2017-08-30 Nr. AB-15778-3-62-3-01445-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-755-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01445-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Ramutės Ruškytės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. T-409 1.2 punktą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112, 133 straipsniais bei 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, nurodė, kad ginčijamu teisės aktu nustatomos bendro bei nevienkartinio pobūdžio taisyklės, orientuotos į ateitį, kurių privaloma laikytis individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei (t. y. visiems subjektams, turintiems Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų statinių), todėl teismo laikytas nustatančiu elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, kas reikštų, kad pareiškėjo skundžiamas teisės aktas yra norminis teisės aktas, tačiau pareiškėjas nepriklauso subjektų grupei, galinčiai teikti skundą dėl norminio teisės akto panaikinimo, o šio akto panaikinti, kaip susijusiam su nagrinėjama administracine byla, neprašo. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

II. Pareiškėjas V. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį ir išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš esmės – jį priimti arba perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka, kad ginčijamas aktas yra norminio pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą, kaip pateiktą dėl norminio teisės akto panaikinimo neturint tam teisės, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. T-409 1.2 punktą. Šiuo punktu nuspręsta įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją organizuoti 1.1 papunktyje nurodytų statinių (Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų statinių) nugriovimą Kauno miesto savivaldybės lėšomis, jeigu jų nenugriaus statytojai (užsakovai) per įspėjime nurodytą terminą, ir išreikalauti, kad statytojai padengtų Kauno miesto savivaldybės patirtas griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017).

Viena vertus, iš ginčijamo akto matyti, kad jame nustatyti konkretūs įpareigojimai Kauno miesto savivaldybės administracijai, jame nėra konkrečiai įvardyti savavališkų statinių statytojai (užsakovai), be kita ko, neminimas ir pareiškėjas. Taigi, galima daryti išvadą, kad šis aktas jokių tiesioginių pasekmių pareiškėjui nesukelia – t. y. šiuo aktu pareiškėjas nėra identifikuojamas kaip savavališkų statinių statytojas, šiuo aspektu jam nesukuriama jokių pareigų, todėl iš esmės nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi teisinio pagrindo ginčyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. T-409.

Antra vertus, vienu iš pareiškėjo skundo priedu yra Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo – Panemunės seniūnijos 2017 m. liepos 10 d. raštas Nr. 11-2-374, kuriame nurodyta pareiškėjui, jog jis 2017 m. birželio 15 d. buvo įspėtas, jog per vieną mėnesį privalo pašalinti neįteisintą statinį – pirtį, esančią valstybiniame žemės sklype, netoli (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją. Šiame rašte nurodoma, kad, pareiškėjui neįvykdžius reikalavimo, statinys bus nugriautas Kauno miesto savivaldybės lėšomis ir iš pareiškėjo bus reikalaujama padengti patirtas išlaidas.

Iš pareiškėjo skundo argumentų galima spręsti, kad pareiškėjas nesutinka, jog Kauno miesto savivaldybė turi teisę priimti tokio pobūdžio nurodymus pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturi teisės ginčyti, kaip vienintelio skundo dalyko, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. T-409 teisėtumo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įsigilinęs į pareiškėjo skundo turinį bei išanalizavęs skundo priedu esančius dokumentus, turėjo taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą ir pasiūlyti pareiškėjui tinkamai suformuluoti skundo dalyką (ABTĮ 33 str. 1 d.), t. y. skųsti tokį teisės aktą, kuris tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo teisiniam statusui, kadangi nebuvo akivaizdžių aplinkybių, kad pareiškėjo keliamas ginčas apskritai negali būti nagrinėjamas administraciniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008; 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-492/2016).

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą tenkina, naikina Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį ir grąžina pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo,

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė