2026-01-28 Nr. AB-2237-3-61-3-05665-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1755-556/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05665-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 25S210193, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760377359, galiojantį iki 2027 m. rugpjūčio 9 d. (toliau – ir Sprendimas).

Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą ir vykdymą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo ir galutinės teismo nutarties įsiteisėjimo.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovo Sprendimas įsiteisėja nedelsiant ir padarys pareiškėjui nepataisomą žalą: lems priverstinį išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ir, jam grįžus į (duomenys neskelbtini), sukels realią persekiojimo grėsmę dėl pareiškėjo, kaip žinomo žmogaus teisių gynėjo, veiklos. Sprendimo vykdymas reikštų, kad pareiškėjo teisės bus negrįžtamai pažeistos dar iki išnagrinėjant bylą iš esmės, o vėlesnis palankus teismo sprendimas nebegalės atkurti ankstesnės padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjo M. B. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą ir vykdymą iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 25S210193, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760377359, galiojantį iki 2027 m. rugpjūčio 9 d., nes asmuo per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas Sprendime nurodė, kad asmuo per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius, galiojant Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nustatytai ribojamajai priemonei, buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) 2 kartus 2025 m. rugpjūčio 7 d. ir 2025 m. rugpjūčio 20 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų formuojamą praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Sprendimo vykdymas padarys pareiškėjui nepataisomą žalą – lems priverstinį išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ir, jam grįžus į (duomenys neskelbtini), sukels realią persekiojimo grėsmę dėl pareiškėjo, kaip žinomo žmogaus teisių gynėjo, veiklos), reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslą, daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Pareiškėjas galimos žalos atsiradimą sieja iš esmės ne su skundžiamu Sprendimu, o su galimu pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos. Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas (Sprendimo galiojimo ir/ar vykdymo sustabdymas) reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-443-415/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1100-1047/2025).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas jam galinčią kilti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą sieja tik su tikėtinu jo priverstiniu išsiuntimu į kilmės valstybę, o byloje ginčijamas administracinis sprendimas yra ne sprendimas dėl išsiuntimo (byloje nėra duomenų, jog sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo yra priimtas), konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė antrosios sąlygos egzistavimo. Todėl teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuoto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1, 4 dalimis, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. B. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius