e0086afa-e2fe-4f0b-9c03-ba5b22f2552d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. C., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. C. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas L.

C. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė priteisti jo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 4 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo (1-6 b. l.). Skunde paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2015-02-02 LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant LR teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas. Nurodė, kad kamerose buvo dar su 3-4 asmenimis, o tai neatitiko vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje normos.

DidžiÄ jÄ dalį kameros ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas, todėl buvo apsunkinta jo galimybė judėti. Dėl mažo ploto patyrė psichologinius ir fizinius nepatogumus.Taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, o tai kenkė regėjimui. Be to, buvo Å¡alta ir drėgna. PareiÅ¡kėjo teigimu, rÅ«kantieji buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis. Taip, anot pareiÅ¡kėjo, tyčia buvo sudaromos konfliktinės situacijos tarp įkalintų asmenų.

Atvykstant ir iÅ¡vykstant etapu, LukiÅ¡kių TI-K asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra buvo atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, esant žemai patalpos temperatÅ«rai, daiktai dedami į neÅ¡varias dėžes. Nurodytas laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas pareiÅ¡kėjas laiko kankinimu, garbės ir orumo pažeminimu. Dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, teigia patyręs neturtinę žalÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumenkinimÄ .

PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimÄ grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad L. C. į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2013-02-04 ir buvo laikomas atitinkamose kamerose iki 2015-02-01. Skirstydama atvykusius asmenis į kameras, LukiÅ¡kių TI-K administracija laikosi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų.

Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, nes privalo vykdyti teismų nutartis bei sprendimus. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Pripažįsta, kad tam tikrais atvejais kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos.

Laikotarpiais 2013-03-06 ryte, 2013-03-12 ryte, 2013-04-03 ryte, 2013-04-19 ryte, 2013-11-14 - 2013-11-15, 2013-11-21, 2014-01-16, 2014-01-21 - 2014-01-22, 2014-03-21, 2014-03-29, 2014-05-07, 2014-06-17, 2014-07-07 - 2014-07-08, 2014-07-10, 2014-07-29, 2014-08-05 - 2014-08-06, 2014-08-08, 2014-09-03, 2014-09-05 - 2014-09-16, 2014-09-19, 2014-09-29, 2014-10-06, 2014-10-22, 2014-10-24, 2014-10-29, 2014-10-31, 2014-11-07, 2014-11-13, 2014-11-15-2014-11-17, 2014-11-27, 2014-123-06-2014-12-10, 2014-12-17, 2014-12-23, 2015-01-21 - 2015-01-22, 2015-01-29-2015-01-30 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.

Laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2013-03-12 pareiÅ¡kėjo nebuvo įstaigoje, kadangi jis buvo iÅ¡vykęs. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis, atsiradus galimybei suimtieji (nuteistieji) perkeliami į laisvesnes kameras.

Taip pat nurodė, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Siekdama palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis su atitinkamomis bendrovėmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Lukiškių TI-K teigimu, kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nurodytų tardymo izoliatorių kamerų įrengimo reikalavimų. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti.

Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Sanitarinis mazgas įrengtas ir Å¡altas vanduo kamerose tiekiamas laikantis Lietuvos higienos normos HN 76“2010 21 punkto reikalavimų. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad tam tikri jo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo jo asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Mano, kad L. C. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Nesant nustatytos bÅ«tinos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos (CK 6.271 str.)., pareiÅ¡kėjo reikalavimas turi bÅ«ti atmestas (10-18 b. l.).Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas L.

C. prašė skundÄ tenkinti remdamasis jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad iki suėmimo mokėsi. Å iuo metu yra paleistas į laisvę iki teismo nuosprendžio. Ateityje ketina mokytis ir dirbti. Registruotas darbo biržoje.             Skundas tenkintinas.             Remiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad L. C. 2013-02-04 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir jame su pertrauka (pareiÅ¡kėjas nuo 2013-03-05 iki 2013-03-12 buvo iÅ¡vykęs į Lazdijų areÅ¡tinę) buvo laikomas iki 2015-02-02 Å¡iose kamerose:

Nr. 106 (plotas – 7,38 m2), Nr. 281 (plotas - 7,87 m2); Nr. 122 (plotas - 7,38 m2); Nr. 128 (plotas - 7,87 m2 ); Nr. 165 ( 7,94 m2); Nr. 126 (plotas - 7,48 m2); Nr. 363 (plotas - 6,79 m2); Nr. 299A (plotas - 7,45 m2); Nr. 183 (plotas - 7,94 m2); Nr. 168 (plotas - 7,94 m2); Nr. 290 (plotas - 7,76 m2); Nr. 342 (plotas - 8,10 m2); Nr. 307 (plotas - 8.22 m2); Nr. 329 (plotas - 7,61 m2); Nr. 296 (plotas - 8,03 m2); Nr. 332 (plotas - 7,43 m2) (10-14, 19-20 b. l.). Kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 4 asmenų.PareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimų atitinkančių laikymo sÄ lygų (vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje normos), ir iÅ¡ to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų- atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Pagal Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 (toliau ir Ä®sakymas Nr. V-124) nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ detalizuotais pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais, nurodytais kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas plotais ir asmenų, buvusių kameroje kartu su pareiÅ¡kėju skaičiumi, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013-02-04 iki 2015-02-02 su pertrauka LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas iÅ¡ viso 721 dienÄ .

Laikotarpiais 2013-11-14–2013-11-15, 2013-11-21, 2014-01-16, 2014-01-21–2014-01-22, 2014-03-21, 2014-03-29, 2014-05-07, 2014-06-17, 2014-07-07–2014-07-08, 2014-07-10, 2014-07-29, 2014-08-05–2014-08-06, 2014-08-08, 2014-09-03, 2014-09-05–2014-09-16, 2014-09-19, 2014-09-29, 2014-10-06, 2014-10-22, 2014-10-24, 2014-10-29, 2014-10-31, 2014-11-07, 2014-11-13, 2014-11-15–2014-11-17, 2014-11-27, 2014-12-06–2014-12-10, 2014-12-17, 2014-12-23, 2015-01-21–2015-01-22, 2015-01-29–2015-01-30 (iš viso 53 paras) kameros plotas, tenkantis pareiškėjui, atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. buvo ne mažesnis kaip 3,6 m2.

Laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2013-03-12 jis buvo iÅ¡vykęs į Lazdijų areÅ¡tinę. VisÄ likusį buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį (668 dienas), pareiÅ¡kėjui teko nuo 1,85 iki 2,74 m2 kameros ploto. Taigi, 668 dienas iÅ¡ 721 pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 m2 kameros ploto, buvo pažeista. Tai reiÅ¡kia, kad LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

             Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės ir teiginiai dėl ploto trÅ«kumo, kad kalinamas tokiomis sÄ lygomis jis patyrė nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , yra įrodytas. Atsakovas atsiliepime į skundÄ teigia, kad negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, tačiau Å¡i aplinkybė nėra reikÅ¡minga sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltės nebuvimas valstybės atsakomybės neÅ¡alina ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Atsakovo atsakomybei kilti taip pat neturi įtakos tai, kad pareiÅ¡kėjas neteikė skundų dėl laikymo sÄ lygų, nes teisės į saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, jog rÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis. 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, Å¡io įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimÄ , jų prieinamumÄ (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir Å«kiui, o Å¡io įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Atsakovas dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo skundo argumento nepasisakė ir jokių duomenų (ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl perkėlimo į nerÅ«kančių asmenų kamerÄ ) teismui nepateikė. Taip pat jokių duomenų, kad buvo laikomas vienoje kameroje su rÅ«kančiais asmenimis, nepateikė ir pats pareiÅ¡kėjas, todėl Å¡is skundo argumentas laikytinas neįrodytas ir atmestinas.PareiÅ¡kėjas pretenzijas dėl kamerų temperatÅ«ros, drėgmės ir apÅ¡vietimo, asmens apžiÅ«ros sÄ lygų nurodė abstrakčiai, jų nedetalizuodamas ir nepagrįsdamas įrodymais.

IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012-05-28 – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“), kuri, kaip matyti iÅ¡ sutarties sÄ lygų, įsipareigojusios atlikti patalpų priežiÅ«rÄ bei einamuosius profilaktinius patikrinimus 1 kartÄ per mėnesį (b. l. 52-64). LukiÅ¡kių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto atlieka kamerų remontÄ , kamerų bÅ«klė atitinka minimalias higienos sÄ lygas.

Abejoti atsakovės atstovo atsiliepime pateiktais paaiÅ¡kinimais dėl laikymo sÄ lygų teismas neturi pagrindo. Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centras nuolat tikrina LukiÅ¡kių TI-K (21-51 b. l.), o pastarasis pagal turimas galimybes siekia gerinti laikymo sÄ lygas, Å¡alina aptiktus neatitikimus higienos normoms. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, kad dėl galimai netinkamų kamerų temperatÅ«ros, drėgmės lygio, apÅ¡vietimo trÅ«kumo jam sutriko sveikata, byloje nėra.

Atsakovės atstovas taip pat nepateikė duomenų apie kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, bÅ«klę atsiliepime nurodytais laikotarpiais bei apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į TI-K administracijÄ dėl laikymo sÄ lygų gerinimo. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vien tik pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių nepakanka pažeidimui konstatuoti.Nagrinėjamu atveju, nors byloje ir nėra duomenų, kad tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, tačiau faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgus į nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, yra pagrindas teigti, kad byloje nustatytos aplinkybės, trunkamasis pažeidimo pobÅ«dis, jo trukmė (668 dienos), tai, kad didesnę laiko dalį pareiÅ¡kėjui teko 1,85 m2, 1,87 m2, 1,98 m2, 2,02 m2, 2,54 m2 minimalaus gyvenamojo ploto (10-14 b. l.), sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.             Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ ir trukmę (668 dienas su pertraukomis pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas), tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, jog dėl tokių laikymo sÄ lygų bÅ«tų reikÅ¡mingai pablogėjusi jo sveikata, atsižvelgdamas į valstybės pareigÄ užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo (suėmimo) sÄ lygas, formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, Lietuvoje valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, laiko, kad dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas atlyginti neturtinės žalos dydis - 4300 Eur yra teisingas ir pagrįstas, todėl priteistinas pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ė :

            PareiÅ¡kėjo L. C. skundÄ tenkinti.Priteisti L. C. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4300 (keturis tÅ«kstančius tris Å¡imtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo.            Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                              Ina Kirkutienė