2019-08-14 Nr. DBT-126-2-68-3-22218-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-54/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22218-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Vinco Versecko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo, sprendžiančio ieškinio priėmimo klausimą, prašymą išspręsti ieškinio pagal ieškovų I. G., M. G., P. S., L. S. ir E. S. ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

ieškovai ieškiniu teismo prašo:

1. priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės I. G. naudai 10 000 EUR neturinės žalos atlyginimo;

2. priteisti solidariai iš atsakovų ieškovams M. G., P. S., L. S. ir E. S. po 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, siekia neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius), ir Vilniaus miesto savivaldybės. Ieškovai patirtą neturtinę žalą sieja su Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų neteisėtais veiksmais t. y. savavališku kišimusi į šeimos gyvenimą, neteisėtu vaikų paėmimu iš šeimos bei vilkinimo vaikus grąžinti į šeimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą teigdamas, jog nagrinėjamas ginčas iš esmės yra susijęs su globos teisiniais santykiais, kurie yra šeimos teisės reguliavimo dalykas, o ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, nagrinėtini Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-20006-12 ir 2006 m. gegužės 3 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-XX-32-06, kuriose Specialioji kolegija yra pažymėjusi, kad tokio pobūdžio bylose keliami klausimai pagal savo esmę negali būti „susiaurinti“ tik iki tam tikrų formalių administracinių procedūrų teisėtumo patikrinimo. Ginčai, kylantys iš globos (rūpybos) teisinių santykių, savo prigimtimi yra civiliniai teisiniai, nepriklausomai nuo to, kad šiuose santykiuose dalyvauja ir atitnkamos valstybės institucijos. Todėl globos (rūpybos) teisinių santykių srityje kylantys ginčai (šiuo atveju ir dėl žalos atlyginimo atitinkamoms valstybės institucijoms netinkamai įgyvendinant ar neįgyvendinant teisės aktais joms pavestas funkcijas globos (rūpybos) srityje) kompleksiškai turi būti nagrinėjami vieningai, t. y. bendrosios kompetencijos teisme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad nors sprendimą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo priima viešojo administravimo subjektas, tačiau jis, atlikdamas tokius veiksmus, veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, nes santykiai dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo savo prigimtimi yra civiliniai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškovų ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl ginčo rūšinio teismingumo nustatymo. Teismas nurodo, kad šioje byloje visų pagrindinių ieškinyje reiškiamų reikalavimų faktinis pagrindas yra specialiųjų viešosios teisės aktų nuostatų pažeidimai atlikti valstybės ar savivaldybės subjektams vykdant administracinę veiklą. Reikalavimas priteisti dėl viešojo subjekto veiksmų patirtą neturtinę žalą yra išvestinis reikalavimas, tiesiogiai priklausantis nuo administracinės veiklos teisėtumo. Byloje nekeliami ir nebus nagrinėjami civiliniai teisiniai globos aspektai. Todėl darytina išvada, jog šioje byloje vyrauja (dominuoja) administraciniai teisiniai santykiai, kurie šiuo atveju ir lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui. Be to, Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, kuri privaloma žemesnės instancijos teismui, tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami administraciniuose teismuose, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose 2019 m. gegužės 27 d. buvo išnagrinėta analogiško pobūdžio byla dėl neturtinės žalos atlyginimo Nr. eI-1156-243/2019. Kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų skundą, kyla būtinybė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti rūšinio teismingumo klausimą šioje byloje.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai siekia neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, ir Vilniaus miesto savivaldybės, kurią sieja su atsakovių institucijų darbuotojų neteisėtais veiksmais paimant vaikus iš šeimos, skiriant jiems laikinąją globą bei vilkinant grąžinti vaikus į šeimą.

Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, reglamentuojantis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų civilinę atsakomybę, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Specialioji kolegija nurodo, kad nors nagrinėjamoje byloje yra keliamas valstybės ir savivaldybės civilinės atsakomybės klausimas dėl viešojo administravimo subjektų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau ši byla taip pat yra labai tampriai susijusi su globos teisiniais santykiais, kurie yra reglamentuojami Civilinio kodekso trečiosios knygos „Šeimos teisė“ VII dalies „Globa ir rūpyba“ nuostatomis. Todėl, vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos suformuota praktika, ginčai, kylantys iš globos bei rūpybos teisinių santykių, savo prigimtimi yra civiliniai teisiniai, nepriklausomai nuo to, kad juose dalyvauja ir atitinkamos valstybės institucijos ir negali būti „susiaurinti“ tik iki tam tikrų formalių administracinių procedūrų teisėtumo patikrinimo. Šios kategorijos bylos apima socialiai jautrius klausimus, jose nagrinėjami klausimai yra susiję su viešojo intereso apsauga, todėl globos ir rūpybos srityje kylantys ginčai, taip pat ir reikalavimai atlyginti žalą, kompleksiškai turėtų būti nagrinėjami vieningai – bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė nei administracinio teismo (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 25 d. nutartį teismingumo byloje A. B. ir T. P. prieš Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, 2006 m. gruodžio 13 d. nutartį teismingumo byloje V. R. ir S. R. prieš Lietuvos valstybę).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Bylą pagal ieškovų I. G., M. G., P. S., L. S. ir E. S. ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Dalia Višinskienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vincas Verseckas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas