e008e9f5-4f3c-4a93-8697-aaa566efea12 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-307/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23798-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.1, 1.2.3.1.2.2, 1.2.3.1.2.3, 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės, sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡evičienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistosios gynėjui advokatui Simonui SlapÅ¡inskui, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios „A“ (nusikalstamos veikos padarymo metu buvusi pavardė „X“) gynėjo advokato Simono SlapÅ¡insko apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo „A“ pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ , 3 punktÄ â€“ laisvės atėmimu aÅ¡tuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtÄ bausmę įskaitytas „A“ laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. birželio 24 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. „A“ pripažinta kalta ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ , 3 punktÄ nuteista už tai, kad (duomenys neskelbtini) naktį, laikotarpiu nuo 01:00 val. iki 04:50 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), pirmajame aukÅ¡te įrengto lauko tipo tualete, pagimdė iÅ¡neÅ¡iotÄ , gyvÄ moteriÅ¡kos lyties naujagimį, po ko, buku bÅ«du atidalindama virkÅ¡telę jÄ nutraukė bei vienu trauminiu poveikiu naujagimiui padarydama pavirÅ¡inį odos nubrozdinimÄ juosmens nugariniame pavirÅ¡iuje iÅ¡metė naujagimį į tualeto iÅ¡matų duobę, ko pasėkoje kÅ«dikis mirė nuo mechaninės asfikcijos (uždusimo) dėl iÅ¡orinės kliÅ«ties oro įkvėpimui, taip tyčia nužudė mažametį, bejėgiÅ¡kos bÅ«klės Å¡eimos narį – savo naujagimę dukrÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistosios „A“ gynėjas advokatas Simonas Slapšinskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir „A“ išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. 2.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. 2.2.

Nuteistosios gynėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime išdėstytais išaiškinimais, teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai ištirtos, nustatytos ir atitinkamai kaltinamajame akte nebuvo nurodytos svarbiausios kaltinimo aplinkybės, susijusios su „A“ gimdymo procesu, virkštelės nutrūkimu, naujagimio įkritimu/įmetimu į lauko tipo tualeto duobę, „A“ veiksmais po gimdymo, „A“ savo veiksmų suvokimu.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas apsiribojo kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir liudytojų parodymais, nesiėmė visų galimų įstatyme nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, be to, visas kaltinimo abejones, prieÅ¡ingai in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai) principui, vertino ir aiÅ¡kino nuteistosios nenaudai. 2.3. Apeliantas teigia, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl „A“ kaltės įvykdžius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ lemia tai, kad byloje nebuvo iÅ¡tirtos ir nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos padarymu, t. y. nebuvo nustatyta ir įvertinta, kurioje tiksliai vietoje „A“ nubėgo vaisiaus vandenys; kurioje tiksliai vietoje „A“ gimdė; jei „A“ naujagimio virkÅ¡telę atidalino pati, tai kokiu tiksliai bÅ«du atidalino virkÅ¡telę ir kÄ tiksliai naudodama atidalino virkÅ¡telę; jei „A“ tyčia sukėlė naujagimio pavirÅ¡inį odos nubrozdinimÄ , tai kur ir kokiais veiksmais šį nubrozdinimÄ sukėlė; kaip ir kokiu bÅ«du iÅ¡metė naujagimį į tualeto iÅ¡matų duobę; kokius tiksliai veiksmus „A“ atliko vėliau po naujagimio iÅ¡metimo; ar „A“, suvokdama, kad pagimdė, turėjo galimybę iÅ¡gelbėti naujagimį.

Apeliantas nurodo ir tai, kad atsižvelgiant į kaltinamojo akto trūkumus ir teismui pateiktų specialistų išvadų esminius prieštaravimus, taip pat, vadovaujantis BPK 286 straipsniu, pirmosios instancijos teismas turėjo paskirti ekspertizę, kurios metu būtų tiksliai nustatyta, kaip nutrūko naujagimio virkštelė ir ar naujagimis nutrūko nuo virkštelės dėl jo paties svorio, ar virkštelė mechaniniu būdu (kokiu tiksliai būdu) buvo atidalinta ir tuomet naujagimis buvo išmestas. 2.4. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis vien liudytojų R. G.

V. bei J. D. parodymais atmetė „A“ aiÅ¡kinimÄ , jog ji nesuprato, kad gimdo, o manė, kad tuÅ¡tinasi bei jai skauda pilvÄ dėl prasidėjusių menstruacijų. Teismas nevertino „A“ ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiÅ¡kinimų, kad jos menstruacijų ciklas nebuvo reguliarus, tačiau jis tęsėsi iki pat (duomenys neskelbtini) mėn., visada bÅ«davo labai skausmingas. Be to ir liudytoja R. G. V. parodė, kad stanginimosi skausmas galėjo sutapti su tuÅ¡tinimosi skausmu. Juo labiau šį gimdymo skausmÄ galėjo sumažinti faktas, kad „A“ gimdymo dienÄ maudėsi tvenkinyje, todėl tai galėjo leisti „A“, kuri anksčiau niekada nebuvo gimdžiusi, sumaiÅ¡yti Å¡iuos skausmus tarpusavyje.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta ir pats teismas nevertino aplinkybių, ar medicinoje yra žinomi atvejai, kuomet moterys iki maždaug 36 nėštumo savaitės serga menstruacijomis arba moterų organizmas gamina kitas išskyras, turinčias kraujo priemaišų, nes tai leistų objektyviai, remiantis ne tik dviejų liudytojų parodymais, vertinti, ar „A“ tikrai galėjo manyti, jog serga menstruacijomis ar patiria kitas organizmo reakcijas, leidžiančias galvoti, jog ji vis dar serga menstruacijomis bei yra nenėščia. 2.5.

Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog gimdymo procesas yra individualus, todėl liudytojos R. G. V. teiginiai, kad gimdymas „pirmakartėms“ trunka nuo 12 iki 18 valandų, nėra neginčytinas įrodymas baudžiamojoje byloje. Be to, pati liudytoja patvirtino, jog šis procesas galėjo trukti ir trumpiau, taip pat, kad patiriamus skausmus „A“ galėjo sumaišyti su menstruacijų ir tuštinimosi skausmais. Byloje nėra tiksliai nustatyta, kiek truko „A“ gimdymo procesas.

Atsižvelgiant į tai, kad „A“ patyrė didelius skausmus bei nakties metÄ , teismas neįvertino aplinkybės, kad galimai „A“ galėjo bÅ«ti sutrikusi laiko nuovoka, todėl jos suvokimas, kad „pajuto du iÅ¡kritimus vienÄ paskui kitÄ â€œ, nebÅ«tinai prieÅ¡tarauja liudytojų nurodymui, kad placenta galėjo atsiskirti ir pasiÅ¡alinti per 30 ar daugiau minučių. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi R. G. V. bei J. D. parodymais, kad tuo atveju, jei kÅ«dikis kristų žemyn be atramos, tai kartu iÅ¡plėštų ir placentÄ , tačiau toks parodymų iÅ¡rinkimas laikytinas selektyviu, nes pati liudytoja R. G.

V. parodė, jog „jeigu „A“ gimdė lauko tualete, su svoriu traukė, galėjo virkštelė nutrūkti, bet sunku pasakyti, kaip viskas buvo, į tai turi atsakyti ekspertai“. Teismas neatsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra tiksliai nustatyta, kaip buvo atidalinta naujagimio virkštelė, jog specialistų išvados ir parodymai iš dalies prieštarauja vieni kitiems (specialistė R. S. nurodė, kad nuo kūdikio svorio virkštelė negalėjo nutrūkti, tačiau negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad virkštelė galėjo nutrūkti nuo trinties į lauko tualeto lentas ir tempimo; specialistas R.

Ž. nurodė, kad, jo manymu, po gimdymo kÅ«dikis turėjo bÅ«ti padėtas, tada praeiti 2-3 minutės ir tada virkÅ¡telė turėjo bÅ«ti atidalinta), taip pat neatsižvelgdamas į faktÄ , kad teismo medicinos literatÅ«roje tokie atvejai nėra apraÅ¡yti, nesivadovavo BPK 286 straipsniu ir neskyrė papildomos ekspertizės, kurios metu bÅ«tų tiksliai nustatyta, kaip nutrÅ«ko naujagimio virkÅ¡telė. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog „placenta nuo naujagimio buvo atidalinta mechaniÅ¡kai“, nes ji padaryta remiantis vien liudytojų R. G.

V. bei J. D. parodymais. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas privalėjo nurodyti, kokiu tiksliai bÅ«du „A“ nutraukė virkÅ¡telę, kokius veiksmus atliko, kÄ Å¡iems veiksmams atlikti naudojo. Nesant nustatytoms Å¡ioms baudžiamosios bylos aplinkybėms, Å¡ios aplinkybės bei visos teismo abejonės privalėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos „A“ naudai, juo labiau, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad pats savaime tyčinis virkÅ¡telės nutraukimas dar nerodo tyčios nužudyti, o privalo bÅ«ti vertinama įrodymų visuma (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-415/2014). 2.6.

Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas darydamas iÅ¡vadÄ , jog naujagimio virkÅ¡telė buvo atidalinta mechaniniu bÅ«du rėmėsi ir liudytojų parodymais apie virkÅ¡telės savybes, t. y. kad vien nuo naujagimio svorio virkÅ¡telė nutrÅ«kti negalėjo. Taip pat liudytojo R. Ž. parodymais, kad Å¡iuo atveju virkÅ¡telės galai liudytojui pasirodė balkÅ¡vi, be kraujosruvų, o tai reiÅ¡kia, kad virkÅ¡telė galėjo bÅ«ti nutraukta praėjus 2-3 minutėms po naujagimio gimimo, kuomet virkÅ¡telėje jau nebevyko kraujotaka.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadų negalėjo grįsti tik vieno liudytojo manymu, ypač kai šie liudytojo parodymai prieštarauja kitos liudytojos parodymams. Apeliantas pažymi ir tai, kad priešingai nei nurodė teismas, tiek liudytojas R. Ž., tiek liudytojos R. G. V. bei J. D. parodė, jog tam, kad tiksliai būtų nustatytas „A“ gimdymo procesas bei aplinkybės, ar naujagimis galėjo nutrūkti nuo virkštelės pats, baudžiamojoje byloje yra privaloma atlikti ekspertizę.

Taigi, baudžiamojoje byloje neskyrus ekspertizės nebuvo ištirtos ne tik pirmiau nurodytos aplinkybės, bet ir aplinkybės, ar naujagimis negalėjo išsilaikyti 2-3 minutes ant virkštelės, kol kraujotaka joje sustos, ir tik tuomet nutrūkti, taip pat, ar virkštelė negalėjo pakeisti spalvos, atsižvelgiant į aplinkybes, jog naujagimis su virkštele bei placenta iš lauko tipo tualeto duobės buvo ištraukti tik po kelių valandų, per kurias virkštelė būdama nutraukta bei veikiama aplinkos poveikių galėjo pakeisti savo savybes. 2.7.

Apeliantas nesutinka ir su apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vada, kad tai, jog virkÅ¡telė nuo naujagimio buvo atidalinta buku bÅ«du jÄ nutraukiant, patvirtina ir ant tualeto virÅ¡utinės sėdimos lentos rasti naujagimio DNR. Gynėjas pažymi, kad iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų nėra aiÅ¡ku, kurioje tiksliai tualeto virÅ¡utinės sėdimos lentos vietoje buvo rasta naujagimio DNR, kokiame plote Å¡is DNR rastas. Liudytojas R. Ž. parodė, kad ant naujagimio kÅ«no buvo rastas pavirÅ¡inis odos nubrozdinimas, kuris, pasak liudytojo, galėjo atsirasti nuo lauko tualeto sėdimosios dalies medinės lentos.

Apeliantas teigia, jog tiek Å¡is nubrozdinimas, tiek liudytojo R. Ž. parodymai patvirtina, kad galimai naujagimio DNR ant medinės lauko tualeto sėdimosios dalies lentos galėjo atsirasti naujagimiui krentant į lauko tualeto duobę, o tai nebÅ«tinai reiÅ¡kia, jog „A“ turėjo naujagimį laikyti rankose. Ant „A“ rankų naujagimio DNR nerasta. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad vien liudytojos J. D. parodymai, jog po gimdymo moterys nebÅ«na tokios tvarkingos ir Å¡varios, negali sudaryti pagrindo priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, ne tik dėl to, jog asmens higiena ir Å¡vara yra individualus dalykas, bet ir dėl to, jog pati „A“ parodė, jog, galvodama, kad serga menstruacijomis ir nakties metu patyrė kraujo pratekėjimÄ pro higieninius įklotus (pastebėtina, kad kratos metu jie nebuvo paimti ir iÅ¡tirti), nuėjo į tualetÄ susitvarkyti, o tai paaiÅ¡kina aplinkybes, kodėl „A“ atrodė tvarkingai.

Be to, jeigu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad „A“ galimai gimdė ne tualete arba gimdė tualete, bet po gimdymo iÅ¡valė įvykio vietÄ , privalėjo nustatyti kurioje tiksliai vietoje „A“ nubėgo vaisiaus vandenys, kurioje tiksliai vietoje „A“ gimdė, kaip ir kokiu bÅ«du ji iÅ¡metė naujagimį į tualeto iÅ¡matų duobę, su kokiomis tiksliai priemonėmis valė įvykio vietÄ ir ar valė bÅ«dama viena, ar padedama kitų asmenų. Å ių aplinkybių, kurios patvirtintų ir „A“ suvokimÄ apie gimdymÄ , teismas nenustatė ir apkaltinamajame nuosprendyje neaprašė, o tai reiÅ¡kia, jog Å¡ias aplinkybes, apie jas iÅ¡vis nutylėdamas ir jų netirdamas, pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kino kaltinamosios „A“ nenaudai, tokiu bÅ«du pažeisdamas in dubio pro reo principÄ . 2.8.

Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „A“ nusikalto veikdama tiesiogine tyčia. Gynėjas nurodo, kad liudytojos – „A“ mama, močiutė ir darbdavė klausė „A“, ar ši nesilaukia, tačiau jai atsakius, kad ne, šioms trims liudytojoms daugiau įtarimų nekilo. Be to, šios liudytojos patvirtino, kad „A“ figūra nebuvo ženkliai pasikeitusi, ji nešiojo tuos pačius drabužius, kuriuos nešiojo ir anksčiau. Pati „A“ paaiškino, kad jos kūno pokyčiai nebuvo ženklūs ir ji galvojo, jog karantino laikotarpiu, kuomet jos fizinis aktyvumas buvo sumažėjęs ji priaugo daugiau svorio.

Gynėjas nurodo, kad kiti „A“ aplinkos žmonės, net ir draugė, kurios gimtadienyje ji buvo prieš dvi dienas iki įvykio, nepastebėjo, kad „A“ buvo nėščia. Be to, ikiteisminis tyrimas L. Ž. buvo nutrauktas prokuroro nutarime konstatavus, jog „ikiteisminio tyrimo metu negauta objektyvių ir patikimų duomenų apie tai, kad L. Ž. būtų žinojęs, jog „A“ yra nėščia“ (t. 2, b. 1. 30–32). Todėl nuosprendžio teiginys, kad „A“ „privalėjo žinoti“, jog yra nėščia, nors ir nebuvo jokių akivaizdžių nėštumo ženklų, yra nepagrįstas.

Gynėjas nurodo ir tai, kad nuosprendžio teiginys, kad „A“ neleisdavo L. Ž. dėti rankos ant jos pilvo, tokiu bÅ«du norint nuslėpti vaisiaus judesius, laikytinas nepagrįstu ir prieÅ¡taraujančiu byloje esantiems duomenims. Tiek „A“, tiek L. Ž. parodė, jog jiems miegant kartu L. Ž. „A“ kaip tik uždėdavo rankÄ ant pilvo, tačiau kartais ji papraÅ¡ydavo to nedaryti, nes prieÅ¡ sugyventinį jautėsi nemaloniai dėl savo pastambėjimo. Pati „A“ parodė, kad vaisiaus judesių nejautė, taigi negalėjo ir bijoti, kad Å¡iuos judesius pajaus L.

Ž.. 2.9. Apeliantas nurodo ir tai, kad „A“ manant, jog ji nesilaukia, o jos mamai ir močiutei turint virÅ¡kinimo sutrikimų, ji pagrįstai galvojo, jog tai genetinis virÅ¡kinimo sutrikimas, nuo kurio jai gali padėti virÅ¡kinimÄ skatinančios arbatos, o nėštumo testui parodžius neigiamÄ atsakymÄ , ji buvo įsitikinusi, jog nesilaukia. „A“ nenuėjimas pas gydytojus dėl virÅ¡kinimo sutrikimų iÅ¡tyrimo ar nėštumo testo pakartotinis nesidarymas negali bÅ«ti laikomas jos tyčios įrodymu. 2.10.

Nuteistosios gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio dienÄ â€žA“ buvo 21 metai, ji anksčiau nebuvo pastojusi ir gimdžiusi, todėl, jai nežinant nėščių moterų pojūčių bei nejaučiant akivaizdžių nėštumo ženklų, nėštumo testui parodžius neigiamÄ atsakymÄ , aplinkybė, jog ji dar mokykloje mokėsi apie žmogaus fiziologijÄ , nėštumÄ , nereiÅ¡kia, jog ji pati galėjo suvokti esanti nėščia. „A“ parodė, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) m. studijuoja (duomenys neskelbtini), Å¡ios studijos yra susijusios su (duomenys neskelbtini), todėl ji studijų dalyku, tarp jų ir įvairiais vaistais, domėjosi papildomai, ypač kuomet pati ateityje planavo susilaukti vaikų, todėl norėjo žinoti Å¡ių vaistų poveikį nėštumui.

Teismo teiginius, esÄ â€žA“ galėjo mėginti pati specialiai nutraukti nėštumÄ paneigia baudžiamosios bylos duomenys, jog naujagimio ir „A“ kraujyje nebuvo rasta vaistinių preparatų, sukeliančių medicininį abortÄ , pėdsakų, rasta tik ibuprofeno pėdsakų (t. 1, b. 1. 91–92, 129–131), o tai patvirtina „A“ parodymus, kad jai manant, jog prasidėjo menstruacijų skausmai, ji iÅ¡gėrė kelias ibuprofeno tabletes, taip pat, VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imas (t. 1, b. 1. 126), kuriame nurodoma, kad tirtu atveju kriminalinio gimdymo požymių nebuvo rasta. 2.11.

Gynėjo nuomone, nuosprendžio teiginiai dėl „A“ tyčios, paremti liudytojos J. D. parodymais, esÄ â€žA“ L. Ž. pasakė „niekam nieko nesakyk“, neva, tokiu bÅ«du parodant, jog „A“ neatskleidžia visų įvykio detalių, turėtų bÅ«ti vertinami kaip nepagrįsti, o liudytojos parodymai kaip nepatikimi. Liudytoja J. D. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nepasakojo, jog „A“ L. Ž. įvykio dienÄ bÅ«tų sakiusi „niekam nieko nesakyk“ (t. 1, b. l. 189–190), tačiau apie tai liudytoja papasakojo beveik po metų laiko apklausiama teisme, o tai leidžia abejoti tokių liudytojos parodymų tikrumu. 2.12.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino subjektyviosios nusikaltimo pusės – „A“ tyčios, motyvo ir tikslo, nevertino, ar „A“ veiksmai buvo nulemti tiesioginės tyčios, ar gimdymo nulemtos bÅ«senos, ar neatsargumo. Be to, teismas tinkamai nevertino „A“ psichologinės bÅ«klės bei „slaptojo nėštumo“ galimybės. Teismas atmetė „A“ gynėjo nurodytÄ precedentÄ , kuomet Lietuvoje moteris sužinojo, jog yra nėščia tik septintÄ nėštumo mėnesį, nors toks atvejis rodo ne tik tai, jog skirtingoms moterims nėštumas bÅ«na individualus, bet ir tai, kad moterys gali ilgai nejausti nėštumo požymių, tarp jų ir vaisiaus judesių, kÅ«no pokyčių ir kt.

Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas pateikia nuorodas į straipsnius internetinėse svetainėse, kuriuose apraÅ¡omi „slaptojo nėštumo“ atvejai. Pirmosios instancijos teismas „slaptojo nėštumo“ galimybės Å¡ios baudžiamosios bylos kontekste nevertino bei nepagrįstai jÄ atmetė. Teismas nevertino ir aplinkybių, jog ikiteisminio tyrimo metu atliekant elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimÄ ir kaupimÄ buvo užfiksuotas „A“ ir L.

Ž. telefoninis pokalbis, kurio metu „A“ net kelis kartus L. Ž. nurodė, kad tikrai nežinojo, jog laukiasi ir jei bÅ«tų tai žinojusi bei pagimdžiusi sveikÄ naujagimį, jie su L. Ž. jį bÅ«tų auginę (t. 2, b. 1. 172–176). Tai atskleidžia „A“ suvokimÄ apie įvykį bei galimÄ buvusį „slaptÄ jį nėštumÄ â€œ. Be to, teismas iÅ¡samiai neįvertino „A“ psichologinės bÅ«klės, neatsižvelgė į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytÄ aplinkybę, kad „A“ serga (duomenys neskelbtini).

Ekspertizės akte nurodyta, kad teismo ekspertai negalėjo atsakyti į klausimÄ , ar „A“ iÅ¡ anksto galėjo suplanuoti, logiÅ¡kai apmÄ styti savo veiksmus bei elgesį, taip pat negalėjo atsakyti, ar „A“ veiksmai galėjo bÅ«ti atlikti dėl gimdymo nulemtos psichinės bÅ«senos. Gynėjas teigia, kad iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog „A“ psichologinė bÅ«sena buvo sutrikusi. (duomenys neskelbtini) PK reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Č. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad policijos pareigÅ«nams įėjus į sodo namelį jie rado R.

R., kuri „buvo iÅ¡tikta Å¡oko, sunkiai bendravo, daugiau jokių įvykio detalių mergina papasakoti negalėjo dėl psichologinės ir galimai fizinės bÅ«klės“ (t. 1, b. l. 1). VšĮ (duomenys neskelbtini) praneÅ¡ime (t. 1, b. l. 126) nurodyta, kad „A“ rekomenduota psichologo konsultacija. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizėje nurodyta, kad „pacientė pokalbio metu verksminga, disforiÅ¡ka. IÅ¡sako sumaiÅ¡tį, baimę, nerimÄ dėl ateities. Teigia nežinojusi, kad yra nėščia, nesupratusi, kad prasidėjo gimdymas, ir patyrusi Å¡okÄ dėl situacijos bei mirusio naujagimio.

Teigia būdama ligoninėje turėjusi suicidinių minčių, tačiau jos šiuo metu nuslopę. Tikslingas tęstinis psichologinis konsultavimas“ (t. 3, b. l. 169–170). „A“ dėl savo sunkios psichologinės būsenos net negalėjo duoti parodymų pirmosios apklausos metu (t. 3, b. l. 101–103). 2.13. Nuteistosios gynėjas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismui tinkamai neištyrus nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės ir tinkamai nenustačius „A“ tyčios buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktai yra glaudžiai susiję su BK 131 bei BK 132 straipsniais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar nagrinėjamu atveju nėra kitų baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių, iÅ¡tirti ir nustatyti „A“ veiksmų subjektyviÄ jÄ pusę, atitinkančiÄ Å¡iuos BK straipsnius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kai nėra nei Å¡io straipsnio 2 dalyje nusikaltimÄ kvalifikuojančių, nei BK 130 ar 131 straipsniuose numatytų privilegijuojančių požymių (nutartys bylose Nr. 2K-211/2007, Nr. 2K-164/2014).

BK 131 straipsnyje numatytÄ veikÄ privilegijuojantis požymis prieÅ¡ BK 129 straipsnyje numatytÄ veikÄ yra gimdymo proceso padarinys – ypatinga kaltininkės psichofizinė bÅ«sena, kuriÄ paprastai sukelia ne tik gimdymo metu patirti skausmai, bet taip pat lemia ir vieniÅ¡umo ar negatyvi aplinka, kurioje vyksta gimdymas, nepageidaujamas nėštumas ir pan. Tokiems atvejams bÅ«dinga tai, kad dėl gimdymo metu patirtų skausmų bei kitų veiksnių nulemtos stresinės įtampos gimdyvė tampa ne visai pajėgi suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

TokiÄ gimdyvės bÅ«senÄ galima vertinti kaip ribotai pakaltinamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-367-697/2016). Pirmosios instancijos teismas nevertino „A“ veiksmų atitikties BK 131 straipsniui, nevertino duomenų, kad po įvykio „A“ policijos pareigÅ«nų buvo aptikta Å¡oko bÅ«senos, negalinti kalbėti, sunkios psichologinės bÅ«senos, o teismo ekspertai negalėjo atsakyti, ar „A“ veiksmai galėjo bÅ«ti atlikti dėl gimdymo nulemtos psichinės bÅ«senos.

Teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriame nebuvo įvertintos Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu, atitinkančiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kurioje nurodoma, jog pirmiausiai yra vertinami baudžiamojo įstatymo straipsniai, nurodantys nusikalstamas veikas su privilegijuojančiais požymiais. 2.14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma dėl nusikalstamo pasitikėjimo, t. y. jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingus Å¡iame kodekse numatytus padarinius, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti, arba dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t. y. jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-90/2014).

Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumÄ bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimÄ kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetencijÄ , iÅ¡silavinimÄ , sveikatos bÅ«klę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“.

Teismų praktika. 2004, 21). Kazusas baudžiamosios teisės teorijoje suprantamas kaip atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius be kaltės. Kadangi tokiu atveju asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai, jo veikoje nėra įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-412/2014). Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti BK 132 straipsnio 1 dalies taikymo galimybę, vertinant, ar „A“ veiksmai neatitiko nusikalstamo nerÅ«pestingumo ar kazuso. 2.15.

Apeliantas pažymi ir tai, kad sprendžiant dėl asmens kaltės pagal BK 129 straipsnį, svarbu nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius Å¡ios nusikalstamos veikos požymius. Tai, kad nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko veika, savaime dar nereiÅ¡kia, jog buvo padarytas nužudymas. Å iuo atveju turi bÅ«ti įrodyta ir kaltininko tyčia atimti nukentėjusiajam gyvybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-46-895/2015). Gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, tai sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei sÄ lygojo netinkamÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų taikymÄ .

3. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas advokatas prašė tenkinti jo apeliacinį skundÄ , prokuroras prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistosios „A“ gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde pirmiausiai nurodo, jog baudžiamojoje byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, kadangi byloje nebuvo tinkamai iÅ¡tirtos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Tačiau teisėjų kolegija nenustatė tokių byloje suraÅ¡yto kaltinamojo akto trÅ«kumų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip esminis įstatymo reikalavimų neatitikimas, trukdantis teismui nagrinėti bylÄ bei pažeidžiantis nuteistosios teisę į gynybÄ .

6. BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nurodyta, kad kaltinamajame akte nurodoma:

1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas;

2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, Å¡eiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumÄ ; prokuroro nuožiÅ«ra gali bÅ«ti nurodyti ir kiti duomenys;

3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas;

5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ ;

6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėjÄ ;

7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu;

8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti Å¡io kodekso 273 straipsnyje numatytÄ sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuoseklioje praktikoje laikosi pozicijos, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, Nr. 2K-435/2013, Nr. 2K-319/2014, Nr. 2K-161-511/2016).

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, byloje nustatytos visos esminės aplinkybės, bÅ«tinos kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus. Bylos duomenimis nustatyta tiksli naujagimio mirties vieta, laikas, priežastis, virkÅ¡telės atidalinimo bÅ«das. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, formuluojant kaltinimÄ nusikalstamos veikos aplinkybės apraÅ¡omos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Todėl apelianto teiginiai dėl netinkamai suraÅ¡yto kaltinamojo akto yra nepagrįsti, todėl atmetami.

7. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu „A“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) naktį sodo namelio pirmajame aukÅ¡te įrengto lauko tipo tualete, pagimdė iÅ¡neÅ¡iotÄ , gyvÄ moteriÅ¡kos lyties naujagimį, po to, buku bÅ«du atidalindama virkÅ¡telę jÄ nutraukė bei vienu trauminiu poveikiu naujagimiui padarydama pavirÅ¡inį odos nubrozdinimÄ juosmens nugariniame pavirÅ¡iuje iÅ¡metė naujagimį į tualeto iÅ¡matų duobę, ko pasėkoje kÅ«dikis mirė nuo mechaninės asfikcijos (uždusimo) dėl iÅ¡orinės kliÅ«ties oro įkvėpimui, taip tyčia nužudė mažametį, bejėgiÅ¡kos bÅ«klės Å¡eimos narį – savo naujagimę dukrÄ .

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji „A“ inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį Å¡iais apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, papildomai atlikusi įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas tinkamai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai „A“ pripažino kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

9. Byloje surinktų įrodymų visuma – pačios nuteistosios „A“ parodymai (t. 4, b. l. 39–40), liudytojų L. Ž. (t. 4, b. l. 41–42), J. D. (t. 4, b. l. 43–44), R. M. (t. 4, b. l. 44), J. N. (t. 4, b. l. 45), R. R. (t. 4, b. l. 45–46), R. G. V. (t. 4, b. l. 61–62), L. V. (t. 4, b. l. 62), A. Č. (t. 4, b. l. 63), D. K. (t. 4, b. l. 64), G. K. (t. 4, b. l.

64) parodymai, įvykio vietos (t. 1, b. l. 14–39), papildomos įvykio vietos (t. 1, b. l. 43–62), garso įrašo (t. 1, b. l. 115–118), kitų objektų (t. 3, b. l. 81–85) apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. M 137/2020 (05) (t. 1, b. l. 129–131), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 385/2020(01) (t. 1, b. l. 75–77), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 466/2020(01) (t. 2, b. l. 107–108), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1395/2020(01) (t. 2, b. l. 91), specialistų R. S. (t. 4, b. l. 71–72) ir R. Ž. (t. 4, b. l. 72–74) paaiškinimai bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistoji „A“ tyčia nužudė savo naujagimę bejėgiškos būklės dukterį.

10. Nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu nuteistosios „A“ gynėjas teigia, kad byloje nebuvo tinkamai iÅ¡tirtos ir nustatytos visos jai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos aplinkybės susijusios su „A“ gimdymu, jos veiksmais po jo bei nuteistosios savo veiksmų suvokimu, be to, apeliantas teigia, kad teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė „A“ parodymus, kad ji nesuvokė esanti nėščia, kas lėmė ir neteisingas teismo iÅ¡vadas dėl nuteistosios tyčios įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ . Be to, apygardos teismas, gynėjo teigimu, neįvertino „A“ sveikatos bÅ«klės gimdymo metu bei galimybės nuteistosios veiksmus kvalifikuoti pagal BK 131 ar 132 straipsnius.

11. BK 129 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitÄ Å¾mogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyti nužudymÄ kvalifikuojantys požymiai, kuriems esant, nužudymas pripažįstamas sunkesniu nusikaltimu. Kvalifikuojančiu nužudymÄ požymiais pripažįstama nukentėjusio asmens mažametystė (BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktas), bejėgiÅ¡ka bÅ«klė (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas) taip pat ir savo Å¡eimos nario nužudymas (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Nužudymas yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui tyčia. Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju asmuo tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia jiems kilti. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys.

Nustatant priežastinį ryšį turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga mirčiai kilti, ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, bÅ«tina įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo.

12. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistosios „A“ paaiškinimus, kad ji nesuprato, jog jai prasidėjo gimdymas. Anot gynėjo, niekada prieš tai nebuvusi pastojusi ir negimdžiusi „A“, nežinodama esanti nėščia, prasidėjusio gimdymo sukeltus skausmus palaikė menstruacijų skausmais. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokie gynėjo teiginiai niekuo nepagrįsti, be to, jie prieštarauja byloje surinktiems ir teismo posėdyje ištirtiems įrodymams.

Visų pirmiausia, byloje pagrįstai paneigta „A“ iÅ¡kelta gynybinė versija neva ji nesupratusi esanti nėščia. „A“ teigimu ji niekada nejautė jokių nėštumo simptomų, jos nepykino, iki pat gimdymo sirgo menstruacijomis, be to, kartÄ ilgiau nei įprastai neprasidėjus menstruacijoms ji buvo pasidariusi nėštumo testÄ , tačiau jis buvo neigiamas. Teigė maniusi, kad pilvas jai buvo iÅ¡sipÅ«tęs dėl to, kad turėjo problemų su retu tuÅ¡tinimusi, o priaugo svorio, nes per karantinÄ ilgÄ laikÄ bÅ«davo namuose ir nedirbo (t. 4, b. l. 38–40).

Kaip jau minėta, byloje surinkti įrodymai pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido tokius „A“ parodymus vertinti tik kaip jos pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant suÅ¡velninti jai gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Byloje liudytojais apklausti nuteistosios artimieji, t. y. „A“ motina R. R. (t. 4, b. l. 45–46), močiutė A. Č. (t. 4, b. l. 63), tuometis draugas L. Ž. (t. 4, b. l. 40–42) patvirtino pastebėję, kad „A“ pastambėjusi. L. Ž. parodė atkreipęs dėmesį ir į iÅ¡sipÅ«tusį nuteistosios pilvÄ .

Visi Å¡ie liudytojai klausė nuteistosios, ar ji nesilaukia kÅ«dikio, tačiau pastaroji neigė nėštumÄ , tvirtino, kad darėsi nėštumo testÄ ir jis buvo neigiamas. Tokie liudytojų parodymai leidžia spręsti, kad „A“ figÅ«ros pokyčiai pakankamai gerai matėsi vizualiai ir buvo bÅ«dingi bÅ«tent nėščiai moteriai. Nors visi Å¡ie liudytojai vėliau tvirtino, kad po to, kai „A“ paneigė esanti nėščia jiems abejonių dėl nuteistosios nėštumo nebekilo, tačiau teisėjų kolegija tokias jų nurodytas aplinkybes vertina kaip subjektyvias ir nepatikimas, kadangi visi jie yra nuteistosios artimieji, todėl yra suinteresuoti padėti nuteistajai iÅ¡vengti jai gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Teisiamajame posėdyje taip pat buvo apklaustos liudytojos D.

K. (t. 4, b. l.

64) ir G. K. (t. 4, b. l. 64), su kuriomis nuteistoji buvo susitikusi (duomenys neskelbtini), t. y. kelios dienos iki įvykusio gimdymo. Jos taip pat tvirtino nepastebėjusios, kad „A“ bÅ«tų akivaizdžiai pastambėjusi. Visgi tokie jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai ir yra atmetami, kadangi pasikeitusiÄ nuteistosios figÅ«rÄ , padidėjusį pilvÄ dar kur kas anksčiau – (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžioje (pirmÄ jÄ nuteistosios darbo dienÄ ) pastebėjo ir taip pat apie nėštumÄ pasidomėjo nuteistosios „A“ darbdavė liudytoja L.

V. (t. 4, b. l. 62). Å iuo atveju aplinkybės, kad „A“ yra jauno amžiaus, iki tol niekada nebuvo pastojusi ir gimdžiusi, nėra pagrindas teigti, kad ji nesuprato esanti nėščia. PrieÅ¡ingai, jos turimas iÅ¡silavinimas, (duomenys neskelbtini) studijos (duomenys neskelbtini) leidžia neabejotinai spręsti, kad teorinių žinių tiek apie nėštumÄ , tiek apie jo eigÄ , vaisiaus vystymÄ si „A“ turėjo pakankamai. Taigi, akivaizdu, kad savo kÅ«no pokyčius pastebėjo ir pati nuteistoji, o tai, kad ji po nuolatinių pastabų apie galimÄ nėštumÄ pakartotinai neatliko nėštumo testo, nenuvyko pas gydytojÄ iÅ¡sitirti pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad „A“ tuo metu jau tiksliai žinojo, jog laukiasi ir buvo nusprendusi šį faktÄ nuslėpti nuo aplinkinių žmonių.

13. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad „A“ nejuto jokių nėštumo požymių, jos nepykino, nebuvo dingusios menstruacijos, nejautė vaisiaus judesių, kÄ neva patvirtina ne tik „A“ parodymai, bet ir byloje užfiksuotas jos ir L. Ž. telefoninis pokalbis jau po įvykio. Tačiau Å¡ie teiginiai taip pat laikytini tik „A“ pasirinkta gynybinė versija. Liudytoja apklausta akuÅ¡erė-ginekologė R. G. V. parodė, kad jai kaip gydytojai nėra suprantama, kad 21 metų amžiaus mergina gali nesuprasti, jog laukiasi.

Pastojus dingsta menstruacijos, pilvas ima didėti, o paprastai nuo 20 nėštumo savaitės pirmÄ kartÄ pastojusios moterys pradeda jausti vaisiaus judesius. Ä®vertinusi nuteistosios gimdos dydį liudytoja R. G. V. teigė, kad gimdymas galėjo įvykti 34-38 nėštumo savaitę (t. 4, b. l. 61–62). Tokius liudytojos parodymus taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M137/2020 kurioje nurodyta, kad naujagimis gimė gyvas, iÅ¡neÅ¡iotas, 2915 g svorio, tikėtinas gestacinis (iÅ¡neÅ¡iojimo) amžius 37-42 savaitės (t. 1, b. l. 129–131).

Taigi, aplinkybės, kad kūdikis gimė gyvas ir išnešiotas, taip pat tai, kad pagal liudytojo L. Ž. parodymus „A“ prašydavo nedėti rankų jai ant pilvo neva dėl priaugto svorio, leidžia spręsti, kad nuteistoji nėštumo metu visgi jautė vaisiaus judesius, tačiau ir toliau slėpė, kad yra nėščia.

14. Tai, kad „A“ ne tik suprato esanti nėščia, bet ir nenorėjo pagimdyti kÅ«dikio bei jo auginti neabejotinai patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistosios telefone buvo užfiksuotos paieÅ¡kos internete apie medicininį abortÄ , jį sukeliančius vaistus „Mifepriston“ ir „Misoprostol“, domėjosi apie tai, kaip paskatinti gimdymÄ kekine juodžole ir pan. (t. 3, b. l. 68–75, 78–80). Be to, vienoje iÅ¡ paieÅ¡kų buvo nurodytas ir „38 savaičių nėštumas“, kas patvirtina, kad nuteistoji „A“ ne tik suprato esanti nėščia, bet ir žinojo gana tiksliÄ nėštumo stadijÄ bei tai, kad bet kuriuo metu gali prasidėti gimdymo procesas.

Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, neva kad apie minimus vaistus „A“ domėjosi papildomai, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti apie jų galimÄ poveikį nėštumui, kadangi ateityje planavo susilaukti vaikų, atmestini kaip nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, „A“ domėjimasis vaistais bei atliktos informacijos paieÅ¡kos internete susijusios iÅ¡imtinai su medicininiu abortu bei bÅ«dais paskatinti gimdymÄ , o ne nėštumo iÅ¡saugojimu ar nepakenkimu jam.

Be to, Å¡iuo atveju svarbu ir tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje „A“ teigė, kad apie vaistus, galinčius sukelti persileidimÄ , paskatinti gimdymÄ užsiminė jos (duomenys neskelbtini) dėstytoja R. M., o ji (nuteistoji) nusprendė apie juos papildomai pasidomėti. Tačiau byloje apklausta liudytoja R. M. kategoriÅ¡kai paneigė, kad apie tokius vaistus ji bÅ«tų dėsčiusi studentams, nurodė, kad ji ir pati tokių vaistų nežino (t. 4, b. l. 44). Tai, kad tiek naujagimio, tiek ir pačios nuteistosios organizme buvo rasta tik ibuprofeno, o ne vaistų, sukeliančių medicininį abortÄ , pėdsakai Å¡iuo atveju esminės reikÅ¡mės neturi, kadangi byloje ir nėra sprendžiamas klausimas, ar nuteistoji prieÅ¡ tai bandė medikamentais ar kitais bÅ«dais sukelti prieÅ¡laikinį gimdymÄ .

Domėjimasis minimais vaistais patvirtina aplinkybę, kad „A“ žinojo esanti nėščia, ir kad bÅ«simo kÅ«dikio ji nelaukė, o kaip tik domėjosi galimybėmis nutraukti nėštumÄ .

15. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, neva „A“ nesuprato, jog jai prasidėjo gimdymas. Nuteistosios teigimu, įvykio dienÄ ji jautėsi gerai, kartu su L. Ž. buvo nuvažiavę maudytis. Vakare ji pajuto skausmÄ pilve, ji negalėjo pasituÅ¡tinti, galvodama, kad turi prasidėti menstruacijos ji iÅ¡gėrė ibuprofeno. Nuvažiavus į sodo namelį ji pamatė, kad jos apatinės kelnaitės iÅ¡teptos krauju. Tuomet ji su L. Ž. nuvažiavo į jos namus pasiimti higieninių paketų. Grįžus į sodo namelį pilvo skausmai pradėjo stiprėti, todėl ji nuėjo miegoti.

Tačiau dėl pilvo skausmų ji nuolat prabusdavo, jautė, kad reikia pasikeisti higieninį paketÄ . Vis bandydavo nueiti į tualetÄ pasituÅ¡tinti, jautė, kad spaudžia iÅ¡angę, tačiau pasituÅ¡tinti nepavykdavo. Naktį prabudusi ji vėl nuėjo į tualetÄ , labai skaudėjo pilvÄ , vienu metu pajuto, kad kažkas iÅ¡krito. Tuo metu jai labai palengvėjo, pamanė, kad pasituÅ¡tino. Po to dar kartÄ pabandė pasituÅ¡tinti ir pajuto, kad dar kartÄ kažkas iÅ¡krito. Tada jai labai apsvaigo galva, pasidarė silpna.

Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegijai nekelia abejonių tai, kad nuteistoji ne tik suprato esanti nėščia, bet apytiksliai žinojo ir nėštumo trukmę. Todėl Å¡ios aplinkybės, net ir įvertinus, kad „A“ buvo pastojusi pirmÄ kartÄ ir prieÅ¡ tai niekada nebuvo gimdžiusi, patvirtina iÅ¡vadÄ , kad ji negalėjo nesuprasti apie prasidėjusį gimdymÄ , o gimdymo sÄ rėmių neturėjo pagrindo laikyti pilvo skausmais dėl prasidėjusių menstruacijų. Nors „A“ apklausiama teigė, kad pilvo skausmus laikė prasidedančių menstruacijų skausmais, visgi tiek iÅ¡ jos pačios, tiek iÅ¡ liudytojo L.

Ž. parodymų galima spręsti, kad pilvo skausmai buvo kur kas intensyvesni ir skausmingesni nei įprastai. Tačiau nepaisant to, kreiptis į gydytojus, kaip siÅ«lė L. Ž., „A“ atsisakė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ir pati liudytoja R. G. V. patvirtino, kad patiriamus skausmus nuteistoji galėjo sumaiÅ¡yti su menstruacijų bei tuÅ¡tinimosi skausmais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas Å¡ios liudytojos parodymais remiasi selektyviai, iÅ¡traukdamas vienÄ sakinį iÅ¡ visų parodymų konteksto.

Liudytoja R. G. V., turėdama ilgametę akuÅ¡erės-ginekologės darbo patirtį, pabrėžė, kad įprastai gimdymas pirmÄ kartÄ gimdančioms moterims trunka nuo 12 iki 18 valandų, vidurkis apie 14 valandų. Atvejų, kuomet gimdymas įvyktų vienmomentiÅ¡kai, t. y. kad gimdos kaklelis visiÅ¡kai atsidarytų vienu kartu, ji nėra girdėjusi. Teigė, kad kol gimdos kaklelis atsidaro pilnai turi praeiti tam tikras valandų skaičius, netgi para, bet kuriuo atveju nuteistoji turėjo jausti paruoÅ¡iamuosius sÄ rėmius.

Be to, anot R. G. V., fiziologinio gimdymo metu vaisiaus iÅ¡stÅ«mimo laikotarpis su stangomis trunka iki dviejų valandų, pačios stangos, kada kÅ«dikio galvytė jau yra žemai nusileidusi, trunka 30-40 min., todėl liudytoja abejojo, ar nuteistoji galėjo nesuprasti, kad gimdo. Tai, kad „A“ galėjo pagimdyti taip greitai, kaip nurodė nuteistoji, abejojo ir liudytoja J. D., t. y. greitosios medicinos pagalbos slaugytoja, atvykusi į įvykio vietÄ iÅ¡kart po iÅ¡kvietimo. Be to, kad nuteistoji negalėjo sumaiÅ¡yti menstruacijų skausmų su gimdymo sukeltais skausmais neleidžia abejoti ir aplinkybė, kad apžiÅ«rėjus nuteistÄ jÄ buvo nustatyti abipusiai gimdos kaklelio ir tarpvietės audinių plyÅ¡imai (t. 2, b. l. 126).

16. Sprendžiant, ar „A“ galėjo nesuprasti gimdanti svarbÅ«s ir liudytojų, turinčių medicininį iÅ¡silavinimÄ , parodymai apie paties gimdymo proceso eigÄ . „A“ teigimu, lauko tualete iÅ¡ pradžių ji pajuto vienÄ â€žiÅ¡kritimÄ â€œ, po to ji dar kartÄ pabandė pasituÅ¡tinti ir pajuto antrÄ â€žiÅ¡kritimÄ â€œ. Kas iÅ¡krito, teigė, nežiÅ«rėjusi, nes pagalvojo, kad pasituÅ¡tino. Apklausta liudytoja R. G. V. teigė, kad gimus kÅ«dikiui, maždaug per 30 minučių pasiÅ¡alina placenta.

Liudytos teigimu, Å¡iuo atveju, jeigu tikėti nuteistosios parodymais, kad ji tuÅ¡tinosi, kÅ«dikis be atramos bÅ«tų kritęs žemyn ir kartu bÅ«tų iÅ¡plėšęs prie gimdos prisivirtinusiÄ placentÄ . Tokia situacija vadinama gimdos inversija, kada placentÄ traukia dar neatsidalinusi placentinė hematoma. Tokiu atveju gimda iÅ¡siverčia iÅ¡ore į vidų. Å i situacija yra labai pavojinga gimdyvei ir sukelia didelį skausminį Å¡okÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju taip nebuvo, nuteistosios gimda buvo susitraukusi, o placenta buvo pasiÅ¡alinusi savaime.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai paaiÅ¡kino ir liudytoja J. D.. Taigi, vadovaujantis Å¡ių liudytojų parodymais galima spręsti, kad „A“ gimdymo metu laiko tarpas tarp kÅ«dikio gimimo ir placentos pasiÅ¡alinimo buvo pakankamai netrumpas, pagimdžiusi kÅ«dikį ji turėjo laukti, kol atsidalinusi nuo gimdos placenta natÅ«raliai pasiÅ¡alins, todėl „A“ parodymai, kad vienÄ â€žiÅ¡kritimÄ â€œ netrukus sekė ir kitas, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Apeliantas teigia, kad „A“ dėl patiriamų didelių skausmų bei nakties meto galėjo tiksliai ir neįvertinti tikslios laiko trukmės. Tačiau tokius apelianto teiginius paneigia ir kiti byloje esantys duomenys.

Byloje nustatyta, kad lauko tualeto duobėje naujagimio lavonas buvo rastas atskirai nuo placentos, t. y. kÅ«dikį ir placentÄ jungianti virkÅ¡telė buvo nutraukta (t. 1, b. l. 14–39). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. MK 44/2020(01) nustatyta, kad tirti pateiktos naujagimio virkÅ¡telės atidalinimo galų morfologiniai požymiai rodo, kad virkÅ¡telė atidalinta buku bÅ«du, jÄ nutraukiant (t. 4, b. l. 55–57). Å iÄ iÅ¡vadÄ pateikusi specialistė R.

S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad virkštelė dėl joje esančių kraujagyslių konstrukcijos susisukimų, kraujagysles juosiančio jungiamojo audinio yra tampri kaip guma, todėl jeigu kūdikis krito į tualeto duobę, kurios gylis siekia apie du metrus, ir tempė virkštelę, tai ji (virkštelė) nuo kūdikio svorio nutrūkti negalėjo. Kūdikio svoris yra per maža jėga, kad virkštelė galėtų nutrūkti. Virkštelės galų morfologiniai požymiai rodo, kad ji buvo tempiama, plėšiama.

Specialistės teigimu, Å¡iuo atveju virkÅ¡telė buvo tempiama ir traukiama su didele jėga (t. 4, b. l. 71–72). Tai, kad virkÅ¡telė galėjo nutrÅ«kti nuo krentančio naujagimio svorio paneigė ir teisme apklaustas teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M137/2020(05) pateikęs specialistas R. Ž. (t. 4, b. l. 72–73). Jo teigimu, virkÅ¡telė yra pilna kraujo, violetinės spalvos, apie 1,5-2 cm pločio, ir tik naujagimiui užgimus, maždaug po 3-5 minučių kraujotaka joje savaime nutrÅ«ksta, virkÅ¡telė pabliÅ«kÅ¡ta, pabÄ la.

Šiuo atveju taip ir buvo – virkštelė buvo apie 1 cm pločio, balkšva. Todėl jei virkštelė būtų nutrūkusi nuo naujagimio svorio jam krentant iškart po gimimo, tai virkštelės galuose būtų matyti violetinės kraujosruvos. Tai reiškia, kad virkštelė galėjo būti nutraukta po 2-3 minučių, kuomet joje jau nebevyko kraujotaka. Be to, jei virkštelė būtų nutrūkusi dar tebevykstant kraujotakai naujagimis būtų labiau nukraujavęs, ko šiuo atveju taip pat nebuvo.

Taigi, specialistų paaiÅ¡kinimai neabejotinai paneigia apeliaciniame skunde keliamÄ versijÄ , kad kÅ«dikį ir placentÄ jungianti virkÅ¡telė galėjo nutrÅ«kti nuo krentančio į duobę kÅ«dikio svorio. O tai reiÅ¡kia, kad tik užgimus naujagimiui nuteistoji pati ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama nutraukti virkÅ¡telę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apklausta teismo posėdyje specialistė R. S. paaiÅ¡kino, kad galėjo bÅ«ti taip, jog virkÅ¡telė galėjo bÅ«ti nutraukta jÄ trinant į lauko tualeto lentų skylės kraÅ¡tÄ .

Apeliaciniame skunde savaip interpretuojant bandoma sumenkinti pirmiau iÅ¡dėstytus liudytojų R. G. V., J. D. parodymus, taip pat specialistų R. S. ir R. Ž. pateiktas iÅ¡vadas bei paaiÅ¡kinimus, teigiama, kad jų paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja vieni kitiems. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu abejoti Å¡ių medicininį iÅ¡silavinimÄ bei specialių žinių turinčių asmenų detaliais ir iÅ¡samiais paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo, kadangi jie paremti ilgamete darbo patirtimi, iÅ¡ esmės sutampa tarpusavyje bei yra logiÅ¡kai pagrįsti.

Todėl nepagrįstai nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog apie naujagimio virkÅ¡telės atidalinimo bÅ«dÄ bÅ«tų galima spręsti tik paskyrus byloje teismo medicinos ekspertizę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau aptarti duomenys duoda pakankamÄ pagrindÄ atmesti nuteistosios gynėjo teiginius, jog naujagimio virkÅ¡telė nutrÅ«ko savaime kÅ«dikiui iÅ¡kritus į iÅ¡matų duobę ir leidžia padaryti bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog virkÅ¡telė buvo atidalinta aktyviais pačios nuteistosios veiksmais.

Sprendžiant „A“ kaltės klausimÄ svarbu ir tai, kad specialistų pateiktus paaiÅ¡kinimus patvirtina ir byloje nustatytos kitos aplinkybės. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. M137/2020(05) nurodoma, kad naujagimio juosmens nugariniame pavirÅ¡iuje buvo rastas pavirÅ¡inis odos nubrozdinimas. Å is sužalojimas buvo padarytas dar gyvam naujagimiui. Specialistas R. Ž. paaiÅ¡kino, kad Å¡is sužalojimas padarytas dinaminiu poveikiu, t. y. slystant juosmeniu per 2 cm pločio Å¡iurkÅ¡tų pavirÅ¡ių.

Teigė, kad Å¡iurkÅ¡tus pavirÅ¡ius galėjo bÅ«ti ir tualeto lentų kraÅ¡tas. Be to, nustatyta ir tai, kad ant lauko tualeto sėdimos medinės priekinės dalies lentos (18 mėg.), sėdimos virÅ¡utinės dalies lentų (21–24 mėg.) buvo rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutapo su naujagimio DNR profiliu (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. S 385/2020(01) (t. 1, b. l. 75–86). Kaip jau minėta, specialistės R. S. teigimu, virkÅ¡telė galėjo bÅ«ti nutraukta jÄ trinant į lauko tualeto lentų skylės kraÅ¡tÄ .

Bet kuriuo atveju, aplinkybė, kad naujagimio kraujo pėdsakai buvo rasti ant virÅ¡utinių tualeto sėdimos dalies lentų, paneigia nuteistosios gynybinę versijÄ , kad jai sėdint ant tualeto ir tuÅ¡tinantis naujagimis iÅ¡krito tiesiai į iÅ¡matų duobę. Ir vien tai, kad ant „A“ rankų nebuvo rasta naujagimio kraujo pėdsakų nepaneigia aplinkybės, kad nuteistoji, tam, jog galėtų nutraukti virkÅ¡telę, naujagimį kažkokiu bÅ«du buvo iÅ¡traukusi iÅ¡ lauko tualeto skylės. Juolab, kad bylos duomenimis nustatyta, jog tarp naujagimio gimimo ir pagalbos iÅ¡kvietimo buvo pakankamai laiko tiek iÅ¡valyti įvykio vietÄ (kas, anot L.

Ž. ir buvo padaryta), tiek nuteistajai nusiprausti.

17. Nepagrįstai gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra aiÅ¡ku, kurioje tiksliai vietoje ant lentos tualete buvo rasta naujagimio DNR. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu ant tualeto sėdimos dalies lentų virÅ¡utinėje ir apatinėje pusėse užfiksuotos rudos spalvos į kraujÄ panaÅ¡ios dėmės. Tokios pačios dėmės rastos ir ant tualeto Å¡oninės dalies lentų. Å io procesinio veiksmo metu darytose fotonuotraukose detaliai užfiksuotos vietos ant lentų, kuriose rastos kraujÄ primenančios dėmės (t. 1, b. l. 43–56). Tualeto sėdimosios ir Å¡oninės dalių lentos supakuotos (paketai Nr. 2 ir Nr.

3) ir tyrimui perduotos Serologijos ir DNR laboratorijai. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. S 385/2020(01) matyti, jog ant tualeto sėdimosios dalies priekinės dalies lentos (18 mėg.) (pirmoje pusėje 50 cm nuo A kraÅ¡tinės) sėdimos virÅ¡utinės dalies lentų (21-24 mėg.) rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su naujagimio DNR profiliu. Ant sėdimos medinės dalies priekinės dalies lentos (17 mėg.) rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su naujagimio DNR profiliu. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies matyti, jog tyrimui pateiktos iÅ¡ardytos tualeto lentos buvo sunumeruotos, galai sužymėti A ir B raidėmis, o ant jų rastos kraujo dėmės užfiksuotos nurodant tikslų atstumÄ nuo atskaitos taÅ¡kų (lentų galai pažymėti raidėmis A ir B).

18. Taigi, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistoji, nors ir žinodama, kad laukiasi ir kad jai bet kuriuo metu gali prasidėti gimdymas, net ir pajutusi skausmus bei pagausėjusias makÅ¡ties iÅ¡skyras, neprisipažino aplinkiniams apie nėštumÄ ir galimai prasidėjusį gimdymÄ . Atvirkščiai, ji ir toliau slėpė nėštumo faktÄ , melavo apie tai, kad pilvo skausmus sukėlė prasidėjusios menstruacijos, o liudytojui L. Ž. pasiÅ«lius atsisakė kreiptis pagalbos į medikus, vietoj to pasirinkdama skausmÄ malÅ¡inti vaistais ir gimdyti lauko tualete.

Be to, teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir tai, kad „A“ aiÅ¡kiai suvokė naujagimio atsiskyrimo nuo jos momentÄ , kadangi bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad gimus kÅ«dikiui ji pati mechaniÅ¡kai nutraukė virkÅ¡telę, savo kÅ«dikį įmetė į lauko tualeto iÅ¡matų duobę, kur jį ir paliko, o pastarasis iÅ¡matų duobėje užduso. Pasirinkusi tokį veikimo bÅ«dÄ , nuteistoji numatė, kad dėl tokių jos veiksmų kÅ«dikis, įmestas į iÅ¡matų duobę, ne tik gali susižaloti bet ir mirti, bei to norėjo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių – naujagimio mirties nuo mechaninės asfikcijos (uždusimo) – yra priežastinis ryÅ¡ys.

19. Apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje nėra ištirtos ir nustatytos visos jai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, t. y. nėra nustatyta, kur nuteistajai nubėgo vaisiaus vandenys; kurioje tiksliai vietoje ji gimdė; kada ir kokiu būdu naujagimiui buvo padarytas nubrozdinimas; ar jis buvo įmestas, ar įkrito į išmatų duobę ir pan., nėra pagrįsti. Visų pirma, priešingai nei teigia apeliantas, kai kurios iš jo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių byloje yra nustatytos.

Kaip jau minėta, specialisto iÅ¡vada Nr. MK 44/2020(01) konstatuota, kad virkÅ¡telė buvo atidalinta buku bÅ«du, jÄ nutraukiant (t. 4, b. l. 55–57). Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų paneigiančių, jog gimdymas įvyko ne lauko tualete. Kita vertus, aplinkybės, kur nubėgo vaisiaus vandenys, ar naujagimis buvo įmestas, ar įkrito į iÅ¡matų duobę ir pan., Å¡iuo atveju nepaneigia paties fakto, kad gyvas gimęs naujagimis vėliau negyvas buvo rastas lauko tualeto iÅ¡matų duobėje.

Nuteistajai neigiant nusikalstamos veikos padarymÄ , vengiant nurodyti tikslias įvykusio gimdymo detales, nebuvo galimybės tiksliai nustatyti kai kurių įvykio aplinkybių, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad byloje esančiais kitais įrodymais nustatytos bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad „A“ savo veiksmais sukėlė kÄ tik gimusio savo kÅ«dikio mirtį.

20. Niekuo nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir subjektyviosios padaryto nusikaltimo pusės – „A“ tyčios, motyvo ir tikslo, nevertino, ar nuteistosios veiksmams neturėjo įtakos gimdymo nulemta bÅ«sena ar neatsargumas. Byloje jau aptartos aplinkybės patvirtina, jog nuteistoji, sÄ moningai nuo aplinkinių slėpė savo nėštumÄ , suprato, kad jos nėštumas yra paskutinėje laukimo stadijoje, ir kad bet kuriÄ akimirkÄ jai gali prasidėti gimdymas.

Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, neva nėra jokių motyvų, kodėl nuteistoji, turėdama artimÄ draugÄ , su kuriuo planavo sukurti Å¡eimÄ , jÄ palaikančius artimuosius, darbÄ , galėjo nužudyti savo kÅ«dikį, dar nepatvirtina, kad ji laukė turėjusio gimti kÅ«dikio, planavo jį gimdyti ir auginti. Atvirkščiai, aukščiau aptartų aplinkybių visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nuteistoji vaiko nelaukė bei turėjo iÅ¡ankstinį sumanymÄ jo atsikratyti. Kita vertus, vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika, motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų sudėties požymiai, todėl nėra privalomai įrodinėtini ir nuteistosios veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.

21. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad „A“ veiksmus bÅ«tų galima kvalifikuoti pagal BK 131 arba 132 straipsnį. BK 131 straipsnis apibrėžia privilegijuoto nužudymo sÄ vokÄ â€“ savo naujagimio nužudymÄ . Objektyviaisiais veikos požymiais BK 131 straipsnis atitinka 129 straipsnyje įtvirtintos nužudymo sÄ vokos kriterijus, tačiau Å¡iame straipsnyje reikÅ¡minga aplinkybė, nulemianti veikos kvalifikavimÄ , yra tai, kad tais atvejais, kai dėl gimdymo proceso psichotraumuojantis poveikis lemia asmens sÄ monę ir valiÄ , Å¡i aplinkybė lemia ir kaltininko tyčiÄ formuojančių veiksnių turinį.

Taigi BK 131 straipsnyje numatytÄ veikÄ privilegijuojantis požymis prieÅ¡ BK 129 straipsnyje numatytÄ veikÄ yra gimdymo proceso padarinys – ypatinga kaltininkės psichofizinė bÅ«sena, kuriÄ paprastai sukelia ne tik gimdymo metu patirti skausmai, bet taip pat lemia ir vieniÅ¡umo ar negatyvi aplinka, kurioje vyksta gimdymas, nepageidaujamas nėštumas ir pan. Tokiems atvejams bÅ«dinga tai, kad dėl gimdymo metu patirtų skausmų bei kitų veiksnių nulemtos stresinės įtampos gimdyvė tampa ne visai pajėgi suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

TokiÄ gimdyvės bÅ«senÄ galima vertinti kaip ribotai pakaltinamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-367-697/2016). PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamus veiksmus „A“ įvykdė dėl gimdymo nulemtos psichologinės bÅ«senos. Atlikus nuteistosios „A“ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. 87TPK-122/2020) nustatyta, kad tiriamos veikos metu „A“ nesirgo psichikos sutrikimu ir galėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, galėjo suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir valdyti savo veiksmus, ekspertizės metu nebuvo nustatyti „A“ atminties ar kitų pažintinių funkcijų sutrikimai, kurie trukdytų prisiminti ar suvokti savo veiksmus.

„A“ veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje ar kitoje emocinėje bÅ«senoje, dėl kurios nebÅ«tų galėjusi suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (t. 3, b. l. 198–204). Viena iÅ¡ teismo ekspertizę atlikusių teismo psichologė ekspertė E. Z. apeliacinės instancijos teisme patvirtino savo pateiktas iÅ¡vadas ir nurodė, kad atlikdama tyrimÄ ji nenustatė jokių iÅ¡reikÅ¡tų „A“ individualių savybių, kurios bÅ«tų trukdžiusios suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, taip pat nebuvo nustatyta jokių duomenų, rodančių nuteistosios ypatingÄ emocinę bÅ«klę, kuri galėtų turėti esminės reikÅ¡mės nuteistosios veiksmams.

PrieÅ¡ingai, anot ekspertės, „A“ tyrimo metu logiÅ¡kai ir nuosekliai, lygiai taip pat kaip ir po įvykio, aiÅ¡kino įvykio aplinkybes (t. 4, b. l. 205–206; t. 3, b. l. 198–204). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti pirmiau iÅ¡dėstytomis eksperčių pateiktomis iÅ¡vadomis bei ekspertės E. Z. paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje, kadangi Å¡ių ilgametę ekspertinio darbo patirtį (teismo psichiatrė ekspertė S. G. turi 17 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä , o teismo psichologė ekspertė E. Z.

– 26 metų staÅ¾Ä ) turinčių eksperčių iÅ¡vados pagrįstos visais byloje surinktais duomenimis, yra logiÅ¡kos ir pagrįstos. Tai, kad „A“ buvo sÄ moninga, riÅ¡liai atsakinėjo į klausimus, buvo normaliai orientuota patvirtino ir į įvykio vietÄ atvykusi bei su ja bendravusi liudytoja J. D.. Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kad „A“ serga psichikos sutrikimu: potrauminio streso sutrikimu, kad pagal iÅ¡kvietimÄ atvykę policijos pareigÅ«nai nurodė, jog „A“ buvo iÅ¡tikta Å¡oko, sunkiai bendravo tokios iÅ¡vados taip pat nepaneigia.

IÅ¡ minėtos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vados apraÅ¡omosios dalies matyti, kad po įvykio bÅ«dama VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) nuteistoji dėl psichologinės bÅ«klės, suicidinių minčių buvo konsultuota psichologės ir psichiatrės. Anot jų, „A“ buvo verksminga, disforiÅ¡ka, iÅ¡sakė sumaiÅ¡tį, baimę, nerimÄ dėl ateities, neviltį. Be to, konsultacijų metu nurodė, kad nevisiÅ¡kai suvokė, kas įvyko, nežino, kas bus, kas kÄ galvojÄ ir kalba, patiria stresÄ dėl neplanuoto gimdymo ir naujagimio mirties, gręsiančio įkalinimo (t. 3, b. l. 201–202).

Taigi, netrukus po įvykio pristatyta į ligoninę „A“ esamomis aplinkybėmis elgėsi gana adekvačiai. Teismo posėdyje ekspertė E. Z. paaiÅ¡kino, kad nustatyti depresijos požymiai, potrauminio streso sutrikimas jai susiformavo bÅ«tent dėl byloje nagrinėjamo psichikÄ traumuojančio įvykio bei jai iÅ¡keltos baudžiamosios bylos. Ekspertė taip pat nurodė, kad paklausta, kaip vertina savo veiksmus, nuteistoji labiau akcentavo ne naujagimio netektį, bet kaltę dėl aplinkinių įskaudinimo, suprato jai gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę, „gal kalėjimas“, nors, anot „A“, advokatas sakė – „viskas bus gerai“ (t. 4, b. l. 205–206; t. 3, b. l. 198–204).

22. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis teismų praktika, jei sumanymas nužudyti savo naujagimį motinai kilo iÅ¡ anksto, dar iki gimdymo, tada, nepriklausomai nuo gimdymo sukeltos bÅ«senos ypatybių, motinos veika kvalifikuojama ne pagal BK 131 straipsnį (naujagimio nužudymas dėl gimdymo nulemtos bÅ«senos), o pagal BK 129 straipsnio 2 dalies atitinkamus punktus. Kaip jau minėta anksčiau, bylos duomenys leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad „A“ bÅ«simo kÅ«dikio nelaukė ir dar iki prasidėjusio gimdymo buvo nusprendusi jį nužudyti.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad Å¡iuo atveju akivaizdus apeliaciniame skunde dėstomų argumentų prieÅ¡taringumas. Sunkiai logiÅ¡kai paaiÅ¡kinami apeliacinio skundo teiginiai, kad savo naujagimio nužudymÄ â€žA“ galėjo įvykdyti dėl gimdymo nulemtos bÅ«senos, kai tuo pačiu apeliaciniame skunde nuosekliai palaikoma „A“ gynybinė versija, kad ji nežinojo esanti nėščia, teigė nesupratusi, kad jai prasidėjo gimdymas ir neigė bet kokius aktyvius veiksmus, nužudant savo naujagimį.

Be to, nustačius, kad nuteistoji pati nutraukė virkÅ¡telę bei įmetė kÅ«dikį į lauko tualeto fekalijų duobę, t. y. atliko tyčinį veiksmÄ , kuris yra priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusiomis pasekmėmis – naujagimio mirtimi, nėra pagrindo teigti, kad „A“ atėmė gyvybę savo naujagimei dukrai dėl neatsargumo.

23. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visų aptartų byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, o bÅ«tent tai, kad dar nėštumo eigoje „A“ figÅ«ros pokyčius pastebėjo nuteistosios aplinkos žmonės; „A“ iÅ¡silavinimas bei intelektinės savybės neabejotinai jai leido suprasti apie nėštumÄ ; jos nenoras, jog L. Ž. liestų padidėjusį pilvÄ ; atliktos paieÅ¡kos internete apie vaistus, sukeliančius medicininį abortÄ ; tai, kad ir prasidėjus gausioms iÅ¡skyroms, esant intensyviems gana ilgÄ laikÄ trunkantiems skausmams dėl prasidėjusio gimdymo ji atsisakė kreiptis pagalbos; naujagimio užgimimo ir placentos pasiÅ¡alinimo aplinkybės (placenta pasiÅ¡alina neiÅ¡kart, o praėjus maždaug pusvalandžiui nuo naujagimio gimimo); uždusęs naujagimis bei placenta buvo rastas to paties lauko tualeto iÅ¡matų duobėje; kad gimęs naujagimis buvo gyvas, pilnai iÅ¡neÅ¡iotas, svėrė beveik 3 kg; pagal specialisto pateiktÄ iÅ¡vadÄ naujagimį ir placentÄ jungusi virkÅ¡telė buvo atidalinta buku bÅ«du, jÄ nutraukiant; ant lauko tualeto sėdimosios dalies medinių lentų buvo rasta naujagimio kraujo DNR, leidžia pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , kad „A“ nužudydama savo naujagimę veikė tiesiogine tyčia ir jos veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusiomis pasekmėmis – mažamečio bejėgiÅ¡kos bÅ«klės Å¡eimos nario – naujagimės jos dukters mirtimi, todėl jos padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus.

24. Tokios iÅ¡vados nepaneigia byloje apeliacinio proceso metu pateikta konsultacinė teisės psichologijos specialistų A. S. (A. S.) ir S. A. 2021 m. rugsėjo 27 d. iÅ¡vada bei jÄ pateikusio specialisto A. S. paaiÅ¡kinimai. Minimoje specialistų iÅ¡vadoje konstatuota, kad „slapto nėštumo“ reiÅ¡kinys gali paaiÅ¡kinti tai, kad „A“ nejuto nėštumo požymių, o gimdymo procesÄ , tikėtina, galėjo racionaliai paaiÅ¡kinti kitais pojūčiais; tikėtina, kad nakties metas, staigus pabudimas ir jaučiamas skausmas galėjo neigiamai paveikti „A“ kognityvines funkcijas, kurios kartu su nėštumo neigimo reiÅ¡kiniu prisidėjo prie gimdymo nesuvokimo; iÅ¡ pateiktos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad „A“ galėjo iÅ¡ anksto apmÄ styti savo veiksmus, juos suplanuoti, slėpti nėštumÄ , gimdymÄ bei naujagimio nužudymÄ ; nėra pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, kad „A“ galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau galėjo suvokti ir valdyti savo veiksmų esmę subjektyvaus suvokimo kontekste; tikėtina, kad „A“ psichologinė bÅ«sena iki nusikalstamos veikos atlikimo galėjo turėti įtakos subjektyviam įvykio vertinimui; nustatyta potrauminio streso sutrikimo diagnozė gali turėti neigiamÄ Ä¯takÄ parodymų patikimumui (t. 4, b. l. 138–158).

25. Teisėjų kolegija vertindama Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumÄ bei patikimumÄ visų pirmiausia atkreipia dėmesį, kad nuteistosios gynėjo specialistams pateikti klausimai (pavyzdžiui, klausimas Nr.

2) suformuluoti taip, kad iÅ¡ jame nurodytų aplinkybių suponuojamas vienintelis galimas „A“ palankus atsakymas. Duodamas paaiÅ¡kinimus teisme specialistas A. S. pripažino, kad savo praktikoje jis anksčiau nebuvo susidÅ«ręs su „slapto nėštumo“ fenomenu, jis ir iÅ¡vadÄ pasirašęs S. A. formuluodami atsakymus į pateiktus klausimus nesivadovavo jokia nėštumo neigimo nustatymo metodika ar apibendrinta praktika (t. 4, b. l. 201–206). Vertinant konsultacinės iÅ¡vados turinį matyti, kad specialistų atsakymai į klausimus iÅ¡imtinai teorinio, tikimybinio pobÅ«džio, itin abstraktÅ«s, grindžiami tik moksline literatÅ«ra.

Konsultacinės iÅ¡vados objektyvumu pagrįstai leidžia abejoti ir ta aplinkybė, kad atsakydami į klausimus specialistai besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi tik subjektyviais pačios „A“ ir liudytojo L. Ž. parodymais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nors specialistas A. S. teisme teigė, kad jie buvo susipažinę su visa bylos medžiaga, tačiau iÅ¡ konsultacinės iÅ¡vados turinio matyti, kad byloje esantys „A“ akivaizdžiai nepalankÅ«s duomenys (pavyzdžiui, jos asmeniniame mobiliojo ryÅ¡io telefone užfiksuotos paieÅ¡kos apie nėštumo nutraukimÄ , gimdymo, virkÅ¡telės nutraukimo aplinkybės ir kt.) nebuvo vertintos.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje gynybos iniciatyva pateikta konsultacinė iÅ¡vada negali bÅ«ti vertinama kaip objektyvus įrodymas ir niekaip nepaneigia nei byloje jau ankščiau aptartų ir byloje nustatytų aplinkybių, patvirtinančių nuteistosios suvokimÄ apie nėštumÄ , prasidėjusį gimdymÄ , nei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vadas apie „A“ psichinę bÅ«senÄ nusikalstamos veikos padarymo metu.

26. Apeliaciniame skunde teiginiai, neva „A“ galėjo nežinoti apie nėštumÄ , grindžiami ir internetiniuose portaluose publikuotais straipsniais apie moteris, kurios pagimdė nežinodamos, jog laukiasi. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėdami baudžiamÄ sias bylas teismai pirmiausiai turi remtis konkrečioje byloje esančiais duomenimis, o ne subjektyvia vieÅ¡ojoje erdvėje patalpinta ir nebÅ«tinai patikima informacija.

27. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas akuÅ¡eris ginekologas A. D. teigė, kad per jo darbo praktikÄ yra pasitaikę atvejų, kai atvykusios gimdyvės nežinojo esančios nėščios, todėl mano, kad A. S. suformuluotos iÅ¡vados apie „slapto nėštumo“ fenomenÄ yra teisingos. Anot specialisto, antrojo nėštumo metu „A“ su siuntimu atvyko konsultacijai 38 nėštumo savaitę, o netrukus po to „A“ VÄ® (duomenys neskelbtini) pagimdė. Specialistas A. D. nurodė, kad jis atlikdamas „A“ apžiÅ«rÄ detaliai nesiaiÅ¡kino, kokie buvo nėštumo požymiai iki 30 nėštumo savaitės. Teigė, kad nėštumo metu dėl gimdos kaklelio įtrÅ«kimų moteriai gali bÅ«ti kruvinos iÅ¡skyros, be to, bÅ«na atvejų, kuomet gimdymas įvyksta vienmomentiÅ¡kai (t. 4, b. l. 206–208).

Remiantis tokiais specialisto teiginiais gynyba teigia, kad antrasis „A“ nėštumas, kuris, anot jų, paaiÅ¡kėjo tik visiÅ¡kai atsitiktinai nuteistajai kreipiantis į gydymo įstaigÄ dėl klubo skausmų, tik patvirtina „slapto nėštumo“ fenomenÄ . Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie gynybos teiginiai niekuo nepagrįsti. Kaip jau minėta anksčiau, byloje surinktų bei aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad „A“ žinojo apie pirmÄ jį savo nėštumÄ bei suprato apie prasidėjusį gimdymo procesÄ ir gynybos pateikta versija galimai ir apie antrÄ jį užslėptÄ nėštumÄ tokių byloje esančių duomenų nepaneigia.

IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų apie „A“ nėštumo priežiÅ«rÄ nuo (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 158–172), taip pat iÅ¡rašų santrauka iÅ¡ nuteistosios e.sveikatos registro (t. 4, b. l. 192–194) patvirtina, kad antrasis nėštumas medicinos įstaigoje buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), t. y. likus beveik dviem mėnesiams iki gimdymo. Nors Å¡iuose medicininiuose dokumentuose ir yra nurodoma, kad „A“ iki 31 nėštumo savaitės nežinojo, kad laukiasi (t. 4, b. l. 167–168), tačiau kartu Å¡iuose dokumentuose užfiksuoti duomenys leidžia spręsti, kad Å¡io nėštumo metu „A“ jautė nėštumo simptomus.

Atkreiptinas dėmesys, kad nei viename iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų nėra nurodyta, kad „A“ vaisiaus judesių, kurie itin svarbÅ«s stebint nėštumo eigÄ , nejautė, prieÅ¡ingai (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡yme kaip viena iÅ¡ rekomendacijų buvo nurodyta sekti vaisiaus judesius (grafa 3.8) (t. 4, b. l. 163–164). Taigi, nuteistosios antrojo nėštumo nustatymo aplinkybės, specialisto A. D. paaiÅ¡kinimai esminės įtakos sprendžiant klausimÄ dėl „A“ baudžiamosios atsakomybės dėl (duomenys neskelbtini) įvykdyto naujagimio nužudymo neturi.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Nuteistosios „A“ (nusikalstamos veikos padarymo metu buvusi pavardė „X“) gynėjo advokato Simono SlapÅ¡insko apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Nerijus Meilutis Regina Pocienė