Legislator Case Law & Legislation
e00a5133-0f6a-41fe-b870-1184f324c667 AI generated

e00a5133-0f6a-41fe-b870-1184f324c667 · Regionų administracinis teismas

Case Number e00a5133-0f6a-41fe-b870-1184f324c667
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-7234-644/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01814-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

e00a5133-0f6a-41fe-b870-1184f324c667 · Regionų administracinis teismas: Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Keywords

AI generated
renovation costs breach of maintenance obligation maintenance modification substandard housing damage to electrical installations deduction for property maintenance costs
AI generated
26f03916-fa70-41c5-b0b7-5e4299738076
neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1 PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu neužtikrino minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose.
bcabb3bc-a317-45a3-b1a2-4e198d07bc0b
?Administracinė byla Nr.
20216cff-6d77-467c-bfd3-8873e1f4aa65
skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
132035b3-907b-424c-ba1b-016a6bec0f87
? Administracinė byla Nr.
81feaefb-d94d-4882-91bc-56df28ad41eb
Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2016 m. lapkričio 21 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose netinkamomis, kankinančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad kamerų tipo patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma bei užimtumas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-7234-644/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01814-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. P. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-4). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2018-08-28 buvo laikomas Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose Nr. 11, 34, 12, 13, 9, 30, 29, 26 netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose jam nebuvo užtikrinta 4,00 kv. m gyvenamojo ploto norma, kameroje virÅ¡ lango buvo pelėsio, aplink duris sutrÅ«kinėjęs tinkas, vietomis ant sienų sutrÅ«kinėję dažai, lubose skylės, tualeto patalpoje matomi nubėgimai, sienos dėmėtos, yra iÅ¡daužytų plytelių.

Tvirtino, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamomis. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , stresÄ , sukrėtimÄ , sveikatos pablogėjimÄ , tapo dirglus, jaučia baimę aplinkai. Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 8-11) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. PaaiÅ¡kino, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose 2009-2010 metais buvo atliktas kapitalinis remontas, kurio metu buvo pakeisti baldai, langai, durys, naujai įrengtas tualetas su iÅ¡traukiamÄ ja ventiliacija, elektros instaliacija, apÅ¡vietimas.

Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas kalinimo sÄ lygas juose laikomiems asmenims. Alytaus visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu pažeidimų kamerų tipo patalpose nenustatė. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2018-08-28. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017-03-17 sprendimu iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-623-505/2017 pagal pareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindė aplinkybėmis dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo, netinkamos aplinkos (susikaupusio pelėsio, antisanitarinių sÄ lygų ir pan.) kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2013-04-23 iki 2016-11-11.

Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl administracinė byla dėl minėtų aplinkybių nutrauktina (ABTÄ® 103 str. 2 p.). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017-07-03 sprendimu iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-884-428/2017 pagal pareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindė aplinkybėmis dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo, netinkamos aplinkos (susikaupusio pelėsio, antisanitarinių sÄ lygų ir pan.) kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2016-11-23 iki 2016-12-16.

Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl administracinė byla dėl minėtų aplinkybių nutrauktina (ABTĮ 103 str. 2 p.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo E. P. perkėlimus matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose: nuo 2016-11-11 iki 2016-11-23 – kamerų tipo patalpoje Nr. 11, nuo 2016-12-28 iki 2017-01-04, nuo 2017-01-20 iki 2017-01-27, nuo 2017-10-18 iki 2017-10-31, nuo 2017-11-02 iki 2017-12-29, nuo 2018-01-02 iki 2018-03-02, nuo 2018-03-07 iki 2018-03-28, nuo 2018-04-04 iki 2018-04-26 – kamerų tipo patalpoje Nr. 34, nuo 2017-02-17 iki 2017-02-27 – kamerų tipo patalpoje Nr. 12, nuo 2017-05-12 iki 2017-05-15 – kamerų tipo patalpoje Nr. 13, nuo 2017-05-15 iki 2017-05-22 - kamerų tipo patalpoje Nr. 9, nuo 2018-04-26 iki 2018-06-22 – kamerų tipo patalpoje Nr. 30, nuo 2018-06-22 iki 2018-08-08, nuo 2018-08-20 iki 2018-08-28 – kamerų tipo patalpoje Nr. 29 (b. l. 13-15).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kameros Nr. 9 plotas 6,32 kv. m, įrengta 1 miegamoji vieta, taigi vienam asmeniui kameroje teko 6,32 kv. m ploto; kameros Nr. 11 plotas 12,14 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 4,04 kv. m (12,14/3) ploto; kameros Nr. 12 plotas 12,44 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 4,14 kv. m (12,44/3) ploto; kameros Nr. 13 plotas 11,97 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 3,99 kv. m (11,97/3) ploto; kameros Nr. 26 plotas 29,91 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 3,73 kv. m (29,91/8) ploto; kameros Nr. 29 plotas 15,10 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 3,77 kv. m (15,10/4) ploto; kameros Nr. 30 plotas 11,07 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 3,69 kv. m (11,07/3) ploto; kameros Nr. 34 plotas 11,83 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 3,94 kv. m (11,83/3) ploto (b. l. 16, 17).

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl netinkamos gyvenamosios patalpos ir sanitarinio mazgo bÅ«klės (patalpoje yra pelėsio, byra tinkas ir dažai, lubose skylės, plytelės iÅ¡trupėję ir pan.). Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908.

Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 p.) Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.4 punktÄ , kameros grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi bÅ«ti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamosios patalpos Alytaus pataisos namuose vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. MinėtÄ aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016-12-09 patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 26-29). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip, be kita ko, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir drėgmės patalpose. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo gyvenamÄ sias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie pelėsio plitimÄ ir neÅ¡varÄ , teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose. Tuo tikslu nuteistieji aprÅ«pinami valymo priemonėmis (b. l. 26-29). Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas bei palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Alytaus pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl susikaupusio pelėsio ir neÅ¡varos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nuteistųjų laikymo negyvenamose ir neremontuotose kamerų tipo patalpose paneigia atsakovo atstovo į bylÄ pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016-12-09 patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), iÅ¡ kurio matyti, kad nuteistieji asmenys apgyvendinti gyvenamosiose patalpose.

Minėtais duomenimis nustatyta, kad kamerų tipo patalpose vidaus apdailai naudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, kamerų langai pritaikyti natÅ«raliam vėdinimui, tualeto patalpose įrengta mechaninė ventiliacija (b. l. 26-29). Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie kamerų tipo patalpų bÅ«klę (sienų, lubų, grindų apdailÄ ), tačiau, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog kamerų tipo patalpų bÅ«klė yra netinkama nuteistųjų apgyvendinimui.

Be to, Å¡ių aplinkybių nedetalizavo pats pareiÅ¡kėjas, t. y. aiÅ¡kiai nenurodė, kokiose konkrečiai kamerų tipo patalpose kalinimo sÄ lygos buvo netinkamos. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl netinkamos kameros bÅ«klės iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmetami.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, sveikatos pablogėjmu ir pan.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu n u s p r e n d ž i a : Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo, netinkamos aplinkos (susikaupusio pelėsio, antisanitarinių sÄ lygų) laikotarpiais nuo 2016-06-01 iki 2016-11-11 ir nuo 2016-11-23 iki 2016-12-16 nutraukti. KitÄ pareiÅ¡kėjo E. P. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Audrius Grauželis