2015-11-18 Nr. AB-22487-3-64-3-02111-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. (A. Č.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Legislator headnote
AI generated2015-11-18 Nr. AB-22487-3-64-3-02111-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais už šį laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-124-662/2015
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02111-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija 61.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. (A. Č.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 40 000 Eur neturtinę žalą.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais už šį laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. spalio 19 d. (iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos išsiųsta 2015 m. spalio 13 d.) buvo gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Pareiškėjas paaiškino, jog yra teisiškai neišprusęs, socialiai remtinas, bedarbis, todėl negali tinkamai įgyvendinti savo teisėtų interesų.
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą išsiųsti užklausą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl jo per klaidą išsiųsto apeliacinio skundo persiuntimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012; 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).
Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 107, 108), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2015 m. rugsėjo 25 d. Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2015 m. spalio 13 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą, nors paties apeliacinio skundo nepateikė.
Pažymėtina, jog pareiškėjas nedalyvavo 2015 m. rugsėjo 9 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, tačiau apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai (b. l. 103). Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2015 m. rugsėjo 14 d., t. y. nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos.
Iš pareiškėjo kartu su prašymu atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo panaikinimo išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktos administracinės bylos Nr. I-11204-463/2015 matyti, jog pareiškėjas apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos išsiuntė 2015 m. rugsėjo 25 d., t. y. paskutinę apeliacinio skundo padavimo. Taigi pareiškėjas apeliacinio skundo padavimo termino nebūtų praleidęs, jei apeliacinį skundą būtų adresavęs tinkamai institucijai, t. y. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Administracinės bylos Nr. I-11204-463/2015 duomenys patvirtinta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nurodė įsiteisėjus nutarčiai grąžinti jį padavusiam asmeniui. Pareiškėjas minėtą nutartį gavo 2015 m. spalio 6 d. ir 2015 m. spalio 12 d. išsiuntė teismui prašymą persiųsti jo per klaidą Vilniaus apygardos administraciniam teismui adresuotą skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taip pat, kaip jau minėta, prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjas išsiuntė 2015 m. spalio 13 d.
Teisėjų kolegija pažymi, jog sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Kita vertus, netinkamas teisminių būdų pasirinkimas savaime nereiškia, kad pareiškėjas nėra pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir aktyvus (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Šiuo aspektu paminėtina ir administracinė byla Nr. AS146-191/2010, kurioje teisėjų kolegija išaiškino, kad nors skundo padavimas nesilaikant ABTĮ numatytos tvarkos, pateikiant skundą neteismingam teismui, pats savaime nėra laikomas objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, tačiau sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra svarbu ir tai, kiek, net ir laikant, kad pareiškėjas sąžiningai suklydo paduodamas skundą ne pagal teismingumą, pareiškėjas buvo aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka (2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010).
Įvertinus bylos duomenis, tai, jog apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą lėmė pareiškėjo suklydimas (tai, kad pareiškėjas apeliacinį skundą išsiuntė laiku, tačiau adresavo jį netinkamam teismui), taip pat įvertinus pareiškėjo siekį apskųsti teismo sprendimą, tai, kad sužinojęs, jog apeliacinį skundą padavė ne tam teismui, buvo aktyvus ir siekė, kad jo apeliacinis skundas būtų paduotas tinkamam teismui, būtinumą užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, taip pat atsižvelgus į tai, kad duomenų, jog pareiškėjas tokiu būdu siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, byloje nėra, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą tenkintinas.
Nors pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą dokumentą pavadino skundu, tačiau iš jo turinio matyti, kad pareiškėjas juo nesutinka su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, todėl jis laikytinas apeliaciniu skundu. Tai, jog pareiškėjas nurodė netinkamą teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimą, nelaikytina kliūtimi priimti jo apeliacinį skundą, kadangi pareiškėjas pateiktame prašyme paaiškino, jog suklydo skundą pateikdamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kadangi pareiškėjas nurodė, jog apeliacinio skundo kopijos neturi, ir prašė išsiųsti užklausą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kad jo apeliacinis skundas būtų persiųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, teismas prijungia prie šios bylos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-11204-463/2015 pateiktą pareiškėjo apeliacinį skundą. Apeliacinio skundo turinys ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus (apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p., 40 str. 3 d.), todėl jis priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 134 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. Č. (A. Č.) prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti tenkinti.
Atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo paduoti.
Priimti pareiškėjo A. Č. (A. Č.) apeliacinį skundą, gautą Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugsėjo 28 d., nagrinėti apeliacine tvarka.
Išsiųsti atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinio skundo nuorašą ir nustatyti atsakovui terminą pateikti apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą – keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan