2020-09-30 Nr. AB-18139-3-62-3-02257-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1189-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02257-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 18.6.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. R2-1535 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimas); 2) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš kadastro Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinio sklypo ir 38 kvartalo 59 taksacinio sklypo duomenis; 3) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl pakeitimus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre atitinkančios Kauno miesto savivaldybės valstybinių miškų plotų schemos tikslinimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjo (pretendento atkurti nuosavybės teises į iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą J. G. žemę) prašymu trečiasis suinteresuotas asmuo 2018 m. liepos 26 d. raštu Nr. 8SD-3908(14.8.7) kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą ir prašė atlikti Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinio sklypo ir 38 kvartalo 59 taksacinio sklypo patikrinimus vietoje, siekiant patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Kadastras) duomenis ir schemos rengimo organizatoriui (Aplinkos ministerijai) pateikti informaciją apie patikslintus Kadastro duomenis. Atsakovas ginčijamu 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nutarė, kad neturi teisinio pagrindo siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti Kauno miesto savivaldybės valstybinių miškų plotų schemą išbraukiant 37 kvartalo 11 taksacinį sklypą ir 38 kvartalo 59 taksacinį sklypą, kadangi jie atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

2.2. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas, žemės grąžinimas natūra turi prioritetą prieš kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Žemės grąžinimą natūra riboja minėto įstatymo III skyriuje įtvirtinti atvejai, kad valstybė išperka objektus, į kuriuos nuosavybės teisės būtų atkurtos grąžinant natūra. Pareiškėjo seneliui priklausiusioje žemėje nuosavybės teisių atkūrimą grąžinant žemę natūra be kitų pagrindų riboja ir tai, kad didelėje buvusios teritorijos dalyje yra valstybinės reikšmės miškas. Teritorijos, priskirtos valstybinės reikšmės miškams, dalis neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų ir į tą dalį pareiškėjui gali ir turi būti atkurtos nuosavybės teisės grąžinant žemę natūra. Remiantis archyviniais dokumentais toje teritorijoje buvo dirbama žemė. Tai, kad šioje teritorijoje niekada nebuvo miško, patvirtina ir augantys pavieniai vaismedžiai, todėl Kauno miesto miškų 37 ir 38 kvartaluose esanti ginčui aktuali teritorija neatitinka miško žemės sąvokos ir joje turėtų būtų nustatytos kitos žemės naudmenos, kaip pavyzdžiui, ariama žemė ar pieva. Šiuos argumentus patvirtina ir 2005 metų ortofotonuotrauka, kurioje matyti didelė mišku neapaugusi teritorija.

2.3. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta miško sąvoka. Kadastro objektu taip pat yra ir miško žemė (Miškų įstatymo 2 str. 19 d.). Miškų įstatyme nėra paaiškinta sąvokų „miško laukymė“ ir „miško aikštė“ reikšmė, nėra nustatyti jų požymiai ir nurodyti maksimalūs galimi tokių miško naudmenų plotai. Minėtos sąvokos paaiškintos tik Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu patvirtintos Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 1 priede: 2.1.1.2.1 punktas miško aikštė – žemės sklypas, kuriame nėra medžių, bet yra išlikusių miško ekosistemos požymių (elementų); 2.1.4.5 punktas miško laukymė – miško masyve esanti miško aikštė, neapaugusi sumedėjusia augalija, dirvonuojanti ar laikinai naudojama žemės ūkio reikmėms.

Miestų teritorijose miško laukymės išskiriamos bendrajame plane suprojektuotose miškų ūkio ir rekreacinių miškų paskirties teritorijose. Toks teisinis reguliavimas pažeidžia teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad „įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“.

Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutarime pabrėžta, kad „įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas“. Įstatymo leidėjas apskritai nėra delegavęs nei vienai iš institucijų nustatyti minėtų sąvokų reikšmės. Taip pat nėra įtvirtintas maksimalus galimas miško aikščių ir miško laukymių plotas, o tai suponuoja, kad bet kokio dydžio mišku neapaugusi žemė, esanti šalia miško, gali būti laikoma miško laukyme, taip nepagrįstai išplečiant miško žemės ribas teritorijoje, kurioje miško nebuvo, nėra ir greičiausiai nebus.

Nei atsakovo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendime, nei 2018 m. rugpjūčio 24 d. miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 1302 nėra nurodyta, pagal kokius požymius ginčui aktualioje teritorijoje esančios žemės naudmenos priskirtinos miško laukymei, miško aikštei ir medynui, todėl tiek patikrinimo vietoje akte išvados, tiek sprendimas apskritai yra nemotyvuoti.

3. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Ginčo teritorija Kadastre įregistruota kaip Kauno miesto miškų 37 kvartalo 9, 11 taksaciniai sklypai ir 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas. Ginčo teritorija 1996 m. vykusios valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo inventorizuota kaip Kauno miesto miškų 37 kvartalo 26 taksacinis sklypas (miško poilsiavietė, miško stovyklavietė) ir 38 kvartalo 60 taksacinis sklypas (rekreaciniai želdiniai), o 2009 m. vykusios valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu minėtų taksacinių sklypų duomenys buvo patikslinti į Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinį sklypą (miško laukymė) ir 38 kvartalo 59 taksacinį sklypą (miško aikštė). Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinis sklypas ir 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas yra registruoti Kadastre ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams.

3.2. Atsakovas 2018 m. gegužės 2 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūko ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2018 m. balandžio 25 d. raštą Nr. 8SD-2048(14.8.7.) „Dėl informacijos pateikimo“. Atsakovas, pagal kompetenciją išnagrinėjęs 2018 m. balandžio 25 d. raštą, trečiajam suinteresuotam asmeniui ir pareiškėjui atsakė 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. R2-860. Šiame rašte nurodė, kad pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. prašyme nurodyta teritorija 1996 m. ir 2009 m. vykusios valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo inventorizuota kaip miško žemė. Atsakovas nenustatė valstybinės reikšmės miškų plotų schemos (toliau – ir Schema) rengimo klaidų, taip pat konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 1 d. vėl gavo trečiojo suinteresuoto asmens 2018 m. liepos 26 d. raštą Nr. 8SD-3908(14.8.7.) „Dėl informacijos pateikimo“. Atsakovas į šį kreipimąsi atsakė šioje byloje ginčijamu 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. R2-1535, kuriame pažymėjo, kad vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 199-18-V buvo atliktas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinio sklypo duomenys tikslintini: atskiriant 0,11 ha ploto teritoriją (patikrinimo akto Nr. 1302 priede Nr. 2 pažymėta 11-2), kurioje auga medynas ir prijungiant ją prie 9 taksacinio sklypo. Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinio sklypo dalis (patikrinimo akto Nr. 1302 priede Nr. 2 pažymėta 11-1) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naudmena – miško laukymė). Kauno miesto miškų 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naudmena – miško aikštė). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinis sklypas ir 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant minėtus sklypus iš valstybinės reikšmės miškų plotų, nėra teisinio pagrindo.

3.3. Valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos tikslinamos vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369. Tvarkos aprašo 13 punkte nustatyti valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo atvejai, 14 punkte išvardyti dokumentų teikėjai, 16 punkte nurodomi pateikiami dokumentai. Tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta, kad prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas fiziniai ir juridiniai asmenys teikia rengėjui – Valstybinei miškų tarnybai. Gavęs šiuos prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Kadastro duomenis ir teikia informaciją rengimo organizatoriui (Aplinkos ministerijai) apie patikslintus Kadastro duomenis. Valstybinės miškų tarnybos kompetencijai priskirta nagrinėti fizinių asmenų prašymus dėl tariamos/galimos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos. Valstybinė miškų tarnyba, išnagrinėjusi Nacionalinės žemės tarnybos raštus ir su jais pateiktą informaciją, nurodė, kad ginčo teritorijoje miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidų nenustatyta.

3.4. Nagrinėjama ginčo teritorija yra ne laisva, o užimta valstybinės reikšmės miškais. Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 punkte numatyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė. Pareiškėjas susidariusią situaciją įvardija, kaip galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas. Klaidų taisymo procedūra yra numatyta Tvarkos aprašo 13 punkte. Pareiškėjas prašė patikslinti schemą Tvarkos aprašo 13.2 punkto pagrindu, kuriuo nustatyta, kad schema tikslinama ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Kadastro duomenis. Pareiškėjo nurodomas klaidos taisymo pagrindas bei jos apimtis paneigia, jog ginčo atveju buvo padaryta klaida ir kad ji gali būti taisoma Tvarkos aprašo 13.2 punkte nurodyta tvarka. Klaidos sąvokos turinys Tvarkos apraše nėra nurodytas, taip pat klaidos apibrėžimo nėra ir kituose specialiuose teisės aktuose, todėl aiškinant klaidos sąvoką būtina remtis bendrąja teisės norma, t. y. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsniu. Remiantis minėtu administracinės procedūros taisytinos klaidos apibrėžimu, darytina išvada, jog Tvarkos aprašo 13.2 punkte nurodyta schemos rengimo klaida turėtų būti suprantama kaip techninė klaida, padaryta atliekant sklypo inventorizaciją, ar schemos rengimo vidinių rodiklių klaidos, nekeičiančios esminių schemos rodiklių. Tuo metu pareiškėjo prašymas, susijęs su schemos ribų pakeitimu, turi būti vertinamas kaip esminis schemos, kaip specialiojo plano rodiklio, pakeitimas, kadangi keičiant ribas būtų pakeistas valstybinės reikšmės miško plotas. Tokia situacija į Tvarkos aprašo 13.2 punkto reguliavimą nepatenka.

3.5. Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4, 5 dalių reglamentavimą valstybinės reikšmės miškai (tarp jų miškai, kurie Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams) išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas. Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatyta miško sąvoka. Vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V, 1 priedo 2.1.4.5 punktu, miško laukymė – tai miško masyve esanti miško aikštė, neapaugusi sumedėjusia augalija, dirvonuojanti ar laikinai naudojama žemės ūkio reikmėms. Akivaizdu, kad atsakovas pareiškėjo teisių nepažeidžia, ginčo sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išbraukti šio sklypo iš valstybinės reikšmės miškų plotų atsakovas neturi teisinio pagrindo.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybes teises natūra į J. G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę Kauno mieste. Teritorija, į kurią pareiškėjas siekia atkurti nuosavybes teises natūra, patenka į valstybinių miškų teritoriją. Šiuo metu ginčo plotas įregistruotas Kadastre kaip Kauno miesto miškų 37 kvartalo 9, 11 taksaciniai sklypai ir 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas. Šie plotai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams (esminio ginčo dėl šių aplinkybių nėra). Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad ši ginčo teritorija 1996 m. vykusios valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo inventorizuota kaip Kauno miesto miškų 37 kvartalo 26 taksacinis sklypas (miško poilsiavietė, miško stovyklavietė) ir 38 kvartalo 60 taksacinis sklypas (rekreaciniai želdiniai). 2009 m. vykusios valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu paminėtų taksacinių sklypų duomenys buvo patikslinti – teritorija pervardinta į Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinį sklypą (miško laukymė) ir 38 kvartalo 59 taksacinį sklypą (miško aikštė).

6. Teismas nustatė, kad Valstybinė miškų tarnyba 2018 m. rugpjūčio 1 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. liepos 26 d. raštą Nr. 8SD-3908(14.8.7.) „Dėl informacijos pateikimo“. Atsakovas į šį kreipimąsi atsakė ginčijamu 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. R2-1535, kuriame pažymėjo, kad Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinis sklypas ir 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą išbraukiant minėtus sklypus iš valstybinės reikšmės miškų plotų nėra teisinio pagrindo. Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 199-18-V buvo atliktas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje. Patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinio sklypo duomenys turi būti patikslinti: atskiriant 0,11 ha ploto teritoriją (2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo akto Nr. 1302 priede Nr. 2 pažymėta 11-2), kurioje auga medynas, ir prijungiant šią teritoriją prie 9 taksacinio sklypo. Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinio sklypo dalis (2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo akto Nr. 1302 priede Nr. 2 pažymėta 11-1) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naudmena – miško laukymė). Kauno miesto miškų 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naudmena – miško aikštė). Visa ši informacija detaliai 2018 m. rugsėjo 6 d. ginčijamu raštu buvo pateikta pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, kartu pasiunčiant ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo vietoje akto Nr. 1302, 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. S-1808-45 kopijas.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi (miško sąvoka), 2 straipsnio 19 dalimi (miško žemės sąvoka), Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V (toliau – ir Instrukcija), 1 priedo 2.1.1.2.1 punktu (detalizuoja miško aikštės sąvoką), Instrukcijos 1 priedo 2.1.4.5 punktu (apibrėžta miško laukymės sąvoka). Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetą (2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo vietoje akto ir jo priedų, 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. S-1808-45 ir jo priedų duomenis), priėjo prie išvados, kad atsakovas tinkamai vadovavosi Miškų įstatymo ir Instrukcijos reikalavimais ir pagrįstai priėmė 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. S-1808-45, kuris yra pagrindas tikslinti Kadastro duomenis. Teismas nenustatė, kad, priimdamas 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. S-1808-45, atsakovas pažeidė Tvarkos aprašo normų reikalavimus. Priimdamas paminėtą 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą bei šioje byloje ginčijamą 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. R2-1535, atsakovas tiksliai laikėsi Tvarkos aprašo 2, 3, 13, 14, 15, 16 punktų procedūrinių reikalavimų. Pareiškėjas ir jo atstovas teismui nepateikė įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ginčo teritorijos negalima vertinti kaip miško žemės (miško laukymės, miško aikštelės). Taip pat neįrodė, kad atsakovas, inicijuodamas Kadastro duomenų tikslinimą, padarė klaidą, kurią privalu ištaisyti. Įvertinęs Miškų įstatyme, Instrukcijoje įtvirtintas miško žemės, miško laukymės, miško aikštelės sąvokas, teismas sprendė, jog šiose naudmenose gali visiškai nebūti vizualiai matomų medžių. Valstybinių miškų inventorizacija buvo atliekama 1996 m., taip pat 2009 m., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 ši teritorija priskirta valstybinės reikšmėms miškams (išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė), todėl teisiškai nėra svarbu, kokia žemės naudmena ginčo teritorijoje buvo 1940 m.

8. Teismas, įvertinęs Miškų įstatymo, Instrukcijos nuostatas, konstatavo, kad Miškų įstatyme detaliai apibrėžtos pirminės miško ir miško žemės sąvokų nuostatos. Taigi miško žemės sąvoka Instrukcijoje ne naujai apibrėžiama, o tik detaliau paaiškinama (dėl teisės normų tikslesnio taikymo). Be to, Instrukcijos 3 punkte nurodyta, kad ji parengta vadovaujantis Miškų įstatymu. Dėl paminėtų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad išdėstytas teisinis reguliavimas neprieštarauja pareiškėjo paminėtiems Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimams.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d.), 1–3 punktais, 7, 8, 11, 12 punktais. Teismas pažymėjo, kad ginčo tarp šalių byloje nėra dėl Valstybinės miškų tarnybos, kaip Kadastro tvarkytojo, kompetencijos priimti sprendimą dėl Kadastro duomenų įrašymo/keitimo. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo per trečiąjį suinteresuotą asmenį inicijuotą Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimą Valstybinė miškų tarnyba atliko tinkamai įvertinusi faktinius duomenis bei tinkamai taikydama Miškų įstatymo 2 straipsnio 8, 19 dalių, taip pat Instrukcijos bei Tvarkos aprašo nuostatas. Ginčijamas 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. R2-1535 yra tinkamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, išdėstytais 2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo vietoje akte Nr. 1302, 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. S-1808-45 ir jų prieduose, paremtas aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl teismo vertintas kaip visiškai atitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui ir jo atstovui teismo posėdžio metu pasiūlė ginčyti Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. S-1808-45 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 12 str.), tačiau pareiškėjas ir jo atstovas nepageidavo to daryti ir paaiškino, kad paminėtas sprendimas iš esmės yra atsakovo vidinio administravimo aktas (procedūrinis dokumentas).

11. Teismas pareiškėjo reikalavimus: įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą patikslinti Kadastro duomenis, išbraukiant iš Kadastro Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinio sklypo ir 38 kvartalo 59 taksacinio sklypo duomenis, įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl pakeitimus Kadastre atitinkančios Kauno miesto savivaldybės valstybinių miškų plotų schemos tikslinimo, laikė išvestiniais iš reikalavimo panaikinti 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą. Teismas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendime atsakovas pagrįstai konstatavo, jog ginčo žemėje yra miško žemė, jokios klaidos Kadastre nebuvo padarytos, todėl nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti Kadastro duomenų pakeitimus. Dėl paminėtų išvadų teismas pareiškėjo skundą visiškai atmetė. Teismas kitus tiek pareiškėjo, tiek ir jo atstovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstė ir neanalizavo.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje vartojamos sąvokos „miško aikštė“ ir „miško laukymė“ negali būti apibrėžiamos ir aiškinamos remiantis poįstatyminiu aktu – Instrukcija. Teismo pateiktas „miško aikštės“ ir „miško laukymės“ aiškinimas yra netinkamas, nes vien tai, kad naudmenose nėra vizualiai matomų medžių, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog tai yra miško aikštė ar miško laukymė. Net jei esamu metu žemės plote vizualiai ir nematyti medžių, tai vien dėl to jis nebus pripažintinas miško aikštele ar miško laukyme – svarbu ar tame žemės plote augo (ir buvo inventorizuotas) medynas, tačiau jo yra netekta ilgiau nei 10 metų. Be to, pagal Instrukcijos 1 priedo 2.1.1.2.1 papunktį miško aikštėje dažniausiai būna išlikę miško ekosistemos elementai (senesni nei 10 metų kelmai, miško žolinė, samanų ar kerpių augalija, paklotė ir pan.), taip pat – svarbu, ar neteisėtai transformuojant miško žemę į ne miško žemę nebuvo sunaikinti ar yra naikinami miško ekosistemos elementai. Teismas apskritai neatkreipė dėmesio į tai, ar ginčo teritorijoje augo (ir buvo inventorizuotas) medynas, kiek laiko jo yra netekta, ar tariama miško aikštė yra miško masyve ir t. t. Kadangi ginčo teritorijoje 1940 m. neaugo medynas, tai yra teisiškai itin reikšminga aplinkybė, neigianti miško aikštės ir miško laukymės buvimą. Šiuo atveju ginčo teritorijoje medynas ir teismo minėtais 1996 m. ir 2009 m. nebuvo inventorizuotas.

12.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, spręsto klausimo socialinį jautrumą ir įrodymų vertinimo taisykles, teismas privalėjo itin kruopščiai ir atidžiai įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad ginčo teritorija iš tiesų laikytina medynu, miško aikšte ir miško laukyme. To pirmosios instancijos teismas nepadarė.

12.3. Valstybinė miškų tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, saistomas VAĮ 3 straipsnyje nurodytų principų – įstatymo viršenybės, objektyvumo, išsamumo. Be to, visi viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis gero administravimo principu bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Atsakovas priėmė pareiškėjo teises ribojantį sprendimą, kadangi jis užkirto kelią pareiškėjui atkurti nuosavybės teisės į ginčo teritoriją, todėl būtent jis ir turėjo minėtas aplinkybes (kad ginčo teritorija atitinka medynui, miško laukymei ir miško aikštei keliamus reikalavimus) įrodyti. Konstatuodamas, kad dalis ginčo teritorijos yra medynas, atsakovas tokios išvados nepagrindė Miškų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytus medyno požymius patvirtinančiais įrodymais – nenustatė, kokia medžių rūšis vyrauja, kokio amžiaus yra augalija ir t. t. 2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo vietoje akto priedai (patikrinime dalyvavusių asmenų sąrašas, kelios nuotraukos, kuriose matyti pieva ir tolumoje augantys keli medžiai, Kadastro duomenų išrašas ir t. t.) yra neinformatyvūs, ir niekaip nepatvirtina to, kad ginčo teritorija atitinka miško aikštei ir miško laukymei keliamus reikalavimus. 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. S-1808-45 tėra abstrakčiai parašyti keli lakoniški teiginiai, tačiau jokių medyno buvimą patvirtinančių įrodymų atsakovas nesurinko.

12.4. Ginčo teritorijoje konstatuodamas miško laukymės buvimą, atsakovas privalėjo surinkti įrodymus, jog ji yra miško masyve. Tačiau teismas apskritai neįvertino to, kad byloje nebuvo įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo teritorija yra miško masyve (t. y. jo viduje). Iš byloje esančių įrodymų yra aiškiai matyti, kad tariama miško laukymė (37 kvartalo 11 taksacinio sklypo dalis, pažymėta 11-1) yra visai ne miško masyve. Instrukcijoje net nėra konkrečiai įvardintas maksimalus galimas „miško laukymės“ plotas, o tai neatitinka teisiniam reguliavimui keliamų reikalavimų. Administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, todėl teismo proceso metu atsakovo nurodyti jo sprendimo priėmimo motyvai neturi būti vertinami. Atsakovo sprendimas nėra pagrįstas nei objektyviais duomenimis (faktais), nei atitinkamomis teisės normomis. Nuostatų 29 punkte yra nustatyti pagrindai, kuriais Kadastro tvarkytojas atsisako registruoti ar išregistruoti Kadastro objektą, įrašyti ar pakeisti Kadastro duomenis. Tačiau nei vienu iš minėtų pagrindų atsakovas šiuo atveju atsisakydamas išregistruoti Kadastro objektus (išbraukiant iš Kadastro 37 kvartalo 11 taksacinį sklypą ir 38 kvartalo 59 taksacinį sklypą) 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendime nesirėmė. Be to, nuspręsdamas pakeisti Kadastro duomenis ir dalį ginčo teritorijos priskirti medynui, atsakovas 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendime (ir šio sprendimo sudėtinėje dalyje – 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. S-1808-45) nesirėmė nei vienu iš Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V, 10 punkte nurodytų pagrindų.

12.5. Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė atskirai ginčyti atsakovo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. S-1808-45, juolab, nepaaiškino, kodėl prasminga tą daryti. Taigi nėra pagrindo teigti, kad teismas atliko ABTĮ 12 straipsnyje numatytą pareigą. Atsakovo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. S-1808-45 šiuo atveju yra atsakovo galutinio 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo sudedamoji dalis (kartu – ir jo motyvuojamoji dalis). Dėl to teismui vertinant 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo pagrįstumą, kartu vertintinas 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. S-1808-45 turinys.

12.6. Tvarkos aprašas su nagrinėjamu ginču yra susijęs tik netiesiogiai, kadangi juo reglamentuojamų schemos tikslinimo procedūrų atsakovas šiuo atveju nevykdė. Pagal Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V (toliau – ir Aprašas), 7 punktą, gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Šiuo atveju atsakovas patikrinimą kaip tik atlikinėjo Kauno miesto teritorijoje, todėl į tokį patikrinimą papildomai turėjo būti kviečiami dalyvauti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus bei Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai. Tačiau pastarojo reikalavimo atsakovas nesilaikė. Atsakovas nesilaikė savo paties patvirtinto Aprašo reikalavimų ir pažeidė objektyvumo bei gero administravimo principus.

12.7. Teismas skundžiamu sprendimu atmetė skundą nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl pareiškėjo ir atstovo pagrindinių argumentų. Teismas sprendimą pagrindė tik abstrakčiu ginčijamo atsakovo sprendimo ir jo sudedamųjų dalių išvardijimu. Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos medžiagos, pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismo procesą. Teismas be jokio teisinio pagrindo ignoravo Konstitucinio Teismo išaiškinimus (pvz., kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu). Teismas, konstatavęs, kad teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimams, faktiškai išsprendė išimtinai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) kompetencijai priskirtą norminio administracinio akto teisėtumo klausimą. Teismas turėjo stabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Instrukcijos teisėtumo ištyrimo, o ne pats išspręsti šį jo kompetencijai nepriskirtą klausimą.

13. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovas nurodo, kad Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu. Tokia teisės taikymo nuostata suformuota LVAT praktikoje (žr., pvz. 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013). Pareiškėjas susidariusią situaciją įvardija kaip galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas. Klaidų taisymo procedūra yra numatyta Tvarkos aprašo 13 punkte.

Pareiškėjas prašė patikslinti schemą Tvarkos aprašo 13.2 punkto pagrindu, kuriuo nustatyta, kad schema tikslinama ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Kadastro duomenis. Pareiškėjo nurodomas klaidos taisymo pagrindas bei jos apimtis paneigia, jog ginčo atveju buvo padaryta klaida ir kad ji gali būti taisoma Tvarkos aprašo 13.2 punkte nurodyta tvarka. Tvarkos aprašo 13.2 punkte nurodyta schemos rengimo klaida turėtų būti suprantama kaip techninė klaida, padaryta atliekant sklypo inventorizaciją, ar schemos rengimo vidinių rodiklių klaidos, nekeičiančios esminių schemos rodiklių.

Tuo metu pareiškėjo prašymas, susijęs su schemos ribų pakeitimu, turi būti vertinamas kaip esminis schemos, kaip specialiojo plano rodiklio, pakeitimas, kadangi keičiant ribas būtų pakeistas valstybinės reikšmės miško plotas. Tokia situacija į Tvarkos aprašo 13.2 punkto reguliavimą nepatenka. Tokios nuostatos laikomasi ir LVAT praktikoje (administracinėje byloje Nr. A-1007-261/2015). Įvertinus Miškų įstatyme, Instrukcijoje įtvirtintas miško žemės, miško laukymės, miško aikštelės sąvokas, darytina išvada, jog šiose naudmenose gali visiškai nebūti vizualiai matomų medžių.

Teismas pagrįstai ginčijamame sprendime konstatavo, kad miško žemės sąvoka Instrukcijoje ne naujai apibrėžiama, o tik detaliau paaiškinama (dėl teisės normų tikslesnio taikymo). Be to, Instrukcijos 3 punkte nurodyta, kad ji parengta vadovaujantis Miškų įstatymu. Ginčijamas 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimas yra pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, išdėstytais 2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo vietoje akte Nr. 1302, 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. S-1808-45 ir jų prieduose, paremtas aktualiomis teisės aktų nuostatomis.

Pareiškėjas praleido trisdešimties dienų terminą ginčyti Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. S-1808-45.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, kuriuo pripažinta, kad Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinis sklypas ir 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant minėtus sklypus iš valstybinės reikšmės miškų plotų, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš Kadastro Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinio sklypo ir 38 kvartalo 59 taksacinio sklypo duomenis, ir kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl pakeitimus Kadastre atitinkančios Kauno miesto savivaldybės valstybinių miškų plotų schemos tikslinimo.

16. Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė pripažinęs, kad ginčijamas 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, Valstybinė miškų tarnyba tinkamai įvertino faktinius duomenis bei taikė Miškų įstatymo 2 straipsnio 8, 19 dalių, taip pat Instrukcijos bei Tvarkos aprašo nuostatas, ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus miškui ar miško žemei, jokios klaidos Kadastre nebuvo padarytos, todėl nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti Kadastro duomenų pakeitimus.

17. Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės tuo aspektu, jog teismas neteisingai įvertino įrodymus, susijusius su miško buvimu ginčo teritorijoje, bei nenustatė visų svarbių aplinkybių, akcentuoja, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje vartojamos sąvokos „miško aikštė“ ir „miško laukymė“ negali būti apibrėžiamos ir aiškinamos remiantis žemesnės galios teisės aktu – Instrukcija, atkreipia dėmesį, kad atsakovas patikrinimą atlikinėjo Kauno miesto teritorijoje, todėl į tokį patikrinimą papildomai turėjo būti kviečiami dalyvauti NŽT Kauno skyriaus bei Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19. Tikrinamoje administracinėje byloje esanti medžiaga leidžia spręsti, kad pareiškėjas (apeliantas) siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra į J. G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę Kauno mieste, kuri priskirta valstybinėms reikšmės miškų plotams. Siekiant nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę natūra, būtinas jos teisinio statuso pa(si)keitimas, dėl ko pareiškėjas ir kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, kad būtų atlikti Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinio sklypo ir 38 kvartalo 59 taksacinio sklypo patikrinimai vietoje, patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenys ir schemos rengimo organizatoriui būtų pateikta informacija apie patikslintus Kadastro duomenis. Taigi iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog ginčo teritorija būtų pripažinta ne miško žeme.

20. Pagal bylos duomenis, pareiškėjo pateikto prašymo pagrindu NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. liepos 26 d. raštu Nr. 8SD-3908(14.8.7.) kreipėsi į atsakovą Valstybinę miškų tarnybą, kuri į šį kreipimąsi atsakė šioje byloje ginčijamu 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu.

21. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir skundžiamame sprendime teisingai nustatė, jog ginčo teritorija atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus.

22. Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinis sklypas ir 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas yra registruoti Kadastre. Šie plotai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad ši ginčo teritorija 1996 m. vykusios valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo inventorizuota kaip Kauno miesto miškų 37 kvartalo 26 taksacinis sklypas (miško poilsiavietė, miško stovyklavietė) ir 38 kvartalo 60 taksacinis sklypas (rekreaciniai želdiniai), o 2009 m. vykusios valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu paminėtų taksacinių sklypų duomenys buvo patikslinti į Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinį sklypą (miško laukymė) ir 38 kvartalo 59 taksacinį sklypą (miško aikštė).

Kadastro duomenų patikrinimą vietoje inicijavus NŽT Kauno miesto skyriui (2018 m. liepos 26 d. raštas Nr. 8SD-3908(14.8.7.) pareiškėjo paduoto prašymo pagrindu, vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 199-18-V 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo atliktas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje ginčo teritorijoje ir padarytos šios išvados: Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinio sklypo duomenys tikslintini: atskiriant 0,11 ha ploto teritoriją (patikrinimo akto Nr. 1302 priede Nr. 2 pažymėta 11-2), kurioje auga medynas ir prijungiant ją prie 9 taksacinio sklypo;

Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinio sklypo dalis (patikrinimo akto Nr. 1302 priede Nr. 2 pažymėta 11-1) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naudmena – miško laukymė); Kauno miesto miškų 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naudmena – miško aikštė). Atsižvelgdama į Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje rezultatus, Valstybinė miškų tarnyba 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. S-1808-45 dėl Kadastro duomenų įrašymo/keitimo nusprendė patikslinti Kadastro duomenis Kauno miesto miškų 37 kvartalo 9 ir 11 taksaciniuose sklypuose.

Įvertinęs tai, atsakovas šioje byloje ginčijamu sprendimu NŽT Kauno miesto skyrių ir pareiškėją informavo, kad Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinis sklypas ir 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant minėtus sklypus iš valstybinės reikšmės miškų plotų, nėra teisinio pagrindo. Prie ginčijamo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo buvo pridėtos 2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo vietoje akto Nr. 1302 ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. S-1808-45 kopijos, ir kartu su sprendimu išsiųstos NŽT Kauno miesto skyriui ir pareiškėjui.

23. Nutarties 22 punkte nustatytų faktinių aplinkybių, kurios pagrįstos įrodymais ir nėra paneigtos kitais įrodymais, visuma patvirtina, kad Valstybinė miškų tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, tinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą procese, pagrindė savo priimtus sprendimus objektyviais faktais ir materialiosiomis ir administracines procedūras reglamentuojančioms teisės normomis. Priešingai, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti byloje nustatytais duomenimis, kad ginčo teritorijos negalima vertinti kaip miško žemės (miško laukymės, miško aikštelės). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų duomenis, įvertintus patikrinimo metu, taigi konstatuotina, kad neįrodė tų argumentų, kuriais grindžia savo reikalavimus (ABTĮ 56 straipsnių 4 ir 6 dalys). Juolab, pareiškėjas neskundė Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. S-1808-45 dėl Kadastro duomenų įrašymo/keitimo, kuris buvo priimtas atlikus Kadastro duomenų patikrinimą vietoje, ir kuriuo buvo patikslinti Kadastro duomenys Kauno miesto miškų 37 kvartalo 9 ir 11 taksaciniuose sklypuose.

24. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad į Kadastro duomenų patikrinimą vietoje papildomai turėjo būti kviečiami dalyvauti NŽT Kauno skyriaus bei Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai, nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo, ir nelaikomi esminiais, įvertinus tai, kad pareiškėjas šiais procedūriniais pažeidimais negrindė savo skundo paduoto pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 134 str. 6 d.), taip pat atsižvelgus į tai, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo vietoje akte Nr. 1302 padarytos išvados dėl ginčo teritorijos priskirtinumo valstybinės reikšmės miškui nėra priešingos anksčiau fiksuotai situacijai, todėl negalėjo paneigti aplinkybės, kad ginčo teritorija teisingai ir pagrįstai buvo priskirta miško žemei. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad Kadastro duomenys dėl ginčo teritorijos įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti ir nepanaikinti, t. y. galiojantys.

25. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl teisės aktų hierarchijos taip pat nepaneigia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo teritorijos priskirtinumo miško žemei. Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymas. Atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinis sklypas ir 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, yra pagrįstos ir atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nurodytoms miško ir miško žemės sąvokoms. Miškų įstatyme 2 straipsnio 19 dalyje vartojamų sąvokų „miško aikštė“ ir „miško laukymė“ detalizavimas Instrukcijoje nekeičia Miškų įstatyme įtvirtintos miško žemės sąvokos, nesukuria naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, ir byloje surinktų įrodymų visuma padarytos išvados, kad ginčo teritorija pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje pateiktą miško žemės apibrėžimą, t. y. nurodytus įstatyme kriterijus. Pareiškėjas nepateikė jokių faktais ir teise pagrįstų argumentų, galinčių paneigti minėtas išvadas. Ginčo žemės (teritorijos) priskyrimas miško žemei abejonių nekelia.

26. Konstatavus skundžiamo pagrindinio Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti ir išvestinių pareiškėjo reikalavimų.

27. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė