e00d0dbd-4651-4f3d-b36d-0f11be3cb243 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                       Civilinė byla Nr. 2A-274-267/2016                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04049-2012-4                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.4.;2.5.10.2.4.2.;3.1.14.10.;3.3.1.21.; (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 23 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,           teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Å iaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos plaukimo mokyklos „Delfinas“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2-772/2015 pagal ieÅ¡kovės N. T. ieÅ¡kinį atsakovei Å iaulių miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai plaukimo mokyklai „Delfinas“, trečiajam asmeniui S. Y. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija           n u s t a t ė:                                                                    I. Ginčo esmė 1. Ieškovė N. T. ieškiniu, o vėliau patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės – biudžetinės įstaigos plaukimo mokyklos „Delfinas“ 26 462 Eur neturinės žalos atlyginimo.

2. Su atsakove UADB ,,Ergo Lietuva“ ieÅ¡kovė 2015-10-15 sudarė taikos sutartį, kuriÄ teismas 2015-10-27 nutartimi patvirtino ir bylÄ dėl tos reikalavimų dalies nutraukė.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad bÅ«dama darbo santykiuose su atsakove BÄ® plaukimo mokykla „Delfinas“ 2011-01-28 po plaukimo varžybų su vaikų grupe vykstant atsakovei priklausančia transporto priemone iÅ¡ Alytaus į Å iaulius įvyko eismo įvykis, kurio metu ieÅ¡kovė buvo sunkiai sužalota. Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas trečiasis asmuo S. Y.. Dėl patirtos traumos ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ buvo gydoma gydymo ir reabilitacijos įstaigose, ilgÄ laikÄ buvo visiÅ¡kai priklausoma nuo aplinkinių.

Trauma stipriai atsiliepė psichinei ieÅ¡kovės bÅ«klei, ieÅ¡kovė patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ . Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžiu trečiasis asmuo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 3 d. Å iuo nuosprendžiu ieÅ¡kovės civilinis ieÅ¡kinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad trečiasis asmuo nepasirinko saugaus greičio esant sudėtingoms eismo sÄ lygoms, nesuvaldė automobilio dėl to jo vairuojamas automobilis apvirto, o ieÅ¡kovė buvo sunkiai sužalota.

4. Atsakovė Å iaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga plaukimo mokykla „Delfinas“ su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, kategoriÅ¡kai nesutiko su ieÅ¡kinyje pateiktu teisiniu faktinių aplinkybių kvalifikavimu ir vertinimu, nes ieÅ¡kovė mikroautobuse važiavo neprisegusi saugos dirÅ¾Ä bei trukdė vairuotojui vairuoti transporto priemonę, todėl, atsakovės nuomone, taikytinas miÅ¡rios atsakomybės principas.                            II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Å iaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.   Priteisė ieÅ¡kovei N. T. iÅ¡ atsakovės savivaldybės biudžetinės įstaigos Å iaulių plaukimo mokyklos ,,Delfinas“ 13 231,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.   Nustatė, kad atsakovė savivaldybės biudžetinė įstaiga Å iaulių plaukimo mokykla ,,Delfinas“ ieÅ¡kovei N. T. priteistÄ 13 231, 00 Eur piniginę kompensacijÄ turi sumokėti per 24 mėnesius lygiomis dalimis, kiekvienÄ mėnesį sumokant po 551,29 Eur įmokÄ , o paskutinį mėnesį 551,33 Eur įmokÄ .

Ä®moka turi bÅ«ti sumokėta iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, mokant ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo nesumokėtos sumos iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo.   Priteisė ieÅ¡kovei N. T. iÅ¡ atsakovės savivaldybės biudžetinės įstaigos Å iaulių plaukimo mokyklos ,,Delfinas“ 1 448,10 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.   LikusiÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį teismas atmetė.

6. Teismas nustatė, kad nelaimingo atsitikimo metu BÄ® plaukimo mokykla „Delfinas“ ir jos vadovas neperdavė įgaliotiems asmenims dalies darbdavio teisių ir pareigų saugos darbe klausimais, todėl pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnį buvo atsakingas už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , o jo įgaliotas trečiasis asmuo savo pareigų neįvykdė tinkamai, pažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo sunkiai sutrikdyta ieÅ¡kovės sveikata.

Atsakovės įgaliotas trečiasis asmuo pažeidė KET reikalavimus ir tarp jo neatsargumo bei kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys. Trečiojo asmens S. Y. neatsargi kaltė pasireiÅ¡kė nusikalstamu nerÅ«pestingumu. Pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes S. Y. galėjo ir turėjo numatyti pavojingus veikos padarinius. Jis, bÅ«damas eismo dalyviu, žinojo apie esamas meteorologines sÄ lygas kelyje ir privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų tamsiu paros laiku sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, todėl kaip vairuotojas galėjo ir turėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes.

Dėl to Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžiu S. Y. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 3 d.

7. Spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios sužalojimo sunkumÄ , ilgÄ gydymÄ ir sužalojimo pasekmes, į nuolatinį iÅ¡gyvenimÄ dėl ateities tapus neįgalia ir negalinčia toliau sėkmingai savarankiÅ¡kai savęs realizuoti. Teismas vertino ir tai, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė jaučia sužalojimų padarinius, primenančius skaudžias pasekmes, kasdien patiriami fiziniai skausmai, nepatogumai, suvaržymai ir moraliniai bei dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

8. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad dėl patirtų traumų yra kalta ir pati ieÅ¡kovė, kadangi tokių faktų ir aplinkybių nei anksčiau baudžiamÄ jÄ bylÄ , nei Å¡iÄ bylÄ nagrinėjantis teismas nenustatė, o remtis prielaidomis nėra teisinio pagrindo. Tokių duomenų byloje negauta ir teismui byloje paskyrus dvi teismo ekspertizes. Teismas nesirėmė trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jis ginčo atveju laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris irgi siekia iÅ¡vengti prievolės atsakovei atlyginti padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Teismas atmetė ir jo pakviestų liudytojų dukros ir žmonos parodymus, kadangi jos nėra specialistės ir neturi specialių žinių vertinti ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės.

9. Konstatuojant visų Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendyje nurodytų aplinkybių, kuriomis pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovės patirta neturtinė žala, buvimÄ , teismas sprendė, kad neturtinė 26 462,00 Eur dydžio pareiga atsakovei yra neproporcingai didelė. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė prarado 65 proc. darbingumo iki 2016-11-08, patirta neturtinė žala yra neįkainojamai didelė, tačiau nustatant atlygintinÄ Å¡ios žalos dydį, teismas atsižvelgė į žalÄ privalančio atlyginti asmens turtinę padėtį, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 13 231,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pusiau mažindamas ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

10. Kadangi ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos kompensacijos dydis yra didelis, dėl to atsižvelgiant tiek į ieÅ¡kovės atstovės sutikimÄ , tiek ir į pačios atsakovės atstovės nuomonę, Å¡iÄ kompensacijÄ teismas įpareigojo sumokėti ieÅ¡kovei per 24 mėnesius, įmokÄ Ä¯pareigojant sumokėti iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, mokant ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo nesumokėtos sumos iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo.

11. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra iš dalies neįgali, pragyvenanti tik iš dėl prarasto nedarbingumo ir įgyto neįgalumo gaunamų išmokų, kurios nėra didelės, taip pat atsižvelgė, kad ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkina iš dalies, kurio atsakovė iš pradžių visiškai nepripažino, teismas pripažino iš esmės pagrįstu, vertinant, kad, ieškovei naudojantis byloje advokato pagalba, ji nesiekė byloje apsunkinti atsakovės turtine prievole atlyginti ieškovei turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovei neatlygino turėtų išlaidų byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti.

Tačiau teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė jos patirtas 1 448,10 Eur atstovavimo iÅ¡laidas.                         III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovė Å iaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga plaukimo mokykla „Delfinas“ praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ pakeisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti 3 445,08 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir paskirstyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje byloje proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ SE sudarytÄ taikos sutartį byloje.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:        12.

1. Å ioje byloje nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobÅ«dį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo bÅ«dÄ ; žalos padariusio asmens kaltę; nukentėjusiojo kaltę; žalÄ padariusio asmens turtinė padėtį; ar padaryta turtinė žala ir koks jos dydis; kitas reikÅ¡mingas aplinkybes; sÄ Å¾iningumÄ , teisingumÄ ir protingumÄ .

Teismas taikė tik dalį nurodytų neturtinės žalos nustatymo kriterijų, teismas nevertino žalÄ padariusio asmens kaltės, nukentėjusiosios kaltės, apeliantės turtinės padėties. Teismas netinkamai įvertino eismo įvykio padarinius, todėl neteisingai nustatytas ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos dydis.    12.2. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl to, kad dėl įvykusio eismo įvykio ieÅ¡kovė prarado vos 10 proc. savo bendrojo darbingumo, tai patvirtina 2014-10-31 Ekspertizės aktas Nr. EKG 38(139)/15(01), o NDNT Å iaulių II teritorinis skyrius ieÅ¡kovės darbingumo lygį nustatinėjo remdamasis ne tik eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padariniais, tačiau ir kitomis ieÅ¡kovės ligomis, kurios nėra susijusios su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais.

    12.3. Teismas trečiojo asmens elgesį ir kaltės laipsnį turėjo vertinti ir kitų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Nors trečiasis asmuo ir yra kaltas dėl eismo įvykio metu atsiradusių padarinių, tačiau jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip neatsargumas. Kilę padariniai yra ne dėsningas trečiojo asmens neatsargaus vairavimo padarinys, o nepalankių aplinkybių padarinys ir yra atsitiktinio pobÅ«džio. Teismas skundžiamu sprendimu visiÅ¡kai neatsižvelgė į trečiojo asmens kaltės formÄ . 12.4.

Teismas nepagrįstai netaikė miÅ¡rios atsakomybės principo, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl įvykusio eismo įvykio bei atsiradusių padarinių yra ieÅ¡kovės kaltės. Apeliantės įsitikinimu, ieÅ¡kovė važiuodama atsakovės transporto priemone pažeidė KET 60 ir 61 punktus – nesegėjo saugos diržo ir blaÅ¡kė vairuotojo dėmesį trukdydama vairuoti transporto priemonę.    12.5. Apeliantė apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ apeliacinėje instancijoje bei skirti kompleksinę medicininę transporto trasologinę ekspertizę, kuriÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti, ir pateikia tris klausimus ekspertams.

   12.6. IeÅ¡kovei priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka apeliantės turtinės padėties, o taip pat pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ . Teismas atsakovės finansinę padėtį turėjo vertinti kaip sudėtingÄ , tačiau to nepadarė, o teismo sprendimu priteistas neturtinės žalos dydis vertintinas kaip vieÅ¡ojo intereso pažeidimas.    12.7. Apeliantė jau yra atlyginusi 1 737,96 Eur neturtinės žalos, tačiau teismas Å¡ių ieÅ¡kovei sumokėtų sumų nevertino ir neįskaitė į ieÅ¡kovės patirtÄ neturtinę žalÄ .

   12.8. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu neprašė iÅ¡ atsakovės priteisti palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo neatlygintos neturtinės žalos sumos. Teismas skundžiamu sprendimu, iÅ¡eidamas už bylos nagrinėjimo ribų, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo likusios neatlygintos neturtinės žalos dydžio.    12.9. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , pažeidė LR CPK 93 straipsnį, nes neiÅ¡sprendė ekspertizės iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, priteisė ne tik ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje byloje, bet ir baudžiamojoje byloje, nepaskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi iÅ¡laidų, nevertino priežasčių, dėl ko susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, neatsižvelgė į tai, kad didžioji dalis reikalavimų patenkinta sudaryta taikos sutartimi.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė N. T. praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:    13.1. IeÅ¡kovei priteista neturtinės žalos suma yra teisėta ir pagrįsta. Dėl patirtos traumos ieÅ¡kovė tapo iÅ¡ dalies neįgali ir nedarbinga, po patirtos traumos jai buvo bÅ«tina nuolatinė slauga ir priežiÅ«ra, ieÅ¡kovė sunkiai vaikščiojo ir buvo priklausoma nuo aplinkinių.

IeÅ¡kovei 2012-05-03 iÅ¡duotas neįgaliojo pažymėjimas, iÅ¡ kurio matyti, kad iki 2013-05-02 buvo nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis, o iki 2016-11-08 nustatytas 35 proc. dydžio darbingumas. IeÅ¡kovės ir kito atsakovo sudaryta taikos sutartis neriboja jos teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir apeliantei, kurios atsakomybė laikytina tiesiogine.     13.2. Trečiojo asmens S. Y. vairuotojo kaltė įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.     13.3.

Nepagrįstai apeliantė teigia, kad dėl patirtų traumų yra kalta ir pati ieÅ¡kovė, kadangi tokių faktų ir aplinkybių nei anksčiau baudžiamÄ jÄ bylÄ , nei Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs teismas nenustatė. Tokių duomenų byloje negauta ir teismui byloje paskyrus dvi teismo ekspertizes. Nėra pagrindo remtis tomis aplinkybėmis, kurias nurodė trečiasis asmuo teismo posėdžio metu, kadangi jis ginčo atveju laikytinas suinteresuotu asmeniu.     13.4. Teismas nustatydamas ieÅ¡kovei atlygintinos neturtinės žalos dydį laikėsi protingos nukentėjusiojo ir civilinės atsakovės skirtingų interesų pusiausvyros.

Teismas jau padarė iÅ¡vadÄ , kad 26 462,00 Eurų dydžio suma yra neproporcinga atsakovės turtinei padėčiai, todėl žalos dydį mažino pusiau.     13.5. Pažymi, kad ieÅ¡kovės vardu buvo atidarytas labdaros ir paramos fondas, kurio tikslas buvo remti gydymo, slaugos, sveikatos priežiÅ«ros, reabilitacijos iÅ¡laidas, todėl neteisi apeliantė teigdama apie sumokėtų ieÅ¡kovei sumų įskaitymÄ .     13.6. Prie kompensacinę funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų taip pat priskirtinos palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, jų paskirtis skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę ir jos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos.

    13.7. Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes tinkamai paskirstė Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija           k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliantė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl netinkamo neturtinės žalos dydžio nustatymo, palÅ«kanų priteisimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia bylÄ nagrinėjusio teismo dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-825/2012 civiliniam ieÅ¡kovui pripažinus teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir perdavus ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira byla neužvedama, bet įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Paprastai ieÅ¡kinį nagrinėja tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tai yra paprastai ieÅ¡kinį nagrinėja baudžiamųjų bylų teisėjas toje pačioje baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-0621 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010).

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinio teismo persiųstoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-825/2012 ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turėjo bÅ«ti nagrinėtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-825/2012.    Dėl neturtinės žalos dydžio ir jos nustatymo kriterijų 16. Apeliantės įsitikinimu, teismas nustatė tik dalį neturtinės žalos nustatymo kriterijų, nevertino žalÄ padariusio asmens kaltės, nukentėjusiosios kaltės, apeliantės turtinės padėties.

Teismas netinkamai įvertino eismo įvykio padarinius, todėl neteisingai nustatė ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos dydį. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria.    Atskirai apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjant ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka nesvarstoma dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, bet nustatomas civilinio ieÅ¡kinio dydis. Tai konstatavo ir Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 11 d. nuosprendyje. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė, kaip civilinė atsakovė baudžiamojoje byloje, turėjo teisę paduoti apeliacinį skundÄ dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieÅ¡kiniu, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo (LR BPK 312 str. 3 d.).

Esant pirmiau iÅ¡dėstytiems argumentams, spręstina, kad nagrinėjant ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka, ieÅ¡kinio pagrįstumas ta apimtimi, kuria baudžiamÄ ja tvarka jau yra konstatuoti neteisėti asmens veiksmai ir iÅ¡ to galbÅ«t kylanti žala, iÅ¡ naujo nenagrinėtinas, tačiau tai neÅ¡alina ieÅ¡kovės pareigos įrodyti Å¡iais veiksmais padarytos žalos dydį. Teismui pripažinus ieÅ¡kovės teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimas iÅ¡ naujo nenagrinėtinas (LR CPK 182 straipsnio 3 dalis).

     Dėl žalÄ padariusio asmens kaltės 17. Nagrinėjamos bylos atveju žalÄ padariusio asmens – trečiojo asmens vairuotojo S. Y. kaltė nustatyta įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, kuriuo taip pat konstatuotas S. Y. nusikalstamas nerÅ«pestingumas dėl padaryto nusikaltimo. Kaip minėta, Å¡ios nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje. Byloje nustatyta, kad atsakovės įgaliotas trečiasis asmuo pažeidė KET reikalavimus ir tarp jo neatsargumo bei kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys.

Trečiojo asmens S. Y. neatsargi kaltė pasireiÅ¡kė nusikalstamu nerÅ«pestingumu. Pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes S. Y. galėjo ir turėjo numatyti pavojingus veikos padarinius. Jis bÅ«damas eismo dalyviu žinojo apie esamas meteorologines sÄ lygas, kelyje privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų tamsiu paros laiku sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, todėl kaip vairuotojas galėjo ir turėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes.

Trečiojo asmens elgesys ir jo kaltės laipsnis, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų kitų faktinių aplinkybių kontekste, nepaneigia jo kaltės dėl eismo įvykio metu atsiradusiu padarinių.     Dėl eismo įvykio padarinių 18. Vertinant neturtinės žalos dydį, pažymėtina, jog kiekvienÄ kartÄ jis nustatomas teismo, remiantis trimis pagrindais: vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais (LR CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgiant į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgiant į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas kriterijų sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, be to, Å¡ioje normoje nepateikiama joje iÅ¡vardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikÅ¡mingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ .

Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

19. Nagrinėjamu atveju bylÄ nagrinėjęs teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ , pagrįstai vertino nukentėjusiosios sužalojimo sunkumÄ , ilgÄ gydymÄ , sužalojimo pasekmes ir padarinius. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl eismo įvykio ieÅ¡kovei po traumos buvo atlikta sudėtinga galvos operacija, komoje iÅ¡buvo 12 dienų, ligoninėje buvo gydoma du mėnesius, vėliau iÅ¡raÅ¡yta į reabilitacijÄ . Vadovaujantis teismo medicinos specialisto iÅ¡vada nukentėjusiajai padaryti Å¡ie sužalojimai: plėštinė, skalpuota galvos žaizda, kairio smilkinkaulio įspaustinis ir kaukolės pamato kaulų lūžimas, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais smegenų dangalais.

Dėl padarytų sužalojimų N. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai paneigia ieÅ¡kovės sveikatos po nelaimingo atsitikimo pagerėjimÄ . IeÅ¡kovei iÅ¡duotas neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad iki 2013-05-02 buvo nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis (1 t., 13–15 b. l.), o iki 2016-11-08 nustatytas 35 procentų dydžio darbingumas (2 t., 50–52 b. l.). IeÅ¡kovė gydymÄ tęsia, iki Å¡iol jaučia nuolatinius fizinius skausmus, negali apseiti be medikamentų, greitai pavargsta, jos eisena nesaugi, jaučia ir moralines nuoskaudas.

Visa tai patvirtina byloje esantys medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai. Svarbu paminėti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡gyvena dėl patirtos traumos, jaučia nepilnavertiÅ¡kumÄ , nes buvusi nusipelniusi trenerė dėl patirtų sužalojimų bei jos pasekmių tapo neįgali. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl įvykio ir likusių sužalojimo pasekmių ieÅ¡kovė neiÅ¡vengiamai patyrė didelį emocinį sukrėtimÄ , stresÄ neigiamus iÅ¡gyvenimus bei kenčia iki Å¡iol nepatogumus. Stipriai pablogėjo jos gyvenimo kokybė ir savirealizacijos galimybės.

20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014-10-31 Ekspertizės akto Nr. EKG 38(139)/15(01) iÅ¡vadų 6 punkte nurodyta, kad N. T. 10 procentų bendro darbingumo netekimas nustatytas remiantis „Dėl sužalojimo prarasto bendrojo darbingumo procento nustatymo lentelės „ p.50.1., o esamos kitos ligos neturi įtakos bendrojo darbingumo netekimo vertinimui (2 t.,132–133 b. l.). Teismas vertina ir ekspertų pastabÄ , kad tyrimui nėra pateikta papildomų medicininių duomenų, todėl gydytojas neurologas nedalyvavo.

Pažymėtina ir tai, kad nustatytas 10 procentų bendro darbingumo netekimas įtakos turi turtinės žalos (negautų pajamų) dydžiui. Apeliantei nepaneigus ieškovei nustatyto prarasto darbingumo, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino ieškovės prarasto 10 proc. bendrojo darbingumo, o rėmėsi nustatytu ieškovės nedarbingumo lygiu, kuris susietas su ieškovės ligomis, nesusijusiomis su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti, todėl neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju vertintas ir kitais įstatyme nustatytais kriterijais.

     Dėl nukentėjusiojo asmens kaltės 21. Neteisi apeliantė teigdama, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ir ieškovės kaltę dėl įvykusio eismo įvykio bei atsiradusių padarinių.      Visų pirma, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendyje teismas atmetė bet kokius samprotavimus dėl nukentėjusios N. T. kaltės dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, dėl transporto priemonėje vykusios netvarkos, nes tik transporto priemonės vairuotojas atsakingas dėl eismo įvykio.

Antra, tik vairuotojas yra atsakingas, kad jo vairuojamoje transporto priemonėje visi keleiviai bÅ«tų prisisegę saugos diržais, todėl trečiojo asmens atsakomybės nepaneigė tai, kad teismui ir nepavyko neginčytinai ir neabejotinai nustatyti, kad ieÅ¡kovė buvo prisisegusi saugos dirÅ¾Ä . Trečia, baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-825/2012 nenustatyta, kad transporto priemonės vairuotojui ieÅ¡kovė trukdė vykdyti pareigÄ tinkamai vairuoti automobilį. Ketvirta, teisėjų kolegija vertina ir ekspertizės aktų iÅ¡vadas, kurios patvirtina, kad užfiksuoti N. T. kÅ«no sužalojimai ir eismo įvykio mechanizmas neleidžia kategoriÅ¡kai teigti, ar ieÅ¡kovė buvo prisisegusi saugos diržu (2 t., 72–77 b. l.), kad ekspertinių tyrimų negalima nustatyti, ar eismo įvykio metu ieÅ¡kovė buvo prisisegusi saugos diržu (2 t.,132–133 b. l.).

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti įrodymai bei trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai nepatvirtina, jog įvykio metu ieÅ¡kovė nebuvo prisisegusi saugos diržo, ar trukdė vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė važiuodama atsakovės transporto priemone pažeidė KET 60 ir 61 punktus. Dėl nurodytų aplinkybių, bylÄ nagrinėjęs teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ir apeliantės nurodomo miÅ¡rios atsakomybės principo.

     Apeliantė apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ apeliacinėje instancijoje bei skirti kompleksinę medicininę – transporto trasologinę ekspertizę, kuriÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti, ir pateikia tris klausimus ekspertams. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliantės praÅ¡ymÄ , kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo nutartimis buvo paskirtos net dvi ekspertizės, kurių dalykas yra identiÅ¡kas praÅ¡omai atilikti ekspertizei.

    Dėl apeliantės turtinės padėties vertinimo ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimo 22. Nepagrįstas apeliantės įsitikinimas, kad ieÅ¡kovei priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka apeliantės turtinės padėties. BylÄ nagrinėjęs teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, laikėsi protingos nukentėjusiosios ir apeliantės skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgė į žalÄ privalančio atlyginti asmens turtinę padėtį, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės priteisdamas 13 231,00 Eurų neturtinės žalos atlyginimÄ , pusiau sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį.

Apeliantė yra biudžetinė įstaiga, o prievolė atlyginti neturtinę žalÄ negali apeliantei suteikti sÄ lygų didinti vaikų ir jaunimo mokamÄ mokestį už plaukimo sporto bÅ«relių lankymÄ , kas iÅ¡ esmės ir lemtų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog nagrinėjamojoje byloje nėra įrodymų, susijusių su apeliantės nepajėgumu atlyginti pirmosios instancijos teismo priteistÄ 13 231,00 Eur neturtinės žalos dydį.     Dėl apeliantės sumokėtų sumų įskaitymo 23.

Apeliantė teigia, kad ji jau yra atlyginusi 1737,96 Eur neturtinės žalos, tačiau teismas Å¡ių ieÅ¡kovei sumokėtų sumų nevertino ir neįskaitė į ieÅ¡kovės patirtÄ neturtinę žalÄ . Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka.   Byloje esantis 2011-02-28 steigimo aktas patvirtina kilnų apeliantės tikslÄ dėl N. labdaros ir paramos fondo įsteigimo, kuris kaip reglamentuoja 2.1. ir 2.2. punktai, yra skirtas remti        N. T. gydymo, slaugos, sveikatos priežiÅ«ros, reabilitacijos, kelionės iÅ¡laidas (1 t., 62 b. l.).

Mokėjimo nurodymai iÅ¡ tiesų patvirtina 1737,96 Eur (kas atitinka 6000,64 Lt) sumos pervedimÄ ieÅ¡kovei, tačiau teisėjų kolegija vertina mokėjimo nurodymuose nurodytÄ mokėjimo paskirtį (1 t., 60–61 b. l.) bei tai, kad nei baudžiamojoje, nei Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovė turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ apeliantės niekada nereikalavo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad 1737,96 Eur lėšos yra turtinės žalos atlyginimas ir negali bÅ«ti įskaitytos kaip neturtinės žalos dalies atlyginimas.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovei N. T. padarytos neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumÄ . Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad dėl apeliantės trečiojo asmens kaltės ieÅ¡kovei padaryto sužalojimo pasekmės yra sunkios, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 13 231,00 Eur neturtinės žalos ir Å¡is dydis nėra aiÅ¡kiai per didelis bei atitinka LR CK 6.250 straipsnio nuostatas, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio, kuris atitinka LR CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , nėra pagrindo. AnalogiÅ¡kose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013 ir kt.).     Dėl palÅ«kanų priteisimo 25.

Reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas yra viena iÅ¡ dispozityvumo principo civiliniame procese apraiÅ¡kų, reiÅ¡kianti, jog bylos nagrinėjimo dalykÄ lemia Å¡alys, todėl praÅ¡yti priteisti procesines palÅ«kanas yra ieÅ¡kovo teisė, bet ne pareiga, o teismas negali savo nuožiÅ«ra pakeisti Å¡ių palÅ«kanų skaičiavimo momento kitaip, negu nustatyta įstatyme. Procesinių palÅ«kanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palÅ«kanos mokamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (LR CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad, nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Ieškovė ieškiniu neprašė iš atsakovo priteisti palūkanas, o teismas skundžiamu sprendimu, išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo.

Atsižvelgiant į tai, Å¡i teismo sprendimo dalis keistina, naikinant 5 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo nesumokėtos sumos iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo, priteisimÄ .    Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 26. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė yra iÅ¡ dalies neįgali, pragyvenanti tik iÅ¡ dėl prarasto nedarbingumo ir įgyto neįgalumo gaunamų iÅ¡mokų, kurios nėra didelės, į tai, kad ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkina iÅ¡ dalies, kurio atsakovė iÅ¡ pradžių visiÅ¡kai nepripažino, į tai, kad ieÅ¡kovė nesiekė byloje apsunkinti atsakovės turtine prievole atlyginti jos turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovei neatlygino turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, o ieÅ¡kovei priteisė jos patirtas 1 448,10 Eur atstovavimo iÅ¡laidas.

27. Apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia argumentu, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, neiÅ¡sprendė ekspertizės iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, priteisė ne tik ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje byloje, bet ir baudžiamojoje byloje nepaskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi iÅ¡laidų, nevertino priežasčių, dėl ko susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, neatsižvelgė į tai, kad didžioji dalis reikalavimų patenkinta sudaryta taikos sutartimi.

28. Pagal LR CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrÄ sias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ ; jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

29. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad civilinio proceso teisės normos nenustato bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡imčių, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.    Vertinant tokį požiÅ«rį, kolegija sprendžia, kad nors teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra patenkintas, todėl atsakovė turi pareigÄ atlyginti visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

   Pagal LR CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.    Kolegijos vertinimu, Å¡ioje konkrečioje byloje yra pagrindas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstyti taikant Å¡iÄ nukrypimo iÅ¡imtį.

Procesinėmis ieÅ¡kinio pateikimo priežastimis buvo atsakovės darbuotojo padarytas nusikaltimas ir faktas, kurio padarymas buvo konstatuotas baudžiamajame procese įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir gera valia žala nebuvo atlyginta. Prasidėjus baudžiamajam procesui, neatlyginus žalos, ieÅ¡kovei atsirado jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Todėl Å¡iuo atveju bylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai ieÅ¡kovei priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas ir baudžiamajame procese. Vertinant ekspertizės iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekspertizės skirtos apeliantės iniciatyva, o kitos atsakovės atžvilgiu bylinėjimosi iÅ¡laidos yra iÅ¡spręstos teismo patvirtina taikos sutartimi.

Atsakovės apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma mažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį, nebeginčijant pačios žalos atlyginimo reikalingumo, rodo, jog atsakovės pozicija proceso pradžioje buvo nepagrįsta. Atsakovės atstovavimo išlaidos lemtos jos pačios sprendimu jas patirti. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė yra iš dalies neįgali, pragyvenanti tik iš dėl prarasto nedarbingumo ir įgyto neįgalumo gaunamų išmokų, kurios nėra didelės. Todėl neteisi apeliantė teigdama, kad teismas nevertino priežasčių, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Dėl šių priežasčių ir LR CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindais pirmos instancijos teismui buvo procesinės prielaidos bylinėjimosi išlaidas paskirstyti jo atliktu būdu, t. y. jas priteisti tik iš atsakovės.     Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje 30. Byloje nėra duomenų apie apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

31. IeÅ¡kovė pateikė teismui įrodymus apie 3000 Eur turėtas iÅ¡laidas už suteiktas teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje (3 t., 138–140 b. l.). Remiantis LR CPK 98 straipsnio 2 dalimi Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), o 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ Å¡is indeksas yra 1,3 ir tai bÅ«tų 955,63 Eur.

Atsižvelgiant į tai, praÅ¡omas priteisti 3000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų dydis apeliacinėje instancijoje yra pernelyg didelis ir jis mažintinas iki 955,63 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ pakeisti ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.1. Priteisti ieÅ¡kovei N. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės savivaldybės biudžetinės įstaigos Å iaulių plaukimo mokyklos ,,Delfinas“ (įmonės kodas 145914357) 13 231,00 Eur (trylika tÅ«kstančių du Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) neturtinei žalai atlyginti.1.2.

Nustatyti, kad atsakovė savivaldybės biudžetinė įstaiga Å iaulių plaukimo mokykla ,,Delfinas“ (įmonės kodas 145914357) ieÅ¡kovei N. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistÄ 13 231, 00 Eur piniginę kompensacijÄ turi sumokėti per 24 mėnesius lygiomis dalimis, kiekvienÄ mėnesį sumokant po 551,29 Eur įmokÄ , o paskutinį mėnesį 551,33 Eur įmokÄ . Ä®moka turi bÅ«ti sumokėta iki paskutinės einamojo mėnesio dienos.2. Priteisti ieÅ¡kovei N. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės savivaldybės biudžetinės įstaigos Å iaulių plaukimo mokyklos ,,Delfinas“ (įmonės kodas 145914357) 1 448,10 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 10 euro ct) atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.3.

LikusiÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį atmesti.“Priteisti ieÅ¡kovei N. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės savivaldybės biudžetinės įstaigos Å iaulių plaukimo mokyklos ,,Delfinas“ (įmonės kodas 145914357) 955,63 Eur (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis eurus 63 euro ct) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje.                                                                                                                                                                                                                                                                                          Teisėjai                                                                                     Danutė Burbulienė                                                                                                   Vytautas Kursevičius                                                                                                  Birutė Simonaitienė