e012794b-be4f-4ac2-b477-7fadfc799ff6 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I3-3485-402/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00302-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.7; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 28 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. J., jam atstovaujančios Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sÄ jungos atstovei N. G., atsakovo PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovui K.

V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atsakovui PravieniÅ¡kių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymÄ Nr. P-7 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui V.

J.“ (b. l. 1–7). PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–7), taip pat teismo posėdžio metu jis ir jo atstovė visiÅ¡kai palaikydami skundÄ paaiÅ¡kino, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. P-7 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui V. J.“ 1 punkte pripažinta, jog jis padarė tarnybinį nusižengimÄ , 2 punktu už tarnybinį nusižengimÄ jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Vadovaujantis PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 2-2266 „Dėl nuteistojo A. V. trumpalaikės iÅ¡vykos už pataisos įstaigos teritorijos ribų“ nuteistajam A. V. buvo suteikta trumpalaikė iÅ¡vyka už įstaigos teritorijos ribų dėl tėvo mirties. NuteistÄ jį lydėjo M. J., Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas, pareiÅ¡kėjas V. J., Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas, ir taip pat Å¡io skyriaus jaunesnysis specialistas O.

V.. Apie 15 val. atvykus į bažnyčiÄ , A. V. buvo palydėtas į jos vidų, prie karsto. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bažnyčios viduje buvo susirinkę apie 100 romų tautybės lankytojų, bažnyčios prieigose maždaug tiek pat vyrų, moterų ir vaikų. Ä®vertinus faktÄ , jog nuo daugelio romų tautybės lankytojų sklido alkoholio kvapas, kai kurie asmenys neÅ¡iojosi nugertus alkoholio butelius, t. y. sakralioje aplinkoje elgėsi neadekvačiai, buvo duotas griežtas nurodymas nesibÅ«riuoti prie nuteistojo.

Pastebėjus, jog nuteistojo mama duoda jam atsigerti iÅ¡ gamyklinio mineralinio vandens buteliuko, M. J. griežtai įspėjo A. V. ir jo mamÄ , kitus artimuosius be jo leidimo nieko nuteistajam neduoti ir negerti iÅ¡ bet kokios taros, prieÅ¡ tai jam nepatikrinus to gėrimo. Pažymėtina, jog visos palydos metu nuteistasis vienÄ kartÄ gėrė iÅ¡ mamos paduoto mineralinio vandens buteliuko, kuriame buvo nedidelis kiekis skaidraus bekvapio skysčio. M. J., jis ir O. V. patikrino Å¡io buteliuko turinį, – iÅ¡ mineralinio vandens buteliuko nesklido alkoholio ar kitoks įtartinas kvapas.

Nuvykus į laidojimo vietÄ kapinėse, mirusiųjų liturgijos metu nuteistasis ėmė elgtis neadekvačiai, prie kapo parkrito, atsigavęs staigiais judesiais mosikavo rankomis, nesiorientavo aplinkoje, nevykdė tiek jo, tiek M. J. ir O. V. sistemingų nurodymų nevartoti necenzÅ«rinių žodžių, nusiraminti ir netrukdyti laidojimo procesui. Tačiau situacija nesikeitė. Tuomet jis ir V. J. priėjo prie nuteistojo ir bandė jį nuvesti į tarnybinį automobilį, bet aplinkiniai romų tautybės žmonės (kurie vizualiai buvo neblaivÅ«s ir jų buvo gan daug – apie 100 žmonių) ir artimieji neleido jo iÅ¡vesti užstodami keliÄ .

Tačiau kita dalis artimųjų jiems padėjo. Pavykus nuteistÄ jį įsodinti į automobilį, jie iÅ¡vyko į įstaigÄ . Parvykus į įstaigÄ , nuteistajam A. V. neblaivumas faktiÅ¡kai nebuvo nustatytas, nes Å¡is atsisakė bÅ«ti patikrintas. Visas įvykis buvo nufilmuotas vaizdo registratoriumi Nr. 10, kurį turėjo jaunesnysis specialistas O. V.. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė:

1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-135 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 19 punkto reikalavimus, pagal kuriuos lydėjimo Įstaigos teritorijos viduje metu privaloma naudoti vaizdo registratorių, ir Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5.5 papunktį, kuriame reglamentuojama, kad vaizdo registratoriai privalomai naudojami bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog V. J. nuteistojo A. V. trumpalaikės išvykos metu nenaudojo vaizdo registratoriaus, nors jam buvo išduotas vaizdo registratorius Nr. 38.

2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. T-101 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 9 punktÄ , kuriame nurodyta, kad, sulaukus grasinimų ar pasireiÅ¡kus suimtojo (nuteistojo), prižiÅ«rimojo fizinei agresijai, darbuotojai turi kviesti pagalbÄ , naudoti vaizdo registratorių ir atsitraukti saugiu atstumu. Pataisos pareigÅ«nai, tarnaujantys Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, įvertinę situacijÄ , gali panaudoti prievartÄ (fizinę, psichinę) ir specialiÄ sias priemones, kaip jos apibrėžtos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. T-101 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 10 punkte, kuriame nurodyta, kad, netikėtai susidÅ«rus ar atsiradus tiesioginiam kontaktui su galimai neblaiviais ir / ar apsvaigusiais bei agresyviai besielgiančiais suimtaisiais (nuteistaisiais), prižiÅ«rimaisiais, darbuotojas turi naudoti vaizdo registratorių ir nedelsdamas kviesti pastiprinimÄ .

3. Lietuvos Respublikos pataisos pareigÅ«nų veiklos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1387 11 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , kuriame nurodyta, jog prievartÄ pataisos pareigÅ«nai turi teisę naudoti, kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdami priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydami asmenis (jeigu jie prieÅ¡inasi).

4. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Ä®staigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 5.5 punktÄ , kuriame nurodyta, kad pareigÅ«nai užkardo ir fiksuoja suimtųjų (nuteistųjų) drausmės pažeidimus ir nusikaltimus (suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytų elgesio taisyklių laikymÄ si) <...>.

5. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Ä®staigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 5.8 punktÄ , kuriame nurodyta, kad pareigÅ«nas konvojuoja, lydi nuteistuosius į trumpalaikes iÅ¡vykas už įstaigos ribų, užtikrindamas tinkamÄ konvojavimÄ reglamentuojančių teisės aktų laikymÄ si.

6. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Ä®staigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 5.12 punktÄ , kuriame nurodyta, kad pareigÅ«nas vykdo Ä®staigos direktoriaus patvirtintose instrukcijose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose suimtųjų (nuteistųjų) apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , reikalavimus, užtikrindamas tinkamÄ suimtųjų (nuteistųjų) priežiÅ«rÄ ir apsaugÄ .

Pažymėtina, jog net PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. 2-2266 „Dėl nuteistojo A. V. trumpalaikės iÅ¡vykos už pataisos įstaigos teritorijos ribų“ nurodyta, jog nuteistÄ jį reikia lydėti su antrankiais, tačiau dėl vaizdo registratoriaus naudojimo imperatyvaus nurodymo nebuvo, nors Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d.

įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), 99 punkte nurodoma, kad suimtÄ jį (nuteistÄ jį) lydintis pareigÅ«nas privalo su savimi turėti jam iÅ¡duotas specialiÄ sias priemones (vaizdo registratorių – pagal poreikį). Taip pat pažymėtina, kad laidotuvių procesijoje buvo daug romų tautybės asmenų (daugiau kaip Å¡imtas), kurių privatumÄ saugo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, todėl vaizdo registratorių jis naudojo tik esant bÅ«tinumui, t. y. kai nuteistasis A.

V. elgėsi neadekvačiai ir nevykdė teisėtų pareigÅ«nų nurodymų. PareiÅ¡kėjas pagal savo kompetencijÄ atliko nuolatinę lydimo nuteistojo priežiÅ«rÄ ir apsaugÄ . Tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad apskritai nuteistojo palydos už Ä®staigos teritorijos ribų kontrolė, vadovaujantis Instrukcija, priskirtina palydos vyresniojo atsakomybei. Saugaus elgesio taisyklių 9 punktas numato, kad darbuotojas turi kviesti pagalbÄ , naudoti vaizdo registratorių ir atsitraukti saugiu atstumu, sulaukus grasinimų ar pasireiÅ¡kus suimtojo (nuteistojo) prižiÅ«rimo fizinei agresijai, taip pat, įvertinę situacijÄ , pareigÅ«nai gali panaudoti prievartÄ (fizinę, psichinę) ir specialiÄ sias priemones.

Saugaus elgesio taisyklių 10 punktas numato, kad, netikėtai susidÅ«rus ar atsiradus tiesioginiam kontaktui su galimai neblaiviais ir / ar apsvaigusiais bei agresyviai besielgiančiais suimtaisiais (nuteistaisiais), prižiÅ«rimaisiais, darbuotojas turi naudoti vaizdo registratorių ir nedelsdamas kviesti pastiprinimÄ . Pažymėjo, jog nuteistojo A. V. palydos metu vykę įvykiai yra užfiksuoti vaizdo registratoriumi Nr.

10. Kviesti pastiprinimÄ toje situacijoje buvo ne jo prerogatyva. Be to, trys pareigÅ«nai lydėjo vienÄ nuteistÄ jį ir buvo pajėgÅ«s su jo agresija susitvarkyti patys. Tai ir buvo padaryta. Nuteistasis, nors ir prieÅ¡inęsis, net naudojęs fizinę jėgÄ , buvo sutramdytas, įsodintas į konvojaus automobilį ir parvežtas atgal į Ä®staigÄ . Todėl kategoriÅ¡kai neigia, kad jis pažeidė Saugaus elgesio taisyklių 9–10 punktus. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nenustatyta pakankamų, objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių jo neteisėtus ar netinkamus veiksmus bei jų teisinį pagrindimÄ (kvalifikavimÄ ).

Tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atlikęs asmuo jokių konkrečių aptariamų pažeidimo faktų, realių pasekmių, kurios kilo dėl Å¡ių pažeidimų, nenurodė ir įrodymų nesurinko. PareiÅ¡kėjas įsitikinęs, jog privalėta surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktÄ , jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiÅ¡kinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada laikytina vienpusiÅ¡ka, neobjektyvia ir nepagrįsta objektyvių aplinkybių įvertinimu, todėl nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties. Nenustačius, kad padaryta neteisėta veika, t. y. nesant neteisėtos veikos tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių, taip pat pareigÅ«no kaltės, kilusių neigiamų pasekmių, tarnybinė atsakomybė ir tarnybinio nusižengimo konstatavimas negalimas. TarnybÄ bausmių vykdymo sistemoje pareiÅ¡kėjas vykdo nuo 2003 metų.

Charakterizuojamas kaip principingas pareigÅ«nas. TarnybÄ vykdo budinčiojoje pamainoje, kur reikalingas didelis dėmesys ir budrumas, nes tarnyba yra tiesiogiai susijusi su nuteistaisiais. Per visÄ tarnybos laikotarpį (19 metų) tarnybinių nuobaudų neturėjo. Nuo 2012 m. sausio 16 d. yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sÄ jungos narys. Atsakovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, jo atstovas teismo posėdžio metu visiÅ¡kai palaikė atsiliepime (b. l. 12–21) iÅ¡dėstytus argumentus.

PaaiÅ¡kino, kad Ä®staigoje 2021 m. spalio 28 d. buvo gautas Ä®staigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto V. L. 2021 m. spalio 28 d. tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 43-19183, kuriame nurodyta, kad 2021 m. spalio 28 d. apie 12 val. pagal direktoriaus įsakymÄ Nr. 2-2266 į tėvo laidotuves į S. V. buvo iÅ¡leistas nuteistasis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurį į trumpalaikę iÅ¡vykÄ lydėjo keturi Ä®staigos pareigÅ«nai, t. y. Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas (palydos vyresnysis) M.

J. ir Ä®staigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai D. B. (vairuotojas), V. J. (konvojuotojas) ir O. V. (konvojuotojas). 2021 m. spalio 28 d. apie 16.44 val., iÅ¡vykstant iÅ¡ laidotuvių, Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J. informavo, kad nuteistasis A. V. yra galimai apsvaigęs. 2021 m. spalio 29 d. l. e. Ä®staigos direktoriaus pareigas G. Å . rezoliucija pavedė Ä®staigos Tyrimų skyriui atlikti tarnybinį patikrinimÄ ir pateikti iÅ¡vadÄ . Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lyta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ per 5 (penkias) darbo dienas nuo praneÅ¡imo gavimo dienos ir informuoti, ar jis yra profesinės sÄ jungos narys. 2021 m. lapkričio 22 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo 2021 m. lapkričio 22 d. paaiÅ¡kinimas Nr. 8-4310, kuriame jis pažymėjo, kad tai nebuvo konvojus, o trumpalaikė iÅ¡vyka su palyda, kurios metu buvo paskirta lydėti nuteistÄ jį A.

V. į tėvo laidotuves į S. V.. Mano, jog neatsižvelgta į nuteistojo A. V. asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kad nuteistasis, esantis drausmės grupėje, sistemingai pažeidinėjantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles ir BVK nuostatas, besielgiantis itin agresyviai ir neprognozuojamai, įtrauktas į sustiprintos priežiÅ«ros sÄ raÅ¡Ä , todėl iÅ¡ esmės negalėjo pasinaudoti BVK 105 straipsnio nuostata ir neturėjo bÅ«ti iÅ¡leistas į trumpalaikę iÅ¡vykÄ . Atkreipė dėmesį į tai, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d.

įsakymas Nr. V-135 „Dėl Saugaus elgesio taisyklių patvirtinimo“ reglamentuoja tik vaizdo registratorių naudojimÄ Ä¯staigos teritorijos viduje, o taip pat ir Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, ir niekur nėra reglamentuota, kaip pareigÅ«nui elgtis neadekvačioje situacijoje, kada aplink tave susitelkia didelis bÅ«rys neprognozuojamų romų tautybės asmenų, nenorinčių, kad jų laidotuvės bÅ«tų filmuojamos.

Apie tai nebuvo pravestas instruktažas. Kada nuteistasis A. V. galėjo pavartoti alkoholio ar psichikÄ veikiančių medžiagų ir ar tikrai vartojo, sunku pasakyti, nes aplink buvo labai daug žmonių, patalpos buvo didelės. Nuteistajam A. V. neblaivumas faktiÅ¡kai nebuvo nustatytas, nes Å¡is atsisakė bÅ«ti patikrintas. Pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 patvirtinto Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos apraÅ¡o 1 punkte nurodyta, kad tarnybiniai vaizdo registratoriai <...> Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose (toliau – laisvės atėmimo vietų įstaigos) ir Lietuvos probacijos tarnyboje (toliau kartu vadinamos įstaigomis) naudojami siekiant užtikrinti įstaigos darbuotojų saugumÄ , suimtųjų (nuteistųjų) ir kitų asmenų apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , jų pareigų ir draudimų vykdymo kontrolę bei nustatytų suėmimo vykdymo ir bausmės atlikimo užtikrinimo priemonių, režimo reikalavimų laikymÄ si, taip pat užtikrinant turto apsaugÄ Ä¯staigose.

Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos apraÅ¡o 5.2 punkte nurodyta, kad vaizdo registratoriai privalomai naudojami vykdant suimtųjų (nuteistųjų) nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevencijÄ , dienotvarkės užtikrinimÄ ; 5.5 punkte nurodyta, kad vaizdo registratoriai privalomai naudojami bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais). Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Ä®staigos Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J. ir Ä®staigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas V.

J. nuteistojo A. V. trumpalaikės išvykos metu nenaudojo vaizdo registratoriaus. Iš Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialiųjų ir kitų priemonių išdavimo ir priėmimo tarnybai apskaitos žurnalo Nr. 8.54 nustatyta, kad Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui V. J. buvo išduotas vaizdo registratorius Nr.

38. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Ä®staigos Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J., Ä®staigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai V. J., O. V., D. B. ir nuteistasis A. V. į S. V. į bažnyčios patalpas atvyko 2021 m. spalio 28 d. apie 15 val. Šį faktÄ patvirtina Ä®staigos Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. J., Ä®staigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų V. J. ir O. V. pateikti paaiÅ¡kinimai.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2021 m. spalio 28 d. 15.10 val. Ä®staigos Resocializacijos skyriaus specialistas M. J. susisiekė su Ä®staigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiuoju specialistu V. L. ir nurodė, kad vėluoja laidojimo procesas, pasidomėjo, ar jiems grįžti iÅ¡ trumpalaikės iÅ¡vykos nustatytu laiku, ar tęsti laidojimo procesÄ . Å ias aplinkybes patvirtinta ir Ä®staigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto V. L. 2021 m. gruodžio 3 d. paaiÅ¡kinimas.

Iš vaizdo įrašų apžiūros nustatyta, kad 2021 m. spalio 28 d. apie 15.54 val. Įstaigos Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. J., Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai V. J. ir O. V., taip pat Įstaigos Trečiojo sektoriaus nuteistasis A. V. buvo prie S. V. kapinių. Iš vaizdo įrašų nustatyta, kad 2021 m. spalio 28 d. 16.31 val. iš S. V. kapinių link Įstaigos transporto nuteistasis A. V. už parankių buvo lydimas galimai romų tautybės asmenų, o ne pačių pareigūnų, kaip nurodė pareigūnai savo paaiškinimuose dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

Nei iš vaizdo įrašų, nei iš pateiktos dokumentinės medžiagos nėra nustatyta, kad Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniesiems specialistams V. J. ir O. V. būtų išduoti šaunamieji ginklai. Juolab Įstaigos l. e. direktoriaus pareigas G. Š. savo priimtame įsakyme Nr. 2-2266 yra nurodęs, kad nuteistasis A. V. trumpalaikės išvykos metu yra lydimas tik su antrankiais, apie šaunamuosius ginklus nėra nurodyta. Atkreiptinas dėmesys, kad trumpalaikei išvykai nėra pasitelkiama ginkluotoji palyda.

Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas V. J. pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-135 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 19 punkto reikalavimus, pagal kuriuos lydėjimo Įstaigos teritorijos viduje metu privaloma naudoti vaizdo registratorių, ir Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d.

įsakymu Nr. V-43 „Dėl Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, 5.5 papunktį, kuriame reglamentuojama, kad vaizdo registratoriai privalomai naudojami bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais). Taip pat pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. T-101 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 9 punktÄ , kuriame nurodyta, kad, sulaukus grasinimų ar pasireiÅ¡kus suimtojo (nuteistojo), prižiÅ«rimojo fizinei agresijai, darbuotojai turi kviesti pagalbÄ , naudoti vaizdo registratorių ir atsitraukti saugiu atstumu. <...> Pataisos pareigÅ«nai, tarnaujantys Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, įvertinę situacijÄ , gali panaudoti prievartÄ (fizinę, psichinę) ir specialiÄ sias priemones, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatyme;

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. T-101 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 10 punktÄ , kuriame nurodyta, kad, netikėtai susidÅ«rus ar atsiradus tiesioginiam kontaktui su galimai neblaiviais ir / ar apsvaigusiais bei agresyviai besielgiančiais suimtaisiais (nuteistaisiais), prižiÅ«rimaisiais, darbuotojas turi naudoti vaizdo registratorių ir nedelsdamas kviesti pastiprinimÄ ; Lietuvos Respublikos pataisos pareigÅ«nų veiklos 2018 m. birželio 29 d.

įstatymo Nr. XIII-1387 11 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , kuriame nurodyta, kad prievartÄ pataisos pareigÅ«nai turi teisę naudoti, kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydami asmenis (jeigu jie prieÅ¡inasi); PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Ä®staigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 5.5 punktÄ , kuriame nurodyta, kad pareigÅ«nas užkardo ir fiksuoja suimtųjų (nuteistųjų) drausmės pažeidimus ir nusikaltimus (suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytų elgesio taisyklių laikymÄ si) <...>;

PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Ä®staigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 5.8 punktÄ , kuriame nurodyta, kad pareigÅ«nas konvojuoja, lydi nuteistuosius į trumpalaikes iÅ¡vykas už įstaigos ribų užtikrindamas tinkamÄ konvojavimÄ reglamentuojančių teisės aktų laikymÄ si; PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d.

įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Ä®staigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 5.12 punktÄ , kuriame nurodyta, kad pareigÅ«nas vykdo Ä®staigos direktoriaus patvirtintose instrukcijose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose suimtųjų (nuteistųjų) apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , reikalavimus, užtikrindamas tinkamÄ suimtųjų (nuteistųjų) priežiÅ«rÄ ir apsaugÄ . PareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko.

Ä®vertinus visÄ tarnybinio patikrinimo metu surinktÄ dokumentinę medžiagÄ ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jam pagrįstai ir teisėtai turi bÅ«ti taikoma tarnybinė atsakomybė. Atsižvelgdamas į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, atsakovas mano, kad teisinis reglamentavimas darbdaviui (nagrinėjamu atveju – įstaigos vadovui) suteikia teisę spręsti tarnybinės atsakomybės klausimus, ar darbuotojas įvykdė nusižengimÄ , kokia konkreti nuobauda turi bÅ«ti taikoma ir pan.

Todėl nagrinėjamu atveju Ä®staigos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. P-7 paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ panaikinti nėra jokio pagrindo. Liudytojas O. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis dirba PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iajame sektoriuje. Pareigos – jaunesnysis specialistas. Lydėjo nuteistÄ jį į tėvo laidotuves. Vyko į bažnyčiÄ , paskui važiavo į kapines, o vėliau grįžo į įstaigÄ . Instruktažas buvo žodžiu pravestas, niekur nereikėjo pasiraÅ¡yti.

Pagal teisės aktus turėjo bÅ«ti paskirtas palydos vyresnysis, bet, pasirodo, jis nebuvo paskirtas. Jis registratorių turėjo ir viskÄ filmavo, tačiau bažnyčioje registratorius nebuvo įjungtas, nes, jo supratimu, tai bÅ«tų neetiÅ¡ka. Ar nuteistasis neblaivus, ar jo elgesys pasikeitė dėl streso, sunku buvo atskirti, patikrinimui jie alkoholio matuoklio neturėjo. Bažnyčioje nuteistojo mama davė pareigÅ«nams buteliukÄ vandens, jie visi pauostė ir nuteistajam leido atsigerti. IÅ¡ kvapo nieko nebuvo galima įtarti, kas ten buvo, mano, kad ten buvo vanduo, tačiau pareigÅ«nai jo neragavo.

SprendimÄ grįžti į įstaigÄ priėmė bendrai, kai nuteistasis pradėjo elgtis neadekvačiai, nebenorėjo į konvojaus automobilį lipti, tada jie panaudojo fizinę jėgÄ , uždarė į automobilį ir iÅ¡važiavo. Jam nuteistojo artimieji grasino, kad bus su juo susidorota, bet tuo viskas pasibaigė. Viskas buvo filmuojama, tik bažnyčioje neįjungė registratoriaus dėl vidinės kultÅ«ros. Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis dirba PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, jo pareigos – Resocializacijos skyriaus vyriausiasis specialistas. 2021 m. spalio 28 d. direktoriaus įsakymu iÅ¡vyko lydėti nuteistojo į jo tėvo laidotuves.

Jam asmeniÅ¡kai vaizdo registratorius nebuvo iÅ¡duotas. IÅ¡vykstant instruktažas nebuvo pravestas, tačiau buvo supažindinti su įsakymu. Žodinis nurodymas buvo vadovautis teisės aktais. Pagal tÄ Ä¯sakymÄ jie turėjo vykdyti palydÄ . IÅ¡ jų grupės nebuvo paskirtas vyresnysis. NuteistÄ jį vežė iki Å¡ermenų vietos, palydėjo iki karsto, paskui vyko į laidojimo vietÄ . Nuvykus į laidojimo vietÄ nuteistasis pradėjo elgtis neadekvačiai, nevykdė pareigÅ«nų nurodymų, trukdė palaidoti tėvÄ , nesitraukė nuo jo, artimieji prašė pasitraukti, paskui nuteistasis nualpo, vėliau atsigavo ir tuomet, kai jie pareikalavo grįžti į automobilį ir vykti į pataisos įstaigÄ , nuteistasis tiesiog to nevykdė.

Stovėjo, verkė, blogai jautėsi, iÅ¡ situacijos buvo matyti, kad palydÄ reikia baigti ir grįžti į įkalinimo įstaigÄ . Jo giminės padėjo nuteistÄ jį sutramdyti ir įsodinti į automobilį, reikia suprasti ir tai, kad perteklinės jėgos naudojimas bÅ«tų grėsęs pareigÅ«nų sveikatai ir gyvybei, nes buvo ir tokių asmenų, kurie nenorėjo, kad nuteistasis iÅ¡vyktų, jo bausmės laikas yra ilgas. PareigÅ«nai alkoholio matuoklio neturėjo. Jis geriausiai pažįsta nuteistÄ jį, nes su juo dirba tiesiogiai, faktiÅ¡kai jį mato kiekvienÄ dienÄ .

Jis yra labilios (nepastovios, nestabilios, emocionalios) psichikos asmenybė. PareigÅ«nai visada buvo Å¡alia nuteistojo ir jokių alkoholinių gėrimų jis negėrė. Grįžus į pataisos įstaigÄ buvo siekiama patikrinti jo neblaivumÄ , tačiau nuteistasis atsisakė ir iÅ¡ to buvo pripažinta, kad jis yra neblaivus. Kraujas tyrimui nebuvo paimtas. Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis dirba PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje budinčiosios pamainos vyriausiuoju specialistu.

TÄ dienÄ iÅ¡leido su palyda nuteistÄ jį į tėvo laidotuves. Nuteistasis ir pareigÅ«nai buvo supažindinti su įsakymu, kuriame pasirašė. Žodžiu buvo nurodyta, kad nuteistÄ jį vežtų su antrankiais, nurodytas iÅ¡vykimo ir grįžimo laikas. Ä®sakyme nebuvo nurodyta, kas yra palydos vyresnysis, paprastai įsakymuose bÅ«na nurodytas vyresnysis palydos asmuo. Vaizdo registratoriai iÅ¡duodami ryte, kai ateina pamaina, pasiraÅ¡o ir juos pasiima į tarnybÄ . Jis su pareigÅ«nais kartu nevyko, tik iÅ¡leido juos.

Kai palyda grįžo su nuteistuoju, jis juos ir priėmė. Dar negrįžus į įstaigÄ jam paskambino M. J. ir informavo, kad nuteistasis yra galimai neblaivus. Parvykus pastebėjo, kad nuteistasis yra neblaivus, bet jokio alkoholio kvapo nebuvo, tačiau nuteistasis elgėsi neadekvačiai. Nuteistasis atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ , kraujo tyrimo niekas nedaro. Naktį, kai nuėjo pas nuteistÄ jį nuimti antrankių, kameroje buvo alkoholio kvapas. Vaizdo registratoriai nenaudojami už įstaigos ribų. Skundas tenkintinas.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymÄ Nr. P-7 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui V. J.“. Bylos duomenimis, ginčijamu Ä®sakymu pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 8) už tai, kad jis pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. V-135 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 19 punkto reikalavimus, pagal kuriuos lydėjimo Įstaigos teritorijos viduje metu privaloma naudoti vaizdo registratorių, ir Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5.5 papunktį, kuriame reglamentuojama, kad vaizdo registratoriai privalomai naudojami bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais).

Taip pat pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. T-101 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 9 punktÄ , kuriame nurodyta, kad, sulaukus grasinimų ar pasireiÅ¡kus suimtojo (nuteistojo), prižiÅ«rimojo fizinei agresijai, darbuotojai turi kviesti pagalbÄ , naudoti vaizdo registratorių ir atsitraukti saugiu atstumu. <...> Pataisos pareigÅ«nai, tarnaujantys Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, įvertinę situacijÄ , gali panaudoti prievartÄ (fizinę, psichinę) ir specialiÄ sias priemones, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatyme;

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. T-101 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių 10 punktÄ , kuriame nurodyta, kad, netikėtai susidÅ«rus ar atsiradus tiesioginiam kontaktui su galimai neblaiviais ir / ar apsvaigusiais bei agresyviai besielgiančiais suimtaisiais (nuteistaisiais), prižiÅ«rimaisiais, darbuotojas turi naudoti vaizdo registratorių ir nedelsdamas kviesti pastiprinimÄ ; Lietuvos Respublikos pataisos pareigÅ«nų veiklos 2018 m. birželio 29 d.

įstatymo Nr. XIII-1387 11 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , kuriame nurodyta, kad prievartÄ pataisos pareigÅ«nai turi teisę naudoti, kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydami asmenis (jeigu jie prieÅ¡inasi); PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Ä®staigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 5.5 punktÄ , kuriame nurodyta, kad pareigÅ«nas užkardo ir fiksuoja suimtųjų (nuteistųjų) drausmės pažeidimus ir nusikaltimus (suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytų elgesio taisyklių laikymÄ si) <...>;

PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Ä®staigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 5.8 punktÄ , kuriame nurodyta, kad pareigÅ«nas konvojuoja, lydi nuteistuosius į trumpalaikes iÅ¡vykas už įstaigos ribų užtikrindamas tinkamÄ konvojavimÄ reglamentuojančių teisės aktų laikymÄ si; PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 9 d.

įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Ä®staigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 5.12 punktÄ , kuriame nurodyta, kad pareigÅ«nas vykdo Ä®staigos direktoriaus patvirtintose instrukcijose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose suimtųjų (nuteistųjų) apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , reikalavimus, užtikrindamas tinkamÄ suimtųjų (nuteistųjų) priežiÅ«rÄ ir apsaugÄ . Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas bÅ«tų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, ar jo elgesys kitaip pažeidžia teisės normų reikalavimus, konstatavimo. BÅ«tina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktÄ , jį padariusį valstybės tarnautojÄ , pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.).

Vertinant, ar pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti konkrečias pareigÅ«no veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra:

a) veika (veikimas ar neveikimas), b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė) ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryÅ¡ys. Pagal pobÅ«dį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius: materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiÅ¡kai apčiuopiamÄ Å¾alÄ kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras.

Taigi pasekmės ne visais atvejais yra bÅ«tinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikÅ¡mingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda.

Ar pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus suraÅ¡oma tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada. Tarnybinis patikrinimas baigiamas suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimÄ padariusio pataisos pareigÅ«no veikos įvertinimas. Kai tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl atliktų tarnybinių patikrinimų iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimo iÅ¡vadoje taip pat iÅ¡dėstomas ankstesnės patikrinimo iÅ¡vados ir jÄ suraÅ¡iusio asmens ar komisijos veiksmų įvertinimas.

Patikrinimo iÅ¡vadoje konstatavus, kad pataisos pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nusižengimo padarymo diena ar laikotarpis, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie pataisos pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai, paskatinimai ir nuobaudos), ar nėra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siÅ«lymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo.

SiÅ«lymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo nepateikiamas, jei tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad yra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai arba pataisos pareigÅ«nas, įtariamas padaręs pažeidimÄ , yra miręs. Taigi, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigÅ«nas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiÅ«lymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudÄ vadovas. Vadovui patvirtinus iÅ¡vadÄ , joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, bÅ«tent tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje turi bÅ«ti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta dėl neigiamų pasekmių statutiniam valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir bÅ«tent darbdaviu esantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad IÅ¡vada (b. l. 22–57) yra neaiÅ¡ki ir nesuprantama. IÅ¡ iÅ¡vados nėra galimybės suprasti, kokius neteisėtus veiksmus atliko pareiÅ¡kėjas ir už kokių veiksmų padarymÄ ar neveikimÄ konkrečiai pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda.

PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. 2-2266 „Dėl nuteistojo A. V. trumpalaikės iÅ¡vykos už pataisos įstaigos teritorijos ribų“ nurodyta, jog nuteistÄ jį reikia lydėti su antrankiais, tačiau dėl vaizdo registratoriaus naudojimo imperatyvaus nurodymo nebuvo, nors Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 99 punkte nurodoma, kad suimtÄ jį (nuteistÄ jį) lydintis pareigÅ«nas privalo su savimi turėti jam iÅ¡duotas specialiÄ sias priemones (vaizdo registratorių – pagal poreikį).

Taip pat pažymėtina, kad laidotuvių procesijoje buvo daug romų tautybės asmenų (daugiau kaip Å¡imtas), kurių privatumÄ saugo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, todėl vaizdo registratorių pareiÅ¡kėjas naudojo tik esant bÅ«tinumui, t. y. kai nuteistasis A. V. elgėsi neadekvačiai ir nevykdė jo ir kitų pareigÅ«nų nurodymų. Nuteistojo A. V. palydos metu vykę įvykiai yra užfiksuoti vaizdo registratoriumi Nr. 10. Kviesti pastiprinimÄ toje situacijoje buvo ne jo prerogatyva, jis nebuvo paskirtas palydos vyresniuoju.

Palydos vyresnysis iÅ¡vis nebuvo paskirtas. Be to, trys pareigÅ«nai lydėjo vienÄ nuteistÄ jį, todėl buvo pajėgÅ«s su jo agresija susitvarkyti savo jėgomis. Tai ir buvo padaryta. Nuteistasis, nors ir prieÅ¡inęsis, net naudojęs fizinę jėgÄ , buvo sutramdytas, įsodintas į konvojaus automobilį ir parvežtas atgal į Ä®staigÄ . Todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kaip pareiÅ¡kėjas pažeidė Saugaus elgesio taisyklių 9–10 punktus. Saugaus elgesio taisyklių 9 punktas numato, kad darbuotojas turi kviesti pagalbÄ , naudoti vaizdo registratorių ir atsitraukti saugiu atstumu, sulaukus grasinimų ar pasireiÅ¡kus suimtojo (nuteistojo), prižiÅ«rimojo fizinei agresijai, taip pat, įvertinę situacijÄ , pareigÅ«nai gali panaudoti prievartÄ (fizinę, psichinę) ir specialiÄ sias priemones.

Saugaus elgesio taisyklių 10 punktas numato, kad, netikėtai susidÅ«rus ar atsiradus tiesioginiam kontaktui su galimai neblaiviais ir / ar apsvaigusiais bei agresyviai besielgiančiais suimtaisiais (nuteistaisiais), prižiÅ«rimaisiais, darbuotojas turi naudoti vaizdo registratorių ir nedelsdamas kviesti pastiprinimÄ . Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta pataisos pareigÅ«no teisė naudoti prievartÄ . Pirmiausia teisinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma už nepasinaudojimÄ teise.

Pastaroji nėra imperatyvas. Tačiau prievarta buvo naudojama. Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio prievartos naudojimo sÄ lygas, 1 dalis nustato: „Prievarta gali bÅ«ti naudojama tik tarnybinio bÅ«tinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigÅ«nai naudoti prievartÄ privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį, intensyvumÄ ir individualias pažeidėjo savybes“.

To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai“. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, bet kokios rūšies prievarta privalo būti taikoma adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, pataisos pareigūnui įvertinus ir savo saugumo užtikrinimo galimybes. Prioritetas yra teikiamas psichinei prievartai, ir tik įstatyme numatytais atvejais, jeigu tai yra adekvatu esamoms aplinkybėms ir proporcinga esamam pavojui, taikoma fizinė prievarta.

Dėl pastarosios, kaip ir dėl specialiųjų priemonių, panaudojimo, vadovaujantis teisės aktais, sprendžia pats pareigÅ«nas. Instrukcijos 173 punkte numatyta: „SprendimÄ panaudoti specialiÄ sias priemones ar Å¡aunamuosius ginklus savarankiÅ¡kai priima kiekvienas pataisos pareigÅ«nas. Specialiosios priemonės ir Å¡aunamieji ginklai naudojami įvertinant ir atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, konkrečias aplinkybes, specialiųjų priemonių ir Å¡aunamųjų ginklų aktines bei technines charakteristikas“.

Konkrečioje situacijoje, kai nuteistasis pradėjo demonstruoti agresijÄ , iÅ¡ pareigÅ«nų veiksmų adekvati prievarta buvo panaudota. Pirmiausia buvo naudojama psichinė prievarta, t. y. nuteistasis buvo drausminamas žodžiu, jam buvo nurodoma nustoti taip elgtis, patvirtinant, jog, prieÅ¡ingai, jo iÅ¡vyka bus nutraukta. Tačiau esant nepakankamam psichinės prievartos poveikiui, nuteistajam ir toliau elgiantis neadekvačiai, buvo panaudota fizinė jėga jį vedant ir prievarta sodinant į konvojavimo automobilį.

Panaudojant fizinę jėgÄ besiprieÅ¡inantis nuteistasis buvo įsodintas į tarnybinį transportÄ . Situacija buvo suvaldyta nenaudojant specialiųjų priemonių ir Å¡aunamojo ginklo, nes tam nebuvo bÅ«tinybės. Pareigybės apraÅ¡ymo 5.8 punktas yra blanketinė teisės norma, daranti nuorodÄ Ä¯ konvojavimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Be tokių teisės aktų pažeidimo minėta teisės norma negali bÅ«ti laikoma pažeista. Tačiau tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nenurodomas nei vienas konvojavimÄ reglamentuojantis teisės aktas, kurį pareiÅ¡kėjas pažeidė.

Be to, pažymėtina, jog tai nebuvo konvojavimas, tai buvo palyda. PareiÅ¡kėjo veiksmuose negali bÅ«ti konstatuotas ir Pareigybės apraÅ¡ymo 5.12 punkto pažeidimas, nes jame įtvirtinta blanketinė norma, daranti nuorodÄ Ä¯ Ä®staigos direktoriaus patvirtintų instrukcijų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių suimtųjų (nuteistųjų) apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , vykdymÄ . Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nėra nustatytų tokių Ä®staigos direktoriaus patvirtintų instrukcijų ir kitų teisės aktų pažeidimų.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nenustatyta pakankamų, objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo neteisėtus ar netinkamus veiksmus ir jų teisinį pagrindimÄ (kvalifikavimÄ ). Tarnybinio nusižengimo tyrimas konkrečių aptariamų pažeidimo faktų, realių pasekmių, kurios kilo dėl Å¡ių pažeidimų, nenurodė ir įrodymų nesurinko. Nenustatyta valstybės tarnautojo nusižengimo faktas, jo kaltė. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada pareiÅ¡kėjo atžvilgiu yra vienpusiÅ¡ka, neobjektyvi ir nepagrįsta objektyvių aplinkybių įvertinimu, iÅ¡vadoje iÅ¡vardyti teisės aktai, kuriuos tariamai pažeidė pareiÅ¡kėjas, ir jų dispozicijos, tačiau nenurodomi konkretÅ«s pareiÅ¡kėjo veiksmai, kuriais jis pažeidė minimÄ teisės aktÄ , todėl tokia iÅ¡vada nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties.

Nenustačius, kad padaryta neteisėta veika, t. y. nesant neteisėtos veikos tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių, taip pat pareiÅ¡kėjo kaltės, kilusių neigiamų pasekmių, tarnybinė atsakomybė ir tarnybinio nusižengimo konstatavimas negalimas. Nurodytos aplinkybės lemia atlikto tarnybinio patikrinimo objektyvumo stokÄ ir paskirtos nuobaudos nepagrįstumÄ . Atsižvelgiant į LVAT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo teisės, suteikiančios galimybę teikti paaiÅ¡kinimus, įrodymus, buvo akivaizdžiai suvaržytos, nes jam buvo atimta galimybė aiÅ¡kiai suprasti ir žinoti, kuo jis kaltinamas, ir tinkamai apsiginti nuo kaltinimų, taigi tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neiÅ¡samiai ir neobjektyviai.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti.

Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011). Kaip minėta, įrodinėjimo našta dėl neigiamų padarinių statutiniam valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui.

Tai reiÅ¡kia, jog darbdaviui tenka pareiga aiÅ¡kiai suformuluoti, kuo pareiÅ¡kėjas įtariamas, ir tinkamai kvalifikuoti pažeidimÄ . Darbdavio nuomonė ir įsitikinimas, jog pareiÅ¡kėjas suprato ir jam buvo aiÅ¡ku, kuo jis yra kaltinamas, negali bÅ«ti traktuojama kaip įrodyta aplinkybė, nes tai yra tik darbdavio įsitikinimas. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigÅ«nas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma.

Nagrinėjamu atveju neaiÅ¡ku, kodėl IÅ¡vadoje nenustatyti konkretÅ«s pareiÅ¡kėjo pažeidimo padarymo veiksmai. Tiriant tarnybinį nusižengimÄ turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ .

Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Taigi sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu nuobauda pareiÅ¡kėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, bÅ«tina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių.

Taip pat LVAT 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1941-520/2015 pažymėjo, kad „tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant Å¡ių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ .

Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų VTS, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Administracinėje byloje Nr. A63-1366/2011 LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo įgaliotas asmuo netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų, jos nepagrindė ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas tyčine veika (veikimu ir neveikimu), iš esmės kaltės netyręs. Nenustačius tarnautojo kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda pripažintina neteisėta ir nepagrįsta (2011 m. balandžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1366/2011; taip pat 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011).

Tai reiÅ¡kia, kad pareigÅ«no atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali bÅ«ti laikomi tam tikrų jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas Å¡io pareigÅ«no elgesio modelis aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai yra reglamentuotas Å¡iuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigÅ«nas Å¡io elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiÅ¡kumai ar teisinio reguliavimo spragos negali bÅ«ti aiÅ¡kinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigÅ«no nenaudai, antraip bÅ«tų pažeisti teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (2011 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-683/2011).

Nagrinėjamoje byloje IÅ¡vadoje (b. l. 22–57) nebuvo tinkamai nustatytas vienas iÅ¡ esminių tarnybinio nusižengimo elementų – kaltė. Kaltė iÅ¡vis nebuvo nustatoma. Nepakanka pasisakyti, jog pažeidimas padarytas tyčia. Nenustačius iÅ¡samiai visų pažeidimo padarymo aplinkybių, nėra galimybės nustatyti kaltės formos, nenustačius kaltės formos, nėra galimybės tinkamai taikyti nuobaudÄ . Kitas svarbus tarnybinės atsakomybės aspektas – pasekmės. IÅ¡vadoje apskritai nėra analizuojamas pasekmių klausimas, joje nėra nurodyta nei kritiÅ¡kai svarbių, neatitaisomų pasekmių, o taip pat ir menkų, nereikÅ¡mingų pasekmių, kurios bent galėjo kilti dėl konkrečių pareiÅ¡kėjo veiksmų.

Darytina iÅ¡vada, kad atliekant tarnybinį tyrimÄ neatsižvelgta į visas faktines ir teisines aplinkybes, susidariusiÄ situacijÄ , tyrimas atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nenustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti bÅ«tini elementai, neaptarti netinkamai praneÅ¡ime kvalifikuoti pažeidimai, nenustatytos pasekmės, todėl negalima tinkamai nustatyti kaltės formos. Tarnybinis tyrimas atliktas netinkamai, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra nekonkreti ir neiÅ¡sami. PareiÅ¡kėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, t. y. nenustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: valstybės tarnautojo kaltė, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad asmuo bÅ«tų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam bÅ«tinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – pareigÅ«no kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, privalo patikrinti, ar tyrimÄ atlikusi komisija aiÅ¡kinosi kaltės klausimÄ ir ar jÄ (kaltę) nustatė teisingai.

Nenustačius darbuotojo kaltės ar netinkamai jÄ nustačius, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedÅ«rinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda pripažįstama nepagrįsta ir neteisėta. Netinkamai ir neiÅ¡samiai atlikus tarnybinį tyrimÄ , paskirta nuobauda yra neprasminga ir prasilenkia su sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. Tokia tarnybinė nuobauda netikslinga, praranda savo prasmę ir siekiamų tikslų nepasieks. Teisės teorija subjektiniais teisės pažeidimo požymiais pripažįsta ne tik kaltę, bet ir veikos motyvus, tikslus.

Motyvai yra tos paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas. Pažeidimo tikslas – tai rezultatas, kurio siekiama teisei prieÅ¡ingais veiksmais. <...> Kaltė – veikos sÄ moningumas. <...> tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, prieÅ¡inga teisei. Ginčo atveju nėra aiÅ¡kios pareiÅ¡kėjo kaltės formos (veikos sÄ moningumo), motyvų ar tikslų dėl tariamo pažeidimo. Nei objektyvioji, nei subjektyvioji pažeidimo pusės iÅ¡vadoje nebuvo įvertintos. Taigi, dėl visų paminėtų aplinkybių tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada neatitinka juridinę reikÅ¡mę turinčio akto reikalavimų, yra nekonkreti, neapibrėžtos kaltinimo, nuo kurio pareigÅ«nas gali gintis, ribos ir apimtis, nepakankamai analizuota kaltė, todėl nėra galimybės tinkamai nustatyti kaltės formÄ .

Darytina išvada, jog pareiškėjo skundas pagrįstas ir tenkintinas ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. P-7 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui V. J.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, naikintinas. Pažymėtina, jog iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalimi, dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos. Kadangi, kaip minėta, praÅ¡ymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pateikta nebuvo, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Likusieji pareiÅ¡kėjo ir jo atstovės, taip pat atsakovo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ patenkinti. Panaikinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymÄ Nr. P-7 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui V. J.“. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Natalja Zelionkienė