e0126ec6-e25f-4670-9f86-6403ad48643b · Å iaulių apygardos teismas

                                                    Civilinė byla Nr. 2A-585-154/2014                                                    Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04890-2013-9                                                    Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.2.;30.9.1.;121.21.             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 28 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Valantienės,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės T. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-168-901/2014, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovų D. J. ir R. J. ieÅ¡kinį atsakovei T. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovės T. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:

           I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai D. J. ir R. J. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡tu atsakovei T. S., kuriuo prašė:1) pakeisti 2006-05-22 bendraturčių susitarimÄ (notarinio registro Nr. 5096) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nustatyti žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1880 ha, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ taip: D. J. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 610 kv. m, pažymėtÄ â€ž2“ ir sklypo dalį 121 kv. m, pažymėtÄ â€ž4“; bendrai su R.

J. skirti naudotis 105 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „5“; bendrai su R. J. ir T. S. skirti naudotis 104 kv. m sklypo dalį, pažymėtÄ â€ž6“; R. J. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 521 kv. m, pažymėtÄ â€ž3“; bendrai su D. J. naudotis skirti 85 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „5“; bendrai su D. J. ir T. S. skirti naudotis 19,5 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „6“; T. S. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 210 kv. m, pažymėtÄ â€ž1“; bendrai su D. J. ir R.

J. naudotis skirti 104,5 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „6“. Prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodė, kad ankstesnės žemės sklypo ir pastatų bendraturtės buvo J. M. ir A. K., kuri 1997-09-09 jai priklausančiÄ pastatų dalį padovanojo savo dukrai – ieÅ¡kovei D. J.. D. J. ir J. M. 1997-10-06 iÅ¡ valstybės įsigijo po ½ dalį (po 940 kv.

m) žemės sklypo, kurio bendras plotas 1880 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini). 1997-09-09 bendraturtės D. J. ir J. M. sudarė statinio dalių perskaičiavimo sutartį, pagal kuriÄ J. M. priklausė 0,47 dalys, o D. J. 0,53 dalys. Be to, D. J. ir J. M. 2006-05-22 nusistatė naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal Korporacijos „Matininkai“ parengtÄ planÄ . J. M. pardavė jai priklausančiÄ Å¾emės ir pastatų dalį S. J., kuris vėliau (2007-10-29) su sutuoktine O. J. 521/1880 dalį (521 kv.

m) iš jiems priklausančios ½ sklypo dalies padovanojo savo sūnui ieškovui R. J., kartu padovanodami visus prie namo esančius ūkinius pastatus. 2013-05-21 notarine sutartimi T. S. iš S. J. ir O. J. nusipirko 3145/18800 dalis (314,5 kv.

m) žemės sklypo, 47/100 dalis gyvenamojo namo ir 47/100 dalis kitų statinių. IeÅ¡kovai teigia, kad atsakovė T. S. nesutinka naudotis tokia dalimi žemės sklypo, kokia jai tenka nuosavybės teise, nesutinka vykti pas notarÄ ir sudaryti naujÄ Å¾emės sklypo naudojimosi sutartį. Atsakovė T. S. užstato pravažiavimÄ Ä¯ kiemÄ , be to, ieÅ¡kovų vaikai negali naudotis įrengtu krepÅ¡inio lanku, nes jis užstatomas atsakovės automobiliu. Atsakovei T. S. nepriklauso Å«kio pastatai, jos naudojama žemės sklypo dalis yra nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir norint į jÄ patekti, nereikia eiti per bendro naudojimo kiemÄ .

Be to, nuo (duomenys neskelbtini) yra įvažiavimas (vartai) į jai siÅ«lomÄ priskirti naudotis sklypo dalį („1“), kur ir ankstesnis bendraturtis S. J. laikydavo automobilį.             A. T. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti kitokiÄ naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ :             D. J. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 610 kv. m, pažymėtÄ â€ž2“, ir sklypo dalį 121 kv. m, pažymėtÄ â€ž4“; bendrai su R.

J. skirti naudotis 51 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „5“; bendrai su R. J. ir T.. S. skirti naudotis 158 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „6“;             R. J. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 521 kv. m, pažymėtÄ â€ž3“; bendrai su D. J. skirti naudotis 42 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „5“; bendrai su D. J. ir T. S. skirti naudotis 62,5 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „6“;              T. S. skirti naudotis atskirai sklypo dalį 210 kv. m, pažymėtÄ â€ž1“; bendrai su D.

J. ir R. J. naudotis skirti 104,5 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „6“;             Prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Nurodė, kad ji 2013-05-21 įsigijo iÅ¡ S. J. ir O. J. jiems priklausiusiÄ Å¾emės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalį, todėl ji turi teisę naudotis visu kiemu pagal 2006-05-22 bendraturčių susitarimÄ , nes kiemu naudojosi atsakovei savo turto dalį pardavę savininkai. Atsakovė pažymi, kad pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo naudojimosi variantÄ atsakovė praktiÅ¡kai negalėtų naudotis bendro naudojimo kiemu, nors jai priklauso 47/100 dalys gyvenamojo namo, o kiemu galėtų naudotis ieÅ¡kovas R.

J., kuriam nepriklauso jokia dalis gyvenamojo namo. Pažymėjo, kad praÅ¡oma ne atidalinti žemės sklypÄ , o nustatyti naudojimosi juo tvarkÄ , todėl bet kokiu atveju ne tik bendrai naudojamÄ sklypo dalį, bet ir visÄ sklypÄ bendraturčiai turės naudoti bendru sutarimu, nepažeisdami vieni kitų teisių. Pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ variantÄ jiems turėtų atitekti iÅ¡betonuotas kiemas, o atsakovei paliktas kitas įvažiavimas yra nebetonuotas ir mažiau vertingas. Be to, pagal atsakovės siÅ«lomÄ variantÄ jai atitektų naudojimuisi mažiau žemės, nei jai priklauso, o ieÅ¡kovams žemės tektų daugiau.

Aplink namÄ bendraturčiams turi bÅ«ti palikta didesnė bendro naudojimosi dalis, kad visi jie galėtų remontuoti ir prižiÅ«rėti namÄ .              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Pakeitė 2006 m. gegužės 22 d. bendraturčių susitarimÄ (notarinio registro Nr. 5096) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nustatė žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1880 ha, u/n (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , pagal V.

J. įmonės parengtÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ :              1) D. J. skyrė naudotis atskirai sklypo dalį 610 kv. m, pažymėtÄ â€ž2“ ir sklypo dalį 121 kv. m, pažymėtÄ â€ž4“; bendrai su R. J. skyrė naudotis 105 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „5“; bendrai su R. J. ir T. S. skyrė naudotis 104 kv. m sklypo dalį, pažymėtÄ â€ž6“;              2) R. J. skyrė naudotis atskirai sklypo dalį 521 kv. m, pažymėtÄ â€ž3“; bendrai su D.

J. naudotis skyrė 85 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „5“; bendrai su D. J. ir T. S. skyrė naudotis 19,5 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „6“;              3) T. S. skyrė naudotis atskirai sklypo dalį 210 kv. m, pažymėtÄ â€ž1“; bendrai su D. J. ir R. J. naudotis skyrė 104,5 kv. m sklypo dalies, pažymėtos „6“.              Priteisė iÅ¡ atsakovės T. S. ieÅ¡kovei D. J. 2144,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Priteisė iÅ¡ atsakovės T.

S. valstybei 13,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.             Teismas nustatė, kad žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), ir jame esantys gyvenamasis namas (u/n (duomenys neskelbtini)), pastatas (garažas) (u/n (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (u/n (duomenys neskelbtini)), pastatas (viralinė) (u/n (duomenys neskelbtini)), ir kiti kiemo statiniai (šulinys, kanalizacijos šuliniai 2 vnt.) (u/n (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims.

Ieškovei D. J. priklauso 940/1880 (t. y. 1/2) dalis žemės sklypo, 53/100 dalys gyvenamojo namo ir kiemo statinių; ieškovui R. J. priklauso 6255/18800 dalys žemės sklypo, pastatas (garažas), ūkinis pastatas ir pastatas (viralinė); atsakovei T. S. priklauso 3145/18800 dalys žemės sklypo, 47/100 dalys gyvenamojo namo ir kiemo statinių.             Teismas pažymėjo, kad ankstesnės šių nekilnojamųjų daiktų savininkės buvo J. M. ir A. K.. A. K. savo dalį padovanojo dukrai D.

J.. D. J. ir J. M. 1997-10-06 įsigijo po ½ dalį 0,1880 ha valstybinės žemės sklypo. 1997-09-09 bendraturtės sudarė statinio dalių perskaičiavimo sutartį, pagal kuriÄ J. M. priklausė 0,47 dalys, o D. J. 0,53 dalys. Be to, D. J. ir J. M. 2006-05-22 nusistatė naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , pagal kuriÄ J. M. naudojosi sklypo dalimis, kurios pagal dabartinius Å¡alių pateiktus planus atitiktų indeksus „1“ ir „3“, o D. J. naudojosi sklypo dalimis, kurios pagal dabartinius Å¡alių pateiktus planus atitiktų indeksus „2“ ir „4“, o sklypo dalį, kuri pagal dabartinius Å¡alių pateiktus planus atitiktų indeksus „5“ ir „6“, paliko bendraturtėms bendram naudojimuisi.             Teismas nustatė, kad J.

M. pardavė jai priklausančiÄ Å¾emės ir pastatų nuosavybės teisės dalį S. J., kuris vėliau su sutuoktine O. J. 521/1880 dalį jiems priklausančios 940/1880 (t. y. 1/2) dalies padovanojo savo sÅ«nui ieÅ¡kovui R. J..             Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, o konkrečiai Å¡alys nesutaria dėl kiemo, Å¡alių pateiktuose planuose pažymėto indeksais „5“ ir „6“ naudojimosi tvarkos, faktiÅ¡kai sutikdamos, kad sklypo dalis indeksu „1“ bÅ«tų priskirta naudotis atsakovei T.

S., sklypo dalys indeksu „2“ ir „4“ bÅ«tų priskirtos naudotis ieÅ¡kovei D. J., sklypo dalis indeksu „3“ bÅ«tų priskirta naudotis ieÅ¡kovui R. J.. Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovė pretenduoja į kiemÄ ir žemės sklypo dalį po gyvenamuoju namu (indeksai „5“ ir „6“).             Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ Å¡alių teismui pateiktų planų bei fotonuotraukų, taip pat atlikus žemės sklypo apžiÅ«rÄ vietoje, matyti, kad į ginčo žemės sklypÄ , kuris nuo Å iltnamio gatvės pusės atitvertas metaline tvora, yra du įvažiavimai iÅ¡ Å¡ios gatvės pusės: vienas į kiemÄ (įvažiavimas pagal gyvenamÄ jį namÄ , vartų nėra), dėl kurio vyksta ginčas, ir kitas įvažiavimas į atsakovei T.

S. siÅ«lomÄ priskirti naudotis sklypo dalį indeksu „1“ (į abi puses vartomis metaliniai vartai nuo gatvės pusės), be to, iÅ¡ gatvės tiesiai, nepereinant kiemo, yra įėjimas į atsakovei priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį, kuris taip pat patenka į sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „1“  (b. l. 13, 17, 35, 38, 39, 57, 61, 79, 88-92). Teismas konstatavo, kad pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkos nustatymo variantÄ visi bendraturčiai galės be kliūčių patekti į jiems skirtas naudotis sklypo dalis, taip pat į jiems nuosavybės teise priklausančius pastatus.

             Pagal atsakovės T. S. siÅ«lomÄ variantÄ bendraturčiai galės patekti į jiems priklausančias sklypo dalis ir pastatus, tačiau atsakovės siÅ«loma ieÅ¡kovams palikti bendrai naudotis sklypo dalis, pažymėta indeksu „5“, yra labai netaisyklingos formos (b. l. 56-57), skirtingai nuo ieÅ¡kovų siÅ«lomos, kuri yra praktiÅ¡kai stačiakampio formos (b. l. 17).              Teismas pažymėjo, kad pagal vietos apžiÅ«ros protokolÄ Å¡ioje sklypo dalyje, deÅ¡inėje pusėje nuo įvažiavimo, yra įbetonuotas stovas su krepÅ¡inio lanku, už jo žvyro krÅ«va, kurie priklauso ieÅ¡kovams.

IeÅ¡kovės teigimu, už Å¡ios žvyro krÅ«vos dažnai stovi atsakovės automobilis, todėl ieÅ¡kovės sÅ«nus negali sportuoti. Teismas nurodė, kad Å¡is krepÅ¡inio stovas buvo įrengtas dar iki atsakovei T. S. įsigyjant dalį gyvenamojo namo ir žemės.             Teismas nesutiko su atsakovės T. S. argumentais, kad ieÅ¡kovės sÅ«nus galėtų sportuoti už sklypo ribų esančioje aikÅ¡telėje, nes esant savo kieme specialiai tam įrengtam krepÅ¡inio stovui jau dabar ieÅ¡kovės sÅ«nus negali naudotis krepÅ¡inio stovu, o atsakovei įsiteisinus jos siÅ«lomÄ naudojimosi sklypu tvarkÄ , bÅ«tų sudarytos visos galimybės ir toliau trukdyti naudotis tuo stovu.

Teismas nurodė, kad jau dabar tarp bendraturčių kyla konfliktai ne tik dėl krepÅ¡inio stovo, bet ir dėl to, kad atsakovė neretai toje vietoje ne visai tvarkingai pastato savo automobilį ir ieÅ¡kovai negali įvažiuoti į savo kiemÄ , patekti prie Å«kinių pastatų ir garažo. Dėl to neretai buvo kviečiama policija.              Teismas sprendė, kad pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ naudojimosi sklypu tvarkos variantÄ bendraturčiams ieÅ¡kovams ir atsakovei bÅ«tų palikta žymiai mažesnė bendro naudojimosi sklypo dalis ir tai padėtų iÅ¡vengti konfliktų.

Be to, atsakovė T. S. atskirai galėtų patekti į jai priklausančiÄ gyvenamo namo dalį ir į sklypÄ , kur praėjimas ir pravažiavimai su varteliais ir vartais yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir nereikia eiti per bendrÄ kiemÄ , o ieÅ¡kovė į jai priklausančiÄ gyvenamo namo dalį (iÅ¡ kiemo yra atskiras įėjimas į namÄ ) ir ieÅ¡kovas į jam priklausančius Å«kio pastatus ir garaÅ¾Ä gali patekti per ieÅ¡kovų jiems siÅ«lomÄ priskirti kiemÄ .              Teismo vertinimu ieÅ¡kovų siÅ«lomas sklypo naudojimosi projektas atitinka adekvatumo kriterijų, - praÅ¡omos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys labiau nei atsakovės atitinka dalis jų bendrojoje nuosavybės teisėje (CK 4.81 str. 1 d., CPK 185 str.).             Teismas pažymėjo, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal atsakovės T.

S. priešieškinį, atsakovei tektų naudotis 32,813 kv. m daugiau (347,313 kv. m - 314,5 kv. m =32,813 kv. m), ieškovei D. J. - 21,187 kv. m mažiau (940 kv. m - 918,813 = 21,187 kv. m), o R. J. 11,626 kv. m mažiau (625,5 kv. m - 613,874 kv. m = 11,62674 kv.

m) žemės, negu jiems priklauso nuosavybės teise. Teismas nurodė, kad atsakovė T. S. pretenduoja į kiemÄ , kuriuo anksčiau galėjo naudotis sklypo savininkės D. J. ir J. M., nuosavybės teise turėjusios po ½ dalį Å¡io sklypo ir po ½ dalį Å«kio pastatų ir beveik po ½ dalį gyvenamo namo (53/100 dalis D. J. ir 47/100 dalis J. M.). Pasikeitus turto savininkams ir atsakovei T. S. įgijus tik apie ¼ dalį žemės sklypo, akivaizdu, kad ir jai priklausanti sklypo dalis yra mažesnė, todėl, turėdama mažiau žemės ir neturėdama nuosavybės teise Å«kio pastatų bei garažo, ji nebegali pretenduoti kartu su kitais bendraturčiais į bendrÄ kiemÄ , tuo labiau, kad yra galimybė jai netrukdomai naudotis kitu įvažiavimu ir įėjimu į namÄ .             Teismas įvertino, kad kiemas iÅ¡betonuotas buvo dar iki atsakovei įsigyjant žemės ir gyvenamo namo nuosavybės teisės dalis, vadinasi atsakovė neinvestavo savo lėšų į įvažiavimo į kiemÄ Ä¯rengimÄ .

Sklypo dalis indeksu „1“, kuriÄ tiek pagal ieÅ¡kovų, tiek pagal atsakovės planus siÅ«loma priskirti atsakovei, yra žalia veja, t. y. Å¡i sklypo dalis nėra suarta, neužkrauta daiktais, neapsodinta medžiais ir nėra kitų kliūčių ja naudotis, statyti automobilį ar kitokiu bÅ«du naudotis Å¡ia sklypo dalimi. Atsakovės argumentai, kad jos automobilis netilps, nes atstumas nuo vartų iki ieÅ¡kovės sklypo ribos - 6,26 metrai, yra nepagrįsti, nes ankstesnis namo ir sklypo dalies savininkas S. J., kuris pardavė savo dalį atsakovei, automobilius ir priekabÄ statydavo prie gatvės, už metalinės tvoros, sunkvežimį laikė garaže (b. l. 92).             Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovų pasiÅ«lytame projekte labiau nei atsakovės projekte iÅ¡laikyta Å¡alių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vienos Å¡alies teisės, nustatant naudojimosi tvarkÄ , nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos, labiau atitinka bendraturčiams priklausančių žemės sklypo dalių dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2008, 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009, kt.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu atsakovė T. S. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo praÅ¡o patenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, o D. J. ir R. J. ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. IeÅ¡kovų pasiÅ«lytas naudojimosi sklypu variantas, kurį teismas laikė optimalesniu, iÅ¡ tikrųjų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lÅ«kesčių apsaugos. IÅ¡ esmės ginčas tarp atsakovės ir ieÅ¡kovų kilo dėl naudojimosi iÅ¡betonuotu, Å¡alių pateiktuose planuose pažymėtu indeksais „5“ ir „6“. IÅ¡betonuotas kiemas yra vertingesnis naudojimosi požiÅ«riu, nei pieva, ir su tuo iÅ¡ esmės sutiko teismas. Tenkindamas ieÅ¡kinį ir taip ieÅ¡kovams atiduodamas teisę naudotis visu iÅ¡betonuotu kiemu, teismas tai pateisino tik tuo, kad atsakovė neinvestavo į įvažiavimo kiemo įrengimÄ .

Tačiau toks teismo motyvas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigydama gyvenamojo namo dalį, žemės sklypo dalį, kartu sumokėjo ir už investicijas į kiemo iÅ¡betonavimÄ , tuo bÅ«du įgijo teisę į visÄ Å¾emės sklypÄ (CK 4.72 str. 1 d.), tame tarpe ir į iÅ¡betonuotÄ kiemÄ . Sprendimu pažeistas jos teisėtas lÅ«kestis turėti realiÄ teisę bei galimybę naudotis prie namo esančiu iÅ¡betonuotu kiemu.2.

Atsakovei netekus teisės realiai naudotis iÅ¡betonuotu kiemu (iÅ¡ esmės praradus teisę įvažiuoti į iÅ¡betonuotÄ kiemÄ ir juo realiai naudotis, jame laikant automobilį ar kitus daiktus) atsakovė T. S. turėtų papildomai investuoti lėšas dėl įvažiavimo įrengimo į sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „1“. Pagal teismo nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu variantÄ atsakovė ne tik praranda teisę naudotis daug vertingesne sklypo dalimi, tačiau jai dar tektų papildomos iÅ¡laidos įvažiavimo į sklypo dalį „1“ įrengimui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokie naudojimosi bendru daiktu siÅ«lymai, pagal kuriuos vienam iÅ¡ bendraturčių tektų papildomos iÅ¡laidos, neatitinka proporcingos bendraturčių teisių apsaugos principo.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė T. S. turės galimybę statyti ir laikyti automobilį sklypo dalyje, pažymėtoje „1“, nes atsakovės automobilis tada užimtų sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „2“, kuria naudojasi ieÅ¡kovė, ir dėl to nuolat kiltų konfliktai.4.

Teismo sprendimas prieÅ¡pastatyti ieÅ¡kovės sÅ«naus galimybę visada naudotis kieme esančiu stovu su krepÅ¡inio lanku ir jÄ vertinti kaip svarbesnę, nei atsakovės teisėtÄ lÅ«kestį realiai naudotis daug vertingesne sklypo dalimi (iÅ¡betonuotu kiemu), aiÅ¡kiai neatitinka proporcingumo principo bei pažeidžia atsakovės teisėtus interesus, ypač atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad Å¡alia žemės sklypo yra krepÅ¡inio aikÅ¡telė.5. Teismas taip pat nenurodė, kaip atsakovės siÅ«loma ieÅ¡kovams palikti bendrai naudotis netaisyklingos formos sklypo dalis, pažymėta indeksu „5“, pažeidžia ieÅ¡kovų teises.6.

Teismui nuvykus į vietÄ buvo realiai įsitikinta, kad lengvieji automobiliai pagal atsakovės siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu variantÄ be problemų prasilenkia. O tai, kad keletÄ kartų tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės kilo konfliktas dėl naudojimosi iÅ¡betonuotu kiemu, negali lemti iÅ¡vados, kad iÅ¡ atsakovės reikia atimti realiÄ galimybę naudotis daug vertingesne naudojimosi požiÅ«riu žemės sklypo dalimi - iÅ¡betonuotu kiemu, kas buvo padaryta ginčijamu teismo 2014-03-07 sprendimu. Toks teismo spendimas dėl pirmiau iÅ¡dėstytų argumentų neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principų (CK 1.5 str.).7.

Teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes pagal jo nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ atsakovė T. S. praranda galimybę patekti prie dalies gyvenamojo namo fasado, nors jai priklauso 47/100 dalys Å¡io nekilnojamojo daikto. Be to, pagal teismo nustatytÄ Å¾emės sklypu naudojimosi tvarkÄ riba tarp sklypo dalių, pažymėtų indeksais „5“ ir „6“ eina per vidurį kanalizacijos Å¡ulinėlio, tai yra atsakovė iÅ¡ esmės praranda priėjimÄ prie Å¡io Å¡ulinėlio.8. 2006-05-22 tarp bendraturčių buvo sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo.

Bendraturčių susitarimai privalomi ir tretiesiems asmenims, vėliau tapusiems bendrosios nuosavybės teisės perėmėjais, jeigu tokie bendraturčių susitarimai įregistruoti nekilnojamojo turto registre (CK 4.81 str. 2 d.). Todėl pirmiau minėtas bendraturčių 2006-05-22 susitarimas privalomas visiems Å¡ioje byloje dalyvaujantiems asmenims. 2007-10-29 dovanojimo sutartyje, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas R. J. įgijo dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2006-05-22 yra sudarytas bendraturčių susitarimas dėl Å¡io žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas R.

J. priėmė dovanÄ su pirmiau minėtu vieÅ¡ame registre įregistruotu juridiniu faktu. IeÅ¡kovai patys nurodė, kad po 2007-10-29 dovanojimo sutarties sudarymo S. J. ir O. J., iÅ¡ kurių atsakovė T. S. 2013-05-21 įsigijo jiems priklausiusiÄ Å¾emės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalį, turėjo teisę pagal pirmiau minėtÄ 2006-05-22 bendraturčių susitarimÄ , naudotis visu kiemu. TokiÄ teisę įgijo ir atsakovė T. S., kada pirmiau minėta 2013-05-21 sutartimi įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ S. J. ir O.

J.. A. T. S. teisėtas lÅ«kestis buvo, kad ji realiai galės naudotis daug vertingesne žemės sklypo dalimi - iÅ¡betonuotu kiemu, kuriuo naudojosi bei tokias aplinkybes paliudijo S. J. bei O. J.. Teismas ignoravo susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius.9. Atsakovės pateiktas UAB „ALTAgis“ paruoÅ¡tas naudojimosi pirmiau minėtu žemės sklypu tvarkos nustatymo planas niekaip nepažeidžia ieÅ¡kovų teisių bei teisėtų interesų, tačiau užtikrina realiÄ galimybę atsakovei naudotis daug vertingesne žemės sklypo dalimi (iÅ¡betonuotu kiemu), pažymėtu indeksu „6“.

UAB „ALTAgis“ parengtas Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas yra optimalesnis, tinkamesnis bei racionalesnis, nei siÅ«lomas ieÅ¡kovų bei pasirinktas teismo, nes atsakovei realiai naudotis sklypo dalimi „6“, pažymėta ieÅ¡kovų siÅ«lomame plane, nebÅ«tų įmanoma. Tuo tarpu pagal atsakovės pasiÅ«lymÄ sklypo dalis, pažymėta „6“, yra gerokai didesnė (325 kv. m, lyginant su ieÅ¡kovų siÅ«lomais 228 kv.

m) ir tai akivaizdžiai palengvina naudojimÄ si Å¡ia žemės sklypo dalimi visiems bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams bei kartu užtikrina ieÅ¡kovės bei atsakovės naudojimÄ si gyvenamuoju namu, kuris jų valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

10. Pagal atsakovės siÅ«lomÄ UAB „ALTAgis“ parengtÄ Å¾emės sklypu naudojimosi planÄ matyti, kad atsakovei T. S. tektų iÅ¡ viso naudotis 314,50 kv. m, ieÅ¡kovei D. J. 940 kv. m, ieÅ¡kovui R. J. 625,50 kv. m žemės sklypo, kas idealiai atitinka idealiÄ sias dalis, įregistruotas į žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre. Todėl visiÅ¡kai nepagrįstai teismas teigia, kad esÄ , pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovei tektų naudotis 32,813 kv. m daugiau, ieÅ¡kovei D. J. 21,187 kv. m mažiau, R.

J. 11,626 kv. m mažiau žemės, negu jiems priklauso nuosavybės teise.11.Teismas ginčijamame sprendime nenurodė motyvų, kodėl jis nesutinka su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais, kad pagal UAB „ALTAgis“ parengtÄ Å¾emės sklypu naudojimosi planÄ atsakovei ir ieÅ¡kovams tenkančios dalys idealiai atitinka idealiÄ sias jų dalis, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tuo pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai D. J. ir R. J. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad bendro naudojimosi kiemo žemė yra vertingesnė už kitÄ Å¾emės dalį (ne kiemo), nes ji yra iÅ¡betonuota. Kiemas buvo iÅ¡betonuotas iki atsakovei tampant Å¡ios namų valdos bendraturte, maždaug 1993 metais. IeÅ¡kovės D. J. mama A. K. viena apmokėjo kiemo iÅ¡betonavimo iÅ¡laidas, jos sesuo J. M. lėšų tam nedavė. Todėl parduodant S. J. ir O. J., į pirkimo kainÄ nebuvo įskaičiuota betoninės kiemo dangos vertė. Atsakovė T. S., pirkdama namų valdos dalį, negalėjo nupirkti to, kas ankstesniems savininkams S. J. ir O.

J. nepriklausė, nes Stanislovas ir O. J. patys neinvestavo į kiemo iÅ¡betonavimÄ , todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirkdama namų valdÄ , ji kartu sumokėjo už investicijas į kiemo iÅ¡betonavimÄ .2. Betoninė kiemo danga nėra statinys, nėra teisiÅ¡kai įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas ir nėra nustatyta jos rinkos kaina, todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė prarado vertingÄ daikto dalį. Be to, betoninė danga yra iÅ¡trupėjusi, iÅ¡lūžusi, duobėta, reikalinga atnaujinimo.3.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, atsakovė nekėlė klausimo dėl kiemobetoninės dalies vertingumo, todėl pagal CPK 306 str. 2 d., apeliacinio skundo neturi teisėsgrįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.4. Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovė praranda teisę realiai naudotis vertingesne žemės sklypo dalimi - iÅ¡betonuotu kiemu, nors jai nuosavybės teise priklauso beveik pusė gyvenamojo namo. Nuosavybės teisės objektai yra gyvenamasis namas, Å«kio pastatai, žemės sklypas.

Kiemas nėra atskiras nekilnojamasis daiktas, kurio nuosavybės teisės dalis priklauso atsakovei. Jai priklauso nuosavybės teisė į dalį žemės sklypo, kurio naudojimosi tvarka tarp bylos šalių ir buvo nustatyta. Kiemas nėra gyvenamojo namo priklausinys, jo dydis nėra proporcingas turimai gyvenamojo namo nuosavybės daliai. Kiemo paskirtis yra specifinė - užtikrinti bendruosius naudojimosi turtu tenkinimo poreikius.

5. Atsakovei nepriklauso Å«kio pastatai, jos naudojama žemės sklypo dalis yra iÅ¡ Å iltnamio gatvės pusės ir norint į jÄ patekti, nereikia eiti per bendro naudojimo kiemÄ . Pagal ginčijamu teismo sprendimu nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , visiems trims bendraturčiams naudotis sklypo dalies, pažymėtos „6“, pakanka atsakovei patekti į jai priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį, o taip pat prieiti prie Å¡ulinio. Bendro naudojimo kanalizacijos Å¡uliniai taip pat yra sklypo dalyje, pažymėtoje „6“.

Atsakovės įėjimas į namÄ iÅ¡ Å iltnamio gatvės pusės yra tvora atitvertas nuo sklypo dalies „6“, t. y. kiemo. Tai rodo, kad kiemas nėra reikalingas atsakovei patekti į jai priklausančiÄ namo dalį. IeÅ¡kovams, prieÅ¡ingai, sklypo dalis „6“ reikalinga naudotis kasdien, nes tik taip jie gali prieiti prie savo žemės sklypo, gyvenamosios namo dalies ir Å«kio pastatų.6. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė savo esminius interesus, dėl kurių ji nori naudotis daugiau žemės sklypo, negu jai priklauso nuosavybės. Atsakovė neturi Å«kio pastatų, žemės sklypo ar kitų objektų, prie kurių prieiti jai bÅ«tų reikalingas bendras kiemas.

Atsakovė nurodė, kad bendrame kieme (pagal atsakovės projektÄ sklypo dalis „6“ 325 kv.

m) ji nori parkuoti savo lengvÄ jį automobilį. IÅ¡ policijos medžiagos matyti, kad jau dabar tarp bendraturčių kyla nesutarimų dėl automobilio parkavimo, kuriuos Å¡alys sprendžia policijos pareigÅ«nų pagalba. Minėta, bendram naudojimui skiriama ta žemės sklypo dalis, kuri neiÅ¡vengiamai turi bÅ«ti naudojama kartu dėl to, kad ji užimta bendrų pastatų, statinių, įrenginių ar kitų objektų. Bendro naudojimosi kiemas skirtas aptarnauti gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatus, kitus bendrus objektus.

Jis nėra skirtas automobiliams parkuoti. Kiemu, kaip ir kitu bendru turtu, galima naudotis, jame laikyti daiktus tik visų bendraturčių sutikimu. Atsakovė klaidingai suvokia, kad bendro naudojimosi kiemu ji galės nevaržomai naudotis viena pati, galės statyti savo automobilį savo pasirinktoje vietoje be kito bendraturčio sutikimo. Taip atsakovė ir toliau ketina savivaliauti bendro naudojimo kieme, todėl ieškovai mano, kad bendro kiemo tarp šalių turi likti kuo mažiau.7. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad automobilis netilps jai priklausančioje žemėssklypo dalyje „1“ 210 kv. m, todėl jai, neva, tektų statyti automobilį D.

J. žemėssklypo dalyje. Apeliantė turi galimybę parkuoti savo automobilį, nes atstumas nuo vartų iki ieÅ¡kovės sklypo ribos - 6,26 metrai. BÅ«tent čia savo automobilius laikė buvęs savininkas S. J.. Ä®važiuoti į Å¡iÄ sklypo dalį yra įrengti vartai iÅ¡ gatvės pusės, atsiveriantys į abi puses ir nėra jokių bortelių. BÅ«tent tokia naudojimosi tvarka susiklostė iki atsakovei tampant Å¡ios namų valdos dalies bendraturte.8. Neteisingai apeliaciniame skunde teigiama, kad kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu apeliantės pateiktas UAB „ALTAgis“ parengtas Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas, pagal kurį atsakovė prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ tarp bendraturčių, atitinka bedraturčių turimas dalis nuosavybėje.

Pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovės siÅ«lomu bÅ«du nustačius naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypo dalimi, esančia po gyvenamuoju namu ir kiemÄ , atsakovei tektų naudotis daugiau, o ieÅ¡kovams mažiau žemės, negu jiems tenka idealiųjų dalių nuosavybėje. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä atsakovei T. S. nuosavybės teise priklauso 314,5 kv. m žemės, D. J. - 940 kv. m žemės, o R. J. - 625,5 kv. m žemės. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovei tektų naudotis 32,813 kv. m daugiau (347,313 kv. m- 314,5 kv. m = 32,813 kv. m), ieÅ¡kovei D.

J. - 21,187 kv. m mažiau (940 kv. m - 918,813 = 21,187 kv. m), o R. J. 11,626 kv. m mažiau (625,5 kv. m - 613,874 kv. m = 11,62674 kv.

m) žemės, negu jiems priklauso nuosavybės teise.9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas AC-32-1 „Teismų praktikos nagrinėjant ginčusdėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje“ (skelbta „Teismų praktika“ Nr. 32, p. 326)pažymėjo, kad prioritetas turi bÅ«ti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalisyra mažesnė. Pagal ieÅ¡kovų pateikiamÄ pasiÅ«lymÄ bendraturčių bendram naudojimuisi skiriama minimali žemės sklypo dalis - 228 kv. m, pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį - 325 kv. m, t. y. 97 kv. m daugiau.10. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinį grindžia faktiniu žemės sklypo naudojimu, kuris buvo susiklostęs tarp ieÅ¡kovų ir ankstesnių bendraturčių, iÅ¡ kurių atsakovė nupirko namų valdos dalį.

IeÅ¡kovai pažymi, kad ankstesnieji bendraturčiai buvo ieÅ¡kovo tėvai, todėl tarp artimų giminaičių buvo susiklostę kitokie santykiai. Atsakovė į tokius santykius negali pretenduoti, o ankstesnių savininkų giminyste pagrįsto turto naudojimusi negali grįsti savo tariamų teisių naudotis daugiau žemės, negu jai priklauso nuosavybės teise.11. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė praranda galimybę patekti prie dalies gyvenamojo namo fasado. Tiek pagal ieÅ¡kovų parengtÄ planÄ , tiek pagal atsakovės planÄ nėra paliktas apėjimas apie visÄ gyvenamÄ jį namÄ .

Žemės dalis apie gyvenamojo namo dalį, kuria naudojasi ieÅ¡kovai, skirta naudotis ieÅ¡kovams, o žemės sklypo dalis apie atsakovės naudojamÄ gyvenamojo namo dalį yra skirta atsakovei. Jeigu bus bÅ«tinybė remontuoti gyvenamojo namo iÅ¡orines sienas, tai galima bus padaryti tarpusavio susitarimu, dėl to nėra kasdieninio reikalingumo patekti prie dalies gyvenamojo namo fasado.12. Bendro naudojimosi kieme, kuris pagal ieÅ¡kovų planÄ skirtas naudotis ieÅ¡kovams su atsakove, yra trys kanalizacijos Å¡ulinėliai.

Du iÅ¡ jų (atsakovės) yra arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, o trečias (ieÅ¡kovų) - toliau. Per atsakovės kanalizacijos Å¡ulinėlius tikrai neina jokia riba, skirianti bendro naudojimosi kiemÄ nuo ieÅ¡kovų žemės sklypo dalies. Atsakovė bet kada nekliudoma galės savo Å¡ulinėlius prižiÅ«rėti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, sprendžia, kad byla iÅ¡nagrinėta tinkamai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo iÅ¡vados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai pakankamai aiÅ¡kÅ«s, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei iÅ¡vadomis ir neturi pagrindo jų kartoti iÅ¡ naujo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje 3K-3-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3k-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Teisėjų kolegija pasisako dėl kelių, kolegijos manymu, esminių apeliacinio skundo argumentų, taip pat sprendžia, kad būtina patikslinti rezoliucinę sprendimo dalį, nekeičiant skundžiamo sprendimo esmės. Byloje nustatyta.Žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,1880 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys gyvenamasis namas (u/n (duomenys neskelbtini)), pastatas (garažas) (u/n (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (u/n (duomenys neskelbtini)), pastatas (viralinė) (u/n (duomenys neskelbtini)), ir kiti kiemo statiniai (šulinys, kanalizacijos šuliniai 2 vnt.) (u/n (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims bendraturčiams -D.

J., R. J. ir T. S..IeÅ¡kovei D. J. priklauso 940/1880 (t. y. ½ dalis) žemės sklypo, 53/100 dalys gyvenamojo namo ir kiemo statinių; ieÅ¡kovui R. J. priklauso 6255/18800 dalys žemės sklypo, pastatas (garažas), Å«kinis pastatas ir pastatas (viralinė); atsakovei T. S. priklauso 3145/18800 dalys žemės sklypo ir 47/100 dalys gyvenamojo namo ir kiemo statinių.Ankstesnės Å¡ių nekilnojamųjų daiktų savininkės buvo J. M. ir A. K.. A. K. savo dalį padovanojo dukrai D. J.. D. J. ir J. M. po turimais pastatais ir prie pastatų 1997-10-06 iÅ¡ Valstybės įsigijo po ½ dalį 0,1880 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypÄ . 1997-09-09 bendraturtės sudarė statinio dalių perskaičiavimo sutartį, pagal kuriÄ J.

M. teko 0,47 dalys, o D. J. 0,53 dalys. D. J. ir J. M. 2006 m. gegužės 22 d. nusistatė naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ (b. l. 12), pagal kuriÄ J. M. naudojosi sklypo dalimis, kurios pagal dabartinius Å¡alių pateiktus planus atitinka indeksus „1“ ir „3“, o D. J. naudojosi sklypo dalimis, kurios pagal dabartinius Å¡alių pateiktus planus atitinka indeksus „2“ ir „4“, o sklypo dalį, kuri pagal dabartinius Å¡alių pateiktus planus atititinka indeksus „5“ ir „6“, paliko bendram naudojimuisi. 2006-06-16 J.

M. pardavė jai priklausančiÄ Å¾emės ir pastatų dalį S. J., kuris 2007-10-29 kartu su sutuoktine O. J. 521/1880 dalis jiems priklausančio žemės sklypo ir visus Å«kinius pastatus padovanojo savo sÅ«nui ieÅ¡kovui R. J.. 2013-05-21atsakovė T. S. iÅ¡ S. J. ir O. J. įsigijo 0,47 dalis gyvenamojo namo bei kitų inžinerinių statinių (Å¡ulinys, kanalizacijos Å¡uliniai – 2 vnt.) ir 314,5 kv. metrus žemės sklypo. IeÅ¡kovai D. J. ir R. J. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydami pakeisti 2006 m. gegužės 22 d. tarp bendrasavininkių D.

J. ir J. M. sudarytÄ notarinį susitarimÄ dėl 0,1880 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos. Dėl pagrindo pakeisti 2006 -05-22 susitarimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.A. T. S. skunde nurodė, kad 2006-05-22 tarp buvusių bendraturčių sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos yra privalomas visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, nes 2007-10-29 dovanojimo sutartyje, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas R. J. įgijo dalį žemės sklypo, nurodyta apie 2006-05-22 susitarimÄ , todėl R.

J. priėmė dovanÄ su minėtu vieÅ¡ame registre įregistruotu juridiniu faktu, be to, jau po 2007-10-29 dovanojimo sutarties sudarymo S. J. ir O. J., iÅ¡ kurių atsakovė T. S. 2013-05-21 įsigijo žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalį, turėjo teisę pagal 2006-05-22 bendraturčių susitarimÄ , naudotis visu kiemu, todėl tokiÄ teisę įgijo ir atsakovė T. S.. Be to, ginčijamu teismo sprendimu pažeistas T. S. teisėtas lÅ«kestis naudotis vertingesne žemės sklypo dalimi - iÅ¡betonuotu kiemu.

Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovų reikalavimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeisti tarp buvusių bendraturčių D. J. ir J. M. 2006 m. gegužės 22d. susitarimu nusistatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , nes esmingai pasikeitė tos aplinkybės, kurioms esant buvo sudarytas minėtas susitarimas. Nors D. J. liko ½ dalies žemės sklypo (940 kv.

m) ir 0,53 dalių gyvenamojo namo bei kitų inžinerinių statinių (Å¡ulinys, kanalizacijos Å¡uliniai – 2 vnt.) bendraturte, tačiau J. M. anksčiau valdytÄ Â½ dalį žemės sklypo (940 kv.

m) nuosavybės teise pradėjo valdyti kiti du bendraturčiai - visų Å«kinių pastatų savininkas R. J., kuriam dabar priklauso 625,5 kv. metrai žemės sklypo, ir T. S., kuriai priklauso 0,47 dalys gyvenamojo namo bei kitų inžinerinių statinių (Å¡ulinys, kanalizacijos Å¡uliniai – 2 vnt.) ir 314,5 kv. metrai žemės sklypo. Akivaizdu, kad valdyti žemės sklypÄ nuosavybės teise turint 314,5 kv. metrų taip pat, kaip ir turint 940 kv. metrų, yra neteisinga. Apeliantės argumentai, kad buvę tos pačios turto dalies bendraturčiai S. J. ir O.

J. naudojosi visu įvažiavimu į kiemÄ ir pačiu kiemų, taip pat negali bÅ«ti pagrindu nekeisti D. J. ir J. M. 2006 m. gegužės 22 d. sudaryto susitarimo ir nereiÅ¡kia, kad tokia teise turi bÅ«ti palikta naudotis T. S., nes S. J. ir O. J. yra ieÅ¡kovo ir bendraturčio R. J. tėvai ir, kaip byloje paaiÅ¡kino ieÅ¡kovai, tarp jų tuo metu buvo toks žodinis susitarimas. Susitarę bendraturčiai bendru turtu gali naudotis taip, kaip jie susitarė, t.y. nepriklausomai nuo turimo turto dalių. Pažymėtina, kad kol nebuvo ginčo tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės T.

S., įvažiavimu, ieÅ¡kovų ir atsakovės plane pažymėtu indeksais „5“ ir „6“, taip pat buvo naudojamasi bendrai, tačiau, iÅ¡kilus ginčui teisme, naudojimosi tvarka tarp bendraturčių turi bÅ«ti nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno jų nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , jo idealiÄ sias dalis, pastatų, statinių ir įrenginių dislokacijÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kad neatliekant jokių inžinerinių sistemų ar patalpų pertvarkymo bendraturčiai galėtų nekliudomai naudotis kiekvienam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi; kad nustatyta tvarka optimaliai bÅ«tų patogi visiems bendraturčiams; kad kuo mažiau kiltų prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

Pažymėtina, kad pareikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį ir pateikdama savo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , atsakovė T. S. iÅ¡ esmės sutiko dėl 2006-05-22 buvusių bendraturčių susitarimo pakeitimo, nes nebepretendavo naudotis visu įvažiavimu į kiemÄ , o tik atitinkama jo dalimi, įvertinusi jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį (314,5 kv. m).Dėl bendro naudojimo plotų nustatymoKaip jau minėta, ieÅ¡kovai ir atsakovė byloje pripažino, kad Å¡alys iÅ¡ esmės nesutaria tik dėl kiemo (įvažiavimo iÅ¡ Å iltnamio gatvės), Å¡alių pateiktuose planuose pažymėto indeksais „5“ ir „6“ naudojimosi tvarkos, faktiÅ¡kai sutikdami, kad sklypo dalys, pažymėtos indeksu „2“ ir „4“, bÅ«tų priskirtos naudotis ieÅ¡kovei D.

J.; sklypo dalis, pažymėta indeksu „3“, bÅ«tų priskirta naudotis ieÅ¡kovui R. J., o sklypo dalis, pažymėta indeksu „1“, bÅ«tų priskirta naudotis atsakovei T. S.. Pažymėtina, kad panaÅ¡i tvarka dėl individualaus naudojimo žemės paskirstymo buvo nustatyta ir ankstesniu 2006-05-22 buvusių bendraturčių susitarimu (b. l. 13).IeÅ¡kovai D. J. ir R. J. su ieÅ¡kiniu pateikė V. J. įmonės parengtÄ â€žNaudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planÄ â€œ (b. l. 17), o atsakovė T.

S. su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikė UAB „ALTAgis“ parengtÄ â€žNaudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planÄ â€œ (b. l. 57). Teisėjų kolegijos požiÅ«riu, esminis pateiktų planų skirtumas yra tas, kad ieÅ¡kovai bendram bendraturčių D. J., R. J. ir T. S. naudojimui siÅ«lo ženkliai trumpesnį įvažiavimo nuo Å iltnamio gatvės (kiemo) plotÄ (11,09 metrų ilgio), nei atsakovė (26,89 metrų ilgio). Atitinkamai ieÅ¡kovų siÅ«lomas bendro naudojimo plotas yra mažesnis.Ginčo dėl žemės naudojimo tvarkos tarp bendraturčių D.

J. ir R. J. nėra, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, analizuoja, ar pirmosios instancijos teismo sprendimu yra pažeistos apeliantės (atsakovės) T. S. teisės.IeÅ¡kovų siÅ«lomo bendro įvažiavimo (kiemo) plotas, pažymėtas indeksu „6“ (228 kv. m), atskaičius po gyvenamuoju namu esantį 152 kv. m plotÄ ir prie bendro Å¡ulinio prieiti skirtÄ plotÄ -20,38 kv. m, sudaro 50,75 kv. metrai. Kadangi bendro naudojimo plotai skirti naudotis bendrai, tai visų trijų bendraturčių Å¡iame plote esančios dalys yra lygios – po 16,66 kv. m.

Kadangi gyvenamasis namas užima 152 kv. m ir nuosavybės teise priklauso tik dviem bendraturtėms, skaičiuojant proporcingai pagal turimas dalis, D. J. po namu tenka 80,56 kv. m (53/100 dalys), o T. S. po namu tenka 71,44 kv. m (47/100 dalys). Tačiau detaliau skaičiuojant pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ V. J. įmonės planÄ , po namu esantis faktiÅ¡kai užimtas kiekvienos iÅ¡ bendraturčių užimamų patalpų plotas yra toks: D. J. tenka 75,81 kv. m, o T. S. tenka 76,31 kv. m, nes kiekvienos bendraturtės užimama dalis namu paskaičiuota, remiantis plane nurodytais iÅ¡matavimais (bendras gyvenamojo namo ilgis - 16,20 m., D.

J. užimamos dalies ilgis - 8,35 m., plotis - 9,08 m.; T. S. užimamos dalies ilgis - 7,85 m., plotis - 9,10 m.; prie T. S. užstatytos dalies ploto priskaičiuotas įėjimo į namÄ 4,87 kv. m plotas. Pirmosios instancijos teismas kiekvienai iÅ¡ bendraturčių tenkančiÄ po namų esančiÄ Å¾emės sklypo dalį skaičiavo bÅ«tent taip, ir Å¡is skaičiavimas pripažintinas teisingu. 20,38 kv. metrų priėjimas prie namo ir Å¡ulinio skiriamas bendrai naudotis taip pat dviem bendraturtėms - D. J. ir T.

S., todėl tenka lygiomis dalimis kiekvienai po 10,19 kv. m., Vadinasi likusi bendro naudojimo žemės sklypo dalis pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ planÄ yra 55,62 kv. metrai (228 kv. m - 152 kv. m - 20,38 kv. m), kurie turi bÅ«ti dalijami tarp trijų bendraturčių ir kiekvienam jų tenka po 18,54 kv. metrų. Pažymėtina, kad bendro naudojimo plote visų bendraturčių dalys yra lygios, o ne proporcingos.Individualiam naudojimui T. S. tenka 210 kv. m plotas, plane pažymėtas indeksu „1“. Todėl iÅ¡ viso pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ ir V.

J. įmonės parengtÄ atsakovei T. S. skiriama naudotis 315,04 kv. metrai (76,31 kv. m + 10,19 kv. m + 18,54 kv. m +210 kv.

m) žemės sklypo, o nuosavybės teise T. S. valdo 314,5 kv. metrus žemės sklypo, vadinasi, atsakovei norint naudotis didesne įvažiavimo (kiemo) dalimi, turėtų bÅ«ti sumažintas jai individualiam naudojimui skirtas 210 kv. m žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu „1“, tačiau tokio pasiÅ«lymo atsakovė byloje nebuvo pareiÅ¡kusi, o naudotis didesne žemės sklypo dalimi, nei jai priklauso, atsakovė neturi teisės, nes taip bÅ«tų pažeistos kitų bendraturčių teisės. Atsakovės skundo argumentai, kad betonuota kiemo dalis yra vertingesnė už individualiam naudojimui jai skirtÄ Å¾emės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „1“, atmestini, nes nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, atsakovė nekėlė klausimo dėl kiemo betoninės dalies vertingumo, todėl, kaip savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrįstai nurodė ieÅ¡kovai, pagal CPK 306 str. 2 d., atsakovė neturi teisės grįsti apeliacinio skundo aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.Atsakovės T.

S. argumentai dėl pažeistų jos teisėtų lÅ«kesčių, kad įsigijusi 47/100 dalis gyvenamojo namo, ji tikėjosi naudotis ir visu iÅ¡betonuotu kiemu, yra nepagrįsti, nes atsakovei įsigyjant Å¡iÄ namo dalį buvo žinoma, kad jai nuosavybės teise tenka tik 314,5 kv. m žemės plotas, įskaitant dalį namo užimamos žemės. Kaip jau buvo minėta, tikėtis, kad galės individualiai naudotis 210 kv. m žemės sklypu prie namo ir visu ar bent didžiÄ ja dalimi kiemo, yra nelogiÅ¡ka, nes naudotis svetimu turtu be savininko sutikimo negalima.

Ä®rodymų, kad kiti bendraturčiai, t.y. ieÅ¡kovai, įgyjant pastatų ir žemės sklypo dalį, jai bÅ«tų suteikę pagrindÄ turėti tokius lÅ«kesčius, byloje nėra. Atsakovės T. S. argumentai, kad ji neturės galimybę statyti ir laikyti automobilį sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „1“, nes atsakovės automobilis tada dalinai užimtų D. J. naudojamo sklypo dalį, yra nepagrįsti, nes, pirma, ieÅ¡kovai neturi pareigos rÅ«pintis, kur atsakovė turi parkuoti savo automobilį; antra, atsakovei individualiam naudojimui skirtoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „1“, atstumas nuo vartų iki ieÅ¡kovės D.

J. individualaus naudojimo sklypo ribos yra 6,26 metrai, ir tai yra pakankamas atstumas laikyti lengvÄ jį automobilį.Atsakovės argumentai, kad pagal teismo nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ atsakovė T. S. praranda galimybę patekti prie dalies gyvenamojo namo fasado, nesudaro pagrindo keisti sprendimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes pagal abiejų ginčo Å¡alių pateiktus planus nėra paliktas atskiras apėjimas apie visÄ gyvenamÄ jį namÄ . P. V. J. įmonės parengtÄ sklypo naudojimo planÄ apie gyvenamojo namo dalį, kuria naudojasi ieÅ¡kovė, žemė skirta naudotis ieÅ¡kovei, o sklypo dalis apie atsakovės naudojamÄ gyvenamojo namo dalį yra skirta naudotis atsakovei arba naudotis bendrai su abiem ieÅ¡kovais.

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ne bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo klausimas, o naudojimosi bendrÄ jÄ daline nuosavybe tvarkos nustatymas, todėl, esant bÅ«tinybei remontuoti gyvenamojo namo iÅ¡orę, tai reikės spręsti namo bendraturčių susitarimu, nes namas tebėra bendroji dalinė D. J. ir T. S. nuosavybė, jis taip pat nėra atidalintas. Dėl sprendimo rezoliucinės dalies patikslinimo, nekeičiant skundžiamo sprendimo esmės.Pirmosios instancijos teismas optimalesniu pripažino ieÅ¡kovų pateiktÄ V.

J. įmonės parengtÄ â€žNaudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planÄ â€œ ir pagal šį planÄ nustatė naudojimosi tvarkÄ , tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė, kad Å¡is planas yra neatskiriama sprendimo dalis.Pirmosios instancijos teismas, rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodęs, kad naudojimosi tvarka nustatoma pagal V. J. įmonės parengtÄ â€žNaudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planÄ â€œ, rezoliucinėje dalyje jį papildomai detalizavo, nurodydamas, kokie bendraturčiams priklausančios žemės sklypo plotai yra įskaitomi į bendro naudojimo plotus, plane pažymėtus indeksais „5“ ir “6“.

Toks papildomas nurodymas gali sukelti neaiÅ¡kumų žemės sklypų naudojimo tvarkos faktÄ Ä¯registruojant „Nekilnojamojo turto registre“, nes minėti plotai V. J. įmonės parengtame „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane“ neatsispindi. Teisėjų kolegijos manymu, argumentai, skaičiavimai ir iÅ¡vados, kodėl teismas pripažino optimalesniu ieÅ¡kovų pateiktÄ planÄ , aiÅ¡kiai yra iÅ¡dėstyti motyvuojamoje sprendimo dalyje ir jų nurodyti rezoliucinėje dalyje nebereikia. Kadangi ieÅ¡kovų pateiktame V.

J. įmonės parengtame „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane“ nėra atskirais indeksais išskirtas įvažiavimo (kiemo) plotas, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirtas naudotis visiems trims bendraturčiams (D. J., R. J. ir T. S.), ir namo užimtas plotas bei prie namo ir šulinio prieiti skirtas plotas, kurie pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirti naudotis tik dviem bendraturtėms (D. J. ir T. S.), tai ši sprendimo dalis taip pat patikslintina.Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Vadovaudamasi tuo, kad iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius ir padarė teisingas bei pagrįstas iÅ¡vadas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti, todėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimas paliktinas iÅ¡ esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje.Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovei (apeliantei) T.

S. jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos ginčo Å¡alies nepriteisiamos.IeÅ¡kovė D. J. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ advokatui sumokėjo 400 litų (b. l. 144,145). Å ios iÅ¡laidos pripažintinos pagrįstomis ir protingomis, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovės T. S. (CPK 93 str. 1, 3 dalys, 98 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a: A. T. S. apeliacinį skundÄ atmesti.Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl naudojimosi žemės sklypu pakeitimo ir naujos naudojimosi tvarkos nustatymo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: „Pakeisti bendraturčių J. M. ir D. J. 2006-05-22 sudarytÄ susitarimÄ (notarinio registro Nr. 5096) dėl naudojimosi žemės sklypu, kurio bendras plotas 0,1880 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).Nustatyti žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1880 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , pagal V.

J. įmonės parengtÄ â€žNaudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planÄ â€œ, kuris yra neatskiriama Å¡io sprendimo dalis, taip: - D. J., gim. (duomenys neskelbtini), skirti naudotis individualiai 610 kv. metrų ploto sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu "2" ir 121 kv. metrų ploto sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu "4"; - R. J., gim. (duomenys neskelbtini), skirti naudotis individualiai 521 kv. metrų ploto sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu "3";- T. S., gim. (duomenys neskelbtini), skirti naudotis individualiai 210 kv. metrų ploto sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu "1".- D.

J. ir R. J. skirti naudotis bendrai 190 kv. metrų ploto sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu "5" ; - D. J. ir T. S. skirti naudotis bendrai 152 kv. metrų ploto sklypu, esančiu po gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 20,38 kv. metrų ploto sklypu, skirtu prieiti prie namo ir bendro Å¡ulinio, plane pažymėtais indeksu „6“; likusia sklypo dalimi (įvažiavimu į kiemÄ ), pažymėta indeksu „6“, skirti naudotis bendrai D. J., R. J. ir T. S.“.Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti D.

J. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės T. S. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Teisėjai                                                                                Laisvė Aleknavičienė Danutė Matiukienė                                                                  Vilija Valantienė