e00db85d-7e6e-46bc-b1af-d4e0880e14fa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5882-580/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05577-2014-4                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

U. skundÄ atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas K. U. praÅ¡o:

1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-02 sprendimÄ Nr. 1D-8591(11);

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2012-08-31 neiÅ¡mokėtÄ 72,94 Eur pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2012-05-30 iki 2013-12-31 neiÅ¡mokėtÄ 619,51 Eur pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Laikinojo 4 straipsnio 1 dalies taikymo. Teismui pripažinus, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs terminÄ skundui paduoti, prašė šį terminÄ atnaujinti.PaaiÅ¡kino, kad Vidaus reikalų ministerijos 2012-06-18 sprendimu Nr. 11SP-2905 pareiÅ¡kėjui nuo 2012-05-30 buvo paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, kuri įsigaliojus Laikinajam įstatymui, vadovaujantis Å¡io įstatymo 4 bei 5 straipsniais, buvo perskaičiuota.

Dėl to K. U. nuo 2012-05-30 iki 2013-12-31 susidarė 692,45 Eur nepriemoka. SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nepripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, tik Å¡io straipsnio taikymo pratęsimo konstitucingumas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, 2012 m. ir 2013 m. nagrinėjamas Konstituciniame Teisme.

Nepriemoka, susidariusi nuo 2012-05-30 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, galėtų bÅ«ti iÅ¡mokama tik Konstituciniam Teismui pripažinus Laikinojo įstatymo 15 straipsnį antikonstituciniu. Jeigu Konstitucinis Teismas pripažintų, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymas 2012 ir 2013 m. prieÅ¡taravo Konstitucijai, ir administracinis teismas nagrinėtų ginÄÄ pagal naujÄ faktų sudėtį, teisminis nagrinėjimas laike aplenktų vieÅ¡ojo administravimo procesÄ , nes Vidaus reikalų ministerija neturėtų galimybės priimti sprendimÄ pagal naujÄ faktų sudėtį.

K. U. neįrodė, kad Vidaus reikalų ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar galiojančius įstatymus privalėjo veikti.Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. PareiÅ¡kėjas ir Lietuvos valstybės, Vidaus reikalų ministerijos bei Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai.

Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiÅ¡kėjui ir atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Remiantis administracinėje byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2012-06-18 sprendimu Nr. 11SP-2905 K. U. nuo 2012-05-30 paskirta 774,16 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už 23 metų, 5 mėnesių ir 24 dienų tarnybÄ (b. l. 20).

PareiÅ¡kėjas su 2014-11-08 praÅ¡ymu kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ prie Vidaus reikalų ministerijos ir prašė apskaičiuoti, koks skirtumas susidarė tarp Vidaus reikalų ministerijos sprendimu paskirtos valstybinės pareigÅ«nų pensijos ir nuo 2012-05-30 iki 2013-12-31 iÅ¡mokėtos, bei iÅ¡mokėti susidariusį skirtumÄ , o atsisakius iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pareigÅ«nų pensijos skirtumÄ , prašė įstatymų nustatyta tvarka pateikti atsakymÄ (b. l. 21).

Vidaus reikalų ministerija 2014-12-02 sprendime Nr. 1D-8591(11) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ paaiÅ¡kino pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarkÄ , pažymėjo, kad privalėjo vykdyti LaikinÄ jį įstatymÄ , nepaisydama Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , bei nurodė, kad praÅ¡ymo dalies dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, iÅ¡mokėjimo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ .

Å iame sprendime taip pat pažymėta, kad Vidaus reikalų ministerija neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti susidariusiÄ nepriemokÄ (b. l. 22–23). Kartu su Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-02 sprendimu Nr. 1D-8591(11) pareiÅ¡kėjui buvo pateikta Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-26 pažyma apie 2012–2013 m. pensijos dydį Nr. 11DP(P)-5714 (b. l. 24). IÅ¡ administracinėje byloje esančių Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-02 sprendimo Nr. 1D-8591(11) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ ir Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-26 pažymos apie 2012–2013 m. pensijos dydį Nr. 11DP(P)-5714 matyti, kad K.

U. pensija 2012-05-30–2013-12-31 buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiai ir pagal 5 straipsnio 1 dalį (b. l. 22–23, 24). PareiÅ¡kėjas skundÄ dėl pagal Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2012-05-30 iki 2013-12-31 susidariusios pensijos nepriemokos priteisimo padavė nepraleidęs nustatyto 3 metų termino. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-203-502/2015 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad negali bÅ«ti laikomas praleistu terminas, kai kreipiamasi dėl valstybinės pensijos sumažinimo nuo 2012 metų pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, nepraėjus trejiems metams nuo sužinojimo apie pensijos sumažinimÄ dienos.1994-12-13 priimto PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija.

Seimas 2009-12-09 priėmė LaikinÄ jį įstatymÄ , kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto iÅ¡laidas, todėl, nustačius tokį teisinį reguliavimÄ , buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinės socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus jo 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Taigi, sumažintos valstybinės pensijos, laikinai turėjo bÅ«ti mokamos dvejus metus – nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja, tame tarpe Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms iÅ¡mokoms, t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , iki 2012-12-31. 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 1 straipsniu Seimas dar kartÄ pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , kuriame dar vieniems metams – iki 2013-12-31 – pratęsė sumažintų tarp jų ir valstybinių bei valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo terminÄ .

Taigi, pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakcijÄ , Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pensijų gavėjams turėjo bÅ«ti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais Å¡ių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 redakcija) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 redakcija).Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.2010-02-11 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2010-03-01, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad patikslinant, kad draudžiamųjų pajamų nustatymo momentÄ , kad kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.

Nuo 2010-12-01 įsigaliojusioje 2010-10-26 įstatymu Nr. IX-1072 priimtoje Laikinojo įstatymo 5 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tÄ mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtinÄ iÅ¡mokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei iÅ¡moka yra perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos iÅ¡mokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012-09-01 neteko galios. Nurodyto teisinio reglamentavimo analizė rodo, kad asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (iÅ¡skyrus nustatytas iÅ¡imtis), valstybinės pensijos perskaičiuotos (sumažintos) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalį jos dar kartÄ perskaičiuotos (sumažintos), atsižvelgiant į jų gaunamas draudžiamÄ sias pajamas.

Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendrÄ sumÄ , ir tais atvejais, kai Å¡i iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų iÅ¡mokų dydį, gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama nuo 5 iki 20 procentų (didėjant iÅ¡mokų sumai, jis didėja).Nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovas, apskaičiavęs K.

U. paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientÄ 0,8522 perskaičiavo pensijos dydį ir jam priklausančiÄ valstybinę pensijÄ su priedu sumažino iki 659,74 Lt. Sumažinta pensija 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais buvo perskaičiuojama dar kartÄ taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ 2 priede nustatyta tvarka apskaičiuotÄ koeficientÄ atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo turimų draudžiamųjų pajamų dydį (b. l. 22–23, 24).Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai;

Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010-02-11 redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ;

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08 redakcija, Žin., 2009, Nr. 151-6778; 2010-11-12 redakcija, Žin., 2010, Nr. 139-7108) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Taigi, pensijos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį buvo mažintos neteisėtai.

Pažymėtina, kad reikalavimo priteisti nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 m. konstitucingumu.Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015 pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymÄ , PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ , galioja iki 2012-12-31, neprieÅ¡taravo Konstitucijai;

Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymÄ , PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ , galioja iki 2013-12-31, neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iÅ¡ valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymÄ , PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ , mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių iÅ¡mokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokiÄ , nei kitų socialinių iÅ¡mokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), Å¡ių pensijų prigimtį ir pobÅ«dį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.IÅ¡ Sveikatos priežiÅ«ros tarybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-26 pažymos Nr. 11DP(P)-5714 matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pareiÅ¡kėjui 2012 m. liepos bei rugpjūčio mėnesiais pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta, tačiau vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų bÅ«ti mažinamas.

Taigi, K. U. 2012 m. liepos mėnesį susidarė 61,36 Lt nepriemoka (turėjo būti išmokėta 659,74 Lt, tačiau išmokėta tik 593,38 Lt), o 2012 m. rugpjūčio mėnesį – 190,47 Lt (turėjo būti išmokėta 659,74 Lt, tačiau išmokėta tik 469,27 Lt). Iš viso per šiuos du mėnesius susidarė 72,94 Eur nepriemoka (251,83 Lt). Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01, todėl už rugsėjo mėnesį pareiškėjui išmokėta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nesumažinta pensija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad Å¡ios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes pastaroji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, dėl to neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsižvelgęs į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad K.

U. 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais neiÅ¡mokėta pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis – 72,94 Eur – priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės.Byloje spręstinas klausimas, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki kreipimosi į teismÄ . Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01, nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A12-219-2004 (Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 2004 m.). Å ioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas.

Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintiems įstatymams taikyti reikÅ¡minga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis“.

Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad, žemesnės instancijos teismui priimant sprendimÄ , Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo bÅ«ti taikomos. Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo sprendimas dėl pensijos ribojimo yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti priimant sprendimÄ galiojančius įstatymus, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalį, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-02 sprendimÄ Nr. 1D-8591(11). Kaip jau minėta, Vidaus reikalų ministerija Å¡iame sprendime pažymėjo, kad praÅ¡ymo dalies dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, iÅ¡mokėjimo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ . Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-02 sprendime Nr. 1D-8591(11) taip pat pažymėta, kad atsakovas privalėjo vykdyti LaikinÄ jį įstatymÄ , nepaisydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ ir neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti susidariusiÄ nepriemokÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Vidaus reikalų ministerija nepagrįstai negrÄ Å¾ina pareiÅ¡kėjui pensijos, sumažintos taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vidaus reikalų ministerijos rėmimasis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi yra nepagrįstas, kadangi valstybinių pensijų klausimais kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis specialiais įstatymais – PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymu bei kitais pagal analogijÄ taikomais pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimus reguliuojančiais įstatymais.

Aptarta prašomo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-02 sprendimo Nr. 1D-8591(11) „Dėl pareigūnų ir karių pensijos“ dalis, kurioje nuspręsta prašymo dalies dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, išmokėjimo nenagrinėti, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-02 sprendimo Nr. 1D-8591(11) „Dėl pareigÅ«nų ir karių pensijos“ dalį, kurioje nuspręsta nenagrinėti K. U. praÅ¡ymo dalies dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, iÅ¡mokėjimo. Priteisti K. U. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 72,94 Eur (septyniasdeÅ¡imt du eurus ir devyniasdeÅ¡imt keturis euro centus) neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį.

KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                          Rytis Krasauskas Mefodija Povilaitienė JÅ«ra Marija Strumskienė