2022-05-05 Nr. AB-11266-4-49-3-00123-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2412-756/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00123-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui T. S. D. A., jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

vertėjui Hicham Ibrahim,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio T. S. D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui T. S. D. A. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino paskyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui T. S. D. A. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnybos Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trims mėnesiams, t. y. iki 2022 m. birželio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

2. Tarnybos Centras nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. Užsienietis su didele nelegalių migrantų grupe neteisėtai pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, atvyko į Lietuvos Respubliką masinio užsieniečių antplūdžio metu, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 visoje šalyje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Užsienietis buvo sulaikytas Tarnybos. Sulaikymo metu jis turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. 2021 m. rugpjūčio 7 d.

Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6–8 dalis buvo apgyvendintas Tarnyboje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremalios situacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą skubos tvarka, 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 21S38469 Užsieniečiui nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nusprendė jį išsiųsti į kilmės šalį ir uždrausti jam 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. 2021 m. gruodžio 13 d.

Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, išnagrinėjusi Užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo, skundą atmetė kaip nepagrįstą. 2022 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Migracijos departamento sprendimų, skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė 2021 m. lapkričio 9 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 21S38469 rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. 2022 m. vasario 22 d.

Migracijos departamento sprendimu Nr. 22S3754 Užsienietis įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas Tarnybos Centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius. 2022 m. kovo 16 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo, nutarė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

3. Tarnybos Centras pažymėjo, kad šiuo metu Užsienietis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, yra pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Migracijos departamento 2022 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 22S3754 Užsienietis įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas Tarnybos Centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. Užsienietis gyvena sąlygomis visiškai atitinkančiomis alternatyviai sulaikymo priemonei – apgyvendinimui Tarnybos Centre, suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje. Užsienietis yra supažindintas su esančia situacija, tačiau kategoriškai nesutinka savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl Tarnybos Centras manė, kad jo atžvilgiu būtų tikslinga taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnybos Centre, suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje, kadangi nėra nustatyta Užsieniečio bendradarbiavimo fakto su Lietuvos institucijomis sprendžiant jo gražinimo į kilmės valstybę klausimą. Jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nesant galimybių užtikrinti jo tinkamą apsaugą, yra akivaizdi rizika, jog jis gali pasišalinti iš Tarnybos Centro ir tokiais savo veiksmais sukeltų nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse ir sutrukdytų teisėsaugos institucijoms įvykdyti jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. kovo 25 d. sprendimu tenkino Tarnybos Centro teikimą – skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. birželio 25 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje. 2022 m. kovo 24 d. 13 val. 30 min. Tarnybos sprendimu nustačius, jog Užsienietis turi nelegalaus migranto statusą, jis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Teismas nurodė, kad Užsieniečiui paskirtos ir taikytos iki suėmimo alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai nepasikeitė. Teismas nenustatė, jog pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę Užsienietis nevykdytų ar būtų pažeidęs jos sąlygas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika taip pat neturi, sprendė, kad Užsieniečiui taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms, o taikyti jam dar švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo. Šiuo metu jau yra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje ir bus sprendžiamas jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, todėl yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Todėl teismas, vadovaudamasis Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taikė Tarnybos Centro prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę 3 mėnesių terminui.

III. 6. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 25 d. sprendimą – Tarnybos Centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Užsienietis nurodo, kad į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos 27 d., nuo atvykimo į Lietuvą jis apgyvendinamas laikino apgyvendinimo stovyklose daugiau kaip 9 mėnesius ribojant jo judėjimo laisvę. Užsienietis yra apgyvendintas Tarnybos Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje, yra apgyvendintas uždarytame sektoriuje, be teisės laisvai judėti visoje Tarnybos Centro teritorijoje, t. y. jam iš esmės sudaroma galimybė judėti tik sektoriaus ribose. Sektoriai Tarnybos Centro teritorijoje yra aptverti tvora, iš jų asmenys negali išeiti kada nori, taip pat draudžiama susitikti su asmenimis, negyvenančiais Tarnybos Centre, o su advokatais susitikti galima tik gavus administracijos leidimą, jų judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje (sektoriuje) ir jos prieigose budinčių pareigūnų. Apgyvendinimas Tarnybos Centre, ribojant judėjimo laisvę – de facto (faktiškai) yra sulaikymas, t. y. sulaikyti asmenys taipogi gali judėti tik to sektoriaus ribose, kuriame yra apgyvendinti, o ne visoje Tarnybos Centro teritorijoje, sektorius aptvertas tvora, susitikti su kituose sektoriuose gyvenančiais asmenimis neturi teisės (tik per tvorą), su teisininkais – tik gavus administracijos leidimą, judėjimas ribojamas sulaikytųjų korpuso teritorijos riba, zona nuolat prižiūrima pareigūnų. Vienintelis skirtumas – sulaikyti asmenys gyvena pastate, o tie asmenys, kuriems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė ar apgyvendinimas Migracijos departamento sprendimu, ribojant judėjimo laisvę – konteineriuose, tačiau pati judėjimo laisvės ribojimo apimtis iš esmės nesiskiria.

8. Užsienietis teigia, kad jam akivaizdžiai bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis nuo pat jo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento, Tarnybai nepateikus jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių Užsieniečio bendradarbiavimo stoką jo grąžinimo metu, toliau riboti jo judėjimo laisvę, taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, kas savo turiniu iš esmės atitinka sulaikymą, yra neproporcinga ir nebūtina. Byloje nepateikta įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. De facto (faktiškai) sulaikymas nėra objektyviai reikalingas ir tai nėra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Šiuo atveju būtų tinkama jam taikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

9. Pareiškėjas Tarnybos Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime pažymima:

9.1. Taikant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnybos Centre netaikant judėjimo apribojimų, nebūtų galimybės tinkamai užtikrinti Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje, kol jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsieniečio argumentai, kad jis priverstas gyventi praktiškai sulaikytas yra nepagrįsti, nes Tarnybos Centre yra visos būtinos gyvenimo sąlygos. Užsienietis turi galimybę naudotis judriojo ryšio priemonėmis, turi galimybę kada panorėjęs išeiti į lauką ir leisti laiką lauke, sportuoti ar užsiimti kita veikla.

9.2. Šiuo metu Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, yra pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, kadangi įsiteisėjo Migracijos departamento sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamento 2022 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 22S3754 Užsienietis įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas Tarnybos Centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra Užsienietis gyvena sąlygomis visiškai atitinkančiomis alternatyviai sulaikymo priemonei – apgyvendinimui Tarnybos Centre, suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje. Užsienietis yra supažindintas su esančia situacija, tačiau kategoriškai nesutinka savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas, atsižvelgęs į Užsieniečio byloje esančias aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

9.3. Jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kiltų akivaizdi rizika, kad jis imsis aktyvių veiksmų savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir tokiais savo veiksmais sukels ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir realizuoti teisminio proceso metu sprendimą dėl jo įvykdytos neteisėtos veikos.

9.4. Nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (Užsienietis Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto su grupe asmenų neleistinoje vietoje, Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, su Lietuvos Respublika nesaistomas šeimyniniais, socialiniais ir (ar) ekonominiais ryšiais, Lietuvos Respublikoje neturi oficialių lėšų, pragyvenimo šaltinio) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas. Tikėtina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (Užsienietis gali pasišalinti iš Tarnybos Centro ir nebegrįžti).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Tarnybos Centro teikimas skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. birželio 25 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Tarnybos Centras teikime prašė skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnybos Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trims mėnesiams, t. y. iki 2022 m. birželio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

12. Pirmosios instancijos teismas tenkino Tarnybos Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turi asmens dokumentą, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika neturi, šiuo metu jau yra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje ir bus sprendžiamas jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas. Teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

13. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad yra pagrindas taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nes jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, o Tarnybos Centras nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų Užsieniečio bendradarbiavimo stoką jo grąžinimo į kilmės valstybę metu. Be to teigia, jog jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė savo turiniu iš esmės atitinka de facto (faktiškai) sulaikymą.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į kilmės šalį ir uždrausti jam 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 21S38469 rezoliucinės dalies 3 punktą, sutrumpindamas Užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Migracijos departamento 2022 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 22S3754 Užsienietis įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje Tarnybos Centre Pabradėje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Užsieniečio skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2022 m. kovo 16 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi šiuo metu yra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje. 2022 m. kovo 24 d. 13 val. 30 min. Tarnyba sprendimu dėl Užsieniečio sulaikymo Nr. 4T-224 nustatė, kad Užsienietis turi nelegalaus migranto statusą, todėl jis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

17. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

19. Pažymėtina ir tai, kad Tarnybos taikomas užsieniečių, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio (-ių) grąžinimo ar išsiuntimo, apgyvendinimas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą Tarnyboje (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir Užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti Užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes: Užsieniečio tapatybė nustatyta (jis pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – (duomenys neskelbtini) piliečio pasą), byloje nėra duomenų apie tai, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat nepateikta duomenų, kad jis nebendradarbiavo su Tarnyba ir Migracijos departamentu nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų, jog Užsienietis būtų pažeidęs Tarnybos Centro apgyvendinimo taisykles, byloje nenustatytas Užsieniečio mėginimo pasislėpti faktorius (objektyviai egzistuojančio pasislėpimo pavojaus nėra), alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – Užsieniečiui taikoma nuo 2021 m. liepos 27 d., t. y. ilgiau kaip 9 mėnesius, į Užsieniečio paaiškinimus teismo posėdžio metu bei kitas aplinkybes, sprendžia, jog skundžiamu sprendimu taikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė, nėra proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai.

21. Nagrinėjamu atveju tolimesnis Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas (realiai taikomas nuo 2021 m. liepos mėnesio) nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dėl asmens galimybės judėti teritorijoje, kurioje asmens laisvė judėti yra labai ribota, yra nurodęs, jog tai prilygsta de facto (faktiškai) sulaikymui (2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje C-808/18 Europos Komisija prieš Vengriją, 160, 162 p.). Tokios pozicijos laikomasi ir vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju Užsieniečiui gali būti taikoma Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 25 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio T. S. D. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui T. S. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti T. S. D. A. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2022 m. birželio 25 d., bet ne ilgiau iki bus įvykdytas T. S. D. A. išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė