e00921bd-e48a-4c63-b278-0944e9510b2d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2-2739-343/2013Teismo proceso Nr.2-58-3-984-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 116.4; 69; 99.5; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2013m.gruodžio 17 d.  Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Pontem“ atstovei advokatei R. P., atsakovės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovei V. K., trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ atstovui advokatui M.

E., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ ieÅ¡kinį atsakovei VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui VieÅ¡ajai įstaigai „Kretingos maistas“ dėl vieÅ¡ojo pirkimo komisijos sprendimų, vykdant supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ â€žVilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės mokinių (vaikų) nemokamo maitinimo paslaugų pirkimas“(pirkimo Nr.139822) panaikinimo ir n u s t a t ė :

I. IeÅ¡kinio, atsiliepimų esmė. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos 2013 m spalio 3 d. raÅ¡te Nr. (33) (24.1)- SD-VÅ -358 užfiksuotus sprendimus dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo atmetimo bei Pirkimo laimėtojo nustatymo. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė neskaidriai ir neteisėtai vykdė maitinimo paslaugų pirkimo procedÅ«ras, atmesdama ieÅ¡kovės mažiausios kainos pasiÅ«lymÄ ir suteikdama nepagrįstÄ konkurencinį pranaÅ¡umÄ konkrečiam dalyviui – trečiajam asmeniui, buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai - skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, nes atsakovė netinkamai aiÅ¡kina Pirkimo sÄ lygų techninės specifikacijos 42 p. reikalavimus.

Skundžiamas sprendimas yra formalus ir nesuderinamas su viešųjų pirkimų tikslu racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas. Atsakovės sprendimas atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , nes jis neatitiko VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 04 25 įsakyme Nr. B-Ä®V-426 nurodytų maisto produktams įsigyti skiriamų sumų, t.y. dėl to, kad UAB „Pontem“ pasiÅ«lytos kainos yra mažesnės, nei savivaldybė yra numačiusi savo galimybes skirti atitinkamÄ sumÄ , neatitinka teismų praktikoje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų.

Tiekėjo ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus. Atsakovė siekia sudaryti sutartį su įmone, kuri jau teikia tas pačias paslaugas nuo 2003 metų, nors ji ir pasiūlė didesnes kainas. Tai kelia pagrįstas abejones, kad ieškovė yra diskriminuojama, o trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ proteguojama. Socialinės paramos mokiniams įstatymo 14 str. 3 d. nurodyta, kad savivaldybių administracijos nustato maisto produktams įsigyti skiriamų lėšų dydį, vadovaudamosi to paties įstatymo 7 str. .

Ä®statymo 7 str. 1 d. nustato, kad Nemokamam maitinimui skiriamiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydis vienai dienai vienam mokiniui nustatomas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sÄ raÅ¡u pagal mokinių amžiaus grupes Vyriausybės ar jos institucijos nustatyta mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad Nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti (įskaitant pirkimo PVM) skiriama nuo 1,56 -9,10 Lt.

IeÅ¡kovės pasiÅ«lytos kainos patenka į Å¡ias ribas. Pirkimo sÄ lygų Techninės specifikacijos 42p. nustatytų lėšų, skiriamų mokinių nemokamam maitinimui maisto produktams įsigyti, dydžiai yra nustatyti LR Vyriausybės 2009 12 23 nutarimu Nr. 1770 “Dėl mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ ir VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 04 25 įsakymo Nr. B-Ä®V-426 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymo“ 1.1 punktu.

Tiekėjas, teikdamas pasiÅ«lymÄ , privalėjo visų pirma laikytis Socialinės paramos mokiniams įstatymo reikalavimų, atsižvelgti į Vyriausybės ir VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas didžiausias perkančiosios organizacijos galimas mokėti sumas, skirtas maisto produktams įsigyti. Pažymi, kad pirkimo sÄ lygose negali bÅ«ti nustatomos minimalios leistinos produktų įsigijimo kainos. Perkančioji organizacija gali nustatyti tik aukÅ¡tutinę ribÄ . BÅ«tent taip atsakovė ir formuluoja Techninės specifikacijos 42 p. – nurodo, kad tai yra lėšos, skirtos produktams įsigyti, t.y. lėšos, kurias perkančioji organizacija yra pajėgi mokėti.

Tačiau vertinimo eigoje atsakovė Å¡ias sÄ lygas keičia ir taiko ieÅ¡kovės nenaudai, nurodydama, kad tai yra minimali produktų įsigijimo kaina, kuriÄ tiekėjas bÅ«tinai turėjo įvertinti. Minimalių kainų nustatymas yra draudžiamas ir nesuderinamas su viešųjų pirkimų tikslu – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas. Teiginiai, kad minimalia kaina siekiama užtikrinti tinkamÄ maitinimo kokybę yra laikytini manipuliaciniais. Kokybę galima užtikrinti techninės specifikacijos reikalavimais, kainos pagrindimais, sutarties vykdymo kontrole ir kt. .

Socialinės paramos mokiniams įstatymas nustato minimaliÄ ir aukÅ¡tutinę maisto produktams skiriamų lėšų sumas, tuo tarpu savivaldybė pagal savo turimÄ biudžetÄ Ä¯sakymu pati nustato, kiek ji yra pajėgi daugiausia skirti lėšų maisto produktams kompensuoti, laikantis minėto įstatymo reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad visų tiekėjų kainos buvo panaÅ¡ios, o tai patvirtina faktÄ , kad ir ieÅ¡kovės kaina yra tinkamaTeismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus palaikė, nurodė, kad buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, racionalaus lėšų panaudojimo tikslas, Pirkimo dokumentai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir nedviprasmiÅ¡ki, Pirkimo dokumentai buvo tikslinami, VÅ¡Ä® „Kretingos maistas“ pasiÅ«lymÄ pateikė labai greitai, todėl tai kelia klausimÄ dėl jos protegavimo, visų kainos buvo labai panaÅ¡ios.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, argumentus pateikė atsiliepime į ieÅ¡kinį.Atsakovė nurodo, kad neracionalu yra pažeisti vieÅ¡Ä jį interesÄ bei valstybės skiriamÄ paramÄ labiausiai nepasiturinčių Å¡eimų vaikams, t.y. teikti pasiÅ«lymÄ , kuriame yra savavaliÅ¡kai sumažintos produktų įsigijimo kainos. Atkreipia dėmesį į tai, kad nemokamam maitinimui skiriamų produktų įsigijimo kainas turi teisę reguliuoti Vyriausybė, bet ne tiekėjas. Socialinės paramos mokiniams įstatymo 7 str. 1 d. nurodyta, kad Nemokamam maitinimui skiriamiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydis vienai dienai vienam mokiniui nustatomas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sÄ raÅ¡u pagal mokinių amžiaus grupes Vyriausybės ar jos institucijos nustatyta mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka; 2 dalis nustato, kad Nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti (įskaitant pirkimo PVM) skiriama nuo 1,2 -7 procentų bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio suma. LR Vyriausybė, vadovaudamasi Socialinės paramos mokiniams įstatymo 3 str. 2 d. , 2009 12 23 priėmė nutarimÄ , kuriuo patvirtino Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos apraÅ¡Ä .

Šio aprašo 9 punkte reglamentuota, kad „Lėšų, skiriamų vienai dienai vienam mokiniui dydį savivaldybės įsteigtose mokyklose ir savivaldybės teritorijose įsteigtose nevalstybinėse mokyklose nustato savivaldybės administracija“. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis teisine baze 2013 04 25 įsakymu Nr. B-ĮV-426 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymo“ 1.1 punktu nustatė tikslias, konkrečias, aiškias, suprantamas vienos dienos vienam mokiniui nemokama maitinimui skiriamų produktų įsigijimo kainas.

Pirkimo procedÅ«rų metu ieÅ¡kovė prašė patikslinti kaip pasiÅ«lyme turi bÅ«ti nurodyta produktams įsigyti kaina, kartu klausiant, ar tiekėjai privalo vadovautis VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 04 25 įsakymu Nr. B-Ä®V-426 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymo“ 1 p. ar VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2012 01 27 sprendimo Nr. B-TS-247 34 p. . Atsakydama ieÅ¡kovei atsakovė nurodė, kad reikia vadovautis Konkurso sÄ lygų 1 priedo Techninės specifikacijos 42 punktu.

Konkurso sÄ lygų 38 punktas numato, kad „pateikdamas pasiÅ«lymÄ tiekėjas sutinka su Å¡iomis Konkurso sÄ lygomis ir patvirtina, kad jo pasiÅ«lyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viskÄ , ko reikia tinkamam sutarties įvykdymui“. Kadangi ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas neatitiko VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 04 25 įsakymu Nr. B-Ä®V-426 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymo“ 1.1 punkto todėl vadovaujantis Konkurso sÄ lygų 84.3 punktu buvo atmestas.

Viešųjų pirkimų principai yra imperatyviosios normos, kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedÅ«rose asmenų teises. Siekiant perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų neteisėtumo pripažinimo dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, reikalavimÄ pateikusi Å¡alis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktÄ , o ne tik remtis viešųjų pirkimų pažeidimo prielaida ar pasekmėmis, bÅ«tina nustatyti kokiais bÅ«tent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, viešųjų principų pažeidimo, vertinant tiekėjų pasiÅ«lymus. Konstatuoja, kad, pripažinus ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ atitinkančiu pirkimo sÄ lygas, nors jis pateiktas ne pagal Konkurso sÄ lygas, ieÅ¡kovė įgytų pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus tiekėjus, kurie pateikė pasiÅ«lymus pagal Konkurso sÄ lygas, bÅ«tų pažeistas skaidrumo principas, nes pati perkančioji organizacija nukryptų nuo savo pačios nustatytų Konkurso sÄ lygų.

IeÅ¡kovė turėjo pareigÄ tiksliai laikytis Konkurso sÄ lygų reikalavimų, o jeigu su tokiomis sÄ lygomis nesutiko, tai jas galėjo ginčyti įstatymo nustatytais terminais ir tvarka. Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimÄ kainas gali nustatyti tik atsakovės direktorius, varžymasis buvo dėl gamybos iÅ¡laidų, kurias apmoka savivaldybė, ieÅ¡kovė savaip interpretuoja ir kritikuoja Techninės specifikacijos 42 p., lėšų produktams įsigyti nebuvo galima keisti pagal teisinį reglamentavimÄ , ieÅ¡kovė neįrodė viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® „Kretingos maistas“ atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodo, kad pagrindinis ieÅ¡kinio motyvas yra tai, kad atsakovė nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ neatitikus Pirkimo sÄ lygų techninės specifikacijos 42 p. reikalavimams. Trečiojo asmens nuomone, taip tvirtinama be pagrindo, neteisingai ir iÅ¡imtinai ieÅ¡kovei palankiu bÅ«du aiÅ¡kinant teisės normas. IeÅ¡kovė teigia, jog vadovaujantis teisės aktų virÅ¡enybės principais tiekėjai, teikdami pasiÅ«lymÄ Pirkimui, privalėjo laikytis Socialinės paramos mokiniams įstatymo reikalavimų ir tik atsižvelgti į Vyriausybės ir atsakovės direktoriaus įsakymu patvirtintas didžiausias perkančiosios organizacijos galimas mokėti sumas, skirtas maisto produktams įsigyti ir nors Vyriausybės nutarime ir įsakyme yra nustatytos tiek virÅ¡utinės, tiek apatinės maisto produktų kainų ribos, tačiau turi bÅ«ti atsižvelgiama tik į virÅ¡utinę maisto produktų iÅ¡laidų ribÄ , ignoruojant žemutinę iÅ¡laidų maisto produktams ribÄ (nors įstatyme nustatytos žemutinės ribos maisto produktams ieÅ¡kovas nekvestionuoja).

Tiek tiekėjams, tiek perkančiajai organizacijai vadovaujantis teisinės valstybės, teisės virÅ¡enybės principais, bÅ«tina laikytis visų galiojančių teisės normų, įskaitant ir pirkimo sÄ lygas. VPÄ® 2 str. 19 d. nustatyta, jog pasiÅ«lymas – tiekėjo raÅ¡tu pateiktų dokumentų ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų duomenų visuma ar žodžiu pateiktas siÅ«lymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sÄ lygas.

Pagal pirkimo sÄ lygų 7 punktÄ pateikdama pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ir garantavo, kad susipažino su visomis Å¡io pirkimo dokumentų nuostatomis ir kad priėmė pirkimo dokumentus kaip vientisÄ ir nedalomÄ dokumentÄ , sutiko su visomis pirkimo dokumentų nuostatomis. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodydama, kad jos pasiÅ«lymo kaina atitinka Pirkimo sÄ lygų techninės specifikacijos 42 p. reikalavimus, patvirtino savo siekį ir pareigÄ laikytis pirkimo sÄ lygų. Teisės virÅ¡enybės atžvilgiu bÅ«tų nepateisinama situacija, kuomet pateikdamas pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ su visomis pirkimo dokumentų nuostatomis (Å¡iuo atveju pirkimo sÄ lygų 7 p.), o po to, pasibaigus terminui sÄ lygas ginčyti, perkančiajai organizacijai priėmus tam tiekėjui nepriimtinÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovei vis dėl to leidžiama pavėluotai ginčyti tų pirkimo sÄ lygų turinį ir taip „apeiti“ kitus tiekėjus, kurie sÄ Å¾iningai vadovavosi galiojančiomis pirkimo sÄ lygomis.

Jei perkančioji organizacija pasielgtų kitaip, tai ji pažeistų viešųjų pirkimų principus: lygiateisiÅ¡kumo. Å iuo požiÅ«riu lygiateisiÅ¡kumo principo turinys bÅ«tų panaÅ¡us į skaidrumo principo turinį, kurio vienas iÅ¡ elementų yra perkančiosios organizacijos pareiga laikytis viešųjų pirkimų teisės normų bei vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų sÄ lygų. Jei ieÅ¡kovei kyla abejonių dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo VPÄ® ir pirkimo sÄ lygų nekeičiamumo imperatyvas įpareigoja tiekėjus ginčyti tas sÄ lygas tik įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, t.y. nustatytais terminais pateikiant pretenzijÄ ir ieÅ¡kinį teismui.

Pirkimo sÄ lygų techninės specifikacijos 42 p. nustatyta tvarka ieÅ¡kovė neginčijo ir net neprašė paaiÅ¡kinti. Ä®statymas tam ir numato atitinkamus atskirų sprendimų ginčijimo terminus ir etapiÅ¡kumÄ tam, kad pirmiausia bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinamas pirkimo sÄ lygų teisėtumas, galiojimo apimtis, ir, jau esant aiÅ¡kumui dėl pirkimo sÄ lygų, jos bÅ«tų vienodai taikomos visiems be iÅ¡imties tiekėjams. PrieÅ¡ingu atveju, tiekėjams bÅ«tų sukuriama galimybė tarpusavyje varžytis ne tik pagal savo pasiÅ«lymų patrauklumÄ , bet ir pagal teisinį procesinį apsukrumÄ .

Akivaizdu, kad selektyvus teisės normų taikymas, remiantis vien tik tų normų aukÅ¡tesne teisine galia, prieÅ¡tarauja teisinės valstybės bei teisinio tikrumo ir teisingumo principams. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog pirkimo sÄ lygose negali bÅ«ti nustatytos minimalios leistinos produktų įsigijimo kainos. Jei taip bÅ«tų, tuomet bet kuris tiekėjas turėtų diskrecijÄ Ä¯sigyti maisto produktų mokinių maitinimui taip pigiai, kaip iÅ¡mano, galimai nesilaikydamas moksleivių maitinimui bÅ«tinos kokybės reikalavimų.

Tiek Socialinės paramos mokiniams įstatyme, tiek Vyriausybės 2009 12 23 nutarime Nr. 1770, tiek VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 04 25 įsakyme Nr. B-Ä®V-426 įtvirtintos kainos parodo ne tik tai, kiek atsakovė gali skirti lėšų maisto produktams įsigyti – tos kainos yra skirtos saugikliams nustatyti, kad nebÅ«tų vykdomas neteisėtas taupymas maisto produktams vaikų sveikatos sÄ skaita. Vaikų sveikatos ir gerovės kaip vertybės apsauga Å¡iuo atveju yra svarbesnis kriterijus už perkančiosios organizacijos siekį sutaupyti.

Teisės aktais nustatytos kainos mokinių maitinimui yra dvejopos paskirties: maisto produktų kainų lubos užtikrina, kad perkančioji organizacija neiÅ¡leistų daugiau, negu leidžia jos biudžetas ir antra, nustatyta žemiausia kainos riba užtikrina, kad nebus perkami prastesni bei minimalaus nustatyto kokybės standarto maisto produktai ir kad taip nebus taupoma mokinių gerovės sÄ skaita. IeÅ¡kovė ginčija tik Vyriausybės nutarimo ir atsakovės direktoriaus įsakymo galiojimÄ ginčo pirkimui, nes jos nepalankios jos pasiÅ«lymui.

AnalogiÅ¡kos įstatymo nuostatos neginčija. Tokia argumentacija prieÅ¡tarauja teisinės valstybės, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. IÅ¡laidų maisto produktams ribojimas yra objektyviai pateisinamas, minimaliÄ iÅ¡laidų ribÄ nustatant maisto produktų kokybei užtikrinti. IeÅ¡kovės cituojama Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013 Å¡iai civilinei bylai neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi ginčas vyko dėl „maitinimo administravimo“ sÄ vokos turinio.

Kitoje LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011 nutartyje teismas iÅ¡aiÅ¡kino fiksuotų ir didžiausių kainų skirtumÄ , apie žemutinę kainų ribÄ apskritai nepasisakė, o Å¡ioje byloje fiksuotas kainos aspektas apskritai neaktualus. Pažymi, jog racionalaus lėšų panaudojimo aspektas nėra absoliutus, jei bÅ«tų perkama vien pigiausia prekė, nebeliktų pagrindo laikytis daugelio viešųjų pirkimų teisės normų. Tesimų praktikoje yra pabrėžta, jog sutaupymo kriterijus nėra svarbesnis tikslas už bÅ«tinybę užtikrinti pirkimo skaidrumÄ bei tiekėjų lygiateisiÅ¡kumÄ .Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus, nurodė, kad ieÅ¡kovė nesutinka su atsakovės sprendimu dėl trijų priežasčių: pirma, sprendimas yra nesuderinamas su racionaliu lėšų panaudojimu.

Reikia atsižvelgti į tai, kad pasiÅ«lymas, neatitinkantis Konkurso sÄ lygų, negali bÅ«ti svarstomas su kitais, Konkurso sÄ lygų nesilaikymas nėra formalus pažeidimas. Antra, ieÅ¡kovė yra diskriminuojama, nes trečiasis asmuo jau 10 metų teikia mokinių maitinimo paslaugas. Å is argumentas atmestinas, nes ilgi sutartiniai santykiai su ieÅ¡kove yra konkursų, kuriuose dalyvavo ir ieÅ¡kovė, pasekmė. Kad VÅ¡Ä® „Kretingos maistas“ greitai pateikė pasiÅ«lymÄ â€“ tai nėra diskriminavimas.

Atsakovė visiems tiekėjams taikė vienodas sÄ lygas, taigi, taip pat nebuvo diskriminavimo. Trečia, nepagrįstas argumentas, kad įstatymas yra aukščiau už konkurso sÄ lygų techninės specifikacijos 42 p. . IeÅ¡kovė ginčija Konkurso sÄ lygas. Tačiau VPÄ® nustato, kad sÄ lygos gali bÅ«ti ginčijamos tam tikrais terminais, kuriuos ieÅ¡kovė yra praleidusi. IeÅ¡kovė neginčijo ir atsakovės direktoriaus įsakymo. Pagal teisinį reglamentavimÄ konkrečiÄ Å¾emutinę ribÄ nustato savivaldybės administracija.

Cituojamoje LAT nutartyje buvo kalbama apie gamybos paslaugų kainÄ . VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 04 25 įsakymu Nr. B-Ä®V-426 1.1p. nustatyta kaina vienos dienos vienam mokiniui. IeÅ¡kovė sumažino lėšų, skirtų produktams įsigyti kainas. II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovė VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija CVP IP priemonėmis 2013 m. liepos 11 d. paskelbė supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ â€žVilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės mokinių (vaikų) nemokamo maitinimo paslaugų pirkimas“ (vieÅ¡ojo pirkimo Nr. 139822).

Buvo nustatyta, kad pasiÅ«lymai priimami iki 2013 07 24. Tačiau buvo patikslinta, kad pasiÅ«lymai priimami iki 2013 08 26. 2013 09 13 atsakovė paprašė, kad ieÅ¡kovė paaiÅ¡kintų kuo vadovaujantis buvo sumažinta vieno mokinio vienos dienos maisto produktų kainos ir kaip yra paskaičiuoti (pusryčiai, pietÅ«s ir vakarienė) antroje pirkimo dalyje. 2013 09 17 ieÅ¡kovė pateikė atsakovei paaiÅ¡kinimÄ dėl pateikto pasiÅ«lymo.2013 10 03 atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad jos pasiÅ«lymÄ atmeta, nes jis neatitinka Konkurso sÄ lygose nustatytiems reikalavimams, kadangi UAB „Pontem“ nesivadovavo Konkurso sÄ lygų Techninės specifikacijos 42 p. imperatyviai nurodyta nuostata ir savo nuožiÅ«ra visose keturiose pirkimo dalyse sumažino lėšų, skiriamų maisto produktams įsigyti dydžius.2013 10 14 ieÅ¡kovė pateikė pretenzijÄ atsakovei, nurodydama, kad nesutinka su sprendimu, jog jos pasiÅ«lymas atmestas. 2013 10 21 atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad jos pretenzija atmetama. 2013 11 06 ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį teismui.

III. Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas. IeÅ¡kinys atmestinas. Nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alys nesutaria dėl perkančiosios organizacijos VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos vieÅ¡ojo pirkimo komisijos veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo vertinant vieÅ¡ojo pirkimo komisijos posėdyje tiekėjų pasiÅ«lymus, kuomet ieÅ¡kovės UAB „Pontem“ pasiÅ«lymas buvo įvertintas kaip neatitinkantis konkurso sÄ lygų, atmetant jos pateiktÄ pretenzijÄ .

IeÅ¡kovė UAB „Pontem“ kelia teisės normų taikymo eiliÅ¡kumo klausimÄ , racionalaus lėšų panaudojimo tikslo ir su juo susijusių viešųjų pirkimų principų – skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminacijos – pažeidimo klausimus. Pirkimo objektas yra VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės mokinių (vaikų) nemokamo maitinimo paslaugų pirkimas, objektas skirstomas į 4 dalis, vertinimo kriterijus – mažiausios kainos, tiekėjai pasiÅ«lymus gali teikti visai pirkimo apimčiai, vienai pirkimo objekto daliai, ar kelioms.

IeÅ¡kovė UAB „Pontem“ dalyvavo supaprastintame atvirame konkurse „VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės mokinių (vaikų) nemokamo maitinimo paslaugų pirkimas“ (vieÅ¡ojo pirkimo Nr. 139822), pateikė pasiÅ«lymÄ visose keturiose pirkimo objekto dalyse. IeÅ¡kovės pasiÅ«lymas buvo atmestas, apie kÄ ieÅ¡kovė informuota 2013 10 03 raÅ¡tu, kaip neatitinkantis pirkimo sÄ lygų Techninės specifikacijos 42 punkto reikalavimų. Nesutikdama su tokiu sprendimu, ieÅ¡kovė 2013 10 14 pateikė pretenzijÄ , kuriÄ atsakovė 2013 10 21 atmetė.

Atsakovė šį pasiÅ«lymo atmetimÄ grindė argumentais, kad tiekėjas pirkimo sÄ lygų neskundė, vadinasi su jomis sutiko; ieÅ¡kovės pateiktas pasiÅ«lymas neatitiko pirkimo sÄ lygų techninės specifikacijos 42 punkto. Dėl nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų teisinio reglamentavimo. Nemokamo maitinimo klausimas yra iÅ¡spręstas įstatymu. Socialinės paramos mokiniams įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nemokamam maitinimui skiriamiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydis vienai dienai vienam mokiniui nustatomas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sÄ raÅ¡u pagal mokinių amžiaus grupes Vyriausybės ar jos institucijos nustatyta mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka; o 2 dalis nustato, kad Nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti (įskaitant pirkimo PVM) skiriama nuo 1,2 - 7 procentų bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio suma.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Socialinės paramos mokiniams įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 2009 12 23 priėmė nutarimÄ Nr. 1770, kuriuo patvirtino Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos apraÅ¡Ä . Å io apraÅ¡o 9 punkte reglamentuota, kad „Lėšų, skiriamų vienai dienai vienam mokiniui dydį savivaldybės įsteigtose mokyklose ir savivaldybės teritorijose įsteigtose nevalstybinėse mokyklose nustato savivaldybės administracija“. VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis nurodyta teisine baze, 2013 04 25 įsakymu Nr. B-Ä®V-426 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymo“ 1.1 punktu nustatė tikslias, konkrečias, aiÅ¡kias, suprantamas vienos dienos vienam mokiniui nemokama maitinimui skiriamų produktų įsigijimo kainas.

IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog skiriamų lėšų ribas „nuo - iki“ nemokamam maitinimui skiriamiems produktams įsigyti vienai dienai vienam mokiniui nustatė Socialinės paramos mokiniams įstatymas. LR Vyriausybė 2009 12 23 Nutarimu Nr. 1770 patvirtino mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos apraÅ¡Ä , kuriuo nustatė tvarkÄ , jog konkretų lėšų dydį skirtÄ vienai dienai vienam mokiniui maisto produktams įsigyti konkrečiu atveju nustato konkrečios savivaldybės administracija.

Taigi, tik savivaldybės administracija gali nustatyti konkretų lėšų dydį maisto produktams įsigyti. Taip ir buvo padaryta Å¡iuo atveju VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2013 04 25 priėmus įsakymÄ Nr. B-Ä®V-426. IeÅ¡kovė gi teigia, jog vadovaujantis teisės aktų virÅ¡enybės principais tiekėjai, teikdami pasiÅ«lymÄ Pirkimui, privalėjo laikytis Socialinės paramos mokiniams įstatymo reikalavimų ir tik atsižvelgti į Vyriausybės ir atsakovės direktoriaus įsakymu patvirtintas didžiausias perkančiosios organizacijos galimas mokėti sumas, skirtas maisto produktams įsigyti ir nors Vyriausybės nutarime ir įsakyme yra nustatytos tiek virÅ¡utinės, tiek apatinės maisto produktų kainų ribos, tačiau turi bÅ«ti atsižvelgiama tik į virÅ¡utinę maisto produktų iÅ¡laidų ribÄ , ignoruojant žemutinę iÅ¡laidų maisto produktams ribÄ .

Toks aiÅ¡kinimas yra nepagrįstas, nes prieÅ¡tarauja tam pačiam Socialinės paramos mokiniams įstatymui, kadangi bÅ«tent vadovaujantis Å¡io įstatymo normomis ir buvo sukurtas anksčiau nurodytas teisinis konkretaus lėšų dydžio nustatymo reglamentavimas. Todėl teismas šį ieÅ¡kovės argumentÄ atmeta. Dėl pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kinimo ir taikymo. Pirkimo sÄ lygos buvo paskelbtos, paskelbus patį pirkimÄ . Pirkimo sÄ lygų Techninės specifikacijos 42 punktas nustatė, kad „Lėšų, skiriamų mokinių nemokama maitinimui maisto produktams įsigyti, dydžiai nustatyti Lietuvos respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1770 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo mokyklose apraÅ¡o patvirtinimo“ ir VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d.

įsakymo Nr. B-Ä®V-426 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymo“ 1.1 punktu“. IeÅ¡kovės pasiÅ«lymas buvo atmestas bÅ«tent dėl to, kad neatitiko Å¡io punkto reikalavimų. IeÅ¡kovė šį punktÄ aiÅ¡kina taip, kad, jos nuomone, administracijos direktoriaus įsakyme yra patvirtintos didžiausios perkančiosios organizacijos galimos mokėti sumos, skirtos maisto produktams įsigyti. IeÅ¡kovė pažymi, kad pirkimo sÄ lygose negali bÅ«ti nustatomos minimalios leistinos produktų įsigijimo kainos, nes Perkančioji organizacija gali nustatyti tik aukÅ¡tutinę ribÄ .

Su tokiu aiÅ¡kinimu teismas nesutinka, nes bÅ«tent dėl anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog buvo nustatyta vienos dienos vienam mokiniui skirta suma maisto produktams įsigyti, o ne kaip nurodo ieÅ¡kovė, kad buvo nurodytos lėšos, kurias perkančioji organizacija yra pajėgi mokėti. Taip yra nustatyta tikslu užtikrinti kokybiÅ¡kÄ ir tinkamÄ nemokamÄ maitinimÄ . Å iuo atveju prioritetas yra skiriamas vaikų sveikatai. Akivaizdu, kad tik, įsigijus kokybiÅ¡kus maisto produktus, galimas kokybiÅ¡kas vaikų maitinimas.Taip pat ieÅ¡kovė nurodo, kad vertinimo eigoje atsakovė sÄ lygas keičia ir taiko ieÅ¡kovės nenaudai, nurodydama, kad tai yra minimali produktų įsigijimo kaina, kuriÄ tiekėjas bÅ«tinai turėjo įvertinti.

Taigi, iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė ginčija pirkimo sÄ lygas. Pirkimo sÄ lygas ginčyti galima VPÄ® nustatyta tvarka ir terminais. Pirkimo sÄ lygų techninės specifikacijos 42 punkto nustatyta tvarka ieÅ¡kovė neginčijo. Ä®statymas numato atitinkamus atskirų sprendimų ginčijimo terminus ir etapiÅ¡kumÄ tam, kad pirmiausia bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinamas pirkimo sÄ lygų teisėtumas, galiojimo apimtis, ir, jau esant aiÅ¡kumui dėl pirkimo sÄ lygų, jos bÅ«tų vienodai taikomos visiems be iÅ¡imties tiekėjams.

IeÅ¡kovė iki jos pasiÅ«lymo atmetimo pirkimo sÄ lygų neginčijo, atvirkščiai, patvirtino, kad su visomis pirkimo sÄ lygomis, tame tarpe ir su Techninės specifikacijos 42 punktu, sutinka. Todėl teismas vertina, kad Å¡ios sÄ lygos jai atrodė teisingos. Be to, Konkurso sÄ lygų 38 punktas numato, kad „pateikdamas pasiÅ«lymÄ , tiekėjas sutinka su Å¡iomis sÄ lygomis“. IeÅ¡kovė pasiÅ«lymÄ pateikė, vadinasi pripažino, kad su sÄ lygomis sutinka. Pažymėtina, kad konkurso sÄ lygų 7 punktas taip pat nustatė, jog „Pateikdamas pasiÅ«lymÄ Tiekėjas pareiÅ¡kia ir garantuoja, kad susipažino su visomis Å¡io pirkimo dokumentų nuostatomis ir, kad priima pirkimo dokumentus kaip, vientisÄ ir nedalomÄ dokumentÄ , sutinka su visomis pirkimo dokumentų nuostatomis“.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sÄ lygas, o teismui - jas vertinti (iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas ex officio sprendžia dėl tokio bÅ«tinumo), jei pirkimo sÄ lygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje vieÅ¡ojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimÄ (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikacijÄ , patikrino pasiÅ«lymus, iÅ¡rinko laimėtojÄ ir pan.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 11 24 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-436/2011).

Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sÄ lygas. Pirkimo sÄ lygos nebuvo ginčijamos ir juo labiau nebuvo nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, todėl jos yra galiojančios ir privalomos visiems tiekėjams ir be abejonės – Perkančiajai organizacijai. Dėl nurodyto teismas vertina, jog ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas buvo pagrįstai atmestas Perkančiajai organizacijai visiems tiekėjams vienodai pritaikius Pirkimo sÄ lygas ir nustačius, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas neatitinka Pirkimo sÄ lygų.

Dėl racionalaus lėšų panaudojimo tikslo Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. yra nurodyta, kad pirkimų tikslas - vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant viešųjų pirkimų institutÄ , yra nurodęs, kad VPÄ® siekiama skatinti kokybiÅ¡kÄ prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darniÄ ir tinkamÄ veiklÄ , gavimÄ , skatinti konkurencijÄ ir rinkos plėtrÄ , užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimÄ , garantuoti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius.

Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, todėl vieÅ¡iesiems pirkimams nustatyti specialÅ«s reikalavimai, o Å¡io įstatymo nuostatos aiÅ¡kintinos ir taikytinos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas.IeÅ¡kovė nurodo, kad minimalių kainų nustatymas yra draudžiamas ir nesuderinamas su viešųjų pirkimų tikslu – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas. IeÅ¡kovės nuomone, teiginiai, kad minimalia kaina siekiama užtikrinti tinkamÄ maitinimo kokybę yra laikytini manipuliaciniais, nes kokybę galima užtikrinti techninės specifikacijos reikalavimais, kainos pagrindimais, sutarties vykdymo kontrole ir kt. .

Su tokiais teiginiais teismas nesutinka, nes Å¡iuo atveju svarbus vieÅ¡asis interesas, t.y. kokybiÅ¡kas vaikų maitinimas, kuris yra galimas maitinimui skiriant tik kokybiÅ¡kus maisto produktus, kurie atitinkamai kainuoja. Å iame pirkime buvo nustatyta minimali tik produktų įsigijimo kaina, tuo tarpu maisto gamybos kaina nebuvo nustatyta ir bÅ«tent Å¡ios paslaugos teikimo kainoje ir varžėsi tiekėjai. Todėl minimalios kainos maisto produktams įsigyti nustatymas Å¡iuo atveju suderintas su viešųjų pirkimų tikslu racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, vieÅ¡uoju interesu užtikrinti vaikų sveikatÄ juos maitinant kokybiÅ¡kais maisto produktais.

Todėl racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nebuvo pažeistas.                Dėl viešųjų pirkimų principų laikymosi. Perkančioji organizacija privalo užtikrinti VPÄ® numatytų principų laikymÄ si. IeÅ¡kovės nuomone, buvo pažeistas skaidrumo principas. Kasacinis teismas ne vienoje nutartyje yra nurodęs, kad vienas iÅ¡ skaidrumo vieÅ¡uosiuose pirkimuose principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų sÄ lygų laikymasis.

PrieÅ¡ingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeistų skaidrumo principÄ , nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų metu laikytis savo pačios nustatytų ir paskelbtų sÄ lygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lÅ«kesčių dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų nekeičiamumo. Tik nuoseklus ir tikslus pirkimo sÄ lygų reikalavimų laikymasis ir vienodas jų nuostatų traktavimas visų be iÅ¡imties tiekėjų atžvilgiu gali užtikrinti paskelbto konkurso skaidrumÄ ir galimybę objektyviai nustatyti konkurso laimėtojÄ .

Å iuo atveju netinkamo pasiÅ«lymo atmetimas yra vertinamas kaip atsakovo pareiga, o ne teisė, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo bei nediskriminavimo principai, tuo pačiu ir skaidrumo principas, vienam iÅ¡ tiekėjų bÅ«tų suteikta daugiau teisių, nei kitam tiekėjui, kuris sÄ Å¾iningai elgėsi pagal nustatytas sÄ lygas. IeÅ¡kovė, pateikdama pasiÅ«lymÄ , turėjo pagrindÄ manyti, kad jos pasiÅ«lymas ir bus įvertintas pagal Pirkimo sÄ lygas. Taip Å¡iuo atveju ir buvo padaryta ir skaidrumo principas nebuvo pažeistas.

Pažymėtina, kad Pirkimo sÄ lygų, kurias pripažino ieÅ¡kovė ir su jomis sutiko, 84.3 punktas nustatė, jog pasiÅ«lymas atmetamas, jeigu neatitiko konkurso sÄ lygose nustatytų reikalavimų – Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas neatitiko Techninės specifikacijos 42 punkto reikalavimų. IeÅ¡kovė, pateikdamaIeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad viešųjų pirkimų principai buvo pažeisti tiekėjo - trečiojo asmens VÅ¡Ä® „Kretingos maistas“ protegavimu. Protegavimas pasireiÅ¡kė tuo, kad trečiasis asmuo VÅ¡Ä® „Kretingos maistas“ tas pačias paslaugas atsakovei teikia nuo 2003 metų, kad VÅ¡Ä® „Kretingos maistas“ labai greitai pateikė savo pasiÅ«lymÄ .

Su nurodytais teiginiais teismas nesutinka. IeÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus(CPK 178 str.), Å¡i įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės neparemtos įrodymais, tik savo subjektyvia nuomone, prielaidomis, abstrakčia informacija dėl trečiojo asmens protegavimo ir Å¡iuo atveju dėl pirkimo neskaidrumo. Ä®vertinęs anksčiau nurodytus argumentus, faktines bylos aplinkybes, įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės nurodytais argumentais nėra pagrindo pripažinti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ organizavus ir vykdžius neskaidriai, proteguojant vienÄ tiekėjÄ ir taip pažeidus VPÄ® numatytus viešųjų pirkimų principus ar racionalaus lėšų panaudojimo tikslÄ .

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Kauno apygardos teismas 2013 11 13 nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdė vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, įpareigojo atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties, o jei sutartis sudaryta, tai sustabdyti jos vykdymÄ . IeÅ¡kinį atmetus, laikomosios apsaugos priemonės panaikintinos CPK 150 straipsnio pagrindu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kinį atmetus, spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas, jas priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 str., 98 str. 1 d.).

Atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas iÅ¡laidas. Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® „Kretingos maistas“ praÅ¡o priteisti 14 622,61 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Rekomendacijose yra nustatyti iÅ¡ esmės maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai, o Å¡iuo atveju trečiojo asmens patirtų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ dydis žymiai virÅ¡ija rekomenduojamus maksimalius dydžius. Rekomendacijų nuostatose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau Å¡alys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatÄ , kad teismas negalės bylÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus.

Atsižvelgtina, kad byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, joje buvo paruoštas vienas procesinis dokumentas - atsiliepimas į ieškinį, papildomai – prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo vertinimu, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, neteikia pagrindo nagrinėjamu atveju atsakovo naudai priteisti visas turėtas išlaidas. Tačiau teismas įvertina aplinkybę, jog ginčas vyko dėl su viešaisiais pirkimais susijusių teisinių santykių, viešųjų pirkimų teisės srityje reikalingos specialios ir specifinės teisinės žinios, o tai lemia, jog byla šiais aspektais laikytina pakankamai sudėtinga.

Teismas, atsižvelgęs į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad priteistina 7 300 Lt atstovavimo iÅ¡laidų.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais, 4239 straipsniu , n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti.Panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi.Priteisti trečiajam asmeniui vieÅ¡ajai įstaigai „Kretingos maistas“ (įmonės kodas 164687871) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ (įmonės kodas 221412030) 7 300 (septynis tÅ«kstančius tris Å¡imtus litų) atstovavimo iÅ¡laidų.Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam Teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                          Rūta Palubinskaitė