P-143-66-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P143-66/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00613-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija 80.10; 80.11; 80.13; 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Alytaus gelžbetonis“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-2487/2011 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Alytaus gelžbetonis“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Inventora“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Alytaus gelžbetonis“ (toliau – pareiškėjas, AB „Alytaus gelžbetonis“) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo (toliau – VĮ Registrų centro Alytaus filialas) 2009 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (2.3.8.-2060/10)R7-669 ir 2009 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (2.2.17.-2060/06)-511 bei valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2009 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 376; 2) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Alytaus filialą įrašyti į kadastrą AB „Alytaus gelžbetonis“ priklausančius statinius (armatūros cechą 8P1p, betono mazgą 9G5/p, cemento bunkerį 2g2/mb, žvyro bunkerį su galerija 3go/b, šulinį k1, šiluminės trasos šulinį k2, skaldos sandėliavimo aikštelę su apšvietimu b1, rampą, estakadą, betono poligoną b2, aikštelę b3, aikštelę b4, kalkių duobę su aikštele b5), apmatuotus 2009 m. rugsėjo 14 d. trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Inventora“ (toliau – UAB „Inventora“) sudarytoje žemės sklypo Alytuje, Ulonų g. 29B, statinių kadastrinių matavimų byloje (registro Nr. 11/964) ir esančius žemės sklype, išnuomotame AB „Alytaus gelžbetonis“ (Ulonų g. 29B, Alytus, unikalus Nr. 1101-0031-0005, kadastrinis Nr. 1101/0031:5 Alytaus m. k. v.); 3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Alytaus filialą perkelti į Alytuje, Ulonų g. 29B, archyvinę kadastrinių matavimų bylą (registro Nr. 11/964) 1961 m. rugpjūčio 20 d. padarytų planų, kadastrinių matavimų ir kitus dokumentus pastatams T.

Armijos 31 (dabar – Ulonų g. 29B), sklypo plane pažymėtiems 1G1p, 1g1m, 2g2m, 3G0p, 8G1p, 9G5p, 10G1p, kalkių duobei, betono poligonui, kurie neteisėtai laikomi žemės sklypo Alytuje, Ulonų g. 31, archyvinėje kadastrinių matavimų byloje ir kitur; 4) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Alytaus filialą atkurti 1962 m. rugpjūčio 20 d. kadastro ir registro įrašus statiniams, kurių išnykimo juridiniai faktai neregistruoti registre, AB „Alytaus gelžbetonis“ valdomame sklype Alytuje, Ulonų g. 29B; 5) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti statinių pasikeitimus ir kiemo įrenginius: armatūros cechą 8P1p, betono mazgą 9G5/p, cemento bunkerį 2g2/mb, žvyro bunkerį su galerija 3go/b, šulinį k1, šiluminės trasos šulinį k2, skaldos sandėliavimo aikštelę su apšvietimu b1, rampą, estakadą, betono poligoną b2, aikštelę b3, aikštelę b4, kalkių duobę su aikštele b5, apmatuotus 2009 m. rugsėjo 14 d.

UAB „Inventora“ sudarytoje žemės sklypo Alytuje, Ulonų g. 29B, statinių kadastrinių matavimų byloje (registro Nr. 11/964) ir esančius žemės sklype, išnuomotame AB „Alytaus gelžbetonis“ (Ulonų g. 29B, Alytus, unikalus Nr. 1101-0031-0005, kadastrinis Nr. 1101/0031:5 Alytaus m. k. v.).

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovai VĮ Registrų centro Alytaus filialas ir valstybės įmonė Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras) (toliau – ir atsakovai) ginčijamais sprendimais nepagrįstai atsisakė įrašyti į kadastrą jo nuosavybės teise valdomus pastatus. Atsakovams buvo pateikti visi reikiami dokumentai, o, be to, dalis dokumentų yra laikomi kitu adresu (Ulonų g. 31, Alytus) esančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų byloje. Pateiktuose dokumentuose yra pakankamai duomenų, apibūdinančių ginčo statinių parametrus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (2.2.17.-2060/06)-511 bei Komisijos 2009 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 376 dalį, kuria buvo paliktas galioti teritorinio registratoriaus 2009 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. (2.2.17.-2060/06)-511, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas VĮ Registrų centro Alytaus filialui pateikė prašymą dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių Alytuje, Ulonų g. 29B, įrašymo į kadastrą. Su prašymu buvo pateikta Alytuje, Ulonų g. 29B, esančio žemės sklypo kadastrinių matavimų byla su sklypo planu, žemės sklypo nuomos sutartis, viešo akcijų pasirašymo sutartis, Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas, susitarimas dėl žemės sklypo adreso pakeitimo, 1962 m. rugpjūčio 20 d. išdėstymo plano ir betono mazgo 9G5p plano kopijos. 2009 m. spalio 9 d. kadastro tvarkytojo sprendimu Nr. (2.3.8.-2060/10)R7-669 VĮ Registrų centro Alytaus filialas atsisakė įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, motyvuodamas tuo, kad pateikti dokumentai nėra juridinis pagrindas įregistruoti atitinkamus daiktus kaip nekilnojamojo turto objektus Nekilnojamojo turto kadastre, o, be to, pagal užfiksuotus pamatų fragmentus negalima nustatyti visų reikalingų nekilnojamojo turto objektų parametrų. 2009 m. spalio 9 d. registro tvarkytojo sprendimu Nr. (2.2.17.-2060/06)-511 VĮ Registrų centro Alytaus filialas atsisakė įregistruoti nuosavybės teises bei juridinius faktus, motyvuodamas tuo, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Komisija 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 376 paliko galioti paminėtus teritorinio registratoriaus sprendimus. Teismas nurodė, kad atsakovai objektyviai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir padarė pagrįstą išvadą, jog pagal UAB „Inventora“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus pamatų fragmentus negalima nustatyti visų reikiamų parametrų ir duomenų nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, todėl teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 4 p.).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato kadastro duomenis, kurie būtini identifikuojant daiktą, tačiau yra užfiksuota tik keletas jų (tūris, užstatytas plotas ir baigtumas). Be to, užfiksuoti duomenys yra neišsamūs bei prieštaringi. Pavyzdžiui, nurodyta, kad armatūros cecho tūris yra 99 kub. m, o bendras plotas – 0 kv. m; nurodyta, kad betono mazgo aukštų skaičius – 5, tačiau pastatas neturi sienų, o bendras plotas – 0 kv. m. Įvertinus kadastrinių matavimų byloje esančius duomenis, akivaizdu, kad jų pagrindu duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą negalimas.

Be to, nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti turi būti pateiktas atitinkamas dokumentas dėl daikto suformavimo (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str.). Šiuo atveju toks dokumentas atsakovams pateiktas nebuvo. Teismas nurodė, kad duomenų, jog pareiškėjas yra teisėtas statinių savininkas, nenustatyta, ir pareiškėjas atitinkamų įrodymų teismui nepateikė. Dokumentų, patvirtinančių Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos ginčo statinių statybos teisėtumo faktą ar nuosavybės teisės įgijimo teisėtą pagrindą, nepateikta. 2000 m. gruodžio 28 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pastatų teisinės registracijos tikslui, ginčo statiniai nenurodyti. 1993 m. gegužės 10 d. viešo akcijų pasirašymo sutartyje, 1993 m. liepos 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole ir 1993 m. rugpjūčio 19 d. gelžbetonio gamyklos turto priėmimo–perdavimo akte iš viso nėra paminėtas joks nekilnojamasis daiktas. Pareiškėjo pateiktos 1993 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre jau yra įregistruotas juridinis faktas apie nuomos sutarties sudarymą.

Ši nuomos sutartis negali būti pareiškėjo nurodytos daiktinės užstatymo teisės (superficies) atsiradimo pagrindu. Teismas nurodė, kad ginčijami sprendimai, kuriais atsisakyta įrašyti ginčo statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, yra pagrįsti ir teisėti, panaikinti juos nėra jokio pagrindo. Kiti pareiškėjo reikalavimai yra išvestiniai, todėl, nepatenkinus reikalavimo dėl ginčijamų sprendimų, kuriais atsisakyta patenkinti prašymą įrašyti ginčo statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, panaikinimo, nėra pagrindo patenkinti reikalavimus dėl teritorinio registratoriaus įpareigojimo atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus.

Teismas nurodė, kad 2009 m. spalio 8 d. pareiškėjo prašymas teritoriniam registratoriui dėl nekilnojamųjų daiktų įrašymo į kadastrą buvo pateiktas po to, kai 2009 m. spalio 5 d. kadastro tvarkytojo sprendimu Nr. (2.3.8.-2060/10)R7-657 buvo atsisakyta įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į kadastrą bei 2009 m. spalio 5 d. registro tvarkytojo sprendimu Nr. (2.2.17.-2060/06)-503 buvo atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises bei juridinius faktus pagal pareiškėjo 2009 m. spalio 2 d. prašymą. 2009 m. spalio 8 d. teritoriniam registratoriui kartu su papildomais dokumentais pareiškėjas pateikė prašymą tik dėl nekilnojamųjų daiktų įrašymo į kadastrą.

Kadangi prašymo dėl nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pareiškėjas teritoriniam registratoriui nebuvo pateikęs, todėl atsakovai neturėjo pagrindo priimti 2009 m. spalio 9 d. teritorinio registratoriaus sprendimo Nr. (2.2.17.-2060/06)-511 bei 2009 m. spalio 29 d. Centrinio registratoriaus sprendimo Nr. 376 dalies, kuria paliktas galioti teritorinio registratoriaus 2009 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. (2.2.17.-2060/06)-511. Esant tokioms aplinkybėms, paminėtas teritorinio registratoriaus sprendimas ir Centrinio registratoriaus sprendimo dalis naikintini.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, o Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad, be kitų šioje straipsnio dalyje išvardytų kadastro duomenų, į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinio parametrai: plotas; tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atsakovams pateiktuose dokumentuose užfiksuoti tik tam tikri statinių dalių fragmentai ar jų liekanos. Šiuose dokumentuose nėra visų statiniams būdingų parametrų, todėl pareiškėjo nurodytų statinių (jų kadastro duomenų) įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra negalimas.

Atsakovai iš esmės teisingai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir teisėtai atsisakė įrašyti statinius (jų kadastro duomenis) į Nekilnojamojo turto kadastrą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atitinkamą pareiškėjo skundo dalį. Pažymėjo, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja atsakovams pateiktą Alytaus rajono apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 28 d. sprendimą. Tačiau vien šis teismo sprendimas bei jame padaryta išvada, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo armatūros cechą, nėra pakankamas pagrindas atitinkamą statinį (jo duomenis) įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Teismas pabrėžė, kad statinys kadastre turi būti įrašomas su visais jam būdingais parametrais. Tačiau nurodytas teismo sprendimas nėra tas dokumentas, kuriame būtų užfiksuoti konkretūs statinio parametrai, o, nesant pateiktų duomenų apie parametrus, įrašyti statinį į Nekilnojamojo turto kadastrą nėra galimybės. Pažymėjo, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo analizavo klausimą dėl nuosavybės teisių ir užstatymo teisės (superficies) registravimo. Toks klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturėjo būti svarstomas.

Be to, pats pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas atsakovams nebuvo padavęs prašymo dėl nuosavybės teisių registravimo Nekilnojamojo turto registre, ir panaikino atsakovų sprendimus, kuriais buvo sprendžiamas nuosavybės teisių registravimo klausimas. Tačiau paminėtas teismo sprendimo trūkumas nagrinėjamu atveju nėra esminis ir nesudaro pagrindo panaikinti šį sprendimą. Dėl išdėstytų argumentų teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

IV. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą, kurį 2012 m. vasario 15 d. patikslino, atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-2487/2011, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 9, 10 ir 12 punktais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Prašymo padavimo terminas skaičiuojamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarties priėmimo, kurioje toliau įteisinamas esminis materialinės teisės normų pažeidimas, turėjęs įtakos priimant neteisėtus Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. ir 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį. Todėl būtina nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neprieštaraujančią materialinės teisės normoms.

2. Kauno apygardos administracinio teismo neįsiteisėjusio 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-694-402/2010 ir 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-280-480/2010 tam tikras tekstas visiškai pažodžiui sutampa. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjai naudojosi vienomis elektroninėmis laikmenomis, tarpusavyje derindami savo sprendimus, iš anksto nusprendę atmesti AB „Alytaus gelžbetonis“ skundus. Tai akivaizdus įrodymas, kad šiuos sprendimus priėmė neteisėtos sudėties teismai (ABTĮ 153 str. 2 d. 9 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 1 d. ir 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimis paliko galioti šiuos Kauno apygardos administracinio teismo sprendimus.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą, remdamasis prieštaraujančiais Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymui argumentais (1993 m. gegužės 10 d. viešo akcijų pasirašymo sutarties Nr. 36 vertinimas). Tai grubus Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtoms Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartims priimti, nes įstatymas visai kitaip nurodo privatizavimo objektus ir būdus (1 str. 1 d., 7 str. 1 d., 14 str. 1 d. 1, 2 p., 14 str. 5 d.) (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Teismas pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

4. 2012 m. vasario 8 d. paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, kuriame remiamasi aukščiau paminėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, siekiant panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-390-59/2011. Šie esminiai įstatymų pažeidimai, įteisinti nutartimis, jau naudojami teismų praktikoje, todėl tai yra įrodymas, kad taikytinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas.

5. 2011 m. rugsėjo 22 d. atmestas jo prašymas nušalinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjus Stasį Gagį ir Dainių Raižį dėl nekompetentingumo, kurie 2011 m. birželio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1460/2011 paliko galioti paminėtą nukopijuotą Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-694-402/2010. Nenušalinus šių teisėjų, pažeista jo akcininkų teisė į teisingą teismą.

6. Teismas pasisakė dėl nepareikštų reikalavimų. Pažeista ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis, nes iš kitos bylos perkelto neįsiteisėjusio sprendimo panaikinimo klausimas, priimtas susitarus 6 teisėjams, nebuvo svarstytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Prašymas atmestinas.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9, 10 ir 12 punktus (T 2, b. l. 111–114).

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktą, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Neteisėta teismo sudėtis gali būti konstatuota tik nustačius ABTĮ septintojo skirsnio (46, 47 str.), reglamentuojančio teismo sudėtį, nušalinimus, nuostatų pažeidimus. Pareiškėjo pateikti argumentai (pirmosios instancijos teismo sprendimų motyvuojamųjų dalių tam tikrų pastraipų identiškumas; nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo dviejų teisėjų nenušalinimas), juos įvertinus, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sudėtis buvo neteisėta ar jog bylą nagrinėję teismai galėjo būti šališki. Tai yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė, todėl prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktą yra nepagrįstas.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė. Jis iš esmės nesutinka su faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų, kuriuos įvertinus buvo konstatuota nesant pagrindo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui atlikti veiksmus, vertinimu (įrodymų vertinimas yra subjektyvus procesas, pagrįstas vidiniu teismo įsitikinimu (ABTĮ 57 str. 6 d.)). Tai nepagrindžia šio proceso atnaujinimo pagrindo. Prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą yra nepagrįstas.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Pareiškėjas tokių įrodymų (atitinkančių šiuos kriterijus) nepateikė. Prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu taip pat yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Be to, pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2011 m. gruodžio 14 d. sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (T 2, b. l. 101). ABTĮ 155 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Todėl sumokėtas žyminis mokestis turi būti grąžinamas (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-2487/2011 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Alytaus gelžbetonis“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Inventora“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Grąžinti pareiškėjui akcinei bendrovei „Alytaus gelžbetonis“ 2011 m. gruodžio 14 d. sumokėtą 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas