2022-09-28 Nr. AB-23683-3-61-3-03858-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-535-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03858-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui A. A. J. (tretieji suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. akto Nr. ŽVP-784-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 - 17,9 km ruožui tiesti)“ (toliau – ir Aktas 1) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo A. A. J. 0,5176 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 1), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti;

1.2. patvirtinti Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. akto Nr. ŽVP-824-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 - 17,9 km ruožui tiesti)“ (toliau – ir Aktas 2) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 200/2794 dalį 0,9403 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 2), valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti;

1.3. nustatyti, kad atlyginimo atsakovui už visuomenės poreikiams paimtą Sklypą 1 dydis yra 4 870 Eur;

1.4. nustatyti, kad atlyginimo atsakovui už visuomenės poreikiams paimtą 200/2794 dalį Sklypo 2 dydis yra 632,79 Eur.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas, II etapas (planuojama Durpių gatvės rekonstrukcija iki miesto ribos, naujos aplinkkelio trasos tiesimas iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda), ypatingos valstybinės svarbos projektu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 444 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9 – 17,4 km ruožui tiesti procedūros pradžios“.

Pareiškėjas 2017 m. birželio 23 d. ir 2019 m. birželio 23 d. raštais informavo atsakovą apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą dėl jo valdomų Sklypo 1 ir dalies Sklypo 2. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Direkcija) 2019 m. sausio 14 d. raštu informavo atsakovą apie galimybę susipažinti su parengtu Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti) projektu (toliau – ir Projektas) bei apie 2018 m. lapkričio 14 d. parengtas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas Nr. AM18/0821/20N (toliau – ir Vertinimo ataskaita 20N) ir Nr. AM18/0820/38N (toliau – ir Vertinimo ataskaita 38N).

Tarnyba 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1P-135-(1.17 E.) patvirtino Projektą, taip pat pertvarkė žemės sklypus, reikalingus paimti visuomenės poreikiams, ir nustatė jų kadastro duomenis (be kita ko, suformavo Sklypą 1). Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 28 d. priimtu Aktu 1 nusprendė paimti visuomenės poreikiams Sklypą 1, kurio nustatyta vertė – 4 870 Eur, o 2019 m. rugpjūčio 30 d. priimtu Aktu 2 nusprendė paimti visuomenės poreikiams pareiškėjui priklausančią dalį Sklypo 2, kurios vertė – 632,79 Eur. Direkcija 2019 m. rugsėjo 13 d. raštu informavo atsakovą apie priimtus Aktą 1 ir Aktą 2 bei pakvietė per 30 dienų nuo gavimo dienos pasirašyti šiuos aktus ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą.

Atsakovas 2019 m. spalio 2 d. raštu informavo, kad nepasirašys Akto 1 ir Akto 2, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl šių aktų teisėtumo patvirtinimo.

3. Pareiškėjas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, su Aktų 1 ir 2 priėmimu susijusias aplinkybes. Pabrėžė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, ši procedūra buvo atliekama tinkamai. Direkcija Ministerijos pavedimu 2019 m. spalio 23 d. pervedė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktuose nurodytas atliginimo už Sklypą 1 ir dalį Sklypo 2 sumas į notarės depozitinę sąskaitą ir apie tai raštu informavo atsakovą. Šiuo atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose įtvirtintos sąlygos teismui patvirtinti Aktų 1 ir 2 teisėtumą.

4. Pareiškėjas dėl Sklypo 1 ir dalies Sklypo 2 vertės nustatymo atkreipė dėmesį į tai, kad šie žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Atliekant apžiūrą šie žemės sklypai buvo apaugę pieva. Šiems žemės sklypams nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų. Juose nebuvo statinių, įrenginių, sodinių, želdinių, medynų, įdėtų lėšų miškui auginti, todėl šių nuostolių apskaičiavimas neatliktas. Iš Vertinimo ataskaitos 38N turinio matyti, kad Sklypo 1 (vertinimo metu – 0,5176 ha dalies iš 2,0900 ha žemės sklypo) vertė apskaičiuota taikant lyginamąjį metodą, skaičiavimams atrinkus ir įvertinus 6 analogiško turto lyginamuosius sandorius, įvykusius 2017 m. kovo mėn. – 2018 m. rugpjūčio mėn. toje pačioje verčių zonoje, artimiausioje ar panašiausioje aplinkoje. Turto vertinimą atliko kvalifikuotas specialistas. Minėta vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymų nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą. Atsakovas buvo informuotas apie įvyksiančią jo valdomo žemės sklypo apžiūrą, joje dalyvavo, bet nepateikė esminių pastabų ar pasiūlymų dėl turėto vertinimo proceso ar sklypo ir nuostolių vertės. Atsakovas taip pat nepateikė jokių argumentų ar įrodymų dėl konkrečios atlyginimo už paimamą žemę sumos ir kitų patirtų nuostolių.

5. Atsakovas A. A. J. atsiliepime į pareiškimą prašė atmesti pareiškėjo pareiškimą.

6. Atsakovas teigė neprieštaraujantis dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir nesutinkantis tik su nustatyta kompensacijos suma. Atsakovas savo prieštaravimą grindė dviem pagrindais: 1) netinkamas vertės nustatymo momentas; 2) nustatyta vertė neatitinka žemės sklypų savininko patiriamų praradimų. Pastebėjo, kad neaišku, kodėl paimamų žemės sklypų unikalūs numeriai nesutampa su vertinimo ataskaitose nurodytais numeriais, todėl kyla neaiškumų ir dėl to, dėl kokių žemės sklypų yra kilęs ginčas.

7. Atsakovas manė, kad negalima vadovautis Vertinimo ataskaitos 20N ir Vertinimo ataskaitos 38N duomenimis, nes turto vertės nustatymo data niekuo nepagrįsta. Atsakovas apžvelgė ginčui aktualią teismų praktiką ir akcentavo išaiškinimą, jog paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną.

8. Atsakovas tvirtino, kad, nustatant atsakovo realiai turėtų teisių, susijusių su žemės sklypais, apimtį ir jų suvaržymą, jo teisėtus lūkesčius ir jų pažeidimą (nepažeidimą), reikšminga atsižvelgti į tai, kad atsakovo šeima tuos žemės sklypus įgijo nuosavybėn dar iki Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 110 „Dėl pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ priėmimo, nežinodama apie tokius Vilniaus rajono savivaldybės planus, o tuo metu dar nebuvo ir Vilniaus rajono bendrojo plano. Susidariusioje situacijoje atsakovas netrukus po žemės įsigijimo negalėjo plėtoti ūkinės veiklos, kuriai įsigijo ginčo žemės sklypus. Pareiškėjas žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2007 m. gruodžio 18 d. ir planavo vykdyti jame statybas (atsižvelgiant į vėliau priimtus sprendimus dėl logistikos centro projekto, ta teritorija aiškia turėjo komercinio pobūdžio plėtros perspektyvas). Pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta reali Sklypo 1 ir dalies Sklypo 2 vertė, tai neatitiko teismų jurisprudencijos.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė tenkinti pareiškėjo pareiškimą.

10. Direkcija apžvelgė Akto 1 ir Akto 2 priėmimo aplinkybes. Pažymėjo, kad tik užbaigus visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą bus galima rengti techninį projektą, nes valstybinės reikšmės keliai (išimtinė valstybės nuosavybė) gali būti projektuojami tik valstybinėje žemėje. Magistralinis kelias turi būti vienu metu rekonstruojamas ir (arba) tiesiamas visame statybos sklype, suformuotame iš visų žemės savininkų paimtų žemės sklypų (dalių). Nepaėmus atsakovo valdomų Sklypo 1 ir dalies Sklypo 2, nebus techninių ir teisinių galimybių įvykdyti II etapo įgyvendinimo darbus ir nutiesti Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožą iki magistralinio kelio A15 Vilnius-Lyda. Įgyvendinus projektą, naujas Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožas taps sudėtine Europos kelių tinklo (Trans European Network TEN) IXB koridoriaus šakos (Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda) ir europinės magistralės E85 (Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Čemovcai-Bukareštas-Aleksandrupolis) dalimi. Nukreipus eismą naujai nutiestu aplinkkelio ruožu, Vilniaus mieste bus sumažintos transporto grūstys bei kelio naudotojų sąnaudos.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą, t. y. nustatė, kad atsakovui A. A. J. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,5176 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 4 870,00 Eur, o atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytą 200/2794 dalį 0,9403 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 632,79 Eur.

12. Teismas nustatė, kad Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas, II etapas (planuojama Durpių gatvės rekonstrukcija iki miesto ribos, naujos aplinkkelio trasos tiesimas iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda), ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino, kad Susisiekimo ministerija yra šį ypatingos valstybinės svarbos projektą įgyvendinanti institucija.

13. Vyriausybė 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 444 nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T3-160 patvirtintą Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialųjį planą, kuris viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (www.tpdr.lt). Specialiojo plano registracijos numeris: T00079776.

14. Tarnybos direktorius 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1P-135-(1.17 E.) patvirtino Projektą. Pagal Projekto sprendinius, iš atsakovo valdomo 27,9400 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) visuomenės poreikiams numatyta paimti 0,9403 ha dydžio dalį, o iš atsakovo valdomo 2,0900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 0,5176 ha dydžio dalį.

15. UAB „Jungtinis verslas“ 2018 m. lapkričio 14 d. parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas. Pagal Vertinimo ataskaitą 20N, 27,9400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9403 ha dalies rinkos vertė – 8 840 Eur, kitų nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimama žemės sklypo dalimi, nenustatyta. Pagal Vertinimo ataskaitą 38N, 2,0900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1576 ha dalies rinkos vertė – 4 870 Eur, kitų nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimama žemės sklypo dalimi, nenustatyta.

16. Tarnybos direktorius 2019 m. rugpjūčio 28 d. aktu Nr. ŽVP-784-(1.18.) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą 0,5176 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. Sklypas 1), ir nustatė 4 870 Eur nuostolių už paimamą žemės sklypą dydį, iš kurių žemės sklypo vertė – 4 870 Eur, kitų nuostolių nenustatyta.

17. Tarnybos direktorius 2019 m. rugpjūčio 30 d. aktu Nr. ŽVP-824-(1.18.) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 200/2794 dalį 0,9403 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. Sklypas 2), ir nustatė 632,76 Eur nuostolių už paimamą žemės sklypą dydį, iš kurių žemės sklypo vertė – 632,79 Eur, kitų nuostolių nenustatyta.

18. Iš Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A. 2019 m. spalio 28 d. liudijimo matyti, kad Direkcija įmokėjo į šios notarės depozitinę sąskaitą 5 502,79 Eur už visuomenės poreikiams paimamus atsakovui priklausančius ginčo žemės sklypus.

19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtino Akto 1 teisėtumą ir leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą Sklypą 1 valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4-17,9 km ruožui tiesti. Teismas taip pat patvirtino Akto 2 teisėtumą ir leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 200/2794 dalį Sklypo 2 valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4-17,9 km ruožui tiesti. Proceso dalyviai neapskundė 2020 m. spalio 1 d. teismo nutarties, todėl ji įsiteisėjo.

20. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad iš Vertinimo ataskaitų matyti, jog atsakovo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų rinkos vertės 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo 8 840 Eur ir 4 870 Eur; nenustatyta nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamais žemės sklypais. Vertinimo ataskaitoje Nr. 38N nurodyta, jog žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, sudaranti 0,5176 ha, yra žemės ūkio paskirties. Žemės sklypo dalis pietvakarine ir šiaurės rytine kraštinėmis ribojasi su likusiomis sklypo dalimis, šiaurės vakarine kraštine – su gretimu neužstatytu žemės ūkio paskirties sklypu, likusia pietrytine kraštine – su melioracijos grioviu.

Sklypo dalis apaugusi pieva, kuri apžiūros dieną buvo nušienauta. Žemės sklypo dalies vertinimas buvo atliekamas taikant lyginamąjį metodą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – ir Metodika). Skaičiavimams atrinkti ir įvertintini analogiško turto lyginamieji sandoriai, toje pačioje verčių zonoje, artimiausioje ir panašiausioje aplinkoje, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. Vertinimo ataskaitoje 20N nurodyta, jog žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, sudaranti 0,9403 ha, yra žemės ūkio paskirties.

Žemės sklypo dalis šiaurės rytine ir pietvakarine kraštinėmis ribojasi su likusiomis sklypo dalimis, šiaurės rytinės kraštinės dalimi ribojasi su žvyrkelio apsaugos zona, likusiomis kraštinėmis – su gretimais neužstatytais žemės ūkio paskirties sklypais. Sklypo dalis apaugusi žole, apžiūros dieną buvo nušienauta. Šiaurės rytinėje sklypo dalyje palei žvyrkelį yra melioracijos griovys. Žemės sklypo dalies vertinimas buvo atliekamas taikant lyginamąjį metodą, vadovaujantis Metodika. Skaičiavimams atrinkti ir įvertintini analogiško turto lyginamieji sandoriai, toje pačioje verčių zonoje, artimiausioje ir panašiausioje aplinkoje, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. Teismas akcentavo, jog pateikti duomenys patvirtina, jog turto vertinimą atliko UAB „Jungtinis verslas“, kuri įrašyta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. 000051), turto vertintoja – A.

M.-O. (nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimo Nr. A000381).

21. Teismas akcentavo, jog atsakovo prašymas nagrinėjamoje byloje skirti ekspertizę žemės sklypų dalių tikrajai vertei nustatyti buvo patenkintas. 2021 m. kovo 18 d. ekspertizės akte Nr. DGE210318 nurodyta, jog 0,5176 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) rinkos vertė 2008 m. vasario 6 d., nustatyta lyginamuoju aspektu, yra 199 000 Eur, o rinkos vertė 2021 m. kovo 18 d. – 16 300 Eur. Žemės sklypo 200/2794 dalies, bendras plotas 0,9403 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 2008 m. vasario 6 d., nustatyta lyginamuoju aspektu, yra 23 700 Eur, o rinkos vertė 2021 m. kovo 18 d. – 1 930 Eur. Taigi, ekspertizės akte nurodyta ginčo sklypų dalių vertė žymiai skyrėsi nuo nurodytųjų Vertinimo ataskaitose 20N ir 38N, nors vertinimo laikotarpiai skyrėsi vos 4 metais (turto vertintojo atliktas vertinimas buvo 2018 m. rugpjūčio 20 d., o eksperto – 2021 m. kovo 18 d.). Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad tokia ginčo žemės sklypų (jų dalių) rinkos vertė buvo ir 2018 m. rugpjūčio 20 d., t. y. tuo metu, kai, pagal Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnį, pareiškėjo užsakymu buvo atliekamas ginčo žemės sklypų dalių vertinimas. Aptariamos turto vertinimo ataskaitos nebuvo nuginčytos teisės aktų nustatyta tvarka ir yra galiojančios. Teismas konstatavo, kad Vertinimo ataskaitos 20N ir 38N yra tinkami įrodymai Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies prasme, kuriais grindžiami už visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos verčių dydžiai.

22. Teismo įsitikinimu, 2021 m. kovo 18 d. ekspertizės akte padarytos išvados nepaneigė Vertinimo ataskaitose 20N ir 38N nustatytų ginčo žemės sklypų dalių verčių dydžių 2018 metais. Pirma, žemės sklypų rinkos vertės, palyginus jas ekspertizės akte ir Vertinimo ataskaitose, nustatytos netinkamomis datomis, nes 2008 metais dar nebuvo pradėta žemės sklypų paėmimo procedūra, o 2021 m. kovo 18 d. jau buvo praėję nemažai laiko nuo sprendimo paimti iš atsakovo žemės sklypų dalis visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Antra, ekspertizės akte nurodomos žemės sklypų dalių vertės yra žymiai didesnės nei nustatytosios Vertinimo ataskaitose arba Registrų centre, todėl teismui kilo abejonių dėl jų nustatymo ir vertinimo teisingumo. Trečia, ekspertizės akte nustatyti analogiško arba panašaus turto, su kuriuo buvo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo trūkumai, t. y. ekspertas, skaičiuodamas žemės vertę 2021 metais, naudojo tris pačius naujausius sandorius, kurie yra vieni brangiausių, nors didelė dalis sandorių neviršijo 200 Eur/ha ir 100 Eur/ha ribos. Ketvirta, vertinimui pasirinkti lyginamieji sandoriai yra paimti ne iš ginčo žemės sklypų vietovės arba gretimų vietovių, tačiau kitoje verčių zonos pusėje esančių vertingesnių vietovių. Nagrinėjamu atveju trūksta pagrindimo bei įrodymų, kodėl ginčo objektai buvo vertinami lyginant juos su vertingesnių vietovių objektais, o ne su gretimų kaimų arba tiesioginės vietovės objektais, tokiu būdu sąmoningai siekiant pasididinti priteistino atlyginimo dydžius už visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypų dalis.

23. Teismas, atsižvelgdamas į ekspertizės akte nustatytus trūkumus, besiskiriančius ir neproporcingai didelius ekspertizės akte nustatytus atlyginimo dydžius, į tai, jog nagrinėjamu atveju yra aktualus 2018 m. rugpjūčio 20 d. terminas, kai buvo pradėta žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (terminas, pagal kurį nustatyta galima priteisti realiausia ir teisingiausia vidutinė žemės sklypų dalių rinkos vertė), ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 61 straipsnio 4 dalimi, nusprendė, jog netikslinga priimant galutinį teismo procesinį sprendimą, esant pagrįstų abejonių dėl atliktos ekspertizės ir ekspertizės akte pateiktų išvadų objektyvumo ir pagrįstumo, remtis ekspertizės aktu, kaip vieninteliu įrodymu, sprendžiant klausimą dėl teisingo atlygio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo, juolab kad minėtas ekspertizės aktas nėra vienintelis įrodymas šioje byloje. Šiuo atveju ekspertizės aktas laikytinas nepatikimu įrodymu nustatinėjant teisingą atlyginimo dydį: jame nustatytos vertės neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, kadangi be teisėto pagrindo siekiama prisiteisti didesnį atlyginimą nei priklauso analogiškiems žemės sklypams įsigyti. Esant šioms aplinkybėms ir nesant kitų įrodymų, kurie paneigtų Vertinimo ataskaitose 20N ir 38N arba Registrų centro išrašuose nurodomas ginčo žemės sklypų vertes, pareiškėjo reikalavimai dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams iš atsakovo paimtus žemės sklypus yra tenkintini.

III. 24. Atsakovas A. A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir grąžinti pareiškėjo pareiškimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25. Atsakovas apžvelgia ginčo žemės sklypų įsigijimo ir tolesnio jų naudojimo, paėmimo visuomenės poreikiams aplinkybes, teismo sprendimo turinį. Teigia, kad jis įsigijo aptariamas žemės sklypų dalis planuodamas statyti pluoštinių kanapių perdirbimo fabriką, bet negalėjo realizuoti savo planų dėl Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimu numatyto valstybei svarbaus ekonominio projekto. Valstybės institucijų sprendimai ir veiksmai rezervuojant teritoriją visuomenės poreikiams gerokai sumažino žemės sklypų rinkos kainą toje vietovėje. Atsakovas apžvelgia ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką (itin akcentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-968/2020 ir 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1558-789/2021) ir pakartotinai pažymi, kad paimamos žemės vertė buvo apskaičiuota neteisingai. Nuo ginčo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios (2008 m.) iki jų perėjimo valstybės nuosavybėn (2020 m.) praėjo ilgas laikotarpis, dėl kurio iš esmės keitėsi žemės vertė. Visuomenės poreikiams paimamos žemės vertės, nustatytos 2018 m. rugpjūčio 21 d., taikymas, kai atsakovo nuosavybės teisė į žemę pasibaigė 2020 m. spalio 1 d. nutarties pagrindu (jo nuosavybės teisės išregistruotos 2020 m. lapkričio 19 d.), neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų (teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę). Pareiškėjo iniciatyva atliktas žemės vertinimas buvo atliktas tuomet, kai jis nusprendė išviešinti Nekilnojamojo turto registre informaciją apie vykdomą žemės paėmimo procedūrą, nors paimti ginčo žemę visuomenės poreikiams buvo nuspręsta dar 2008 metais ir nuo to momento buvo de facto (faktiškai) taikomi žemės naudojimo apribojimai, kurie turėjo esminę įtaką žemės vertei.

26. Atsakovas apžvelgia teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, kuriais grindžia savo poziciją, jog ginčo žemės vertė buvo apskaičiuota netinkamu momentu. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra realiai prasidėjo Vilniaus rajono savivaldybės tarybai priėmus 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą. Tuo laikotarpiu priimti sprendimai lėmė atsakovo nuosavybės teisių apribojimą (atitinkamai, jo teisėtų lūkesčių pažeidimą), nes jam nebuvo leidžiama keisti ginčo žemės sklypų naudojimo paskirtį ir vykdyti juose žemės įsigijimo metu suplanuotą komercinę veiklą. Iš ekspertizės akto ir prie apeliacinio skundo pridėtų žemės perleidimo sandorių dokumentų matyti, kad žemės vertė ginčo teritorijoje skirtingais laikotarpiais labai skyrėsi, o tam turėjo įtakos valstybės institucijų sprendimai ir veiksmai, susiję su užsitęsusia nuosavybės paėmimo procedūra (pareiškėjas formalią žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pradėjo praėjus beveik 10 m.) bei dėl to atsiradusiais tiesioginiais ir netiesioginiais apribojimais, turėjusiais įtakos civilinei apyvartai toje teritorijoje. Atsakovo nuomone, ginčui aktualios teisės normos nenustato per kokį terminą turi būti užbaigta privataus turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (legislatyvinė omisija), dėl ko valstybės institucijos, naudodamosi savo pačių susikurtu reglamentavimu, gali piktnaudžiauti ir specialiai sumažinti žemės vertę taip, kad ji nebeatspindėtų savininko realių netekimų. Remdamasis šiais argumentais, atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu:

26.1. ištirti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies, priimtos 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828), atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria paminėtoje nuostatoje nėra nustatytas terminas, per kurį žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija privalo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams, ir tokio termino praleidimo teisinės pasekmės;

26.2. ištirti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio, priimto 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828), atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria straipsnyje nėra nustatytas terminas, per kurį Nacionalinė žemės tarnyba turi užbaigti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą;

26.3. ištirti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies, priimtos 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828), atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria nustatyta, kad: paimamo žemės sklypo rinkos vertė nustatoma pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, nevertinant žemės savininko už žemę sumokėtų lėšų ir momento, kai buvo realiai pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

27. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

28. Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes, sutinka su teismo išvadomis ir jų motyvais. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, jog jis, įsigydamas ginčo žemės sklypus, nežinojo apie aktualioje teritorijoje planuojamus projektus ir Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 110. Atsakovas ir jo šeimos nariai, 2007–2008 metais supirkinėdami žemę, turėjo ir galėjo žinoti apie tuo pačiu metu planuojamus projektus – logistikos centrą ir aplinkkelį. Jie turėjo pareigą išsiaiškinti, ar tuo metu galiojęs Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas leis keisti įsigyjamų žemės sklypų naudojimo paskirtį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai, jog jis, įsigydamas ginčo žemės sklypus, planavo statyti kanapių perdirbimo fabriką, tačiau minėtas Vyriausybės nutarimas apribojo tokią galimybę, atmestini. Be to, byloje nėra įrodymų apie atsakovo veiksmus siekiant įgyvendinti tokius planus (pvz., verslo plano, bankų finansavimo plano, statinių projektinių pasiūlymų), o Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymas, įteisinęs pluoštinių kanapių auginimą ir jų dalių naudojimą (perdirbimą), priimtas tik 2013 metais. Pareiškėjas pritaria teismo vertinimui, kad nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra prasidėjo ir atitinkami ribojimai atsakovui atsirado 2017 m. birželio mėn., o procedūra baigėsi 2019 metais, kai Tarnyba priėmė Aktą 1 ir Aktą 2. Atitinkamai, Sklypo 1 ir dalies Sklypo 2 rinkos vertė turėjo būti nustatoma ne 2008 metais, o procedūros pabaigoje, t. y. 2018 m. lapkričio mėn., rengiant Projektą.

29. Pareiškėjas mano, kad teismas pagrįstai nesivadovavo 2021 m. kovo 18 d. ekspertizės akte pateiktu vertinimu. Tvirtina, kad klausimai ekspertizei buvo suformuluoti ydingai, neatsižvelgiant į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 11 d. pateiktas pastabas ir pasiūlymus, teismų praktiką. Pareiškėjas jau tuomet buvo išdėstęs savo argumentus, kad atsakovo pasirinkti rinkos vertės nustatymo momentai (2008 m. ir 2021 m.) yra netinkami. Pareiškėjas taip pat buvo išreiškęs nepasitikėjimą vieninteliam atsakovo pasiūlytam ekspertui, nes jis turėjo nuobaudų už profesinę veiklą ir buvo kitų aplinkybių, keliančių abejonių dėl jo objektyvumo. Teismas išsamiai motyvavo savo vertinimą dėl minėto ekspertizės akto nepatikimumo ir prieštaringumo. Pats atsakovas neprašė teismo skirti teismo ekspertizę Sklypo 1 ir dalies Sklypo 2 vertei 2018 metais (kai pareiškėjas organizavo vertinimą) arba 2019 metais (kai priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams) nustatyti, atsakovas to neprašo ir apeliacinės instancijos teismo.

30. Pareiškėjas dėl kitų atsakovo reikalavimų teigia, kad byla buvo išnagrinėta tinkamai, žodinio proceso būdu, nėra teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar poreikio surinkti daugiau įrodymų, todėl atsakovo prašymas grąžinti pareiškėjo pareiškimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atmestinas. Priešingai nei tvirtina atsakovas, nagrinėjamas atvejis nėra identiškas nagrinėtajam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1558-789/2021, nes šioje byloje procesas pirmosios instancijos teisme vyko žodinio proceso tvarka, šalys aktyviai teikė įrodymus ir rašytinius paaiškinimus, buvo pateiktas ir patenkintas atsakovo prašymas skirti ekspertizę, teismas sudarė galimybes šalims įrodinėti ir teikti paaiškinimus nurodytais aspektais. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes (1) ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės paėmimo įstatymas (priminta, kad Vilniaus pietinis aplinkkelis 2013 m. buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu), o Žemės įstatymas šioje byloje netaikytinas; (2) suformuluotas prašymas nėra pakankamai teisiškai pagrįstas ir motyvuotas, nėra pagrįstų abejonių dėl minėto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, šį prašymą grindžiantys atsakovo argumentai nesusieti su ginčo situacija; (3) galiojantis teisinis reguliavimas atitinka Konstituciją ir sudaro sąlygas teisingai atlyginti žemės savininko patirtus nuostolius.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

32. Direkcija apžvelgia ginčo aplinkybes, iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Mano, kad pareiškėjo prašymu ginčo žemės sklypų rinkos vertę nustatė asmenys, turintys turto vertintojų kvalifikaciją, o Vertinimo ataskaitų 20N ir 38N turinys nesudaro pagrindo abejoti šių dokumentų objektyvumu, patikimumo ir atitiktimi teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju teismas pagrįstai nusprendė nesivadovauti 2021 m. kovo 18 d. ekspertizės aktu. Atsakovas nepagrįstai akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1558-789/2021, nes nagrinėjamoje byloje teismas išsamiai ir argumentuotai motyvavo priežastis, dėl kurių vadovavosi Vertinimo ataskaitose ir Registrų centro išrašuose nurodyta ginčo turto verte. Direkcijos įsitikinimu, nėra pagrindo abejoti atsakovo nurodytų Žemės įstatymo nuostatų atitiktimi Konstitucijai, be to, nagrinėjamoje byloje teisinius santykius reglamentuoja Žemės paėmimo įstatymo nuostatos, todėl atsakovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

33. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose (teisme gauta iki teismo posėdžio pradžios) pakartoja savo poziciją, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1558-789/2021 buvo konstatuoti identiški pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai kaip ir padarytieji nagrinėjamoje byloje. Minėtos bylos faktinės aplinkybės, ginčo esmė ir teismo nutarties ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) yra identiški nagrinėjamai bylai, juolab kad toje pačioje teritorijoje esanti žemė buvo paimta visuomenės poreikiams iš atsakovo dukters.

Minėtoje administracinėje byloje atliekant nagrinėjimą iš naujo, buvo paskirta teismo ekspertizė: toje pačioje vietovėje nustatyta vieno aro žemės kaina 2020 m. sausio 14 d. buvo 433,88 Eur. Kadangi minėtos bylos ir šios bylos dalyku esančių žemės sklypų vertinimo kriterijai yra identiški (žemės sklypai toje pačioje verčių zonoje, identiškoje lokacijoje, tos pačios paskirties), galima teigti, kad pagal minėtoje byloje atliktą teismo ekspertizę 2020 m. sausio 14 d. Sklypo 1 vertė buvo 22 457,63 Eur, o dalies Sklypo 2 vertė – 2 920,38 Eur.

Dviejų teismo ekspertų nustatytos žemės vertės 2008 m. vasario 6 d., 2020 m. sausio 14 d. ir 2021 m. kovo 18 d. patvirtina atsakovo poziciją, kad visuomenės poreikiams paimamos žemės vertė priklauso nuo to, kuriuo momentu bus atliktas nekilnojamojo turto vertinimas. Kaip matyti, net vienerių metų skirtumas turi didelę įtaką nustatomai žemės vertei. Atsakovas tvirtina, kad kitoje susijusioje byloje atlikta identiškos žemės vertės nustatymo teismo ekspertizė, su kurios rezultatais sutiko ir Ministerija, taip pat toje byloje priimti teismų sprendimai (įskaitant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2466-525/2022) patvirtina, kad šioje byloje teismo nustatytas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę yra nepagrįstas ir neteisingas, nes teismai jau yra konstatavę, kad vertės nustatymas pagal UAB „Jungtinis verslas“ parengtas vertinimo ataskaitas, kuriose žemės sklypų vertė nustatyta 2018 m. rugpjūčio 21 d., kuomet Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas apie vykdomą nuosavybės teisių paėmimo procedūrą, neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį vertė turėtų būti nustatyta nuosavybės paėmimo momentu, t. y. teismo nutarties dėl ataskaitos patvirtinimo įsiteisėjimo dieną.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje paskirta teismo ekspertizė nustatinėjo žemės vertes 2008 m. vasario 6 d., kuomet buvo paskelbta apie būsimą žemės paėmimą visuomenės poreikiams ir savininkams nustatyti apribojimai, bei 2021 m. kovo 18 d., kuomet buvo priimta teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo. Teismas vertę nustatė pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d atliktą vertinimą, kai Nekilnojamojo turto registre jau buvo įregistruotas juridinis faktas apie vykdomą nuosavybės teisių paėmimo procedūrą. Taigi, nė viena šioje byloje nustatyta žemės vertė neatitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų taikymo taisyklių, kurios suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Be to, pastebėtina, kad atsakovas prie rašytinių paaiškinimų pakartotinai pridėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl nurodytų Žemės įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams bei kitus dokumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui nustatyto 4 870 Eur dydžio atlyginimo už visuomenės poreikiams Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. Aktu 1 paimamą žemės Sklypą 1 ir nustatyto 632,76 Eur dydžio atlyginimo už 2019 m. rugpjūčio 30 d. Aktu 2 paimamo žemės Sklypo 2 dalį.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino ir nustatė, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą 0,5176 ha ploto žemės sklypą (Sklypas 1) - 4 870 Eur, o atlyginimas už 200/2794 dalį 0,9403 ha ploto žemės sklypo (Sklypas 2) - 632,79 Eur. Teismas byloje skyrė teismo ekspertizę žemės sklypų (jų dalių) tikrajai vertei nustatyti, tačiau, atsižvelgęs į nustatytus ekspertizės akto trūkumus, jame pateiktu vertinimu nesivadovavo ir nustatant žemės sklypų vertes rinkos vertes vadovavosi Vertinimo ataskaitomis 20N ir 38N, kuriose žemės sklypų rinkos vertė nustatyta 2018 m. rugpjūčio 21 d.

36. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir grąžinti pareiškėjo pareiškimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su teismo nustatytu atlyginimo už Sklypą 1 ir Sklypą 2 dydžiu ir teigia, kad paimamos žemės vertė buvo apskaičiuota neteisingai ir netinkamu momentu, nuo ginčo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios (2008 m.) iki jų perėjimo valstybės nuosavybėn (2020 m.) praėjo ilgas laikotarpis dėl kurio keitėsi žemės vertė. Atsakovas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose (2021 m. birželio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1558-789/2021) buvo konstatuoti identiški pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai kaip ir padarytieji nagrinėjamoje byloje, taip pat konstatuota, kad vertės nustatymas pagal UAB „Jungtinis verslas“ parengtas vertinimo ataskaitas, kuriose žemės sklypų vertė nustatyta 2018 m. rugpjūčio 21 d., neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo (2022 m. liepos 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2466-525/2022).

37. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

38. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

39. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

41. Ginčo santykius reglamentuojančio Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2–4 dalių nuostatas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra pradedama, kai Vyriausybė priima atitinkamą nutarimą, kuriuo patvirtina specialųjį planą ir nutaria pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o sąlygos padaryti žymą Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atsiranda, kai įsigalioja minėtas Vyriausybės nutarimas ir kai projektą įgyvendinanti institucija apie tai praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Ši žyma panaikinama, kai nuosavybės teisė į žemės sklypą pereina valstybei (Žemės paėmimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis).

42. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nekilnojamojo turto registre padarymas yra įvykis, kuriuo apibrėžiamos esminės paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savybės, pagal kurias bus nustatoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad minėtas įvykis nustato ir žemės sklypo rinkos vertės nustatymo datą.

43. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 444 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti procedūros pradžios“ nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti pagal Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialųjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T3-160 „Dėl Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialaus plano patvirtinimo“. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų apie Sklypą 1 ir Sklypą 2 matyti, kad žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nekilnojamojo turto registre padarytos atitinkamai 2019 m. liepos 31 d. ir 2017 m. birželio 21 d. UAB „Jungtinis verslas“ parengtose 2018 m. lapkričio 14 d. Vertinimo ataskaitose 20N ir 38N nurodyta, kad turto apžiūros ir vertės nustatymo data – 2018 m. rugpjūčio 21 d. 2019 m. rugpjūčio 28 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. Tarnyba priėmė Aktą 1 ir Aktą 2, kuriuo nuosavybės teisė į žemę pasibaigė.

45. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

46. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo praktikoje, aiškinant aukščiau minėtas Žemės paėmimo įstatymo nuostatas pažymima, kad apskaičiuojant Žemės sklypo vertę, turi būti paisoma Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos imperatyvios taisyklės, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. <...> Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (įsigaliojus atitinkamam Vyriausybės nutarimui), asmuo nuosavybės teisių į paimamą žemės sklypą nepraranda, yra tik ribojama jo teisė disponuoti šiuo žemės sklypu (asmuo netenka teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą žemės sklypą, jis taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti)). Nuosavybės teisė į žemės sklypą pasibaigia, kai šis sklypas pereina valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradžios iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės valstybės nuosavybėn gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali daryti įtaką žemės sklypo rinkos vertei tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-968/2020; 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1558-789/2021).

47. Nagrinėjamu atveju esminiu atsakovo nesutikimo su apskaičiuotu kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtus Sklypą 1 ir Sklypą 2 dydžiu nurodomi argumentai dėl turto vertės nustatymo momento.

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą praktiką dėl visuomenės poreikiams paimamo turto vertės nustatymo momento, yra konstatavęs, kad, teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (žr. pvz. LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1201-438/2020). Teismas pagrįstai bei teisėtai atsakovo Žemės sklypo rinkos vertę nustatė tokią, kokia ji buvo nuosavybės teisės į Žemės sklypą pasibaigimo metu, remdamasis Ekspertizės aktu. <...> teismo ekspertizė atlikta ginčo Žemės sklypo vertę nustatant tai dienai, kai atsakovas prarado nuosavybės teisę į šį Žemės sklypą, kas atitinka teisinį reglamentavimą (žr. pvz. LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-968/2020).

49. Pažymėtina, jog naujausioje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės ir ginčo esmė identiškos nagrinėjamai bylai, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turto visuomenės poreikiams paėmimo data (pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus aktas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, įsiteisėjimo data) yra tinkamas ir teisingas atskaitos taškas išperkamo turo vertei nustatyti (žr. LVAT 2022 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2466-525/2022). Pirmosios instancijos teismas (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.eI3-813-1047/2022) parinkdamas datą visuomenės poreikiams paimamo turto vertei nustatyti atsižvelgė į individualias šios bylos aplinkybes (proceso šioje byloje trukmę; bylos perdavimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; atsakovės argumentus, jog žemės sklypo vertė galėjo būti mažesnė, dėl sandorių nebuvimo akto priėmimo metu). Taigi skiriant teismo ekspertizę visuomenės poreikiams paimamo turto vertei nustatyti ir sprendžiant dėl turto vertės nustatymo momento atsižvelgiama ir į kitas konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes.

50. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus Sklypą 1 ir Sklypą 2 dydį nustatė iš esmės remdamasis 2018 m. lapkričio 14 d. Vertinimo ataskaitomis 20N ir 38N. Nors teismas byloje buvo skyręs teismo ekspertizę, tačiau pateiktu teismo ekspertizės aktu nesivadovavo dėl nustatytų ekspertizės akto trūkumų. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju išperkamo turto vertės nustatymui yra aktualus 2018 m. rugpjūčio 20 d. terminas, kai buvo pradėta žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Teisėjų kolegija su šiuo teismo vertinimu nesutinka. UAB „Jungtinis verslas“ parengtose 2018 m. lapkričio 14 d. Vertinimo ataskaitose 20N ir 38N nurodyta, kad turto apžiūros ir vertės nustatymo data – 2018 m. rugpjūčio 21 d. Pažymėtina, kad, rengiant Vertinimo ataskaitas 20N ir 38N ir apskaičiuojant paimamų žemės Sklypo 1 ir Sklypo 2 rinkos vertę, sklypų rinkos vertė buvo susieta su įvykiu (Sklypo 1 ir Sklypo 2 apžiūra), kurio aptarti teisės aktai nenumato. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta.

51. Byloje nustatyta, kad žyma apie 2017 m. birželio 14 d. Vyriausybės nutarimu pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nekilnojamojo turto registre padaryta atitinkamai 2017 m. birželio 21 d. ir 2019 m. liepos 31 d. 2019 m. rugpjūčio 28 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. Tarnyba priėmė Aktą 1 ir Aktą 2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties Nr. eI3-1370-764/2020 įsiteisėjimo data – 2020 m. spalio 8 d.

52. Nagrinėjau atveju teismo byloje paskirta ekspertizė nustatinėjo Sklypo 1 ir Sklypo 2 vertes 2008 m. vasario 6 d. (kai buvo paskelbta apie būsimą žemės paėmimą visuomenės poreikiams) ir 2021 m. kovo 18 d. (teismo nutarties dėl ekspertizės skyrimo priėmimo data). Teismas Sklypų 1 ir 2 vertę nustatę nustatė pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d. atliktą vertinimą, nors pareiškėjas byloje prašė skirti pakartotinę teismo ekspertizę Sklypų 1 ir 2 vertei Aktų 1 ir 2 priėmimo dienai nustatyti. Pažymėtina, jog nei vienas šioje byloje pasirinktas žemės Sklypų 1 ir 2 vertės nustatymo momentas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio nuostatų taikymo taisyklių, kurios suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

53. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (žr. LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-968/2020; LVAT 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1558-789/2021; 2022 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2466-525/2022). Pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

54. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra vertinami. Taip pat šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepasisakoma dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nustatyto teisinio reguliavimo konstitucingumu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo A. A. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė