėlio statusą.

Pareiškėjo politiniai įsitikinimai yra svarbūs jo tapatumui, jų atsisakyti negali, todėl atsakovas negali tikėtis, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ims slėpti savo politinius įsitikinimus ir nedalyvaus opozicinėje veikloje. Pareiškėjas nėra apsaugotas nuo to, kad (duomenys neskelbtini) institucijos anksčiau ar vėliau jį identifikuos (o galimai jau identifikavo) ir jam inicijuos baudžiamąjį persekiojimą. Pareiškėjo aktyvų veikimą su (duomenys neskelbtini) ekstremistine pripažinta organizacija (duomenys neskelbtini) pagrindžia prie skundo pridedamas šios organizacijos raštas, taip pat „Youtube“ tinklo (duomenys neskelbtini) viešai publikuotas vaizdo įrašas.

Jo sąsajos su organizacija (duomenys neskelbtini) pareigūnų gali būti identifikuojamos įvairiai, o ne tik viešinant atvaizdą. Pareiškėjas nuolat aukoja lėšas (duomenys neskelbtini), priklauso organizacijai (duomenys neskelbtini), kurios (duomenys neskelbtini) pripažintos ekstremistinėmis organizacijomis, už ką pareiškėjui gresia baudžiamoji atsakomybė. Jo baimė būti persekiojamam baudžiamąja tvarka dėl veiklos šiose organizacijose yra visiškai pagrįsta. Atsakovas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą (nustatė pernelyg didelę naštą pareiškėjui įrodyti jam kylančią grėsmę), todėl dėl jo atliko netinkamą rizikos vertinimą, neatsižvelgė į tai, jog „pagrįstai baimei“ įrodyti užtenka parodyti, jog persekiojimas yra pakankamai tikėtinas, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas negali turėti informacijos, ar (duomenys neskelbtini) pareigūnams yra žinoma apie pareiškėjo veiklą, kas įvyks ateityje (t. y. kokiu būdu pareiškėjo persekiotojai sužinos apie jo veiklą), taigi atsakovas nevykdė pareigos išsklaidyti bet kokias abejones dėl pateiktų įrodymų.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

5.1. Sprendimu pagrįstai atsisakyta suteikti pareiškėjui prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), pareiškėjui neatitinkant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo kriterijų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

5.2. Aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra identifikavę pareiškėją kaip opozicijos veikėją nepatvirtina nei vieši informacijos šaltiniai, nei į bylą pateikta baudžiamosios bylos, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjo brolio baudžiamosios atsakomybės klausimas, medžiaga. Pareiškėjo byla buvo teisėsaugos institucijų žinioje, tačiau jos nepateikė pareiškėjui jokių kitų įtarimų ar kaltinimų, todėl mažai tikėtina, jog pareiškėjas savo kilmės valstybėje susidurs su baudžiamuoju persekiojimu ar baudimu dėl išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių. Remiantis kilmės valstybės informacija dėl protestų akcijų dalyvių indentifikavimo, mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga buvo ar yra identifikavusi pareiškėją kaip protestų akcijų dalyvį, kadangi kaip nurodė pareiškėjas, mitinguose (duomenys neskelbtini). Dalyvavimo mitingų, organizuojamų Lietuvoje veikiančios (duomenys neskelbtini) organizacijos (duomenys neskelbtini) nuotraukos savaime nepatvirtina persekiojimui prilygstančių veiksmų grėsmės, nes nepateikta ir tyrimo metu nerasta įrodymų apie pareiškėjo atvaizdo iš minėtų renginių viešinimą žiniasklaidos priemonėse ar viešuose informacijos šaltiniuose, be to, pateiktoje nuotraukoje iš esmės neįmanoma nustatyti prieglobsčio prašytojo tapatybės, nėra pakankamų įrodymų, galinčių pagrįsti, kad nustatyta grėsmė peržengia pagrįstos tikimybės įrodinėjimo standartą. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga nėra tenkinta.

5.3. Pareiškėjo atveju nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, ši išvada padaryta surinkus patikimą ir aktualią bei iš skirtingų šaltinių kilmės valstybės informaciją pagal pareiškėjo teiktą prieglobsčio prašymo kontekstą. Pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nevyksta.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 25 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo Nr. 2111-AS-0039, kuriame nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad iš kilmės valstybės išvyko 2021 m. lapkričio 24 d., mašina atvyko iki Lietuvos sienos (duomenys neskelbtini), išlipęs ėjo link sienos, perbrido upę ir pateko į Lietuvą pėsčiomis. Pasak pareiškėjo, (duomenys neskelbtini).

7.2. Apklausos, vykusios 2022 m. rugsėjo 16 d. metu, pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

7.3. Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 86, 87 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 105.4 papunkčiu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, nustačius, kad: 1) prieglobsčio prašytojas baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaip nekaltas; 2) atlikus vertinimą nustatyta, jog nėra tikėtina, kad prieš prieglobsčio prašytoją yra iškelta kita baudžiamoji byla, nesusijusi su pirmąja; 3) atlikus vertinimą nustatyta, kad nėra tikėtina, kad prieš prieglobsčio prašytoją gali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl jo veiklos Lietuvoje.

7.4. Sprendime nustatytos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini).

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo pagrįstumą, apžvelgė Konvencijos, Įstatymo, Tvarkos aprašo nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, duotus apklausos Migracijos departamente bei teismo posėdžio metu, ir Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

10. Teismas konstatavo, kad tai, jog ginčo atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo pripažinti, kad ir pareiškėjui gresia persekiojimas kilmės valstybėje.

11. Dėl pareiškėjo daromos prielaidos, kad (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, o atsakovas viešuose šaltiniuose taip pat nerado įrodymų, galinčių padėti nustatyti pareiškėjo tapatybę bei identifikuoti jo dalyvavimą protesto akcijose. Pateiktose į bylą (duomenys neskelbtini).

12. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, jog mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga buvo ar yra identifikavusi pareiškėją kaip protesto akcijų dalyvį, pareiškėjo baimė būti persekiojamam nėra pakankamai pagrįsta. Teismo vertinimu, šią išvadą atsakovas pagrįstai padarė atsižvelgdamas, be kita ko, į tai, kad pagal kilmės valstybės informaciją protestų akcijų dalyvius teisėsauga identifikuoja, be kita ko, naudodama stebėjimo kamerų užfiksuotų veidų atpažinimo sistemą bei mobiliųjų telefonų sekimo sistemą. Taip pat teismas pripažino pagrįstais papildomus atsakovo argumentus dėl mažos tikimybės, kad pareiškėjui iškelta kita baudžiamoji byla, nei jo broliui. Atsakovas sprendime nurodė, jog dauguma veiksmų ((duomenys neskelbtini)) buvo atlikti prieš ikiteisminio tyrimo pradžią byloje, kurioje pareiškėjas, tikėtina, buvo įtariamuoju, buvo tiriama, ar jis dalyvavo mitinguose, tačiau pareiškėjas nebuvo pripažintas kaltu padaręs (duomenys neskelbtini) BK nustatytas nusikalstamas veikas, kurios identifikuojamos kaip veikos, pasireiškiančios opozicine veikla prieš (duomenys neskelbtini) režimą. Atsakovas Sprendime taip pat nurodė, jog pareiškėjo poziciją teisme atstovavusiai žmonai ir advokatei teisminio nagrinėjimo laikotarpiu nepateikta jokių naujų kaltinimų dėl pareiškėjo, pareiškėjo žmona nesulaukė jokių žinių apie tariamai pareiškėjui pradėtą baudžiamąją bylą. Teismas pabrėžė, kad galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę, visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga turi būti objektyvaus pobūdžio (egzistuoti realiai), o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas leistinais įrodymais nepagrindė pagrįstos baimės buvimo objektyvaus pobūdžio, todėl nėra pagrindo konstatuoti pagrįstos baimės egzistavimo iš byloje nustatytų aplinkybių visumos.

13. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas, grįžęs į kilmės šalį, bus persekiojamas dėl veikimo su (duomenys neskelbtini) ekstremistine pripažinta organizacija (duomenys neskelbtini) veikloje. Teismas konstatavo, jog iš į bylą pateiktos mitingo nuotraukos nėra galimybės identifikuoti renginio organizatoriaus, taip pat identifikuoti paties pareiškėjo, o iš kitos nuotraukos – galimybės identifikuoti pareiškėjo sąsajos su organizacija (duomenys neskelbtini). Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose yra pateikta nuoroda į renginio įrašą „Youtube“ tinkle, publikuotą organizacijos (duomenys neskelbtini), kuriame matomas pareiškėjo dalyvavimas eisenoje Vilniuje šalia organizacijos (duomenys neskelbtini) vėliavą nešančio asmens. Teismo vertinimu, su papildomais rašytiniais paaiškinimais pareiškėjo pateiktas organizacijos (duomenys neskelbtini) raštas apie aktyvų pareiškėjo dalyvavimą organizuojant (duomenys neskelbtini) diasporos akcijas ir renginius Vilniuje, paramos teikimą nuo (duomenys neskelbtini), nesant kitų patvirtinančių įrodymų neturi įrodomosios reikšmės. Teismas taip pat vertino ir organizacijų (duomenys neskelbtini) raštų apie pareiškėjo dalyvavimą jų veikloje įrodomąją reikšmę.

14. Teismo vertinimu, atsakovas atliko išsamų tyrimą, surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai įvertino jo padėtį kilmės valstybėje, taip pat pasakojime nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai nepaneigia atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos bei padarytų išvadų, įvertinus kilmės valstybės informaciją. Teismas sprendžia, jog atsakovas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikytina neįvykdyta. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), nei kiekviena atskirai, nei vertinant jų kumuliatyvinį poveikį, nepagrindžia prielaidos, jog potencialus persekiotojas ((duomenys neskelbtini)teisėsauga) identifikuoja prieglobsčio prašytoją kaip grėsmę valdančiajam režimui, bei, atitinkamai, turi svarų motyvą siekti šios grėsmės neutralizavimo. Prieglobsčio prašytojo įžvelgiama grėsmė vertintina kaip hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą.

15. Teismas sprendė, kad remiantis byloje esančių įrodymų visuma nenustatyta, kad Migracijos departamentas tyrimo metu neišnagrinėjo ir neįvertino visų pareiškėjo prašyme suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje aplinkybių surinktos kilmės šalies informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju neidentifikuotos jokios faktinės aplinkybės, pagrindžiančios, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo, smurto rizika bei tokios rizikos grėsmė.

16. Teismas taip pat pažymėjo, kad remiantis kilmės valstybės informacija pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

17. Teismas sprendė, kad pareiškėjo motyvai, kuriais jis grindė savo prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nesusiję asmens rase, religija, pilietybe, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, jo profilis (dalyvavimas masiniuose protestuose neidentifikuotas, viešai valdžios nekritikavo) ir individualios aplinkybės (brolis nubaustas už protestinę veiklą) nesąlygotų realios persekiojimo rizikos grįžimo į kilmės valstybę atveju. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti Migracijos departamento Sprendime padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

18. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis, todėl netenkinus reikalavimo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 19. Pareiškėjas V. P. (V. P.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

20.1. Pirmosios instancijos teismas ir Migracijos departamentas vertinimą atliko izoliuotai, neatsižvelgdamas į individualių pareiškėjo aplinkybių visumą ir vertindamas tik praeities įvykius, o ne ateities grėsmes.

20.2. Nepaisant to, kad šiuo metu pareiškėjas neturi duomenų, kad jam būtų iškelta baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini), atsakovas privalėjo vertinti, ar pareiškėjas ateityje (grįžus į (duomenys neskelbtini)) dėl savo veiklos gali patirti persekiojimą, t. y. atlikti perspektyvinį vertinimą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad dauguma veiksmų pareiškėjo buvo atlikti prieš ikiteisminio tyrimo pradžią, yra nepagrįsta, nes net po to kai pareiškėjas paliko (duomenys neskelbtini) jis toliau aktyviai veikė. Vadovaujantis Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro (toliau – ir JTVPK) parengtu Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovu persekiojimas dėl „politinių įsitikinimų“ reiškia, kad besikreipiantis asmuo viešai skelbęs savo pažiūras arba jomis susidomėjusios valdžios institucijos. Tačiau gali būti, kad besikreipiantis asmuo niekada nereiškęs savo pažiūrų, bet žinant, jas esant tvirtas, galima pagrįstai numanyti, kad anksčiau ar vėliau jos bus išreikštos ir sukels jo ir valdžios institucijų konfliktą. Šioje byloje nėra atsakyta į esminį klausimą, ar šiuo metu (duomenys neskelbtini) įmanoma nebaudžiamam išreikšti savo politinius–opozicinius įsitikimus?“, t. y. „kas atsitiks, jei pareiškėjas toliau savo veiksmais nepalaikys (duomenys neskelbtini) režimo?“. Tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas šiuo metu būtų identifikuotas ir dėl to prieš jį jau būtų imtasi veiksmų, pvz. iškelta baudžiamoji byla ar pan., nereiškia, jog persekiojimo grėsmė yra eliminuota. Priešingai – pareiškėjo opozicinė veikla, paties Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės kontekste ir atsižvelgus į pareiškėjo jau patirtą persekiojimą praeityje (kai su broliu buvo sulaikytas ir tardomas (duomenys neskelbtini)), suponuoja išvadą, jog pareiškėjas toliau tęsiant savo veiklą (viešai reiškiant kritiką valdžiai (duomenys neskelbtini)), yra didelė tikimybė, jog ateityje jis susidurs su valdžios represijomis.

20.3. Nei pirmosios instancijos teismas, nei Migracijos departamentas nevertino kas nutiks pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę ir tęsiant opozicinę veiklą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3313-815/2022 nustatyta, kad jeigu prieglobsčio prašytojas priskirtinas prie atitinkamo profilio asmenų (nagrinėjamu atveju asmenų, kritikuojančių (duomenys neskelbtini) valdžią), o tokio profilio asmenys šalyje persekiojami, tuomet baimė susidurti su persekiojimu – visiškai pagrįsta ir pakankama siekiant suteikti asmeniui pabėgėlio statusą. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika atsakovas negali reikalauti pareiškėjo atsisakyti turimų politinių įsitikinimų. Surinkta informacija suponuoja išvadą, jog, jeigu pareiškėjas grįžęs į (duomenys neskelbtini) toliau tęstų savo veiklą, kurią vykdė būdamas (duomenys neskelbtini) ir vykdo šiuo metu būdamas Lietuvoje, jam kiltų reali rizika patirti persekiojimą. Nors, pareiškėjas stengiasi nuslėpti tapatybę, siekdamas apsaugoti savo (duomenys neskelbtini) narius (kurie iki šiol yra (duomenys neskelbtini)), tačiau jis nėra apsaugotas nuo to, kad (duomenys neskelbtini) institucijos anksčiau ar vėliau jį identifikuos (o gal ir jau identifikavo) ir jam inicijuos baudžiamąjį persekiojimą, kuris šiuo atveju prilygtą persekiojimui Konvencijos prasme.

20.4. Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, nes nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas aiškinant 2011 m. gruodžio 13 d. Direktyvos 2011/95/EU dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/EU) nuostatas netaiko Europos Sąjungos Teisingumo Teismo įtvirtintų principų bylose X.Y.Z bei Y ir Z pareiškėjo byloje, analogiško pobūdžio bylų kitose Europos Sąjungos valstybėse neidentifikuota, todėl susiduriama su teisiniu neapibrėžtumu.

20.5. Nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas pareiškėjo atveju nevertino jo individualių aplinkybių visumos; atsakovas bei pirmosios instancijos teismas įvertino kiekvieną individualią aplinkybę izoliuotai nesivadovaudamas nei Direktyvos 2011/95/EU nuostatomis, nei surinkta kilmės valstybės informacija bei atliko formalų ir nepagrįstą vertinimą, kuris sąlygojo klaidingą išvadą, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl jo opozicinės veiklos (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje, nėra visiškai pagrįsta. Įvertinus visas aplinkybes, pagrįstai galima manyti, jog pareiškėjo veiksmai – (duomenys neskelbtini), lemia visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam dėl turimų politinių įsitikinimų, o tai įrodo būtinybę jam suteikti prieglobstį.

20.6. Pirmosios instancijos teismas naudojamas „leistinų įrodymų“ standartas neatitinka jokio prieglobsčio teisėje žinomo įrodinėjimo standarto. Pirmosios instancijos teismas netgi nepaaiškina, kokie įrodymai buvo laikytini neleistinais, arba kokie įrodymai būtų laikytini leistinais. Pirmosios instancijos teismo teiginiai apie „leistinus įrodymus“ neatitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, kad pagrįsta persekiojimo grėsmės tikimybė turi būti nustatoma, jei ji yra daugiau nei tik hipotetinė, teorinė, menka ar neapibrėžta.

20.7. Nors pirmosios instancijos teismas teigė, kad iš pateiktos nuotraukos negalima identifikuoti pareiškėjo, tačiau pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje, todėl teismas turėjo galimybę palyginti ir nuspręsti, ar joje pavaizduotas pareiškėjas. Nors teismas teigė, kad iš nuotraukos negalima identifikuoti šio renginio organizatoriaus bei sąsajų su (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš pateiktos nuotraukos ir nuorodos į šaltinį (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas patalpintas būtent (duomenys neskelbtini) Youtube paskyroje. Be to, perklausius vaizdo įrašo matyti, kad organizacijos (duomenys neskelbtini) ragina protestuotojus (duomenys neskelbtini). Jeigu pirmosios instancijos teismui kilo kažkokios abejonės, teismas galėjo iškviesti liudyti (duomenys neskelbtini) ar paprašyti pareiškėjo pateikti papildomus paaiškinimus, tačiau to nepadarė.

20.8. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pareiškėjo pateikti (duomenys neskelbtini) opozicinių organizacijų raštai apie pareiškėjo aktyvią veiklą neturi įrodomosios reikšmės, nesant kitų patvirtinančių įrodymų, neatitinka prieglobsčio teisės standartų. Pareiškėjas aktyviai veikė įvairiose ekstremistinėmis pripažintų organizacijų veiklose ir už tai (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia baudžiamoji atsakomybė. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nė vienos iš šių organizacijų raštas neturi įrodomosios reikšmės, tuomet apskritai neaišku kokiu būdu pareiškėjas turėtų įrodyti savo prieš (duomenys neskelbtini) režimą nukreiptos veiklos faktus, jei net ekstremistinėmis laikomų organizacijų liudijimai laikomi nepakankamais įrodymais. Jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl raštuose pateiktų aplinkybių, teismas turėjo galimybę kviesti šių organizacijų atstovus liudyti teismo posėdyje, tačiau to padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas (duomenys neskelbtini) raštą, visiškai ignoravo pareiškėjo pateiktą nuotrauką iš vaizdo įrašo, iš kurio matyti, kad jis dalyvavo renginyje, kuriame aktyviai reiškėsi (duomenys neskelbtini) ir netgi organizavo (duomenys neskelbtini). Net nesant viešai prieinamų „įrodymų“, kad pareiškėjo atvaizdas kažkur buvo / yra viešinamas, tai niekaip nepaneigtų pareiškėjui kylančios grėsmės, nes sąsajos su (duomenys neskelbtini) organizacija (duomenys neskelbtini) pareigūnų gali būti identifikuojamos įvairiai, pvz. kitų su (duomenys neskelbtini) susijusių asmenų liudijimai, todėl ir šiuo atveju atsakovo atliktas vertinimas nebuvo perspektyvinis ir nebuvo tinkamai įvertinta, ar (duomenys neskelbtini) pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini) nariui, visiškai pagrįsta bijoti persekiojimo, ypatingai atsižvelgus į kilmės valstybės informaciją, anot kurios, (duomenys neskelbtini) laikoma ekstremistine organizacija, o su ja susiję asmenys laikomi ekstremistais.

20.9. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl atliko netinkamą pareiškėjui kylančios rizikos vertinimą. Paskirstydamas įrodinėjimo naštą atsakovas neteisingai interpretavo tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tiek JTVPK gaires, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Atsakovo pasirinktas įrodinėjimo naštos paskirstymas taip pat prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai ir Europos Sąjungos Prieglobsčio Agentūros (toliau – ir ESPA) gairėms. Remiantis JTVPK vadovu, „visiškai pagrįstai“ baimei įrodyti nereikia nustatyti, jog nėra jokios abejonės, kad pareiškėjas patirs persekiojimą, arba kad persekiojimas yra labiau tikėtinas nei netikėtinas. „Pagrįstai baimei“ įrodyti užtenka parodyti, jog persekiojimas yra pakankamai tikėtinas. Tokios informacijos (kas yra žinoma pareiškėjo potencialiems persekiotojams, o kas nėra žinoma) pareiškėjas negali turėti dėl objektyvių aplinkybių (jis neturi prieigos prie (duomenys neskelbtini) teisėsaugos duomenų bazių ir dokumentų), juo labiau, pareiškėjas negali turėti įrodymų apie tai kas įvyks ateityje (t. y. kokiu būdu pareiškėjo persekiotojai sužinos apie jo veiklą). Taigi, sistemiškai vertinant ne tik 1998 m. JTVPK vadovo, bet ir naujausių šio vadovo versijų nuostatas, matyti, kad Migracijos departamento sukuria pernelyg didelę naštą pareiškėjui įrodyti jam kylančią grėsmę. Šią išvadą patvirtina ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sujungtose bylose C-71/11 ir C-99/11.. Būtent atsakovas turėjo pareigą išsklaidyti bet kokias abejones dėl pateiktų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo visiškai pagristą baimę būti persekiojamam, tačiau tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir savo vertinimą grindė tik subjektyviais bei deklaratyviais pamąstymais apie tai, kas yra ir bus žinoma (duomenys neskelbtini) teisėsaugai. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Migracijos departamentas, vertindami pareiškėjo pateiktus įrodymus, turėjo nustatyti, ar yra, nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė, tačiau to padaryta nebuvo.

20.10. Pareiškėjo pateikto skundo ir papildomų paaiškinimų argumentai pirmosios instancijos teismo liko neišnagrinėti. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo situacijos kilmės valstybės informacijos kontekste, be to, nenustatinėjo persekiojamo asmens profilio ir, ar pareiškėjas atitinka šį profilį. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir informacijos gautos teismo posėdžio metu. Posėdžio metu pareiškėjas, atsakydamas į teisėjos klausimą, nurodė, jog (duomenys neskelbtini), tačiau teismas į šiuos aspektus nesigilino. Lygiai kaip ir Migracijos departamentas, pirmosios instancijos teismas neatliko jokio perspektyvinio vertinimo ir koncentravosi tik į tai, kas vyko praeityje. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, visiškai nevertino Migracijos departamento vertinime identifikuotų prieglobsčio teisės klaidų, inter alia (lot. be kita ko) nepasisakė dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų, turėjusių lemiamą reikšmę bylai (pvz., dėl perspektyvinio pagrįstos baimės vertinimo, pareiškėjui ir toliau laikantis savo politinių pažiūrų ir juos reiškiant), pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas nemotyvuotu, todėl neteisėtu.

20.11. Pareiškėjo byloje yra būtina paskirti žodinį nagrinėjimą dėl bylos specifiškumo. Šiuo atveju yra nagrinėjama prieglobsčio byla, nuo kurios išsprendimo priklausys ar pareiškėjas turės išvykti atgal į (duomenys neskelbtini), kur jam gresia persekiojimas. Šioje byloje liko neatskleista bylos esmė, esminiai paaiškinimai.

21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą skunde nurodo šiuos argumentus:

22.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

22.2. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nerasta informacijos, susijusios su pareiškėju, viešose informacijos šaltiniuose. Į bylą pateiktos baudžiamosios bylos kopija nepatvirtina, kad pareiškėjui gresia baudžiamasis persekiojimas. Kol buvo nagrinėjama pareiškėjo brolio baudžiamoji byla, pareiškėjo byla buvo teisėsaugos institucijų žinioje, tačiau per šį laikotarpį jam nebuvo pateikta jokių kitų įtarimų ar kaltinimų. Dėl šios priežasties mažai tikėtina, jog pareiškėjas savo kilmės valstybėje susidurs su baudžiamuoju persekiojimu ar baudimu už išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes.

22.3. Remiantis kilmės šalies informacija ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas mitingų bei akcijų metu pilnai slėpė veidą bei būdavo be telefono, mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga buvo / yra ji identifikavusi.

22.4. Dauguma veiksmų (pareiškėjo (duomenys neskelbtini)) buvo atlikti prieš ikiteisminio tyrimo pradžią, taigi, kadangi pareiškėjo brolis už tai buvo nuteistas, tikėtina, kad pareiškėjas, kuris taip pat buvo įtariamasis brolio baudžiamojoje byloje, ir kurio atžvilgiu taip pat buvo vykdomas tyrimas siekiant nustatyti, ar jis dalyvavo mitinguose, tačiau teismas pripažino, kad pareiškėjas niekuo nenusikalto, todėl pareiškėjo argumentai apie iškeltą baudžiamąją bylą vertinti kaip deklaratyvūs.

22.5. Mažai tikėtina, kad pareiškėjui yra iškelta nauja baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini), kadangi teismo nagrinėjimo laikotarpiu (brolio baudžiamojoje byloje) nesulaukė jokių naujų kaltinimų pareiškėjo atžvilgiu, o (duomenys neskelbtini.

22.6. Byloje nėra išpildyti prejudicinio sprendimo prašymo kriterijai, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla pareiga kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nereikalavo iš pareiškėjo slėpti arba atsisakyti turimų politinių įsitikinimų. Vertinant, ar prieglobsčio prašytojo baimė patirti persekiojimą dėl savo politinių įsitikinimų yra visiškai pagrįsta, svarbu yra ne tik tai, ar prieglobsčio prašytojas turi tokią nuomonę, bet ir tai, ar tikėtina, kad šis faktas yra žinomas kilmės valstybės valdžios institucijoms arba šių institucijų yra primetamas prieglobsčio prašytojui. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo atveju vien teisinio pagrindo, leidžiančio inkriminuoti asmenį, egzistavimas negali būti laikomas pakankamu įrodymu galinčiu pagrįsti, kad nustatyta grėsmė peržengia pagrįstos tikimybės įrodinėjimo standartą.

22.7. Nors pareiškėjas mitinguose ir dalyvavo, tačiau nuotraukos savaime nepatvirtina, kad jam gresia persekiojimui prilygstantis veiksmai. Įrodymų (pvz., nuorodų), patvirtinančių, kad pareiškėjo atvaizdas iš Lietuvoje vykusių renginių buvo viešinamas žiniasklaidos priemonėse ar viešose informacijos šaltiniuose, pareiškėjas nepateikė, o tyrimo metu jų rasta nebuvo. Šiuo konkrečiu atveju, vertinamą medžiagą prieglobsčio prašytojas atsiuntė iš savo privataus archyvo ir ji nėra publikuota viešai prieinamuose šaltiniuose. Be to, mitinge darytoje nuotraukoje iš esmės neįmanoma nustatyti prieglobsčio prašytojo tapatybės, nes jis yra apdengęs veidą.

22.8. Nors pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų ir nevertino Migracijos departamento klaidų, tačiau pačiame skunde nepateikė jokių pagrįstų Migracijos departamento išvadas paneigiančių argumentų, todėl vien nesutikimas su Migracijos departamento išvadomis savaime nedaro ginčijamo Sprendimo nepagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 22S157382, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo ir prašymo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

24. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, atmetė pareiškėjo skundą.

25. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, apeliaciniame skunde nesutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu. Tvirtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodoma persekiojimo grėsmė yra hipotetinė. Pareiškėjas teigia, kad, jam sugrįžus į kilmės valstybę, kyla reali ir pagrįsta baimė tapti viena iš masinio valdžios režimo oponentų persekiojimo aukų. Pareiškėjo vertinimu, jo nurodytos individualizuotos aplinkybės yra pakankamos pabėgėlio statusui ar papildomai apsaugai jam suteikti.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokio persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

27. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo tokių veiksmų.

28. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

29. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

30. Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (Įstatymo 83 str. 2 d.). Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 83 str. 5 d.).

31. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas grindė tuo, kad kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) Respublikoje) jo gyvybei gresia pavojus, kadangi po (duomenys neskelbtini) rinkimų jis su broliu aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini) vykusiuose protestuose prieš (duomenys neskelbtini), be to, jis gali būti nubaustas ir už neteisėtą kilmės valstybės sienos kirtimą. Jo brolis buvo sulaikytas ir nuteistas už šiuos veiksmus. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 23S66919 atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, padaręs išvadą, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo baimę būti persekiojamam ir kad jam gresia pavojus kilmės valstybėje.

32. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad savo pasakojimui pagrįsti pareiškėjas teikė įvairius įrodymus, susijusius su jo brolio padėtimi (duomenys neskelbtini), paties pareiškėjo opozicine veikla (duomenys neskelbtini), tačiau šie įrodymai tiek Migracijos departamento, tiek pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti pakankamai formaliai, konstatuojant, kad pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga domisi juo, grįžus į šią šalį jam gresia realus pavojus.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Sprendime pateikta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę leidžia daryti išvadą, kad aktyvių demonstracijose dalyvavusių asmenų artimieji yra persekiojami, todėl nagrinėjamu atveju ypač svarbu buvo išsamiai ir detaliai išnagrinėti pareiškėjo individualią situaciją, atsižvelgiant į tai, kad jo brolis yra nuteistas už pasipriešinimo veiklą, o pareiškėjas (duomenys neskelbtini) laikomas dingusiu be žinios. Tačiau Sprendime nėra pakankamai išanalizuota ir įvertinta pareiškėjo individuali situacija, neįvertintos visos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas grindžia baimę grįžti į (duomenys neskelbtini).

34. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalies a punktą tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

35. Iš skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą kilmės valstybės informacijos kontekste, be kita ko, vertino iš skirtingų šaltinių surinktą informaciją, tačiau jis iš esmės tinkamai neįvertino viešai prieinamos aktualios kilmės valstybės informacijos, pateiktos įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose. Iš (duomenys neskelbtini) teisėjų kolegija nustatė, kad po (duomenys neskelbtini) prasidėjo taikūs protestai, (duomenys neskelbtini) režimas ir toliau ėmėsi griežtų represinių veiksmų prieš (duomenys neskelbtini) žmones, pilietinės visuomenės atstovus, žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, opozicijos aktyvistus ir kitus asmenis, kurie yra bauginami, persekiojami, suimami, kankinami ir nuteisiami už tai, kad išreiškė nepritarimą režimui, žmogaus teisių pažeidimams arba režimo teikiamai paramai (duomenys neskelbtini).

Europos Parlamentas ragina Europos Sąjungos (toliau – ir ES) institucijas ir valstybes nares teikti paramą ir apsaugą žmogaus teisių gynėjams ir visuomenei (duomenys neskelbtini), susiduriantiems su griežtomis represijomis, be kita ko, prireikus išduoti skubias vizas, kad jie galėtų išvykti iš (duomenys neskelbtini), remti valstybių narių pastangas apsaugoti ir priimti (duomenys neskelbtini), priverstus išvykti iš šalies, teikti paramą ES gyvenantiems (duomenys neskelbtini). Surinkta naujausia informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos iki šiol vykdo (duomenys neskelbtini) protestų dalyvių identifikavimą ir baudimą analizuodami vaizdo įrašus ir pasitelkdami veidų atpažinimo sistemą.

Protesto akcijų metu sulaikyti ir administracine tvarka nubausti asmenys vėliau susiduria su papildomais kaltinimais ir pakartotiniu baudimu. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) su persekiojimu rizikuoja susidurti rėžimo kritikų ir oponentų artimieji, o giminaičio suėmimo pagrindinis tikslas yra priversti žmogaus teisių gynėją ar opozicijos lyderį grįžti į (duomenys neskelbtini) ir pasiduoti teisėsaugai mainais į kalėjime esantį giminaitį. Remiantis minimų dokumentų duomenimis, taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), pagal kurią pastaraisiais metais iš šalies išvykę (duomenys neskelbtini) kviečiami sugrįžti į (duomenys neskelbtini), žadant, kad jie nebus persekiojami, jeigu oficialiai prisipažins, tačiau daugelis į šalį sugrįžusių (duomenys neskelbtini) buvo suimti, persekiojami ir kartais jiems buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės už tai, kad dalyvavo protestuose, socialiniuose tinkluose skelbė (duomenys neskelbtini) kritikuojančius komentarus arba pagelbėdavo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiems asmenims, buvo iškeltos bent 21 baudžiamosios bylos daugiau kaip 80 per protestus sulaikytų asmenų dėl dalyvavimo masiniuose neramumuose (riaušėse), viešąją tvarką pažeidžiančių veiksmų organizavimo ir dalyvavimo juose ir pan.

Priimant ginčijamą Sprendimą, taip pat neįvertinta ir kita tarptautiniuose dokumentuose nurodyta aktuali informacija dėl žmogaus teisių (duomenys neskelbtini) neužtikrinimo (žr., pvz., (duomenys neskelbtini) ir kt.).

36. Taigi, iš esmės neįvertinus visų su pareiškėjo veikla (duomenys neskelbtini) ir jo veikla Lietuvoje susijusių aplinkybių aktualios informacijos apie kilmės valstybę kontekste, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjui nekyla grėsmė jo kilmės valstybėje ir ji nekils, jam sugrįžus į kilmės valstybę.

37. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento priimtas Sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikinamas kaip neteisėtas iš esmės. Tai konstatavus, kiti pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami, nes jų vertinimas neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti bei nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo ir padarytų išvadų.

38. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius (ABTĮ 147 str.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 23S66919 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius