e01531c6-2ba2-4d75-b321-07dc8bda905d · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-467-485/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05413-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės, ArÅ«no PaÅ¡tuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo E. M. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : E. M. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. vasario 3 d. 1.20 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ automobilį „Mercedes Benz Sprinter 313“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 metų laidos, mėlynos spalvos, 14 000 eurų vertės su jame buvusiais 20 eurų vertės gesintuvu, 100 eurų vertės automagnetola „Mercedes Benz“, 20 eurų vertės radijo ryÅ¡io stotele „Midland“, 10 eurų vertės mikrofonu „Midland“, 40 eurų vertės stabdžių kaladėlių komplektu, 5 eurų vertės mėlynos spalvos krepÅ¡iu, 20 eurų vertės įrankių dėže „Forsage“, 30 eurų vertės automobilio domkratu, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 245 eurų turtinę žalÄ ir kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje.Kaltinamajam E. M. už akių Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. paskyrė kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , o 2017 m. kovo 15 d. nustatė suėmimo terminÄ 2 mėnesiams, kuris Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo pratęstas 3 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 14 d.

Apeliaciniame skunde kaltinamasis E. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį ir pakeisti suėmimÄ Ä¯ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę. Skunde nurodo, kad nusikaltimÄ pripažino ir kiek galėjo bendradarbiavo su teisėsaugos pareigÅ«nais, tai pirmas jo nusikaltimas, jo gyvenama vieta yra pas tėvus, su tėvais santykiai puikÅ«s, pastoviai lankomas, turi planų susirasti darbÄ , kad galėtų padėti tėvams, nes tik vienas tėvas dirba, ir pradėti atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Skunde prieÅ¡tarauja prokurorės nuomonei, jog bėgs, nes jo nuomone nėra tam tikslo, kadangi tai pirmas nusikaltimas, anksčiau nėra teistas, tyrime bendradarbiavo, o bėgdamas tik pakenktų sau.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutartį.Kaltinamojo E. M. skundas atmetamas. Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo skyrimas reiÅ¡kia asmens konstitucinių teisių suvaržymÄ , todėl kiekvienu atveju turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar bÅ«tina taikyti tokiÄ priemonę.

Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo ar pratęsimo klausimÄ , privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumÄ , įtariamojo asmenybę, jam gresiančiÄ bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis), laikytis proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiÅ¡kia pareigÄ priimant kiekvienÄ sprendimÄ , susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tÄ suvaržymo priemonę, negali bÅ«ti pasiekti ir taikant Å¡velnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikÅ¡mingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.Kardomoji priemonė – suėmimas gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys).

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.Kardomųjų priemonių taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo, nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iÅ¡ esmės nėra sprendžiami. Tai daroma iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisiamajame posėdyje.Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Tai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma: E. M. ir R. S. parodymai, nukentėjusiojo K. M., liudytojo M. O. parodymai, paties kaltinamojo parodymai, pagrobto automobilio apžiÅ«ros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Taigi, taikyti E. M. kardomÄ jÄ priemonę pagrindas yra.Suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, nes be nurodyto ir aptarto baudžiamosios bylos duomenų pakankamumo, kaltinamasis kaltinamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta reali, iki 8 metų, laisvės atėmimo bausmė.

Taigi, skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, mano, kad apylinkės teismas, teisingai nustatęs įstatyminį pagrindÄ pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminÄ , pagrįstai nustatė ir tai, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Ikiteisminio tyrimo teisėjas darydama iÅ¡vadÄ dėl bÅ«tinumo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , atsižvelgė ne tik į tai, kad E. M. kaltinamas BK 178 straipsnio 3 dalyje, t. y. sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau įvertino ir E. M. charakterizuojančius duomenis.

Kaltinamasis galėjo padaryti nusikaltimÄ veikdamas bendrininkų grupėje, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, buvo paskelbta jo paieÅ¡ka, jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nors tvirtina, kad gyvena pas tėvus, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikta, nedirba, nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų. Å ios aplinkybės ir jų visuma rodo silpnus jo socialinius ryÅ¡ius ir pagrindÄ spręsti, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti bus galima tik paskyrus suėmimÄ .

Kaltinamasis praÅ¡o pakeisti suėmimÄ ir paskirti Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę, tačiau sutinkamai su Kauno apylinkės teismo iÅ¡vada Å¡iuo aspektu, Å¡velnesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis kardomosiomis priemonėmis Å¡ių priemonių paskirtis nebus užtikrinta aptartų ir analizuotų kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių kontekste bei įvertinus padaryto nusikaltimo pobÅ«dį. AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas tinkamai vertino visumÄ aplinkybių, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo ir pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios atsakomybės bei bausmės neiÅ¡vengiamumÄ , gali bėgti (slėptis) nuo gresiančios bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ä®vertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju be kaltinamojo teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti jo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ teisminį nagrinėjimÄ ir nuosprendžio įvykdymÄ . Nenustatyta ir aplinkybių, kurios duotų pagrindÄ teigti, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieÅ¡tarauja teisingumo bei proporcingumo principams, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pratęstas nepažeidus baudžiamojo proceso normų, teismas motyvavęs kodėl nėra skirtina Å¡velnesnė kardomoji priemonė ar priemonės kaltinamojo atžvilgiu, motyvai pagrįsti, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais aukÅ¡tesnysis teismas neturi jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis, n u t a r i a: kaltinamojo E. M. skundÄ atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria E. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2017 m. gegužės 14 d., galioti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai                                        JÅ«ratė Jakubonienė                                        ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Algirdas Remeika