e0130eb2-8493-4cef-8a2c-a0786c9aa3bd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Bylos NrCivilinė byla Nr. e2-5603-631/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00961-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.2; 1.3.2.9.13; 1.3.5.3.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M AS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieÅ¡kovui P. R., atsakovo vieÅ¡osios įstaigos ,,Europos Humanitarinis Universitetas“ atstovei advokatei Jurgitai Judickienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. R. ieÅ¡kinį atsakovui vieÅ¡ajai įstaigai „Europos Humanitarinis Universitetas“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, darbo santykių pripažinimo neterminuotais, darbo užmokesčio ir neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas N U S T A T Ė : ieÅ¡kovas P. R. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nurodydamas, kad 2014 m. birželio 19 d. su atsakovu vieÅ¡Ä ja įstaiga (toliau – VÅ¡Ä®) ,,Europos Humanitarinis Universitetas“ (toliau – atsakovas, EHU) buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo paskirtas penkerių metu konkursinei kadencijai (duomenys neskelbtini) pareigoms, darbÄ pradedant nuo 2014 m. spalio 1 d. Darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta 2019 m. rugsėjo 30 d. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas nurodė, jog nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kovu dėl darbo organizavimo pakeitimų, negalėdamas prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų.

Pasak ieÅ¡kovo, atsakovo teiginiai, dėl strateginio planavimo, finansavimo nebuvimo, sunkumų prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus, neatitinka tikrovės. IÅ¡ teismui pateiktos atsakovo finansinės ataskaitos matyti, kad paskutiniais metais atsakovo finansinė padėtis pagerėjo. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad nesutinka su darbo sutarties nutraukimu, nes, pasak jo, atsakovas, pažeisdamas ieÅ¡kovo teisėtÄ lÅ«kestį, nesurengė konkurso likus mažiau kaip 3 mėnesiams iki mokslo ir studijų institucijų dėstytojo ir mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, taip pat nesudarė neterminuotos darbo sutarties su ieÅ¡kovu, nors žinojo, jog pareiÅ¡kėjas laimėjo antrÄ konkursÄ mokslo ir studijų institucijų dėstytojo ir mokslo darbuotojo pareigoms eiti.

IeÅ¡kovo pareigybė panaikinta nebuvo. Europos Humanitariniame Universitete Tarptautinėje ir Europos SÄ jungos teisės programoje ir toliau dėstomi dalykai, kurios dėstė ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovo pareigos yra paskirstytos tarp naujai priimtų kvietinių dėstytojų. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas pažeidė įstatymo reikalavimus pertvarkydamas konkursines vietas į kviestinių dėstytojų pareigybes, organizuodamas ne vieÅ¡us konkursus, o vidinius kviestinių dėstytojų atrankas. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas, kviesdamas dėstyti, vadovavosi keistais kriterijais – ateities darbų planais.

Atsakovas taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, nes nepasiÅ«lė ieÅ¡kovui kitos darbo vietos, darbo santykių pertvarka nebuvo derinama su veikiančia darbo taryba. IeÅ¡kovas, be kita ko pažymi, kad dirbo pas atsakovÄ septynerius metus, kartu dirbo kviestiniu dėstytoju Mykolo Romerio universitete pagal terminuotas sutartis dvylika metų, todėl darbo santykiai tapo neterminuotais. Atsakovui nutarus neskelbti konkurso pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnį, ieÅ¡kovo darbo santykiai pagal galiojančio DK nuostatas tampa neterminuotais.

Atitinkamai atsakovas negalėjo jų nutraukti kaip terminuotų. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas vietoje darbo sutarčių sudaro paslaugų (rangos, konsultavimo) susitarimus, taip pažeisdamas ES direktyvÄ 1999/70 ir ESTT formuojamÄ praktikÄ , kurioje darbdaviui yra draudžiama sudarinėti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobÅ«džio darbo santykiams. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas, nutraukęs darbo sutartį, faktiÅ¡kai tęsdavo darbo santykius su ieÅ¡kovu pagal Jean Monnet projektÄ . Atsakovas pagal minėtÄ projektÄ gavo 50 000 Eur dydžio finansinę paramÄ , kurios dalis skirta darbo užmokesčiui mokėti.

IeÅ¡kovo teigimu, atlyginimo už darbÄ jis negavo, nors dirbo jam pavestus darbus, vykdė mokslinius tyrimus. Atsakovas taip pat nesumokėjo ieÅ¡kovui už darbÄ savaitgaliais ir Å¡venčių (poilsio) dienomis ir liko skolingas ieÅ¡kovui 384 Eur. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o atlyginti 5 000,00 Eur dydžio neturtinę žalÄ , nes atsakovo neteisėti veiksmai įžeidė ieÅ¡kovÄ ir sukėlė emocinį stresÄ . Atsižvelgiant į visa, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ Nr. DKGS-1680, pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, negrÄ Å¾inant ieÅ¡kovo į darbÄ , priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, priteisti kompensacijÄ už 6 mėnesių laikotarpį, taip pat pripažinti ieÅ¡kovo darbo santykius neterminuotais arba įpareigoti atsakovÄ paskelbti vieÅ¡Ä konkursÄ pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio reikalavimus, bei priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki konkurso rezultatų paskelbimo datos, priteisti iÅ¡ atsakovo 384 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (el.b.l 1-6, t.I; el.b.apyraÅ¡o t.I, b.l.2-9).

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad 2014 m. ieÅ¡kovas laimėjo atsakovo rengtÄ konkursÄ docento darbuotojo pareigoms bei 2014 m. birželio 19 d. Å¡alys pasirašė terminuotÄ darbo sutartį Nr. 14-260 penkeriems metams. Atsakovas 2019 m. liepos 18 d. įspėjo ieÅ¡kovÄ apie artėjančiÄ darbo sutarties termino pabaigÄ ir 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovas įformino darbo santykių su ieÅ¡kovu pabaigÄ , su juo atsiskaitė. Atsakovas pažymėjo, kad dėstytojams, su kuriais sudaroma darbo sutartis, nustatyta 36 valandų trukmės 6 (Å¡eÅ¡ių) darbo dienų savaitė su viena poilsio diena sekmadienį.

Dėstytojams, dirbantiems pagal studijų programÄ pertraukiamu darbo režimu, sutrumpintÄ arba ne visÄ darbo laikÄ , kasdienis darbo laikas nustatomas pagal patvirtinus darbo grafikus. Darbo grafikus sudaro Akademinio palaikymo centras. Su darbo grafiku dėstytojai supažindinami iki užsiėmimų pradžios. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovo pateiktame darbo valandų poilsio dienomis (savaitgaliais) apskaičiavime nurodytos datos atitinkamai yra Å¡eÅ¡tadieniai ir ketvirtadieniai, kas atitinka darbÄ pagal grafikÄ ir negali bÅ«ti laikoma darbu savaitgaliais.

Atsakovas nurodo, jog duomenų, kad ieÅ¡kovas dalyvavo vykdant projektÄ po darbo sutarties nutraukimo, nėra. Atsakovo nuomone, aplinkybė, jog iki konkurso universitete laimėjimo 2014 m. ieÅ¡kovas penkerius metus ėjo konkursines pareigas Mykolo Romerio universitete, prielaidoms teisei į neterminuotos darbo sutarties su atsakovu sudarymÄ atsirasti reikÅ¡mės neturi. IeÅ¡kovas bÅ«tų įgijęs teisę 2014 m. sudaryti su atsakovu neterminuotÄ darbo sutartį, jei konkursas, kurį jis tais metais laimėjo universitete, bÅ«tų buvęs antras (laimėtas) iÅ¡ eilės po penkerių metų kadencijos toje pačioje aukÅ¡tojoje mokykloje.

Å is ieÅ¡kovo argumentas yra nepagrįstas, be to, pareikÅ¡tas suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui, kurį atsakovas teismo praÅ¡o taikyti. Atsakovo teigimu 2017 m. birželio 19 d. suėjo ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota. Be to, atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovo lÅ«kesčiai į darbo santykių tęsimÄ nebuvo pažeisti, nes nebuvo prielaidų ieÅ¡kovui tikėtis sudaryti neterminuotÄ darbo sutartį: net jei konkursas ir bÅ«tų buvęs organizuotas, nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovas jį bÅ«tų laimėjęs. Be to, ieÅ¡kovo kandidatÅ«ra paties atsakovo iniciatyva buvo svarstoma atliekant kviestinių dėstytojų atrankÄ , tačiau komisijos buvo vienbalsiai atmesta.

Atsakovas pažymi, jog ieÅ¡kovo netenkina, kad atrankos metu dėmesys buvo telkiamas į perspektyvÄ â€“ planuojamus kandidatų darbus, tačiau nėra aiÅ¡ku, kaip toks atrankos kriterijus pažeidė ieÅ¡kovo teises. IeÅ¡kovo 2016 m. – 2019 m. darbo rezultatus atsakovas buvo įvertinęs nepatenkinamai. Be to, atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nepagarbų, įžeidžiantį elgesį jo atžvilgiu, klaidinimÄ , kitokio pobÅ«džio neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius įstatymų nuostatas, nukreiptus į ieÅ¡kovÄ , galėjusius sukelti jam tokių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kurie bÅ«tų pagrindas konstatuoti ieÅ¡kovui, kaip darbuotojui, padarytos neturtinės žalos faktÄ ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos priteisimo.

Atsakovas pastebi, kad ieÅ¡kovas yra teisės mokslų daktaras, praktikuojantis advokatas, todėl sunkiai tikėtina situacija, kad atsakovas galėtų suklaidinti ieÅ¡kovÄ (el.b.l. 15-20, t.I). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, kad jis buvo priimtas į docento pareigas pas atsakovÄ konkursinei kadencijai, turėjo bÅ«ti pripažinta, kad jis buvo antrÄ kartÄ laimėjęs konkursÄ , nes nesvarbu, kuriame universitete, o prieÅ¡ tai jis dirbo Mykolo Romerio universitete.

Skelbti ar neskelbti konkursÄ , negali spręsti savavaliÅ¡kai vien Universitetas. Konkursinis dėstytojas tai karjeros mokslininkas, ir konkursinius dėstytojus sukeisti kviestiniais dėstytojais negalima pagal įstatymÄ . IeÅ¡kovo žiniomis, teisės programoje buvo trys konkursiniai dėstytojai ir visos trys pareigybės buvo panaikintos. Universitetas negalėjo daryti pertvarkos, keičiant konkursinius dėstytojus į kviestinius ir sudarinėti terminuotas sutartis, tai prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos teisei.

Be to, atsakovas liko nesumokėjęs ieÅ¡kovui darbo užmokesčio už darbÄ savaitgaliais, Å¡eÅ¡tadieniais. Nurodo sutikęs dirbti Å¡eÅ¡tadieniais, bet to nebuvo nustatyta, todėl jam turi bÅ«ti apmokėtu dvigubu tarifu už darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais, pagal paskaičiavimus 384 Eur susidaro. Be kita ko, ieÅ¡kovas dar nurodė dirbęs Jean Monnet projekte, finansuojamame iÅ¡ Europos SÄ jungos lėšų, jis buvo darbo grupėje, projektas nesibaigė sulig jo darbo santykių Universitete pasibaigimu, po to jis taip pat tęsė tam tikrus darbus.

PraÅ¡o tenkinti jo patikslintÄ ieÅ¡kinį, pripažįstant atleidimÄ iÅ¡ pareigų neteisėtu ir priteisiant priklausančias pagal įstatymÄ darbo užmokesčio sumas, bei neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė dėl atleidimo ir darbo sutarties nepratęsimo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, nesutinkant su ieÅ¡kiniu ir papildomai pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, kvestionuodamas klausimÄ , ar Universitetas galėjo pats spręsti skelbti ar neskelbti konkursÄ , kreipiasi ne į tÄ institucijÄ .

Yra Akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus tarnyba, kuri komeptentinga nagriėnti tokius skundus dėl tam tikrų procedÅ«rinių pažeidimų. IeÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti 2014 metais sudarytÄ darbo sutartį po laimėto konkurso, nurodydamas, kad jis jau buvo vienÄ kartÄ atidirbęs kitame universitete vienÄ kadencijÄ ir su juo turėjo bÅ«ti sudaryta netemrinuota sutartis. Tad vien ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo pagrindu ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmetamas.

Dėl reikalavimo priteisti darbo užmokestį už darbÄ poilsio dienomis, ieÅ¡kovas taip pat kreipėsi praleidęs ieÅ¡kinio senatį. Sprendžiant iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovo reikalavimai yra niekuo nepagrįsti. Atsakovas neskelbė antro konkurso docento pareigoms, nes nebuvo tokio poreikio, o spręsdamas dėl kviestinių dėstytojų, atsakovas pakvietė ieÅ¡kovÄ dalyvauti atrankoje, tačiau kviestinių dėstytojų atrankos komisija neatrinko ieÅ¡kovo kandidatÅ«ros. IeÅ¡kovas, nurodydamas, kad patyrė neturtinę žalÄ , galimai ir jautė netirkumÄ dėl ateities, tačiau dėl to nėra jokios atsakovo kaltės. Atsakovas palaiko savo pizicijÄ ir praÅ¡o visiÅ¡kai atmesti ieÅ¡kinį, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo.

IeÅ¡kinys atmetamas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovas P. R. 2014 m. birželio 19 d. sudarė terminuotÄ darbo sutartį Nr. 14-260 su atsakovu VÅ¡Ä® ,,Europos Humanitarinis Universtitetas“, kurios pagrindu ieÅ¡kovas priimtas (duomenys neskelbtini) pareigoms Europos Humanitariniame universitete (el. b. apyraÅ¡o t. I., b.l. 43-44). Darbo sutarties 2 punkte numatyta, kad sutartis terminuota, sutarties terminas 5 metai, kuris prasideda nuo sutarties įsigaliojimo dienos 2014 m. spalio 1 d.

Atsakovas 2019 m. liepos 18 d. ieÅ¡kovÄ Ä¯spėjo, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. sueina darbo sutarties terminas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovas 2019 m. rugsėjo 30 d. bus atleistas iÅ¡ darbo, iÅ¡mokant 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , jam priklausantį darbo užmokestį, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas bei kitas su darbo santykiais susijusias sumas (el. b. apyraÅ¡o t.I, b.l.45). VÅ¡Ä® ,,Europos Humanitarinis Universitetas“ rektoriaus 2019 m. rugsėjo 9 d.

įsakymu Nr. 10-23 ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo su dėstytojais, pasibaigus darbo sutarties terminui“ ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo 2019 m. rugsėjo 30 d. (el. b. apyraÅ¡o t.I, b.l.45a). IeÅ¡kovas, nesutikdamas su atleidimu, 2019 m. spalio 30 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ dėl neteisėto atleidimo bei iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, iÅ¡ieÅ¡kojimo. Tuo pagrindu, Darbo ginčų komisija priėmė skundžiamÄ 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ Nr. DGKS-7680 darbo byloje Nr. APS-131-20789, kuriuo atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, iÅ¡ieÅ¡kojimo (el. bylos apyraÅ¡o I t., b.l. 24-29).

PriėmimÄ Ä¯ mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Ä®statymo 72 str. 1 d. numato, kad į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, iÅ¡skyrus kviestinius dėstytojus ir mokslo darbuotojus (Ä®statymo 68 str. 1 d.) ir asmenis, antrÄ kartÄ iÅ¡ eilės laimėjusius konkursÄ toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, pareigas asmenys priimami vieÅ¡o konkurso bÅ«du 5 metų kadencijai.

Kitokių galimybių, nei konkurso bÅ«das kadencijos laikotarpiui arba, terminuotos darbo sutarties pagrindu, nedalyvaujant konkurse, 2 metams kaip kviestinio dėstytojo ar mokslinio darbuotojo, tapti dėstytoju, Mokslo ir studijų įstatymo normos nenumato. AnalogiÅ¡kas dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į darbÄ bÅ«das numatytas Europos Humanitarinio Universiteto statute (Statuto 11.3, 11.5 punktai) (el.b. apyraÅ¡o t.I, b.l.96-109). Byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovÄ bÅ«tent vieÅ¡o konkurso keliu laimėjęs atrankÄ docento pareigoms 5 metų kadencijai, dėl ko ir buvo sudaryta terminuota penkerių metų darbo sutartis.

Kaip sutartyje numatyta, sutartis įsigaliojo 2014 m. spalio 1d. Darbo sutarties terminas baigėsi 2019 m. rugsėjo 30 d. IeÅ¡kovo darbo santykiai EHU galėjo toliau tęstis tik tuo atveju, jei atsakovas bÅ«tų skelbęs konkursÄ Ä¯ docento pareigas, ir jei ieÅ¡kovas bÅ«tų jame dalyvavęs ir tokį konkursÄ laimėjęs, arba, jei jis bÅ«tų priimtaa dirbti pagal terminuotÄ darbo sutartį kaip kviestinis dėstytojas dviems metams (Mokslo ir studijų įstatymo 68 str.). Byloje nustatyta, jog atsakovas konkurso ieÅ¡kovo eitoms pareigoms neskelbė, bei ieÅ¡kovas nebuvo atrinktas kviestiniu dėstytoju.

IeÅ¡kovo dalyvavimas atrankoje į kviestinius dėstytojus ir atrankos nepraėjimas niekaip negali bÅ«ti laikoma prievole atsakovui priimti ieÅ¡kovÄ dirbti Ä®statymo 68 straipsnio pagrindu. Jokių sÄ lygų ieÅ¡kovo lÅ«kesčiams dėl darbo santykių tęstinumo negalėjo kilti. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad dar 2014 metais su juo turėjo bÅ«ti sudaryta neterminuota darbo sutartis, nes jis prieÅ¡ tai penkerius metus ėjo konkursines pareigas Mykolo Romerio Universitete. Tokiems ieÅ¡kovo teiginiams nėra jokio teisinio pagrindimo.

Kiekviena Å¡vietimo įstaiga turi savo autonomijÄ , pati sprendžia dėl atitinkamų dėstytojų ir mokslo darbuotojų poreikio ir konkursų skelbimo. Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 1 dalies norma dėl dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pareigas vieÅ¡o konkurso bÅ«du negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai ir taikoma ne konkrečiai Å¡vietimo, mokslo įstaigai, Å¡iuo atveju – atsakovui, o pretenduojančiam į pareigas asmeniui. Be to, toks ieÅ¡kovo reikalavimas reiÅ¡kiamas akivaizdžiai praleidus darbo teisiniams santykiams įtvirtintÄ bendrÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (DK 15 str.), ir vien tuo pagrindu atmestinas.

IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovas privalėjo surengti konkursÄ likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki mokslo ir studijų institucijų dėstytojo ir mokslo darbutoojo kadencijos pabaigos. Teismas nesutinka su tokiais ieÅ¡kovo argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Mokslo ir studijų įstatymas nenumato, jog mokslo įstaiga visais atvejais privalo skelbti konkursÄ pasibaigus dėstytojo kadencijai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog teisė skelbti konkursÄ tokioms pareigoms yra įstatyminė aukÅ¡tosios mokyklos teisė ir pareiga, kurios vykdymas nepriklauso nuo darbuotojų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2011).

EHU statuto 7.4.8. punkte numatyta, kad bÅ«tent Rektorius nustatot darbuotojų priėmimo sÄ lygas, konkuirsų pareigoms eiti organizavimo tvarkÄ ir skelbia konkursus dėstytojų pareigoms užimti. 2019 m. balandžio 1 d. Rekstoriaus įsakymu buvo skelbtas konkursas į EHU dėstytojų pozicijas, tačiau tarp jų docento pareigybės nenumatyta (el.b. apyraÅ¡o t.I, b.l.118). Mokslo ir studijų įstatymas nenumato, jog mokslo įstaiga turi praneÅ¡ti dėstytojui apie kadencijos pabaigÄ , infomuoti jį asmeniÅ¡kai, skelbs ar neskelbs konkursÄ Ä¯ atitinkamas pareigas.

Nėra pagrindo pripažinti teisėtais ieÅ¡kovo lÅ«kesčių, jog su juo sudaryta darbo sutartis turėjo bÅ«ti pratęsta, ar jis bÅ«tų pakviestas dirbti kviestiniu dėstytoju. Tai prieÅ¡tarautų Mokslo ir studijų įstatymui, pažeistų atsakovo diskrecijos teisę, skelbti ar ne, konkursÄ Ä¯ atitinkamas dėstytojo pareigas. Atsakovas sÄ Å¾iningai 2019 m. liepos 18 d. įspėjo ieÅ¡kovÄ , jog darbo sutartis su juo bus nutraukta, pasibaigus jos terminui. Terminuotos penkerių metų sutarties pasibaigimas 2019-09-30, įformintas darbdavio – atsakovo 2019 m. rugsėjo 9 d.

įsakymu Nr.10-23, buvo teisėtas ir pagrįstas ne tik vienos iÅ¡ darbo teisinių santykių Å¡alies teise, bet ir specialia Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio norma. Darbdavys nepažeidė teisės norminių aktų reikalavimų, nutraukdamas su ieÅ¡kovu darbo santykius. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbo teisės normų taikymas nereiÅ¡kia iÅ¡imtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sÄ skaita negali bÅ«ti paneigiami kito subjekto interesai, o turi bÅ«ti siekiama protingos ir sÄ Å¾iningos Å¡ių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010).

Vertinant ieÅ¡kovo nurodytus argumentus, kad atsakovas piktnaudžiauja terminuotais darbo susitarimais ir taip pažeidžia Europos SÄ jungos direktyvÄ 1999/70 ir ESTT formuojamÄ praktikÄ , kurioje draudžiama darbdaviui sudarinėti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobÅ«džio darbo santykiams, teismas remiasi galiojančia teismine praktika, kuri pripažįsta, jog Tarybos direktyvos 1999/70/EB 5 punkto 1 dalies a papunktis neriboja teisės sudaryti terminuotos darbo sutarties tuo atveju, jei yra objektyvi priežastis.

Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad paeiliui sudarytų terminuotų darbo sutarčių atnaujinimas viešajame sektoriuje būtų nelaikomas pateisinamu vien dėl to, kad šios sutartys pagrįstos teisės aktuose numatytomis nuostatomis, pagal kurias leidžiama atnaujinti darbo sutartis, tačiau jis gali būti pateisinamas tuo atveju, kai siekiama tenkinti tam tikras laikinas reikmes ir realiai šios reikmės nėra nuolatinės ir ilgalaikės (2009 m. lapkričio 23 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) nutartis Lagoudakis ir kt. prieš Kéntro Anoiktis Prostasias Hlikiomenon Dimou Rethymnis ir kt.).

Sutarčių ir darbo santykių, kuriems taikomas Bendrasis susitarimas, apibrėžimas kyla ne iÅ¡ jo paties ar SÄ jungos teisės, bet iÅ¡ nacionalinės teisės ar jos praktikos. Be to, Bendrojo susitarimo 2 punkto 2 dalimi valstybėms narėms suteikiama diskrecija taikyti BendrÄ jį susitarimÄ tam tikroms darbo sutarčių ar darbo santykių kategorijoms. Tarybos direktyvos 1999/70/EB 2 punkto 2 dalis numato jos taikymo iÅ¡imtis valstybės finansuojamam mokymui, o 2 straipsnis numato, kad dėl direktyvos įgyvendinimo tvarkos sprendžia kiekviena valstybė narė atskirai.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, siekiant užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui ir įgyvendinti direktyvÄ , yra numatyta, jog tuo atveju, jei antrÄ kartÄ yra bÅ«tinybė skelbti konkursÄ toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms, tuomet darbas yra tenkinantis nuolatines ir ilgalaikes darbdavio reikmes ir su tokiu asmeniu privalo bÅ«ti sudaryta neterminuota darbo sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Tarybos direktyvos 1999/70/EB 5 punkto (piktnaudžiavimo prevencijos priemonės) reikalavimus valstybės narės neprivalo nustatyti visų joje numatytų priemonių.

Dėl tokių priemonių pakankamumo sprendžia socialiniai partneriai. Bet kuriuo atveju, direktyva nesuteikia teismui teisės pripažinti sudarytas terminuotas sutartis neterminuotomis, jei nebuvo laikomasi jos reikalavimų. Visos byloje įrodinėtos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo lÅ«kesčiais dirbti pas atsakovÄ docento pareigose 2019-2020 mokslo metais gali bÅ«ti vertinamos tik kaip ieÅ¡kovo siekis bet kokiomis priemonėmis tęsti darbo santykius pas atsakovÄ , tačiau tokiam siekiui įgyvendinti nebuvo jokių įstatyminių sÄ lygų.

Kaip nustatyta, siÅ«lymų ieÅ¡kovui sudaryti terminuotÄ darbo sutartį nebuvo. Atsakovo kviestinių dėstytojų atrankos komisijos posėdyje 2019 m. liepos 9 d. Rektoriui buvo nerekomenduota sudaryti darbo sutarčių su ieÅ¡kovu, todėl jokie tolesni darbo santykiai ieÅ¡kovo pas atsakovÄ nebuvo įforminti (el.b. apyraÅ¡o t.I, bl.168-169). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje taip pat nurodo, jog formaliai nutraukus darbo santykius su atsakovu, jis tęsė darbÄ Jean Monnet projekte, atsakovė pagal šį projektÄ buvo gavusi 50 000 Eur lėšų, jos buvo naudojamos darbo užmokesčiams, ieÅ¡kovas nurodytas vienu iÅ¡ Å¡io projekto vykdytojų, ieÅ¡kovas rengė vadovėlio dalį, atliko vadovėlio mokslinį redagavimÄ , darbas užtruko iki 2019 m. pabaigos, jau po to, kai darbo santykiai bvuo nutraukti, tačiau atsakovas vengė įforminti darbo santykius su iekÅ¡ovu.

Atsakovas neneigė, kad ieškovas dirbo Jean Monnet projekte, finansuojamame iš ES lėšų, ieškovas tam tikra apimtimi prisidėjo prie projekto vykdymo, dirbdamas docento pareigose, tačiau vėliau šiame projekte nebedalyvavo. Iš nustatytų aplinkybių, teismas plačiau netiria ir nevertina ieškovo argumentų dėl darbo santykių tęstinumo EHU vykdomame projekte, nesant pateiktų byloje jokių tai patvirtinančių įrodymų apie ieškovo konkrečias funkcijas minėtame projekte, atliktas užduotis, gautus apmokėjimus darbo sutarties ar kitokiais pagrindais.

IeÅ¡kovo pateiktos „Europos SÄ jungos konstitucinės teisės genezės“ vadovėlio dalies iÅ¡traukų kopijos negali patvirtinti ieÅ¡kovo argumentų dėl jo darbo Å¡iame projekte po darbo santykių su atsakovu nutraukimo (el.b. apyraÅ¡o t.II. b.l.16-23). Sprendžiant dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 384 Eur už darbÄ poilsio dienomis, aptartinas ieÅ¡kovui taikytas darbo laiko režimas. Pagal su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį, jam buvo nustatyta 36 valandų Å¡eÅ¡ių darbo dienų savaitės trukmė, darbo krÅ«vis nustatomas atsižvelgiant į Universiteto poreikius.

IÅ¡ atsakovo pateiktos 2020-09-02 pažymos dėl P. R. darbo laiko EHU matyti, kad Universitete ieÅ¡kovas dirbo Å¡eÅ¡ias darbo dienas su viena poilsio diena sekmadienį. Toks darbo laiko režimas ieÅ¡kovui buvo žinomas, buvo dirbama pagal patvirtintus darbo grafikus (el.b. apyraÅ¡o t.II, b.l.14). Ä®vertinant tai, kad ieÅ¡kovas, dirbdamas EHU, nevirÅ¡ijo maksimaliojo darbo laiko režimo, aptariamo Darbo kodekso 113 – 115 straipsniuose, dirbo laikydamasis darbdavio sudarytų darbo grafikų, visus penkerius metus laikėsi jam taikomo darbo grafiko, jo darbas Å¡eÅ¡tadieniais negali bÅ«ti pripažintas kaip darbas poilsio dienÄ , už kurį turėtų bÅ«ti apmokama dvigubu tarifu.

IeÅ¡kovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio už darbÄ poilsio dienomis atmetamas. Pažymėtina, kad Å¡is reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas ir dėl to, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs DK 15 straipsnyje numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ Å¾inojo pradėjęs dirbti pas atsakovÄ , ir jei manė, jog darbdavys nemoka darbo užmokesčio jam už darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais, nesikreipė per trejus metus dėl savo teisių gynimo. Netenkinamas ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Darbo kodekso 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Å i Darbo kodekso norma yra blanketinė, nukreipianti teismÄ neturtinės žalos atlyginimo darbo teisiniuose santykiuose klausimus spręsti vadovaujantis CK 6.250 straipsniu. Pagal teisminę praktikÄ , neturtinė žala yra priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog ji padaryta ir teisės pažeidimo pripažinimas darbuotojui nėra pakankama satisfakcija, nes vien teisės pažeidimo paÅ¡alinimas, taip pat ir turtinės žalos atlyginimas yra nepakankami, kad darbuotojui padaryta skriauda bÅ«tų teisingai atlyginama.

Taigi, neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, praÅ¡antis žalos atlyginimo. Sprendžiant ginÄÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan. ir Å¡ie padariniai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su neteisėtais darbdavio veiksmais.

Nagrinėjamu atveju, teismas byloje nenustatė jokių darbdavio kaltų, neteisėtų veiksmų dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo ar atsiskaitymų su juo, todėl nėra DK 151 str., 217 str. numatyto ir jokio kito pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Å is ieÅ¡kovo reikalavimas atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovas praÅ¡o atlyginti jos patirtas 5736,30 Eur iÅ¡laidas už advokatės teisinę pagalbÄ byloje (el.b. pop. priedo 4-8 lapai). Vertinant iÅ¡laidas pagal įkainius, nustatytus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), siejant koeficientus su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu Å¡alies Å«kyje (kuris 2020 m.

I ketvirtį buvo 1381 Eur), pripažintina, kad iÅ¡laidos virÅ¡ija maksimalius dydžius, tačiau kartu atsižvelgiant į advokatės darbÄ byloje, jos teiktų paslaugų ir apmokėjimo už jas detalizavimÄ , bylos apimtį, spręstų klasuimų sudėtingumÄ , sprendžiant vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, iÅ¡ viso atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 5 000 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 – 260 straipsniais, 263 – 265 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, teismas N U S P R E N D Ė :

P. R. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. R., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovo vieÅ¡osios įstaigos „Europos Humanitarinis Universitetas“, j.a.k.300548028, naudai 5000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimÄ Nr. DGKS-7680, priimtÄ 2019 m. gruodžio 10 d. darbo byloje Nr.APS-131-20789 laikyti netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Gitana Butrimaitė