e014fabf-5fa9-475d-87ce-a317a56b97e4 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-124-943/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01443-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39, 2.6.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės First Marine A/S apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės First Marine A/S ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „DSV Transport“ ir uždarajai akcinei bendrovei „RENVYT“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Danijos Karalystėje registruota draudimo bendrovė First Marine A/S kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovių UAB „DSV Transport“ ir UAB „RENVYT“ 52 000 Eur nuostolių atlyginimo, 3 004,64 Eur palÅ«kanų ir 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo ieÅ¡kinio pateikimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad pardavėjas Big Ben interactive S.A. pirkėjai „Depolt“, UAB pardavė prekes – 4 paletes Sony PS 4 žaidimų konsolės valdymo pultelių (toliau – Krovinys). Krovinys turėjo bÅ«ti pervežtas iÅ¡ PrancÅ«zijos į LietuvÄ . Pirkėjas „Depolt“, UAB kreipėsi į atsakovę UAB „DSV Transport“ dėl Krovinio pervežimo, o UAB „DSV Transport“ kreipėsi į atsakovę UAB „RENVYT“, kuri turėjo Krovinį faktiÅ¡kai pristatyti į LietuvÄ .

Krovinys buvo pakrautas 2017 m. birželio 6 d., tačiau UAB „RENVYT“ vairuotojui degalinės aikÅ¡telėje sustojus pailsėti, naktį, iÅ¡ 2017 m. birželio 6 d. į 2017 m. birželio 7 d., Krovinys buvo pavogtas. 2017 m. rugpjūčio 15 d. nepriklausomi siurvejeriai atliko tyrimÄ , kurio metu nustatė, kad buvo pavogtas visas Krovinys, kurio vertė 52 000 Eur, taip pat tai, kad vairuotojas pagal UAB „DSV Transport“ ir UAB „RENVYT“ sudarytų užsakymo pervežimo instrukcijų (toliau – Pervežimo instrukcijos) 11 punktÄ , poilsio metu transporto priemonė su kroviniu stovi tik stovėjimo aikÅ¡telėse, kurios yra saugomos profesionalių saugotojų visÄ parÄ , o jei tokių nėra – aptvertose ir apÅ¡viestose mokamose transporto priemonių aikÅ¡telėse.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , vežėjo elgesys, kai jis pasirenka nesaugomÄ naktinio sustojimo vietÄ , vertintinas kaip didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiniams veiksmams.

3. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Fleggaard Holding A/S yra patronuojanti bendrovė, kuri kontroliuoja Dangaard Electronics A/S, o Å¡i kontroliuoja „Depolt“, UAB. IeÅ¡kovė sumokėjo kompensacijÄ pirkėjui „Depolt“, UAB dėl prarasto Krovinio, o kontroliuojanti bendrovė Dangaard Electronics A/S pasirašė subrogacijos formÄ ieÅ¡kovei, todėl ieÅ¡kovė įgijo reikalavimo teisę dėl nuostolių atlyginimo į atsakovus, kurie prarado Krovinį dėl didelio nerÅ«pestingumo.

4. Atsakovė UAB „DSV Transport“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir jame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio ir kartu su juo pateiktų dokumentų atsakovei UAB „DSV Transport“ yra nežinoma už kokiÄ kainÄ pardavėjas Big Ben interactive S.A pardavė prekes „Depolt“, UAB, ar už įsigytas prekes atsiskaitė su Big Ben interactive S.A, ar pirkėjas įgijo nuosavybės teisę į prekes ir, jeigu įgijo, tai kada. Pateikdamas praÅ¡ymÄ â€žDepolt“, UAB nurodė atsakovei UAB „DSV Transport“ tik tai, jog Krovinį sudaro 4 atitinkamo dydžio paletės, kurių bendras svoris yra 1 100 kg. „Depolt“, UAB nenurodė atsakovei UAB „DSV Transport“ koks yra Krovinio turinys, taip pat nepateikė jokių specialių reikalavimų Krovinio vežimui, jo saugojimui vežimo metu.

5. Taip pat atsakovė nurodė, kad subrogacijos forma, kuriÄ pateikė ieÅ¡kovė, neįrodo, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ tikrųjų buvo Krovinio draudikas. Å iai aplinkybei pagrįsti į bylÄ taip pat nėra pateikta draudimo sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovės ir „Depolt“, UAB ar kiti įrodymai, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog ieÅ¡kovę ir „Depolt“, UAB iÅ¡ tikrųjų siejo Krovinio draudimo teisiniai santykiai. Subrogacijos forma neįrodo, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų sumokėjusi „Depolt“, UAB naudai kompensacijÄ .

Subrogacijos forma neįrodo, jog „Depolt“, UAB bÅ«tų perleidusi ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovus. Netgi prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės pateiktÄ subrogacijos formÄ yra pasiraÅ¡iusi bendrovė Dangaard Electronics A/S, o pirminiu reikalavimo turėtoju yra nurodyta bendrovė Fleggaard Holding A/S. Nei bendrovė Dangaard Electronics A/S, nei bendrovė Fleggaard Holding A/S Krovinio gabenimo metu nuosavybės teisės į Krovinį neturėjo.

6. Atsakovė UAB „DSV Transport“ pabrėžė, kad Krovinio gabenimo teisiniuose santykiuose veikė tik kaip ekspeditorius, todėl CMR konvencijos nuostatos atsakovės UAB „DSV Transport“ atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos, o tai reiÅ¡kia, jog atsakovių solidari atsakomybė dėl Krovinio vagystės yra negalima. Veikdama kaip ekspeditorė, UAB „DSV Transport“ Krovinio vežimÄ organizavo tinkamai, jokių pretenzijų dėl Krovinio pervežimo organizavimo „Depolt“, UAB atsakovės UAB „DSV Transport“ atžvilgiu nėra pareiÅ¡kusi.

Atitinkamai, tokios pretenzijos nėra reiškiamos ir ieškovės ieškinyje. Netgi priešingai – ieškinyje nurodoma, jog ekspedijavimo instrukcijos faktiniam vežėjui UAB „DSV Transport“ buvo suteiktos savalaikiai ir tinkamai. Ieškinį atsakovių atžvilgiu ji reiškia vadovaudamasi Vežimo instrukcija, sudaryta tarp atsakovių, kurios, ieškovės manymu, atsakovė UAB „RENVYT“ nesilaikė. Vadovaudamasi Vežimo instrukcija ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų atsakovėms, kadangi tai draudžia sutarties uždarumo principas.

IeÅ¡kovė, reikalaudama neribotos UAB „DSV Transport“ atsakomybės už prarastÄ Krovinį, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog Krovinys buvo prarastas sÄ moningai arba dėl UAB „DSV Transport“ kaltės (tyčinių veiksmų). Nė viena iÅ¡ nurodytų aplinkybių byloje nėra įrodyta. Taip pat atsakovė nurodė, jog senaties terminas ieÅ¡kiniui vežėjo UAB „RENVYT“ atžvilgiu pareikÅ¡ti prasidėjo 2017 m. liepos 9 d. Atitinkamai, paskutinė diena ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti buvo 2018 m. liepos 9 d.

IeÅ¡kovės pasyvumas, delsimas pareikÅ¡ti reikalavimus ir Å¡ių reikalavimų pareiÅ¡kimas praėjus daugiau nei 1 metams nuo Krovinio praradimo, kartu reikalaujant palÅ«kanų priteisimo už visÄ ieÅ¡kovės pasyvumo laikotarpį, nėra pagrįstas.

7. Atsakovė UAB „RENVYT“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir jame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė remiasi 2017 m. rugsėjo 17 d. kompanijos First A/S (atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė yra ne First A/S, bet First Marine A/S, nėra žinoma, ar First A/S ir First Marine A/S yra tapačios kompanijos) subrogacijos forma, kuriÄ pasirašė (iÅ¡davė) kompanija Dangaard Electronics A/S. Å ios bendrovės rekvizitai, teisinis statusas, ryÅ¡ys su nagrinėjamu ginču nepatvirtintas jokiais byloje esančiais dokumentais.

Nors ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad Dangaard Electronics A/S kontroliuoja UAB „Depolt“ (sÄ vokos „kontrolė“ reikÅ¡mės ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kina), o pačiÄ Dangaard Electronics A/S kontroliuoja Fleggaard Holding A/S, tokia informacija ir neįrodyta, ir neturi sÄ sajų su nagrinėjamu ginču. Atsakovės UAB „RENVYT“ nuomone, ieÅ¡kinyje kalbama apie savarankiÅ¡kus juridinius asmenis, kurių kiekvienas veikia savo vardu ir jų statusas nėra apribotas (ieÅ¡kovė, Dangaard Electronics A/S, „Depolt“, UAB ir kt.), todėl ieÅ¡kovės teiginiai apie „kontroliuojantį“ Dangaard Electronics A/S statusÄ ir Å¡ios kompanijos pasiraÅ¡ytÄ subrogacijos formÄ neturi reikÅ¡mės. Tai, kad Dangaard Electronics A/S pasirašė subrogacijos formÄ , jokios reikalavimo teisės ieÅ¡kovei nesuteikia – ieÅ¡kovė, remdamasi tokia forma, turi įrodyti, kad Dangaard Electronics A/S turėjo reikalavimo teisę atsakovių atžvilgiu ir jÄ perleido.

Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių ieÅ¡kovės atliktas bankines operacijas ir draudimo iÅ¡mokų mokėjimÄ . IeÅ¡kovė turėtų įrodyti ne tik draudimo santykių buvimo faktÄ , draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo faktÄ , bet ir tai, kad draudimo iÅ¡mokos mokėjimas atitiko draudimo sutarties sÄ lygas. Nustačius draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo faktÄ , bÅ«tina analizuoti, ar subrogacija draudikui į atsakingus žalÄ asmenis po draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo yra galima. Å is klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal draudimo sutarčiai taikytinÄ teisę.

Draudimo sutarčiai paprastai taikoma draudiko buveinės vietos teisė (šiuo atveju – Danijos Karalystės, tuo būtų galima įsitikinti, ieškovei pateikus draudimo sutarties dokumentus), todėl remtis CK nuostatomis nebūtų jokio pagrindo.

8. Taip pat atsakovė UAB „RENVYT“ nurodė, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti 52 000 Eur Krovinio vertės kompensacijÄ , ieÅ¡kovė nepateikia jokio dokumento, patvirtinančio krovinio vertę. Ä® bylÄ nepateikta nei Krovinio pardavimo sÄ skaita faktÅ«ra, nei kiti krovinio vertę įrodantys dokumentai. IeÅ¡kovė mini, kad yra iÅ¡mokėjusi 52 000 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kuri ir yra atsakovių prarasto Krovinio vertė (prekių įsigijimo kaina), tačiau atsakovei UAB „RENVYT“ Krovinio vertė nėra žinoma ir nebuvo nurodyta iki Krovinio priėmimo vežti, todėl ji neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kinyje nurodyta Krovinio verte. IeÅ¡kovė privalo pateikti nuostolių dydį įrodančius dokumentus.

9. Be to, atsakovė UAB „RENVYT“ nurodė, kad faktinės stovėjimo aikÅ¡telės teritorija buvo apÅ¡viesta ir stebima vaizdo kameromis, tai laikytina pakankama saugumÄ užtikrinančia priemone ir abejotina, ar tvoros buvimas bÅ«tų priemonė, kuriai esant vagystės bÅ«tų iÅ¡vengta, jei to nepadėjo iÅ¡vengti nei vaizdo stebėjimas, nei teritorijos apÅ¡vietimas. Bet koks neteisėtas veiksmas gali bÅ«ti siejamas su pasekmėmis tik nustačius priežastinį ryšį, o Å¡iuo aspektu ieÅ¡kovė nepasisako.

Atsakovės UAB „RENVYT“ nuomone, ji ėmėsi visų jai prieinamų saugumo priemonių – vadovaudamasi Krovinio iÅ¡saugojimo prioritetu, pasirinko aikÅ¡telę prie visÄ parÄ veikiančios degalinės, turinčios zonÄ krovininių automobilių parkavimui, apÅ¡viestÄ ir stebimÄ vaizdo kameromis (Å¡ios aplinkybės nereikalauja papildomo įrodinėjimo, kadangi jų neginčija ieÅ¡kovė, jos minimos ieÅ¡kovės pateiktoje Tyrimo ataskaitoje ir t. t.). IeÅ¡kovė įvykio aplinkybėms nustatyti pasinaudojusi nepriklausomų siurvejerių paslaugomis, turėjo visas galimybes nustatyti, ar netoliese buvo saugomų aikÅ¡telių ir ar vežėjas galėjo jas pasirinkti stovėjimui.

Atsakovė pabrėžė, kad didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai, kvalifikuotinas tik tokiose situacijose, kuriose vežėjo veiksmai iÅ¡ tiesų yra sÄ moningi ir artimi tyčiai, o Å¡iuo atveju nėra pagrindo taip teigti. Taip pat nurodė, kad 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2018 m. liepos 8 d., o ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį atsakovė UAB „RENVYT“ praÅ¡o taikyti ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti.

Taip pat nurodė, kad taikyti prailgintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra pagrindo, nenustačius kvalifikuotos atsakovių kaltės formos.

10. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad buvo apdraudęs UAB „RENVYT“ vežėjų kelių transportu civilinę atsakomybę, draudimo laikotarpis nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., draudimo sutartis sudaryta pagal Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 038.1 (toliau – Taisyklės). Trečiasis asmuo 2017 m. birželio 7 d. įvykį pripažino nedraudžiamuoju pagal Taisyklių Specialiųjų sÄ lygų 4.1.17. punktÄ , kuriame nurodyta, kad draudikas netenkina pretenzijų, kai krovinys pagrobiamas draudėjo transporto priemonei stovint nesaugomoje aikÅ¡telėje.

Saugoma aikÅ¡telė – aptverta (uždara), tamsiu paros metu apÅ¡viesta teritorija su kontroliuojamu transporto priemonių įvažiavimu ir iÅ¡važiavimu, kontroliuojamu fizinių asmenų įėjimu ir išėjimu, kurioje esančios transporto priemonės (jose esantys kroviniai), aikÅ¡telės personalo saugomi visÄ parÄ . Nepaisant to, kad trečiasis asmuo įvykį pripažino nedraudžiamuoju, trečiasis asmuo laiko, jog ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė neįrodė, kad apskritai turi reikalavimo teisę į atsakoves, nes ieÅ¡kovės kartu su ieÅ¡kiniu pateikta subrogacijos forma nepagrindžia reikalavimo teisės įgijimo.

Papildomai nurodė, jog CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, tačiau kompensacija negali bÅ«ti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 ir 3 dalys).

SDR kursas krovinio priėmimo vežti metu (2017 m. birželio mėnesį) buvo 1 SDR=0,811 Eur, krovinio svoris buvo 1 100 kg, todėl krovinio vertė yra 7 431,19 Eur (0,811x8,33x1100). Dėl to ieškovės ieškinys dėl 52 000 Eur išmokėtos kompensacijos priteisimo iš atsakovių yra akivaizdžiai nepagrįstas.

11. IeÅ¡kovė teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų, tačiau praÅ¡ymo turinį teismas įvertino kaip dublikÄ . Å iame praÅ¡yme (dublike) ieÅ¡kovė papildomai nurodė, kad Krovinio vertė apskaičiuota pagal tai, kiek pirkėja „Depolt“, UAB apmokėjo už jų įsigijimÄ bei pateikė tai pagrindžiančiÄ sÄ skaitÄ . Taip pat ieÅ¡kovė pateikė 2017 m. birželio 1 d. draudimo polisÄ , kuris pagrindžia, kad Krovinys buvo apdraustas, bei kitÄ , tačiau tos pačios datos kaip ir pirminė subrogacijos forma, t. y. 2017 m. rugsėjo 19 d. subrogacijos formÄ , kuriÄ pasirašė „Depolt“, UAB.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad First A/S yra First Marine A/S trumpinys bei dėl apsirikimo buvo įvelta klaida teisinio atstovavimo sutartyje nurodant buveinės paÅ¡to kodÄ . IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovės UAB „DSV Transport“ argumentu, jog ji teikė ekspedijavimo paslaugas, nes į atsakovę kreiptasi bÅ«tent dėl Krovinio pervežimo, nes tokių įrodymų byloje nėra. Vien todėl, kad CMR važtaraÅ¡tyje vežėja nurodyta UAB „RENVYT“ nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė UAB „DSV Transport“ nėra vežėja.

Vertinant tai, ar buvo kitų aikštelių, kuriose galėjo sustoti UAB „RENVYT“ vairuotojas, ieškovė nurodė, jog nepriklausomų siurvejerių ataskaitoje nurodoma, jog netoli sustojimo vietos buvo dvi saugomos stovėjimo aikštelės – už 59 min. ir 1 val. kelio, o remiantis kitais duomenimis, buvo ir daugiau saugomų aikštelių, kurių viena tik už 40 min. kelio, taip pat pabrėžė tai, kad vairuotojas sustojo poilsiui tik po 2 val. važiavimo. Ieškovės vertinimu, stovėjimo aikštelė pasirinkta dėl lokacijos patogumo, tačiau nesiekiant apsaugoti Krovinį, ieškovei kyla abejonės ir dėl to, kaip vairuotojas negalėjo pastebėti vagystės, nes tokiai vagystei prireiktų daugiau nei valandos, kol visas Krovinys būtų iškrautas.

IeÅ¡kovė nesutiko ir su ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimu, nes ieÅ¡kovės vertinimu, nebuvo susitarta dėl Krovinio pristatymo termino, todėl terminas pradedamas skaičiuoti Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imtÄ jÄ dienÄ po to, kai vežėjas priėmė krovinį, neįskaitant pirmosios termino dienos, tai atitinkamai ieÅ¡kinio senaties terminas sueina tik 2018 m. rugpjūčio 6 d. IeÅ¡kovė papildomai nurodė ir tai, kad „Depolt“, UAB į atsakovę UAB „DSV Transport“ dėl prarasto krovinio kreipėsi nedelsiant, t. y. 2017 m. birželio 8 d. atsakovei buvo pateikta pretenzija, todėl atsakovės nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė elgėsi pasyviai.

Be kita ko, ieÅ¡kovės praÅ¡yme (dublike) nurodoma, jog neteikia papildomų įrodymų dėl įmonės grupių sÄ sajumo, kadangi vien byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė teisėtai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ â€žDepolt“, UAB ir perėmė reikalavimo teisę į atsakovus.

12. Atsakovė UAB „RENVYT“ pateikė triplikÄ , kuriame papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovė net neketina pateikti įrodymų, kurie pagrįstų „Depolt“, UAB sÄ sajas su juridiniais asmenimis, kurie nurodomi kaip apdraustieji ieÅ¡kovės pateiktame draudimo polise. Tai rodo, kad „Depolt“, UAB ir Dangaard Electronics A/S sÄ sajas patvirtinančiais dokumentais ieÅ¡kovė nedisponuoja, ir patvirtina tai, kad ieÅ¡kovė nepakankamai aiÅ¡kinosi bendrovės „Depolt“, UAB statusÄ ir sÄ sajas su draudimo polisu bei neįsitikino savo pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Taip pat atsakovė teigė, kad byloje aptariama siunta buvo gabenama marÅ¡rutu PrancÅ«zija – Lietuva, todėl Å¡is vežimas akivaizdžiai nepateko į draudimo poliso galiojimo teritorijÄ , nes jame nurodoma, kad apdraustos siuntos, kurios gabenamos iÅ¡ Danijos ir į DanijÄ . Žaidimų konsolės yra kompiuteriams prilyginamas pramoginis įrenginys, kuris nėra taip pat nurodytas kaip draudžiama prekė draudimo polise, tačiau į tai ieÅ¡kovė neatsižvelgė. Dar daugiau, draudimo poliso skyriuje „Draudimo planas“ nurodyta, kad siuntos pagal polisÄ pristatomos „apdraustomis transporto priemonėmis“, o draudėjas „įsipareigoja praneÅ¡ti apie visas siuntas“, tačiau byloje nėra nei draudėjo praneÅ¡imo apie „Depolt“, UAB siuntÄ , nei duomenų, kad atsakovės UAB „RENVYT“ transporto priemonė bÅ«tų apdrausta pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ draudimo polisÄ .

Ieškovė neturėjo pagrindo perimti „Depolt“, UAB reikalavimo teisės ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. mokėjimas buvo atliktas kaip draudimo kompensacija, ji neabejotinai laikytina ex gratia mokėjimu.

13. Atsakovė įvertinusi ieÅ¡kovės pateiktÄ 2017 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymÄ UAB „Depolt“, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo ne draudimo iÅ¡mokÄ , o mokėjimÄ pagal susitarimÄ â€žSettlement, A. P.“. IeÅ¡kovė nėra pateikusi Å¡io mokėjimo pavedimo vertimo, tačiau verčiant šį žodį iÅ¡ anglų kalbos, „Settlement“ reiÅ¡kia „atsiskaitymas“, o ne draudimo iÅ¡moka („insurance payment“ ir pan.), ir Å¡is atsiskaitymas yra skirtas A.

P.. Tai patvirtina mokėjimo paskirties apraÅ¡ymas, suformuluotas pačios ieÅ¡kovės. Be to, pateiktas mokėjimo pavedimas rodo, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. sumokėta 49 312,41 Eur suma, o ne 52 000 Eur, kuriÄ praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovė. Taip pat pabrėžia, kad „Depolt“, UAB pasiraÅ¡yta subrogacijos forma atsirado byloje po to, kai atsakovai atsiliepimuose į ieÅ¡kinį iÅ¡sakė pozicijÄ dėl Dangaard Electronics A/S pasiraÅ¡ytos subrogacijos formos. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo ataskaitoje buvo nurodyta, jog „Depolt“, UAB prekes buvo pardavusi įmonei „Click“, todėl darytina iÅ¡vada, kad net „Depolt“, UAB neturėjo reikalavimo teisės į atsakovus, kuriÄ galimai perleido ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė dar kartÄ pabrėžė, kad ji ir Depolt“, UAB nebuvo sudariusi jokio susitarimo, todėl susitarimas tarp atsakovių, nėra taikomas ir ieÅ¡kovei.

14. Atsakovė UAB „DSV Transport“ pateikė triplikÄ , kuriame papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovės pateikti dokumentai neįrodo, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų apdraudusi Krovinį, bÅ«tų iÅ¡mokėjusi kompensacijÄ , „Depolt“, UAB bÅ«tų perleidusi reikalavimo teisę į atsakoves, taip pat to, kad bendrovės Fleggaard Holding A/S, „Depolt“, UAB ir Dangaard Electronics A/S bÅ«tų susijusios, o tai pripažįsta ir pati ieÅ¡kovė, kuri nurodo, kad daugiau dokumentų į bylÄ neteiks.

Atsakovė taip pat įvardina ieÅ¡kovės pateikto draudimo poliso trÅ«kumus, kuriuos nurodė ir atsakovė UAB „DSV Transport“ bei atkreipia dėmesį į mokėjimo pavedimo neatitikimÄ praÅ¡omai priteisti sumai ir pavedimo paskirtį. Taip pat nurodo, kad mokėjimo data yra 2017 m. rugsėjo 27 d., o subrogacijos forma pasiraÅ¡yta 2017 m. rugsėjo 19 d. Atsako paaiÅ¡kino, kad jÄ ir „Depolt“, UAB sieja ilgalaikiai komerciniai santykiai r ieÅ¡kovė puikiai žinojo, jog atsakovė teikia ekspedijavimo paslaugas, kurios nurodomos ir iÅ¡raÅ¡omose sÄ skaitose už suteiktas paslaugas (pateikia pavyzdžių).

Atsakovė nurodė, kad vežimo sutartis laikoma sudaryta trečiojo asmens naudai tik tada, kai krovinio siuntėjas sudaro sutartį su vežėju, nurodydamas pristatyti krovinį gavėjui. Ginčo atveju vežimo santykyje tiesiogiai dalyvavo pati „Depolt“, UAB. Nesutikdamas su tuo, jog Krovinio terminas nebuvo nustatytas, atsakovė nurodo, kad 2017 m. birželio 8 d. „Depolt“, UAB pateikė pretenzijÄ ieÅ¡kovei, nes nesulaukė Krovinio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

16. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieÅ¡kovės pateikti dokumentai neįrodo, jog ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę. IeÅ¡kovė pateikė transporto draudimo polisÄ , pagal kurio Bendras draudimo sÄ lygas, draudėjas yra Fleggaard Holding A/S. Kiti apdraustieji pagal Draudimo polisÄ yra dukterinės Fleggaard Holding A/S bendrovės, kuriose akcijos nuosavybės dalis yra 50 ir daugiau procentų, t. y. Fleggaardshop.dk ir Dangaard Electronics A/S su jos dukterinėmis bendrovėmis, pvz. anksčiau Skandinavian Mobile Solutions A/S (SMS) vadinta bendrovė. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡Ä â€žDepolt“, UAB akcininkas yra Vokietijos Federacinės Respublikos juridinis asmuo Fleggaardshop.dk Einkauf Gmbh. Teismas konstatavo, kad nei į draudėjo, nei į kitų apdraustųjų apimtį „Depolt“, UAB nepatenka, nes nėra dukterinė bendrovės Fleggaard Holding A/S bendrovė.

17. Teismas taip pat nustatė, kad pagal draudimo polisÄ draudiminė apsauga yra taikoma siuntoms, kurios pristatomos „<...> Å¡iuo polisu apdrausta transporto priemone <...>“, tačiau nei pateiktas draudimo polisas, nei kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog atsakovei UAB „RENVYT“ priklausanti transporto priemonė, kuria buvo gabenamas Krovinys, buvo apdrausta pagal nurodytÄ draudimo polisÄ . Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal draudimo polisÄ , draudimo galiojimo zona apima „iÅ¡ kitų pasaulio Å¡alių į DanijÄ ir iÅ¡ Danijos į kitas pasaulio Å¡alis“ gabenamoms siuntoms. Kadangi ginčo atveju Krovinys buvo gabenamas marÅ¡rutu PrancÅ«zija – Vilnius, teismo vertinimu, draudimo poliso apsauga Kroviniui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti taikoma. VisÄ tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad pateiktas draudimo polisas nepatvirtina, jog ieÅ¡kovė buvo ginčo Krovinio draudikas ir kad turėjo pagrindÄ â€žDepolt“, UAB naudai mokėti kompensacijÄ .

18. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktÄ 2017 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymÄ bei jame nurodytÄ sumÄ (49 312,41 Eur), paskirtį „SETTLEMENT, (duomenys neskelbtini)“, padarė iÅ¡vadÄ , kad mokėjimo nurodymu yra atliktas 49 312,41 Eur dydžio ieÅ¡kovės mokėjimas „Depolt“, UAB naudai ne pagal draudimo polisÄ , o pagal individualų susitarimÄ dėl fizinio asmens A. P.. Sumų skirtumas nepatvirtina, jog mokėjimo nurodymo pagrindu ieÅ¡kovės atliktas mokėjimas „Depolt“, UAB naudai susijęs su iÅ¡mokėta kompensacija už prarastÄ Krovinį. Be kita ko, teismas atsižvelgė į tai, kad mokėjimo nurodymu atlikto mokėjimo data yra 2017 m. rugsėjo 27 d., o subrogacijos formos, kurios pagrindu ieÅ¡kovė neva įgijo reikalavimÄ Ä¯ atsakoves, data yra 2017 m. rugsėjo 19 d., nors pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, jog subrogacijos forma buvo pasiraÅ¡yta po kompensacijos sumokėjimo, o ne prieÅ¡ kompensacijos sumokėjimÄ .

19. Vertindamas byloje pateiktÄ 2017 m. rugsėjo 19 d. subrogacijos formÄ , kuriÄ pasirašė Dangaard Electronics A/S, teismas sprendė, kad ji neįrodo, jog „Depolt“, UAB bÅ«tų perleidusi ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakoves, kadangi byloje nėra įrodyta kokiu pagrindu subrogacijos formÄ yra pasiraÅ¡iusi bendrovė Dangaard Electronics A/S, o pirminiu reikalavimo turėtoju yra nurodyta bendrovė Fleggaard Holding A/S. IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridėtos įvykio vertinimo atskaitos, matyti, kad nei bendrovė Dangaard Electronics A/S, nei bendrovė Fleggaard Holding A/S Krovinio gabenimo metu nuosavybės teisės į Krovinį neturėjo, nebuvo nei Krovinio siuntėjas, nei gavėjas. Tai įvertinęs teismas sprendė, kad bendrovės, neturėdamos net ir formalios reikalavimo teisės į atsakoves, Dangaard Electronics A/S ir Fleggaard Holding A/S Å¡ios teisės jokiais pagrindais negalėjo perleisti ir ieÅ¡kovei.

20. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys atmetamas ir tuo pagrindu, kad subrogacijos pagrindu reikalavimo teisę perėmusi ieÅ¡kovė negali remtis aplinkybe, kad faktinė vežėja atsakovė UAB „RENVYT“ nesilaikė griežtų reikalavimų automobilio sustojimo vietos parinkimui. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, kadangi 2017 m. birželio 2 d. „Depolt“, UAB elektroniniu laiÅ¡ku kreipėsi į atsakovę UAB „DSV Transport“ dėl Krovinio pervežimo marÅ¡rutu PrancÅ«zija – Vilnius, o pateikdama praÅ¡ymÄ â€žDepolt“, UAB nurodė atsakovei UAB „DSV Transport“ tik tai, jog Krovinį sudaro 4 atitinkamo dydžio paletės, kurių bendras svoris yra 1 100 kg.

Pirkėja „Depolt“, UAB nenurodė atsakovei koks yra Krovinio turinys, taip pat nepateikė jokių specialių reikalavimų Krovinio vežimui, jo saugojimui vežimo metu, todėl specialios sÄ lygos dėl aikÅ¡telės saugomos profesionalių saugotojų visÄ parÄ arba aptvertos ir apÅ¡viestos mokamos transporto priemonių aikÅ¡telėse pasirinkimo nebuvo „Depolt“, UAB ir atsakovės UAB „DSV Transport“ sutartinis įsipareigojimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, reiÅ¡kia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas jÄ sudariusiems asmenims ir, iÅ¡skyrus įstatyme įtvirtintas iÅ¡imtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims, todėl draudėjas bei draudimo iÅ¡mokos gavėja „Depolt“, UAB neturėjo teisės reikalauti ieÅ¡kovės nurodytų automobilio su kroviniu saugojimo įsipareigojimų laikymosi pagal Vežimo instrukcijas.

21. Kadangi teismas nenustatė, jog atsakovių veiksmai buvo tyčiniai arba prilyginami tyčiniams, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės reikalavimui yra taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kaip tai numato CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis. Krovinys į Vilnių turėjo bÅ«ti pristatytas 2017 m. birželio 9 d., tačiau vagystės metu visas Krovinys buvo prarastas. Teismas laikė, kad senaties terminas ieÅ¡kiniui vežėjų (atsakovių) atžvilgiu pareikÅ¡ti prasidėjo 2017 m. liepos 9 d., o paskutinė diena ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti buvo 2018 m. liepos 9 d., Kadangi ieÅ¡kinys buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 5 d., teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė praleido senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti ir tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kiniui atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 22. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė First Marine A/S praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus dėl apeliantės reikalavimo teisės. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pateiktas draudimo polisas nepatvirtina, jog apeliantė buvo Krovinio draudikas ir kad subrogacijos forma neįrodo, jog „Depolt“, UAB bÅ«tų perleidusi reikalavimo teisę.

Draudimo polise yra nurodyta, kad apdraustieji yra Fleggaard Holding A/S bendrovės, kurių akcijos nuosavybės dalis yra 50 ir daugiau procentų. Draudimo santykius tarp apeliantės ir „Depolt“, UAB reguliuoja Danijos Karalystės teisė, todėl nėra pagrindo abejoti dėl draudimo išmokos mokėjimo pagrindo. Dėl prarasto krovinio „Depolt“, UAB patyrė 52 000 Eur nuostolius, kuriuos atlygino ieškovė, o pavedimo sumos nesutampa (pervesta 49 312,41 Eur), nes buvo išskaityta frančizė, numatyta draudimo polise.

Tuo atveju, jei teismas nepripažintų, kad įvyko draudiminis įvykis, tai „Depolt“, UAB, pasiraÅ¡ydama subrogacijos formÄ , perleido apeliantei reikalavimo teisę į atsakovus. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad subrogacijos forma pasiraÅ¡yta po draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, nors byloje esantys įrodymai tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigia, nors iÅ¡ esmės „Depolt“, UAB reikalavimo teisę perleisti galėjo bet kuriuo momentu. Be to, teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog pavedimas padarytas pagal individualų susitarimÄ su A.

P., kas taip pat reiÅ¡kia, jog teismas pasisakė dėl asmenų, kurie nėra įtraukti į nagrinėjamÄ bylÄ â€“ A. P. ir „Depolt“, UAB. 22.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino atsakovų pareigas saugant Krovinį vykdant Krovinio pervežimo paslaugÄ . Pervežimo instrukcijoje nurodyti UAB „RENVYT“ įsipareigojimai yra taikomi ir Å¡ioje byloje. Krovinio pervežimo tarptautiniais marÅ¡rutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai, todėl Å¡ios sutarties Å¡alys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas.

Apeliantė gali remtis Pervežimo instrukcija, nes Å¡iÄ teisę perėmė iÅ¡ Krovinio savininko „Depolt“, UAB. Kadangi teismas neiÅ¡skyrė atsakovų kaltės, laikytina, jog palaiko apeliantės pozicijÄ , jog UAB „DSV Transport“ yra pirmasis vežėjas, o ne ekspeditorius. UAB „RENVYT“ nesilaikė Pervežimo instrukcijų, nes aikÅ¡telė nesaugoma, neaptverta ir nėra mokama, todėl vairuotojo veiksmai vertintini kaip didelis nerÅ«pestingumas CMR konvencijos 29 straipsnio prasme.

Net ir netaikant Pervežimo instrukcijų, atsakovių veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiniams veiksmams, o teismas nepasisakė dėl atsakovių bendrosios pareigos atlikti visus įmanomus veiksmus siekiant apsaugoti Krovinį. Byloje esantys vairuotojo paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad vairuotojas turėjo pakankamai laiko, kad nuvažiuotų į aukÅ¡tesnio saugumo standartus atitinkančiÄ aikÅ¡telę (vienos valandos atstumu buvo net trys saugesnės aikÅ¡telės). 22.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime priėmė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo.

Ieškinio senatis šioje byloje yra treji metai, nes CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Net ir nekonstatavus tyčinių veiksmų, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pristatymo data 2017 m. birželio 9 d. yra nustatyta tik Pervežimo instrukcijoje, kuri, kaip teismas nurodė, nesukelia teisių ir pareigų apeliantei.

Pati apeliantė nenurodė jokių pristatymo terminų atsakovei UAB „DSV Transport“. Tuo atveju, kai dėl termino nėra sutarta, taikomas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies b punktas, kuriame nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imtÄ jÄ dienÄ po to, kai vežėjas priėmė krovinį. Å iuo atveju krovinys buvo priimtas 2017 m. birželio 6 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti 2017 m. rugpjūčio 6 d. 22.4. Nors pirmosios instancijos teismas nesprendė reikalavimo priteisti palÅ«kanas, tačiau tenkinus apeliacinį skundÄ , priteistinos ir palÅ«kanos.

„Depolt“, UAB pretenzijÄ atsakovei UAB „DSV Transport“ pateikė nedelsiant, t. y. 2017 m. birželio 8 d. Remiantis kasacinio teismo praktika, vienerių metų terminas tarp pretenzijos ir kreipimosi į teismÄ , nesudaro pagrindo nepriteisti palÅ«kanų.

23. Atsakovė UAB „DSV Transport“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 23.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė turinti reikalavimo teisę į atsakoves. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė įrodymų, kad „Depolt“, UAB patektų į draudimo polisu apdraustųjų tarpÄ , t. y., kad bÅ«tų Fleggaard Holding A/S bendrovės dukterinė bendrovė, o byloje esantis Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad „Depolt“, UAB akcininke yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruota bendrovė Feggaardshops.dk Einkauf GmbH.

Taip pat, pagal pateiktÄ draudimo polisÄ yra polisu apdrausta transporto priemonė, tačiau UAB „RENVYT“ priklausanti transporto priemonė nebuvo drausta minėtu polisu. Taip pat draudimo polise nurodoma draudimo zona – iÅ¡ kitų pasaulio Å¡alių į DanijÄ ir iÅ¡ Danijos į kitas pasaulio Å¡alis. Å iuo atveju Krovinys buvo vežamas iÅ¡ PrancÅ«zijos į Vilnių. Dar daugiau, apeliantė, suvokdama, kad neturi reikalavimo teisės, nurodo, jog draudimo santykius tarp ieÅ¡kovės ir „Depolt“, UAB reguliuoja Danijos Karalystės teisė.

Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu tvirtai laikėsi pozicijos, jog yra iÅ¡mokėjusi 52 000 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , pateikė pavedimo kopijÄ , tačiau atsakovėms nurodžius, jog suma, nurodyta pavedime, neatitinka ieÅ¡kovės nurodomos sumos, iÅ¡kėlė versijÄ , jog buvo atlikta franÅ¡izės iÅ¡skaita. Konstatuodamas, kad mokėjimas yra susijęs tik su „Depolt“, UAB ir A. P., teismas nepasisakė dėl Å¡ių asmenų teisių ir pareigų, o tiesiog konstatavo, kad mokėjimo nurodymas nepagrindžia, jog „Depolt“, UAB gavo draudimo iÅ¡mokÄ .

Mokėjimo atlikimo data yra 2019 m. rugsėjo 27 d., o subrogacijos forma pasiraÅ¡yta 2017 m. rugsėjo 19 d., tačiau pirmosios instancijos teisme teigusi, kad pirmiausia buvo atliktas mokėjimas, ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo prieÅ¡ingai. Be to, pirmÄ jÄ byloje pateiktÄ subrogacijos formÄ buvo pasiraÅ¡iusi Dangaard Electronics A/S, kuri nurodoma pirmine reikalavimo turėtoja. Bylos eigoje buvo pateikta kita subrogacijos forma, t. y. jau „Depolt“, UAB vardu ir ieÅ¡kovės atstovas pripažino, kad ji buvo sudaryta civilinės bylos nagrinėjimo tikslu.

Pabrėžia, kad siurvejerių tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad vagystės metu „Depolt“, UAB prekes buvo pardavusi bendrovei „Click“, tai reiÅ¡kia, kad Depolt nebuvo Krovinio savininkė ir negalėjo perleisti reikalavimo teisės į atsakovus. 23.2. Teismas pagrįstai nenustatė solidariosios atsakovės „DSV Transport“ atsakomybės dėl Krovinio praradimo. Teismo sprendime nėra konstatuota, kad atsakovė UAB „DSV Transport“ veikė kaip vežėjas, o ne ekspeditorius, todėl apeliantė nepagrįstai daro tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Visuma įrodymų patvirtina, kad ieÅ¡kovei žinoma, jog UAB „DSV Transport“ teikia ekspedijavimo paslaugas, taip pat CMR važtaraÅ¡tyje vežėju nurodyta atsakovė UAB „RENVYT“. 23.3. Teismas pagrįstai nenustatė atsakovės UAB „DSV Transport“ kvalifikuotos kaltės formos dėl Krovinio praradimo, kaip pagrindo, taikyti neribotÄ atsakomybę už Krovinio praradimÄ . Atsakovė UAB „DSV Transport“, kaip ekspeditorė, nėra apskritai atsakinga už krovinio praradimÄ , o pervežimo instrukcijai yra taikomas sutarties uždarumo principas.

Reikalavimų kaip vežti Krovinį, pati „Depolt“, UAB nenustatė. Krovinio vežimo sutartis yra laikytina sudaryta trečiojo asmens naudai ne visada, o tik tada, kai krovinio siuntėjas (pardavėjas) sudaro sutartį su vežėju, nurodydamas šiam pristatyti krovinį gavėjui (pirkėjui). Ginčo atveju vežimo santykyje dalyvavo pats krovinio pirkėjas, betarpiškai sudarydamas krovinio ekspedijavimo sutartį su atsakove UAB „DSV Transport“, kurios pagrindu UAB „DSV Transport“ susitarė su atsakove UAB „RENVYT“ dėl krovinio pervežimo. 23.4.

Teismas turėjo pagrindÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovė neturi pagrindo remtis aplinkybe, jog atsakovų veiksmai buvo tyčiniai arba prilyginami tyčiniams, todėl taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Nors apeliantė teigia, jog nebuvo susitarta dėl krovinio pristatymo termino, tačiau tai paneigia byloje esantys įrodymai – pačios „Depolt“, UAB 2017 m. birželio 8 d. siųsta pretenzija. „Depolt“, UAB laukė krovinio 2017 m. birželio 9 d. 23.5.

IeÅ¡kovės pasyvumas, delsimas pareikÅ¡ti reikalavimus ir Å¡ių reikalavimų pareiÅ¡kimas praėjus daugiau nei 1 metai laiko nuo Krovinio praradimo, kartu reikalaujant palÅ«kanų priteisimo už visÄ laikotarpį, nėra pagrįstas. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje.

24. Atsakovė UAB „RENVYT“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 24.1. Apeliacinis skundas paremtas tik deklaratyviais, nekonkrečiais teiginiais. Apeliantė nepateikė konkrečių argumentų, kurie paneigtų teismo iÅ¡vadas tiek dėl apdraustojo statuso, poliso galiojimo teritorijos, apdraustos transporto priemonės. Be to, apeliantė iÅ¡ esmės ginčija tik tai, jog mokėjimas nebuvo ex gratia, todėl tik tai turėtų bÅ«ti nagrinėtinu klausimu apeliacinės instancijos teisme. 24.2.

Ieškovė nurodo, kad draudimo santykius tarp ieškovės ir „Depolt“, UAB reguliuoja Danijos Karalystės teisė, tačiau nepateikė jokios informacijos, kuo nagrinėjamu atveju skiriasi Lietuvoje taikytina teisė. Byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė taip pat neteikė jokių įrodymų, nereiškė prašymų, susijusių su užsienio teisės turinio įrodinėjimu. 24.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas rėmėsi šioje byloje neaktualia kasacinio teismo praktika.

Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, ar kaltininkas privalo atlyginti draudimo iÅ¡mokÄ draudikui, kai sugadintas turtas nebuvo draudimo objektu, kas visiÅ¡kai atitinka nagrinėjamÄ situacijÄ . 24.4. Lieka nesuprantama, kodėl draudikas reikalauja atlyginti 52 000 Eur nuostolius, jei apeliaciniame skunde nurodoma, jog draudimo iÅ¡moka sudarė 49 312,41 Eur, atskaičius franÅ¡izę. 24.5. Subrogacijos formos turėtų bÅ«ti laikomos patvirtinimu dėl draudimo iÅ¡mokos, tačiau ne savarankiÅ¡ku reikalavimo teisės perleidimo pagrindu.

Ant ieÅ¡kovo blanko spausdintas tekstas leidžia matyti, kad ieÅ¡kovei tokių standartinių formų gavimas yra įprasta praktika draudimo iÅ¡mokų mokėjimo atvejais. Be to, ieÅ¡kovė pati sau prieÅ¡tarauja teigdama, kad ji iÅ¡mokÄ gavo 2017 m. rugsėjo 27 d., tačiau subrogacijos forma pasiraÅ¡yta 2017 m. rugsėjo 19 d. Taip pat svarbu tai, kad byloje ieÅ¡kovė pateikė dvi subrogacijos formas – vienÄ , kurioje pasirašė Dangaard Electronics A/S, o kitÄ â€“ „Depolt“, UAB. Abejose formose gavėju yra nurodomas Fleggaard Holding A/S, kuris jokio ryÅ¡io su krovinio pirkimu–pardavimu neturi. 24.6.

Vien tai, kad teismas aptarė faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas pasisakė dėl asmenų, kurie neįtraukti į nagrinėjamÄ bylÄ , t. y. konstatavo tik tai, kas nurodyta pavedimo paskirtyje. 24.7. IeÅ¡kovė pati sau prieÅ¡tarauja, kai vienu atveju teigia, kad jai yra taikomos Vežimo instrukcijos, o kitu atveju, kai nori pagrįsti tai, jog nebuvo nustatytas pristatymo terminas, ji teigia, kad Vežimo instrukcijoms bÅ«dingas sutarties uždarumo principas, todėl yra netaikytinas. IeÅ¡kovei vežimo instrukcijos netaikytinos bÅ«tent dėl uždarumo principo, ieÅ¡kovė dabar negali reikalauti to, ko nereikalavo iÅ¡ vežėjo (dėl aikÅ¡telės pasirinkimo). 24.8.

Remiantis teismų praktika, didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai, kvalifikuotinas tik tokiose situacijose, kuriose vežėjo veiksmai iÅ¡ tiesų yra sÄ moningi ir artimi tyčiai, turi bÅ«ti konstatuoti objektyvieji ar subjektyvieji tyčiai prilyginamo neatsargumo kriterijai, taip pat svarbu nustatyti ne patį pažeidimo faktÄ , bet ir jo esmingumÄ , įtakÄ didesnei žalos padarymo rizikai konkrečiu nagrinėjamu atveju. Taip pat negalima iÅ¡ vežėjo reikalauti to, kas neįmanoma, pavyzdžiui rinktis saugomÄ aikÅ¡telę, kai aplinkui tokių nėra.

Nagrinėjamu atveju vežėjui iki saugomos aikštelės būtų tekę važiuoti 50–110 km ir to pakako, kad teismas konstatuotų, jog tinkamesnių aikštelių aplinkui nebuvo. Taip pat teismų praktikoje nėra atvejų, kai transporto priemonės laikymas aikštelėje prie degalinės, buvo įvertintas kaip tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas. Ieškovės pateikti „IRU Transpark“ duomenys nėra sudaryti būtent tuo metu, kai atsakovė vežė Krovinį, taip pat galimų artimiausių aikštelių netyrė, neapžiūrėjo ir siurvejeriai. 24.9.

Atsakovei UAB „RENVYT“ nei ieÅ¡kovė, nei „Depolt“, UAB pretenzijos niekada nebuvo pateikusi, vienintelė UAB „DSV Transport“ gavo pretenzijÄ . Be to, ieÅ¡kovo iÅ¡mokėta suma neapėmė palÅ«kanų dalies, todėl priteisus ieÅ¡kovei palÅ«kanas, ji nepagrįstai praturtėtų. Taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismÄ , todėl bÅ«tų nesÄ Å¾ininga priteisti palÅ«kanas, kai atsakovė UAB „RENVYT“ net negavo ikiteisminės pretenzijos.

25. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 25.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nei į draudėjo, nei į kitų apdraustųjų apimtį „Depolt“, UAB nepatenka, nes nėra dukterinė bendrovės Fleggaard Holding A/S bendrovė. TokiÄ iÅ¡vadÄ paneigiančių įrodymų, ieÅ¡kovė nepateikė. Draudikas draudėjų reikalavimo teises perima ne reikalavimo perleidimo, o draudimo iÅ¡mokos pagrindu ir ne bet kokia, o tik laikantis draudimo sutarties sÄ lygų, iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka draudimui suteikia reikalavimo teisę į atsakingus asmenis. 25.2.

Nėra aiÅ¡ku dėl kokių byloje nedalyvavusio asmens A. P. materialiųjų teisių ir pareigų pasisakė teismas, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas. 25.3. Nors trečiasis asmuo įvykį pripažino nedraudžiamuoju, tačiau sutinka, kad Vežimo instrukcijomis ieÅ¡kovė neturi teisės remtis, nes ji sudaryta tik tarp atsakovių ir tokiai sutarčiai taikomas sutarties uždarumo principas. 25.4. IeÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kinio senaties terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 9 d. ir baigėsi 2018 m. liepos 9 d., nors ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 3 d.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisės 27. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui Å¡io patirtÄ Å¾alÄ (iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ ), pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu Å¡is apsidraudęs – iÅ¡ jo draudiko.

Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibÅ«dinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi. BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

28. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 21, 22, 23, 26, 27 punktais, 98 straipsnio 3 dalies 1 punktu, draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo iÅ¡moka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba iÅ¡mokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia iÅ¡mokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltÄ asmenį. Vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ . Turi bÅ«ti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

29. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė draudimo iÅ¡mokos, sumokėtos nukentėjusiam asmeniui „Depolt“, UAB pagrįstumÄ ir nustatė, kad nebuvo teisinio pagrindo draudikei mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovė neturi formalios reikalavimo teisės į atsakoves UAB „DSV Transport“ ir UAB „RENVYT“. Apeliantė, nesutikdama su teismo iÅ¡vada, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisės. Draudimo polise yra nurodyta, kad apdraustieji yra Fleggaard Holding A/S bendrovės, kurių akcijos nuosavybės dalis yra 50 ir daugiau procentų, o tai apeliantės teigimu, patvirtina, kad ieÅ¡kovei buvo teisinis pagrindas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pirkėjai „Depolt“, UAB, kuri taip pat patenka į Draudimo polisu apdraustųjų ratÄ .

30. Apdraustasis yra draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktas draudėjo Fleggaard Holding A/S 2017 m. birželio 1 d. pasiraÅ¡ytas draudimo polisas, kurio bendrosiose sÄ lygose prie kitų apdraustųjų nurodyta: „Dukterinės Fleggaard Holding A/S bendrovės, kuriose akcijos nuosavybės dalis yra 50 ir daugiau procentų. T. y. Fleggaardshop.dk ir Dangaard Electronics su jos dukterinėmis bendrovėmis, pvz. anksčiau Scandinavian Mobile Solutions A/S (SMS) vadinta bendrovė“. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, kad vienintelis „Depolt“, UAB akcininkas yra Vokietijos Federacinės Respublikos juridinis asmuo Fleggaardshop.dkEinkauf Gmbh. Byloje nėra duomenų, kad „Depolt“, UAB akcininkas juridinis asmuo Fleggaardshop.dkEinkauf Gmbh bÅ«tų susijęs su draudėju Fleggaard Holding A/S ar jos dukterinėmis bendrovėmis (CPK 178 straipsnis).

31. Pabrėžtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas, o CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju atsakovės, atsikirsdamos į ieÅ¡kovės reikalavimÄ , aiÅ¡kiai nurodė, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nepatvirtina reikalavimo teisės egzistavimo, todėl ieÅ¡kovė, siekdama atsikirsti į tokius argumentus, privalėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų, kad „Depolt“, UAB yra susijusi su Fleggaard Holding A/S, dėl ko patenka į apdraustųjų pagal Draudimo polisÄ tarpÄ .

Tačiau, ieÅ¡kovė, pateikdama 2018 m. lapkričio 26 d. praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų, praÅ¡ymo 2 lapo iÅ¡naÅ¡oje nurodė, kad „IeÅ¡kovas, siekdamas nedidinti bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų bei vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, neteikia papildomų įrodymų dėl įmonės grupės sÄ sajumo, kadangi vien byloje esantys įrodymai patvirtina, kad IeÅ¡kovai teisėtai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ Depolt ir perėmė reikalavimo teisę į Atsakovus. Pavyzdžiui, draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas, subrogacijos laiÅ¡ko pasiraÅ¡ymas.“.

IeÅ¡kovė tik deklaratyviai nurodo, kad tarp „Depolt“, UAB ir Fleggaard Holding A/S bendrovių yra sÄ saja, tačiau vengia pateikti tokius įrodymus, nurodydama, jog neva tai užvilkins bylos nagrinėjimÄ . Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, jog turi reikalavimo teisę, tačiau taip pat nedetalizuoja sÄ sajos tarp „Depolt“, UAB ir Fleggaard Holding A/S, o tik deklaratyviai nurodo, kad nėra abejonės dėl Å¡ių bendrovių sÄ sajos.

32. Dar daugiau, apeliaciniame skunde nurodoma, jog draudimo santykius tarp apeliantės ir „Depolt“, UAB reguliuoja Danijos Karalystės teisė, todėl nėra pagrindo abejoti dėl draudimo išmokos mokėjimo pagrindo. Pažymėtina, kad užsienio teisė civiliniams santykiams taikoma tada, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.10 straipsnio 1 dalis). CK 1.12 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kuriais atvejais teismui tenka pareiga aiškinti užsienio teisę bei jos turinį nustatyti pačiam (lot. ex officio), o kuriais su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus turi pateikti bylos šalys.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiÅ¡kina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio). Jeigu užsienio teisės taikymÄ numato Å¡alių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiÅ¡kinimÄ , jos taikymo praktikÄ ir doktrinÄ atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo Å¡alis, kuri remiasi užsienio teise. Å alies praÅ¡ymu teismas gali padėti jai surinkti informacijÄ apie taikytinÄ užsienio teisę.

Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir CPK 808 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).

33. Apeliantė, teigdama, kad Danijos Karalystės įstatymai leido mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , privalėjo pateikti įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės (Danijos Karalystės) normų turiniu, tačiau įrodymų nepateikė. Apeliantė tik lakoniÅ¡kai nurodo, kad ji nebÅ«tų mokėjusi draudimo iÅ¡mokos, jei tai nebÅ«tų priklausę pagal Draudimo polisÄ . Vien tokiais apeliantės argumentais remiantis, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad draudimo iÅ¡moka „Depolt“, UAB buvo iÅ¡mokėta esant teisiniam pagrindui.

Apeliantės teiginiai, kad byloje pateikta 2017 m. rugsėjo 19 d. subrogacijos forma vertintina kaip įrodymas, kuris pagrindžia draudimo iÅ¡mokos mokėjimo teisėtumÄ , yra nepagrįsti, kadangi nėra įrodyta, kokiu pagrindu pasiraÅ¡yta subrogacijos forma, t. y. teismas privalo nustatyti tai, ar įvykis patenka į draudimo sutarties sÄ lygas, ko pasekmė – pasiraÅ¡yta subrogacijos forma. Pažymėtina, kad pati ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog subrogacijos forma yra pasiraÅ¡oma tada, kai iÅ¡mokama draudimo iÅ¡moka, todėl bÅ«tent Å¡iuo atveju subrogacijos formos pildymas vertintinas kaip procedÅ«rinis elementas, patvirtinantis, kad draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta, tačiau subrogacijos forma nepatvirtina fakto, ar draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta pagal Draudimo polise nustatytas sÄ lygas, t. y. ar iÅ¡moka nebuvo ex gratia – galimai ieÅ¡kovei neįvertinus draudimo sutartimi prisiimamos rizikos.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje buvo pateiktos dvi skirtingos subrogacijos formos (pirminė byloje pateikta subrogacijos forma pasiraÅ¡yta Dangaard Electronics A/S, o į tai atsakovei atkreipus dėmesį, byloje buvo pateikta kita, tačiau tos pačios dienos subrogacijos forma, kuriÄ jau pasirašė „Depolt“, UAB), kurios buvo užpildytos 2017 m. rugsėjo 19 d. – dar prieÅ¡ draudimo iÅ¡mokos mokėjimÄ , kuris, kaip teigia ieÅ¡kovė, įvyko 2017 m. rugsėjo 27 d., todėl subrogacijos formos įrodomoji reikÅ¡mė nagrinėjamu klausimu apskritai kelia abejonių (CPK 185 straipsnis).

34. Ä®vertinus byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos – „Depolt“, UAB nebuvo apdrausta Draudimo polisu, dėl ko draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta nesant teisiniam pagrindui, todėl ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodytu subrogacijos pagrindu neįgijo reikalavimo teisės į atsakoves ir to, teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka, kad ieÅ¡kovės subrogacijos pagrindu pareikÅ¡tas reikalavimas atsakovėms bÅ«tų atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų 35. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Ä®gyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principÄ , įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų – A. P. ir „Depolt“, UAB – teisių ir pareigų, nes teismas sprendime konstatavo, jog 2017 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymo paskirtyje žodžiai „Settlement, A. P.“ reiÅ¡kia, jog buvo atliktas mokėjimas pagal individualų susitarimÄ su A. P..

36. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams.

Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

37. Vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinį, konstatuotina, jog bylÄ nagrinėjęs teismas, analizuodamas bylos duomenis ir darydamas faktines iÅ¡vadas, nesprendė dėl byloje nedalyvavusių asmenų A. P. ir „Depolt“, UAB teisių ir pareigų sukÅ«rimo, pakeitimo ar panaikinimo, nepadarė iÅ¡vadų, kurios turėtų įtakos Å¡ių asmenų teisinei padėčiai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl 2017 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymo įrodomosios reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, t. y. teismas konstatavo, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymu yra atliktas 49 312,41 Eur dydžio ieÅ¡kovės mokėjimas „Depolt“, UAB naudai ne pagal Draudimo polisÄ , kadangi mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodytas kitas asmuo (A.

P.) ir žodis „settlement“ (liet. susitarimas). Skundžiamu sprendimu nėra nustatytos ar modifikuotos nei A. P., nei „Depolt“, UAB materialiosios teisės ir pareigos, t. y. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme nėra nuspręsta dėl šių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, vadinasi, neegzistuoja apeliantų nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 38. Teisėjų kolegija, pritardama ginčijamame sprendime nurodytiems pirmosios instancijos teismo motyvams, plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kuriais su tokiais teismo sprendimo motyvais nesutinkama.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės į atsakovus, taip pat teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kitų apeliacinio skundo argumentų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Dėl procesinės bylos baigties 39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme 40.

Teisėjų kolegijai atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

41. Atsakovės pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – atsakovė UAB „RENVYT“ patyrė 786,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovė UAB „DSV Transport“ – 1 696,31 Eur. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , apimtį ir rekomenduojamus tokio pobÅ«džio užmokesčio dydžius (Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija)), atsakovei UAB „RENVYT“ iš ieškovės priteistinos 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovė patyrė apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei UAB „DSV Transport“ iš ieškovės priteistina 1 696,31 Eur suma. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RENVYT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovės First Marine A/S, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 786,50 Eur (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 50 euro ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DSV Transport“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovės First Marine A/S, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 696,31 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurų ir 31 euro ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjai Marius Bajoras Antanas Rudzinskas Egidija Tamošiūnienė