2018-11-13 Nr. AB-20333-3-61-3-02910-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-779-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02910-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 54.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) 2018 m. birželio 12 d. rašto Nr. 7-396 dalį, kuria jo prašymas ir sutikimas buvo persiųsti nagrinėti Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai ir šios išnagrinėti iš naujo bei patenkinti; 2) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. birželio 27 d. raštą Nr. 7-1607; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 2S-2654; 4) įpareigoti Pravieniškių PN-AK vykdyti perkėlimo tęsti bausmės atlikimą į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) procesą pagal 2018 m. birželio 6 d. prašymą Nr. 24-1-859 ir sutikimą Nr. 24-1-860; 5) įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos užtikrinti Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3.3.2 ir 3.3.3 punktų reikalavimų vykdymą; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti; 7) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, konstatavęs, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise ir įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. rugsėjo 17 d. sumokėti žyminį mokestį už teikiamą skundą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat teismas nustatė kitus skundo trūkumus, todėl ta pačia nutartimi iki aukščiau nurodyto termino įpareigojo pareiškėją juos pašalinti, t. y. pateikti teismui 2018 m. birželio 6 d. prašymą dėl perkėlimo tęsti bausmės Lukiškių TI-K.

Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 11 d. teismui išsiuntė pranešimą-prašymą, kuriame nurodė, kad neturi galimybės pateikti teismui 2018 m. birželio 6 d. prašymą dėl perkėlimo tęsti bausmės atlikimą Lukiškių TI-K, taip pat prašė iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio (sumokant 10 Eur), nustatant naują terminą sumokėti daliai žyminio mokesčio.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, išaiškindamas pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatyto termino, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., žyminio mokesčio nesumokėjo. Pažymėjo, kad pakartotinis prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo teismui negali būti teikiamas, todėl pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš dalies nenagrinėjo. Akcentavo, kad pagal ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 4 punktą, proceso šalių prašymu išreikalauja tik tuos įrodymus, kurių jos negali gauti. Šiuo atveju pareiškėjas, nurodydamas, kad neturi galimybės pateikti teismo reikalaujamo 2018 m. birželio 6 d. prašymo dėl perkėlimo tęsti bausmės atlikimą Lukiškių TI-K, nepateikė jokių įrodymų, kad siekė šį dokumentą gauti ir jam atsisakyta jį pateikti.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo visiškai arba iš dalies, sumokant 10 Eur žyminį mokestį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino jo turtinės padėties, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais analogišku klausimu, jog piktnaudžiavimas teisminės gynybos teise neužkerta galimybės atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjo teigimu, jis negali pateikti į bylą teismo reikalaujamo įrodymo, nes jo prašymo dėl šio įrodymo kopijos jam pateikimo Pravieniškių PN-AK administracija net neregistruoja. Be to, ABTĮ nuostatos suteikia teismui galimybę išreikalauti bylai išnagrinėti reikalingus įrodymus.

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.

Teisė į teisminę gynybą turi būti realizuojama tam tikra kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui privaloma ABTĮ nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (ABTĮ 34 str.). ABTĮ imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (ABTĮ 35 str.), o asmenims, kurie negali sumokėti ABTĮ nustatyto dydžio žyminio mokesčio, yra numatyta galimybė visiškai ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 str.), taip neužkertant kelio asmeniui, neturinčiam pakankamai lėšų, kreiptis į teismą dėl savo teisių teisminės gynybos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pareiškė keletą reikalavimų. Vieni jų – dėl bausmių vykdymo institucijų sprendimų panaikinimo – nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje numatytą žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų sąrašą, todėl už skundą dėl šių reikalavimų mokėtinas 30 Eur žyminis mokestis; kitas – dėl neturtinės žalos atlyginimo – patenka į paminėtą sąrašą, todėl skundas dėl jo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 10 p.). Teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 36 str. 4 d.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis įvertinus pareiškėjo kreipimusis į teismą pastaraisiais metais, yra pagrindas konstatuoti jo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, todėl pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo visiškai negali būti tenkinamas.

Tačiau, kaip pirmiau paminėta, ABTĮ 37 straipsnis nustato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais.

Pareiškėjas pareiškė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvuodamas savo sunkia finansine padėtimi, pridėjo įrodymus. Iš pateiktų įrodymų, t. y. Pravieniškių PN-AK 2015 m. gegužės 4 d. rašto Nr. 7-1232 „Dėl informacijos pateikimo“ ir LAVL 2018 m. rugpjūčio 17 d. pažymos Nr. 7-541 „Apie V. K. pajamas, išlaidas bei nustatytas diagnozes“ matyti, kad pareiškėjo sąskaita 2018 metais buvo papildoma, gaunant lėšas iš Lukiškių TI-K (56,72 Eur), Pravieniškių PN-AK (38,94 Eur), LAVL (49,89 Eur) ir G. L. (145 Eur), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2018 m. vasario 26 d. išmokėjo pareiškėjui 200 Eur žalos atlyginimą. Taip pat nustatyta, kad 2018 m. gegužės 16 d. pareiškėjas pervedė 10,01 Eur G. L.. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 19 d. iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos už suvartotą elektros energiją, viršutinių drabužių skalbimo ir džiovimo paslaugas, laiškų siuntimą ir dokumentų kopijų rengimą išskaičiuota nebuvo. Už banko paslaugas 2018 metais buvo išskaičiuota 0,44 Eur suma. 2018 metais pareiškėjas nuteistųjų parduotuvėje apsipirko už 74,57 Eur. Įvertinus pareiškėjo gautų ir išleistų asmeninių lėšų santykį (490,55 Eur / 85,02 Eur), nustatyta, kad pareiškėjas turėjo pakankamai lėšų, jog už skundo pateikimą galėtų sumokėti 30 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo iš dalies atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido pareiškėjo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir, pareiškėjui nepateikus duomenų apie žyminio mokesčio už skundą sumokėjimą, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Dėl atskirojo skundo argumento, jog pareiškėjas neturi galimybės pateikti teismui 2018 m. birželio 6 d. prašymo dėl perkėlimo tęsti bausmės atlikimą Lukiškių TI-K, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti šį dokumentą, pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju nustačius, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ 25 straipsnio 2 dalies ir 35 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl ko, pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, jo skundas buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, klausimas dėl minėto dokumento išreikalavimo šioje proceso stadijoje nėra reikšmingas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė