2023-05-17 Nr. AB-10137-3-61-3-00199-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-15-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00199-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-205-821/2022 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas įpareigoti Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, TPNC, Centras) per 10 dienų išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas per Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – ir VATIS) pateikė 2020 m. lapkričio 26 d. prašymą Nr. 2020-11-26/41910-PD dalyvauti viešame konkurse į Centro direktoriaus pavaduotojo pareigas (toliau – ir Konkursas). Dėl neaiškių aplinkybių 2020 m. gruodžio 4 d. grąžindamas šį prašymą patikslinimui, VATIS pažymėjo, kad direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme specialiuosiuose reikalavimuose 3.2 punkte nurodyta: „turėti ne mažiau kaip vienerių metų vadovaujamo darbo patirtį“, bei paprašė pareiškėjo pateikti tai įrodančius dokumentus iki 2020 m. gruodžio 7 d., 12 val.

2.2. Pareiškėjui 2020 m. gruodžio 4 d. patikslinus prašymą ir pateikus prašomus dokumentus, 2020 m. gruodžio 8 d. VATIS dar kartą grąžino prašymą patikslinimui, paprašė iki 2020 m. gruodžio 9 d., 10 val. atsiųsti pretendento į Centro direktoriaus pavaduotojo pareigybę viešųjų ir privačių interesų deklaraciją ir dokumentą, įrodantį ne mažesnę kaip 1 metų vadovaujamo darbo patirtį, kadangi iš pareiškėjo atsiųstų dokumentų matyti, kad įkurta advokatų kontora, o kiek laiko ta veikla buvo vykdoma, kokias funkcijas pareiškėjas atliko, nematyti.

2.3. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 8 d. antrą kartą patikslino prašymą, pateikė ir papildomai prašomus dokumentus, tačiau VATIS 2020 m. gruodžio 10 d. raštu informavo, kad pareiškėjas neatitinka reikalavimų, nes nepateikė dokumentų, įrodančių vadovaujamojo darbo patirį.

2.4. Pareiškėjas, siekdamas išvengti teisminio ginčo, 2020 m. gruodžio 10 d. kreipėsi su prašymu į Centrą, prašydamas: nustatyti Centro darbuotoją, kas tikrino ir vertino jo konkursui pateiktus dokumentus; atlikti to darbuotojo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą ir už piktnaudžiavimą bei šiurkštų tarnybinį nusižengimą jam skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų; jeigu tikrino ir vertino darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, su juo nutraukti darbo sutartį; dar kartą išsamiai peržiūrėti konkursui visus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir leisti jam dalyvauti konkurse; neleidus, iki ginčo išsprendimo teisme, prašė šį konkursą atšaukti. Centras pareiškėjo prašymą tą pačią dieną persiuntė pagal kompetenciją išnagrinėti ir atsakyti Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui (toliau – ir NBFC), pareiškėjas nei iš Centro, nei iš NBFC iki šiol nėra gavęs jokio atsakymo.

2.5. Pareiškėjas teigė, kad Centras pareiškėjo prašymą visa apimtimi išnagrinėti ir jam atsakyti NBFC persiuntė neteisėtai, nes pagal jo prašyme keliamų klausimų turinį bei nurodytą sisteminį teisinį reguliavimą atsakymą turėjo rengti būtent Centras, kuris dėl trūkstamos informacijos turėjo kreiptis į NBFC tarnybinės pagalbos. Tai, kad atsakymą pareiškėjui turėjo rengti Centras, patvirtina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3, 12 straipsniai, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 29 ir 35 punktai, Centro direktorius 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. G-1-28 patvirtino Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Centre tvarkos aprašo (toliau – ir TPNC aprašas) 31 punktas.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“ nuo 2019 m. gruodžio 2 d. TPNC personalo administravimo funkcijas centralizuotai atlieka NBFC. Personalo administravimo funkcijų vykdymą reglamentuoja Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 (toliau – ir Aprašas). Aprašo II skyriuje reglamentuojamas funkcijų, susijusių su konkursų į pareigas organizavimu, atlikimas.

4.2. Organizuodamas konkursus TPNC pareigybėms užimti, Centras vadovaujasi Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašu ir Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu (toliau – ir Konkursų aprašas), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496. Vadovaujantis Konkursų aprašo 3.2 papunkčiu, TPNC priėmė sprendimą organizuoti konkursą laisvai TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigybei užimti. Vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, Centras 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė NBFC prašymą Nr. R3-534 paskelbti konkursą per VATIS. Vadovaujantis Aprašo II skyriaus nuostatomis, konkurso organizavimo funkcijas vykdė ir pretendentus vertino Centras.

4.3. Pareiškėjo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą, registruotą Nr. Rl-1204, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, Centras 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. R3-568 persiuntė nagrinėti NBFC, papildomai informuojant pareiškėją, nes Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, TPNC nuostatai Centrui nesuteikia teisės atlikti pareiškėjo kreipimesi išdėstytų faktinių aplinkybių tyrimo ir vertinti NBFC darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų ar priimtų sprendimų. Atsakovas, be kita ko, pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1827-426/2021, kurioje pareiškėjas skundžia Centro darbuotojų veiksmus ir priimtus sprendimus dėl dalyvavimo aptartame konkurse, o TPNC šioje byloje yra suinteresuotas asmuo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, jog TPNC priėmė sprendimą organizuoti konkursą laisvai Centro direktoriaus pavaduotojo pareigybei užimti, todėl 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė NBFC prašymą Nr. R3-534 paskelbti konkursą per VATIS. Vadovaujantis Aprašo II skyriaus nuostatomis, konkurso organizavimo funkcijas vykdė ir pretendentus vertino Centras. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą Nr. 2020-11-26/41910-PD dalyvauti viešame konkurse į TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigas, tačiau VATIS 2020 m. gruodžio 10 d. raštu informavo, kad pareiškėjas neatitinka reikalavimų, nes nepateikė dokumentų, įrodančių vadovaujamojo darbo patirties. Pareiškėjas su 2020 m. gruodžio 10 d. prašymu kreipėsi į TPNC ir prašė: nustatyti darbuotoją, kas tikrino ir vertino jo konkursui pateiktus dokumentus; atlikti to darbuotojo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą ir už piktnaudžiavimą bei šiurkštų tarnybinį nusižengimą jam skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų; jeigu tikrino ir vertino darbuotojas dirbantis pagal darbo sutartį, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, su juo nutraukti darbo sutartį; dar kartą išsamiai peržiūrėti konkursui visus jo pateiktus dokumentus ir leisti jam dalyvauti konkurse; neleidus, iki ginčo išsprendimo teisme, prašė šį konkursą atšaukti. TPNC, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą, registruotą Nr. Rl-1204, 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. R3-568 persiuntė nagrinėti NBFC ir papildomai informavo pareiškėją.

7. Teismas padarė išvadą, kad viešą konkursą laisvoms TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti organizavo NBFC pagal TPNC prašymą, su pareiškėju per VATIS susirašinėjo, prašė pateikti papildomus įrodymus NBFC darbuotojas, kuris 2020 m. gruodžio 10 d. raštu per VATIS informavo pareiškėją, kad jis neatitinka reikalavimų, nes nepateikė dokumentų, įrodančių vadovaujamojo darbo patirties. Teismo vertinimu, TPNC, kaip viešojo administravimo subjektas, pagal kompetenciją negalėjo spręsti prašyme išdėstytų klausimų dėl konkurso organizavimo bei priimti sprendimo, todėl pagrįstai 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. R3-568 persiuntė prašymą nagrinėti NBFC, ir apie šį veiksmą informavo pareiškėją, nes Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, TPNC nuostatai įstaigai nesuteikia teisės atlikti pareiškėjo prašyme išdėstytų faktinių aplinkybių tyrimo ir vertinti NBFC darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų ar priimtų sprendimų.

8. Teismas pažymėjo, kad visi pareiškėjo kelti klausimai dėl minėto konkurso, jo procedūrų, taip pat ir tai, ar pareiškėjas turi vadovaujamo darbo patirties, kas vertino jo pateiktus dokumentus, bus nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-1827-426/2021, kurioje pareiškėjas skundžia NBFC darbuotojų veiksmus, priimtus sprendimus dėl dalyvavimo aptartame konkurse.

9. Teismas konstatavo, kad konkursą į TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigas organizavo ir sprendimus, tiesiogiai lėmusius pareiškėjo padėtį, priėmė NBFC, o Centras neorganizavo konkurso į TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigas, nes pretendentų dokumentai buvo priimami ir vertinami VATIS, todėl Centras neturėjo galimybės susipažinti su pretendentų dokumentais ir jų niekaip nevertino

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Centrą per 10 dienų išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą, bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo jo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų – ir išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

11. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

11.1. Pareiškėjas pažymėjo šioje byloje neginčijantis jokių NBFC darbuotojų veiksmų ir / ar priimtų sprendimų dėl dalyvavimo aptartame konkurse, bet prašė TPNC išnagrinėti jo prašymą ir pateikti jam bet kokį atsakymą.

11.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė / nevertino pareiškėjo prašymo turinio, todėl netinkamai nustatė faktines aplinkybes, ir šiam ginčui netinkamai taikė VAĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostatas ir prašymų nagrinėjimo teisinį reguliavimą, padarė ir netinkamas išvadas bei nukrypo ir nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, dėl ko ginčijamas teismo sprendimas naikintinas. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pagal kompetenciją TPNC negalėjo spręsti prašyme išdėstytų klausimų ir pagrįstai persiuntė prašymą nagrinėti NBFC, nes, pareiškėjo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju jį išnagrinėti ir pateikti pareiškėjui bet kokį atsakymą privalėjo TPNC, nes tai yra įtvirtinta VAĮ 3 straipsnio 1 punkte ir teismų praktikoje.

11.3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-1827-426/2021 ir nagrinėjamos bylos skundo dalykas ir pagrindas skiriasi iš esmės, nes nurodomoje byloje pareiškėjas ginčija ne TPNC vilkinimą atlikti veiksmus, o NBFC 2020 m. gruodžio 10 d. priimtą sprendimą bei kelia ir kitus reikalavimus.

11.4. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad TPNC pagal kompetenciją negalėjo spręsti prašyme išdėstytų klausimų ir pagrįstai pareiškėjo prašymą persiuntė nagrinėti NBFC, prieštarauja tokio prašymo nagrinėjimui nustatytam teisiniam reguliavimui. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Konkursų aprašo 3 punktą, sprendimą skelbti konkursą priima įmonės, įstaigos vadovas, kai skelbiamas konkursas kitoms konkursinių pareigybių sąraše nustatytoms pareigybėms, o pagal Konkurso aprašo 6.5 punktą, dėl pretendento atitikties konkurso skelbime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams ir dėl pateiktų dokumentų patikslinimo ar papildymo sprendimą priima Aprašo 3 punkte nurodytas sprendimą skelbti konkursą priėmęs asmuo, taigi minėtus veiksmus vykdė Centras, ir tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad TPNC konkurso neorganizavo, ar pretendentų dokumentai buvo priimami ir vertinami VATIS, o TPNC neturėjo galimybės susipažinti su pretendentų dokumentais ir jų niekaip nevertino. Be to, Centras, neturėdamas reikiamos informacijos, galėjo kreiptis į NBFC tarnybinės pagalbos.

11.5. Pareiškėjas pažymėjo, kad NBFC, atsakydamas Centrui dėl persiųsto pareiškėjo prašymo nagrinėjimo, pateikė Centrui 2020 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. S-5482, kuriame nurodė, kad J. K. informacijos neteiks, nes, atsižvelgus į vykdomas funkcijas, NBFC negali visa apimtimi atsakyti į pareiškėjo pateikiamus klausimus, todėl, pareiškėjo nuomone, atsakymą pareiškėjui turėjo pateikti Centras. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skunde nurodyto teisinio reguliavimo, todėl netinkamai taikė VAĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostatas bei padarė netinkamas išvadas, kad TPNC pagal kompetenciją negalėjo spręsti prašyme išdėstytų klausimų.

11.6. Pagal teisės aktų nuostatas NBFC atlieka Centro buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijas. Pagal Aprašo ir Konkursų aprašo nuostatas, NBFC, centralizuotai atlikdamas personalo administravimo funkcijas pagal jam numatytus įgaliojimus (funkcijas), įvertina ir priima sprendimus (pretendentams leisti ar neleisti dalyvauti konkurse) bei nustato reikalavimus ir terminą pretendentui prašymą patikslinti ne savo nuožiūra, o išimtinai tik pagal Įstaigos vadovo (nagrinėjamu atveju TPNC direktoriaus) jau priimtus sprendimus dėl pareiškėjo (ne) atitikimo konkurso skelbime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, kaip ir dėl pateiktų dokumentų patikslinimo ar papildymo, be to, NBFC nėra įgaliotas nagrinėti ir priimti sprendimo dėl konkurso atšaukimo. Pareiškėjo prašymą – dar kartą išsamiai peržiūrėti konkursui visus jo pateiktus dokumentus ir leisti jam dalyvauti konkurse turėjo pateikti būtent TPNC, kaip ir atsakymą dėl konkurso atšaukimo, nes tokia teisė yra suteikta tik Centrui. Be kita ko, pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius ir padarė nepagrįstas išvadas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

12. Atsakovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei TPNC atsiliepimo argumentus, tinkamai vertino bylos medžiagą, joje esančius įrodymus ir aplinkybes, ginčo teisinius santykius bei konstatavo, kad TPNC pagal kompetenciją negalėjo spręsti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 10 d. prašyme išdėstytų klausimų dėl konkurso organizavimo bei priimti sprendimo, todėl pagrįstai persiuntė minėtą prašymą nagrinėti NBFC. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, jog TPNC neturėjo galimybės susipažinti su pretendentų dokumentais ir jų vertinti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir įpareigoti TPNC išnagrinėti pareiškėjo prašymo. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-9077-1159/2022 ir Nr. e2-13992-1171/2022, kuriose pareiškėjas taip pat skundžia TPNC ir NBFC darbuotojų veiksmus ir jų priimtus sprendimus, susijusius su pareiškėjo dalyvavimu aptartame konkurse TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigybei užimti.

IV. 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus, išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. laikėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas.

15. Byloje nustatyta, kad Centras 2020 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą NBFC skelbti konkursą į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, ir šį konkursą, pagal Aprašo nuostatas, organizavo NBFC, kuris, be kita ko, vertino, ar pretendentai atitinka konkurso skelbime nurodytus kvalifikacinius reikalavimus; kilus abejonių dėl pretendento atitikties kvalifikaciniams reikalavimams, prašė pretendento (pareiškėjo), kad šis pateiktų kvalifikaciją patikslinančio (-ų) ar patvirtinančio (-ų) dokumento (-ų) kopiją (-as).

16. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, kokia įstaiga turėtų teikti informaciją apie konkursų valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose organizavimą ir vykdymą tuo atveju, kai konkursus pagal valstybės ir savivaldybių įstaigų prašymus skelbia, organizuoja ir vykdo NBFC.

17. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą Centrui, teigdamas, kad jis atitinka keliamus reikalavimus pretendentams į Centro direktoriaus pavaduotojo pareigas, bei prašė: nustatyti Centro darbuotoją, kas tikrino ir vertino jo konkursui pateiktus dokumentus, atlikti to darbuotojo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą ir už piktnaudžiavimą bei šiurkštų tarnybinį nusižengimą jam skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų; jeigu tikrino ir vertino darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, su juo nutraukti darbo sutartį; dar kartą išsamiai peržiūrėti konkursui visus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir leisti jam dalyvauti konkurse; neleidus, iki ginčo išsprendimo teisme, prašė šį konkursą atšaukti. Atsakovas 2020 m. gruodžio 10 d. šį pareiškėjo prašymą persiuntė nagrinėti NBFC, kaip kompetentingai institucijai. Pažymėtina, jog pareiškėjas iš esmės neginčijo, jog atsakovas TPNC negalėjo atsakyti į pareiškėjo prašymo 1–3 reikalavimus, tačiau, pareiškėjo teigimu, Centras turėjo pateikti jam atsakymus į prašymo 4–5 reikalavimus.

18. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje taikė VAĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, ir persiuntė jo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą NBFC, pažymėjo, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9077-1l59/2022 (proceso Nr. 3-61-3-00187-2021-4) pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovams NBFC ir TPNC dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo, kurioje pareiškėjas, be kita ko, prašė: įpareigoti NBFC per 10 dienų išnagrinėti J. K. 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą; priteisti solidariai iš atsakovų NBFC ir TPNC ieškovui 4 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9077-1l59/2022 ieškovo J. K. ieškinį ir jame išdėstytus reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad į ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašyme išdėstytus prašymus / klausimus turėjo atsakyti NBFC, todėl TPNC pagrįstai ieškovui į jo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą atsakė tos pačios 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. R3-568 „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, persiųsdamas ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą atsakovui NBFC pagal kompetenciją nagrinėti ir ieškovui atsakyti, o apie nagrinėjimo rezultatus informuoti ir TPNC. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad TPNC atsakymą ieškovui pateikė, o už galutinį atsakymą nuo šio momento tapo atsakingas NBFC. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad į ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą, kuris nors ir nebuvo pasirašytas teisės aktų nustatyta tvarka, buvo atsakyta tris kartus:

1) atsakovo TPNC 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. R3-568 „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“;

2) atsakovo NBFC 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. S-926 „Dėl skundo“;

3) atsakovo NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S-5482 (buvo adresuotas TPNC) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, kuris buvo įteiktas ieškovui kartu su 2021 m. vasario 10 d. atsiliepimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad jog ieškovui iš esmės yra žinomi visi atsakymai į jo prašymo reikalavimus (dėl 1 prašymo reikalavimo atsakyta tiek NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. S-5482, tiek 2021 m. sausio 21 d. rašte Nr. S-926; dėl 2 ir 3 prašymo reikalavimų ieškovui nėra konkrečiai atsakyta teismo paminėtuose atsakovo NBFC raštuose, tačiau, kadangi atsakovai TPNC ir NBFC savo raštuose teigia, kad viską atliko tinkamai, tai laikytina savaime suprantamu faktu, kad atsakymas yra neigiamas, t. y. nepradėti tarnybinio patikrinimo, nes nėra tam pagrindo; dėl 4 ir 5 prašymo reikalavimų atsakyta NBFC 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. S-926, o atsakovų veiksmų ir sprendimų teisėtumas dėl to, kad ieškovui nebuvo leista dalyvauti konkurse, bus patikrintas civilinėje byloje Nr. e2-13992-1171/2022 (prieš tai buvusios administracinės bylos Nr. eI3-1827-426/2021)).

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-2315-861/2022 pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovams NBFC ir TPNC dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo, 2022 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovo apeliacinį skundą atmetė.

20. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-9077-1l59/2022 buvo reiškiamas iš esmės analogiškas reikalavimas (įpareigoti per 10 dienų išnagrinėti J. K. 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą), tik šis reikalavimas buvo reiškiamas kitam atsakovui – NBFC (TPNC nurodomoje byloje taip pat dalyvavo kaip atsakovas), todėl faktai, nustatyti šioje byloje, iš naujo nenustatinėti.

21. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje byloje neįrodinėtinomis aplinkybėmis, nustatytomis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimu, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad viešą konkursą laisvoms TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti organizavo NBFC pagal TPNC prašymą, su pareiškėju per VATIS susirašinėjo, prašė pateikti papildomus įrodymus ir juos vertino NBFC darbuotojas, todėl TPNC pagal kompetenciją negalėjo spręsti prašyme išdėstytų klausimų dėl Konkurso organizavimo bei pateikti atsakymo pareiškėjui. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-9077-1l59/2022 yra konstatuota, jog į J. K. 2020 m. gruodžio 10 d. prašyme išdėstytus prašymus / klausimus turėjo atsakyti NBFC, ir tai buvo padaryta pateikiant atsakovui Centro 2020 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. R3-568, taip pat NBFC 2021 m. sausio 21 d. raštą Nr. S-926 ir NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. S-5482, taigi, pareiškėjo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymas jau yra išnagrinėtas. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Centrą per 10 dienų išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą yra nepagrįstas.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog visi pareiškėjo kelti klausimai dėl Konkurso, jo procedūrų, taip pat ir tai, kas vertino jo pateiktus dokumentus, bus nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-1827-426/2021 (perdavus bylą nagrinėti pagal teismingumą, šios civilinės bylos Nr. e2-13992-1171/2022), kurioje pareiškėjas skundžia NBFC darbuotojų priimtus sprendimus dėl dalyvavimo Konkurse, nes pasikeitusi faktinė padėtis (iškelta kita administracinė byla pagal kitus pagrindus ir dalyką) neturi jokios reikšmės šios bylos išsprendimui ir nekeičia nagrinėjamos bylos dalyko dėl vilkinimo ir teismo vykdomos viešojo administravimo subjektų kontrolės apimties. Nagrinėjamoje byloje buvo keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui atsakymą į jo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą, t. y. taip pat ir atsakyti, kas tikrino ir vertino pareiškėjo Konkursui pateiktus dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Konkursui pateiktų dokumentų vertinimo teisėtumas, kuris nebuvo ginčijamas nagrinėjamoje byloje, bus įvertintas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-1827-426/2021 (perdavus bylą nagrinėti pagal teismingumą, šios civilinės bylos Nr. e2-13992-1171/2022), ir tai nėra traktuojama kaip skunde pareiškėjo reikštų reikalavimų pakeitimas ar bylos nagrinėjimo ribų susiaurinimas.

23. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat negalėjo būti tenkinamas.

V. 24. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismas 2023 m. vasario 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. vasario 14 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumui pašalinti – sumokėti 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-205-821/2022.

26. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais bei administracinę bylą perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

27. Pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė vadovaudamasis nustatytais faktais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9077-1l59/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2315-861/2022 pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo.

28. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-9077-1l59/2022 nustatė, kad į ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašyme išdėstytus prašymus / klausimus turėjo atsakyti NBFC, ginčas nėra kilęs iš viešojo administravimo, NBFC nėra viešojo administravimo subjektas, todėl kilusiam ginčui spręsti viešojo administravimo teisės normos netaikytinos. Taip pat nustatė, kad TPNC yra viešojo administravimo subjektas. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-2315-861/2022 dėl šių nustatytų faktų nepasisakė, o tai, kad į ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą buvo atsakyta, darė išvadą iš TPNC 2020 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. R3-568 „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, NBFC 2021 m. sausio 21 d. rašto Nr. S-926 „Dėl skundo“ ir NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. S-5482 (buvo adresuotas TPNC) „Dėl J. K. prašymo persiuntimo“, kuriame NBFC nurodo, kad J. K. informacijos neteiks, nes atsižvelgus į vykdomas funkcijas NBFC negali visa apimtimi atsakyti į pareiškėjo pateikiamus klausimus.

29. Civilinėje byloje netaikant viešojo administravimo teisės normų buvo nagrinėjamas ginčas tik dėl atsakovo ne viešojo administravimo subjekto NBFC atsakymo ar ne atsakymo į ieškovo 2020 m. gruodžio 10 d. prašyme išdėstytus prašymus, išvados dėl atsakymo ieškovui padarytos tik iš NBFC raštų, ir visiškai nevertinta, ar atsakymas atitinka nustatyto viešojo administravimo teisinio reguliavimo imperatyvius reikalavimus ir dėl jo taikymo suformuotą administracinių teismų praktiką.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-9077-1l59/2022 buvo reiškiamas iš esmės analogiškas reikalavimas (įpareigoti per 10 dienų išnagrinėti J. K. 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą), tik šis reikalavimas buvo reiškiamas kitam atsakovui – NBFC (TPNC nurodomoje byloje taip pat dalyvavo kaip atsakovas), todėl faktai, nustatyti šioje byloje, iš naujo nenustatinėtini.

31. Nurodytoje civilinėje byloje skiriasi bylos šalys, ieškovo reikalavimas buvo reiškiamas kitam atsakovui ne viešojo administravimo subjektui NBFC, o ginčas buvo išnagrinėtas netaikant viešojo administravimo imperatyvių teisinio reguliavimo reikalavimų (teisės normų), tuo tarpu šioje administracinėje byloje yra skundžiamas viešojo administravimo subjekto (TPNC) vilkinimas, kuriam taikytinos būtent viešąjį administravimą reglamentuojančios teisės normos (materialiosios teisės normos) ir dėl jų taikymo suformuota administracinių teismų praktika. Pagal viešojo administravimo imperatyvų teisinį reguliavimą šiuo konkrečiu atveju TPNC pareiškėjo prašymą privalėjo išnagrinėti ir jam atsakyti ar priimti ir pateikti administracinį sprendimą (pateikti bet kokį atsakymą) būtent atitinkantį ir VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 10 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalies reikalavimus.

32. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje ieškinio šalys skiriasi iš esmės ir pagal teisinį statusą (ne viešojo administravimo subjektas ir viešojo administravimo subjektas), o ginčas išnagrinėtas ne pagal viešojo administravimo teisinį reguliavimą ir jo taikymo suformuotą administracinių teismų praktiką (skiriasi ir ieškinio bei skundo pagrindai), todėl apeliacinės instancijos teismas administracinėje byloje nepagrįstai netaikė šiuo konkrečiu atveju privalomo viešojo administravimo teisinio reguliavimo (materialiosios teisės normų), o netaikydamas nepagrįstai laikė ir neįrodinėtinais nustatytais faktais nurodytoje civilinėje byloje, nukrypo nuo nurodytos suformuotos administracinių teismų praktikos ir dėl to neteisingai išsprendė bylą.

33. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo jo netenkinti.

34. Atsakovas nurodo, jog nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje, kadangi tais pačiais šiame prašyme keliamais klausimais yra pasisakę teismai visose bylose, iškeltose pagal pareiškėjo ieškinius ir pareiškimus / skundus, visose yra įsiteisėję teismų sprendimai, be to, iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenų matyti, kad pareiškėjas teikė kasacinius skundus, bet jie nebuvo priimti. Visuose pareiškėjo keltuose ginčuose teismų sprendimais yra aiškiai pasisakyta, kad teisės aktais NBFC yra pavesta personalo administravimo funkcija, t. y. visos funkcijos, susijusios su pareigybių, į kurias priimama konkurso būdu, konkurso organizavimu (konkurso paskelbimas, visų prašymų ir pridedamų dokumentų priėmimas, susipažinimas su jais, dokumentų vertinimas ir jų atitikties reikalavimams, keliamiems kandidatui, vertinimas, pranešimų apie nustatytas neatitiktis parengimas ir pateikimas pretendentui ta pačia forma, kokia gauti dokumentai, pretendentų pateiktų skundų dėl NBFC nustatytų neatitikčių nagrinėjimas) yra NBFC kompetencijoje. Todėl TPNC neturi kompetencijos teikti atsakymus kitos įstaigos, t. y. NBFC vardu ar komentuoti jų priimtus sprendimus dėl pareiškėjo vertintų dokumentų neatitikties keliamiems reikalavimams, kadangi TPNC dokumentų nebuvo gavusi, nebuvo susipažinusi, nebuvo, ir nėra kompetentinga pateikti atsakymą neturėdama duomenų. Be to, TPNC nėra numatyta teisė kištis į NBFC organizuoto konkurso pretendentų dokumentinės atrankos vertinimo procesą bei vertinti jų priimtus sprendimus dėl pretendento atitikties keliamiems reikalavimams.

35. Atsakovas pažymėjo, jog TPNC konkurso neorganizavo. TPNC vadovui nėra pavaldūs ar atskaitingi NBFC vadovas ir darbuotojai, todėl visus pareiškėjo išvardintus veiksmus galėjo atlikti

tik NBFC vadovas, nes NBFC yra savarankiškas juridinis asmuo, nepavaldus TPNC. Kadangi atsakymo pateikimas į klausimus, kuriuos kėlė pareiškėjas, buvo ne TPNC kompetencijoje, todėl skundas buvo persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją NBFC. Taigi kaip matyti, yra skundžiami NBFC veiksmai, skundžiami dėl priimtų sprendimų dėl pareiškėjo dalyvavimo konkurse, TPNC pozicija yra visose bylose vienoda, kad negali veikti NBFC vardu ir atsakyti už jai suteiktus įgaliojimus, veiksmus bei priimtus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 36. Pareiškėjas siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-205-821/2022 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintus pagrindus.

37. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

38. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija (anglų kalba – appeal in disguise), pažeidusi teisinį tikrumą ir asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). EŽTT išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr. EŽTT sprendimus bylose Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99); kt.).

39. Nukrypimai nuo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr. EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03)). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04)).

40. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

41. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

42. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

43. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-153/2009; 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010 ir kt.).

44. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016).

45. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad dėl viešojo administravimo imperatyvų teisinį reguliavimą šiuo konkrečiu atveju TPNC pareiškėjo prašymą privalėjo išnagrinėti ir jam atsakyti ar priimti bei pateikti administracinį sprendimą atitinkantį VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 10 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalies reikalavimus. Civilinėje byloje ieškinio šalys skiriasi iš esmės ir pagal teisinį statusą, o ginčas išnagrinėtas ne pagal viešojo administravimo teisinį reguliavimą ir jo taikymo suformuotą administracinių teismų praktiką (skiriasi ir ieškinio bei skundo pagrindai), todėl apeliacinės instancijos teismas administracinėje byloje nepagrįstai netaikė šiuo konkrečiu atveju privalomo viešojo administravimo teisinio reguliavimo (materialiosios teisės normų), o netaikydamas nepagrįstai laikė ir neįrodinėtinais nustatytais faktais nurodytoje civilinėje byloje. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas iš esmės prašymą grindžia ta aplinkybe, kad teismas rėmėsi faktais, nustatytais civilinėje byloje.

46. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-9077-1l59/2022 buvo reiškiamas iš esmės analogiškas reikalavimas (įpareigoti per 10 dienų išnagrinėti J. K. 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą), tik šis reikalavimas buvo reiškiamas kitam atsakovui – NBFC (TPNC nurodomoje byloje taip pat dalyvavo kaip atsakovas), todėl faktai, nustatyti šioje byloje, iš naujo nenustatinėti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje neįrodinėtinomis aplinkybėmis, nustatytomis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimu, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad viešą konkursą laisvoms TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti organizavo NBFC pagal TPNC prašymą, su pareiškėju per VATIS susirašinėjo, prašė pateikti papildomus įrodymus ir juos vertino NBFC darbuotojas, todėl TPNC pagal kompetenciją negalėjo spręsti prašyme išdėstytų klausimų dėl Konkurso organizavimo bei pateikti atsakymo pareiškėjui. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog įsiteisėjusiame Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-9077-1l59/2022 yra konstatuota, jog į J. K. 2020 m. gruodžio 10 d. prašyme išdėstytus prašymus / klausimus turėjo atsakyti NBFC, ir tai buvo padaryta pateikiant atsakovui Centro 2020 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. R3-568, kaip pat NBFC 2021 m. sausio 21 d. raštą Nr. S-926 ir NBFC 2020 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. S-5482, taigi, pareiškėjo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymas jau buvo išnagrinėtas.

47. Iš prašymo atnaujinti procesą matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kuriais nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Šiuo atveju iš esmės analogiškus argumentus dėl ko turėtų būti atnaujinamas procesas administracinėje byloje pareiškėjas nurodė apeliaciniame skunde, kuriuo skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo argumentai nesuponuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Pažymėtina, kad pareiškėjas proceso atnaujinimą išnagrinėtoje administracinėje byloje iš esmės sieja su procesinių teisės normų pažeidimu. ABTĮ 154 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

48. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

49. Vadovaujantis ABTĮ 160 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010; 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-52-146/2016).

50. Pareiškėjas prašyme administracinių teismų praktikos išsiskyrimą sieja su situacija, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos ir nepagrįstai netaikė šiuo konkrečiu atveju privalomo viešojo administravimo teisinio reguliavimo.

51. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo prašymai viešojo administravimo subjekto turi būti nagrinėjami kiekvienas individualiai pagal konkretaus prašymo dalyką ir pagrindus ir nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje eA-799-575/2021, 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-438/2016. Dėl teisės gauti atsakymą įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-651-624/2018, 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-497-143/2016. Pareiškėjas taip pat nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-76-821/2022, 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-53- 629/2022.

52. Administracinėje byloje Nr. eA-799-575/2021 ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 23 d. rašto Nr. A63-175/19(3.2.1-EM4) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundus. Teismas vertino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse administraciniam aktui keliamų motyvavimo, aiškumo ir išsamumo reikalavimų. Administracinėse bylose Nr. eAS-655-438/2016 ir Nr. eAS-651-624/2018 spręstas skundo priėmimo klausimas. Administracinėje byloje Nr. A-497-143/2016 ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų dėl pareiškėjo 2014 m. liepos 8 d. kreipimosi į atsakovą (skundo) ir šio skundo 2014 m. rugpjūčio 11 d. patikslinimo tinkamumo VAĮ nuostatų taikymo prasme. Šioje administracinėje byloje ginčas susijęs, be kita ko, su skundo patikslinimu. Administracinėje byloje Nr. eP-76-821/2022 atnaujintas procesas dėl netinkamo Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo taikymo. Administracinėje byloje Nr. P-53-629/2022 atnaujintas procesas dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 3R-1128(2.14.) „Dėl Vilniaus lopšelio-darželio „Gudrutis“ tikrinimo“ atitikimo VAĮ 10 straipsnio reikalavimams.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės nenurodė nuo kokios Lietuvos administracinio teismo suformuotos teisės, t. y. konkrečių byloje taikytų teisės normų, aiškinimo taisyklės nukrypo apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2022 m. spalio 19 d. nutartį, o tik abstrakčiai nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pareiškėjo nurodytose bylose yra skirtingos teisinės ir faktinės aplinkybės lyginant su nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašyme tik abstrakčiai nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartyje nebuvo užtikrintas vienodos teismų praktikos formavimas, tačiau plačiau nedetalizavo savo argumentų.

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2022 m. spalio 19 d. nutartį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

55. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-205-821/2022.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-205-821/2022 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-205-821/2022 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Milda Vainienė