e007bf8d-264e-4454-b0c1-a669d44eddb2 · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-2967-1026/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11932-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija: 5.3.; 3.2.6.1; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 6 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė, sekretoriaujant D. R., dalyvaujant ieškovui R. L., jo atstovui advokatui A. D., atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko atstovui R. I., tretiesiems asmenims Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarei G.

K., nedalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. L. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, tretiesiems asmenims Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarei G. K., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) dėl iÅ¡duotų paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : Ieškovas R. L. patikslintu ieškiniu prašo:

1) Pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) į palikimÄ , atsiradusį po V. G. ir J. G. mirties - butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

2) Pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) į palikimÄ , atsiradusį po V. G. ir J. G. mirties - pinigines lėšas (su palÅ«kanomis, jei tokios yra);

3) Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. G. po savo vyro J. G. mirties priėmė palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti;

4) Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovas R. L. po savo motinos V. G. mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 1997 m. birželio 25 d. V. G. pagal tuometinį Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ nuosavybės teise iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės nusipirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). V. G. buto įsigijimo momentu buvo sudariusi santuokÄ su J. G.. V. G. yra ieÅ¡kovo R. L. motina, o J. G. - ieÅ¡kovo patėvis. (duomenys neskelbtini) mirė J.

G. (mirė santuokoje]. V. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po savo vyro J. G. mirties V. G. nesikreipė į vietos notarÄ su pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ , tačiau Å¡i iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo visus mokesčius ir butÄ prižiÅ«rėjo, t. y. naudojosi visu turtu (butu) kaip savo. IeÅ¡kovas nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. deklaravęs iki Å¡iol savo vietÄ taip pat bute, adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo menkas supratimas į teisę lėmė ir jo manymÄ , kad paveldi savaime, todėl taip pat, kaip ir jo motina V.

G., nesikreipė per tris mėnesius į vietos notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo. IeÅ¡kovas apie 2019 m. kovo 18 d. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ atsakovo Valstybės įmonės Turto bankas, kad valstybė palikimo perėjimo valstybei liudijimu (kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrindu), paveldėjo butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), ir yra vienintelis teisėtas turto valdytojas. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas ieÅ¡kovÄ Ä¯spėjo, kad Å¡is minėtame bute gyvena neteisėtai ir turi jį atlaisvinti, kitu atveju - kreipsis į teismÄ dėl iÅ¡keldinimo.

IeÅ¡kovas nuo minėto momento (2019 m. kovo 18 d.) suprato, kad naujuoju buto savininku tapusi valstybė. Civilinės bylos nagrinėjimo eigoje taip pat paaiÅ¡kėjo aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, valstybė paveldėjo po ieÅ¡kovo motinos V. G. mirties pinigines lėšas, sumoje 32,38 Eur. Posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas palaikė ieÅ¡kinį jame iÅ¡dėstytais argumentais, prašė ieÅ¡kinį patenkinti. Nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. deklaravęs iki Å¡iol savo vietÄ taip pat bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Gyveno kartu su mama bei po jos mirties ten gyveno. ButÄ iÅ¡laikė pagal galimybes. Turi 9 klasių iÅ¡silavinimÄ , įstatymų nežino. Dirbo įvairius darbus, buvo Å¡altkalvius, dirbo statybose. Oficialiai nedirba 10 metų. Å iuo metu pensinio amžiaus. Po mamos mirties palikimÄ priėmė. Po mamos mirties buvo pas notarÄ vienÄ kartÄ , bet jam buvo pasakyta, kad nėra testamento, vėliau buvo nuėjęs ir antrÄ kartÄ tada pasakė, kad yra testamentas. Notarė logiÅ¡kai nieko neaiÅ¡kino, nesuprato įstatymų, o kalbant su notare nieko nesuprato.

Po mamos mirties mokėjo mokesčius. Kai mama buvo gyva, lengviau buvo iÅ¡laikyti turtÄ , bet po mamos mirties sunkiau pasidarė. Turėjo invalidumÄ , dėl Å¡irdies ligų. Gyveno vienas, tačiau buvo toks laikas, kad neturėjo už kÄ mokėti mokesčius, tai atjungė elektrÄ . Pasiėmė paskolÄ dėl mokesčių sumokėjimo. Gavo visokius „raudonus“ laiÅ¡kus, kad turi atsiskaityti už butÄ ir dėl iÅ¡keldinimo. Patarė kaimynė, kad reikia eiti tvarkytis. Notarė davė lapÄ , bet jis nesuprato kas paraÅ¡yta.

Gyveno bute po mamos mirties, naudojosi baldais ir visais likusiais buitiniais daiktais, jos asmeninio naudojimosi daiktais (televizoriumi, indais, spinta ir kt.), mokėjo mokesčius pagal galimybes, tačiau vėliau skola užaugo. Mano, kad ji nori iÅ¡keldinti ir jam kyla grėsmė netekti turto. Mama V. G. buvo susituokusi su J. G., mama toliau gyveno bute po J. G. mirties. PraÅ¡o patenkinti ieÅ¡kinį. Daugiau jokio turto, iÅ¡skyrus paveldimÄ neturi. Ketina toliau gyventi bute, padengti Turto banko turėtas administravimo iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovo atstovas advokatas A. D. prašė patenkinti patikslintÄ ieÅ¡kinį. Duomenų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas neteikė, nepraÅ¡o jų priteisti. IeÅ¡kovas gyveno ir ketino gyventi bute, tÄ patvirtino liudytojas, iÅ¡ esmės pripažįsta atsakovo atstovas. Butas galbÅ«t ir buvo apleistas, tačiau ieÅ¡kovas juo rÅ«pinosi kaip galėjo. Mano, kad nėra praleistas ieÅ¡kinio 1 metų senaties terminas, kadangi apie paveldimos teisės perėjimÄ sužinojo 2019-03-18. Tačiau ieÅ¡kovas nesuprato raÅ¡tų prasmės, manė kad juos gavo dėl įsiskolinimų.

IeÅ¡kovas patvirtino, kad iÅ¡ notarės ieÅ¡kovas negalėjo suprasti kÄ jis turi daryti. Teismas galėjo įsitikinti, kad ieÅ¡kovas socialiai pažeidžiamas asmuo, kad ieÅ¡kovÄ reikia už rankos vedžioti ir jam reikėjo padėti. Ä® atstovÄ advokatÄ kreipėsi ieÅ¡kovo kaimynai, tada, kai buvo pradėtas ruoÅ¡ti ieÅ¡kinys. IeÅ¡kovas neturi artimų žmonių. IeÅ¡kovo dukra gyvena Anglijoje. IeÅ¡kovo mama taip pat nesikreipė dėl palikimo įforminimo, bet gyveno bute. IeÅ¡kovas turi sveikatos problemų, tačiau jis sÄ lygas, kurios reikalingos nustatyti juridinę reikmę turinčius faktus, įvykdė, nes naudojosi mamos asmeninio naudojimosi daiktais.

Todėl iÅ¡ tų faktų turi iÅ¡eiti ir kiti sprendimai dėl paveldėjimo teisės liudijimų, kurie iÅ¡duoti formaliai. Notarė ieÅ¡kovui nieko nepaaiÅ¡kino, o ieÅ¡kovas tinkamai nesuvokė kur reikia kreiptis. IeÅ¡kovui laiku buvo suteikta pagalba ir buvo kreiptasi į teismÄ . Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas turtÄ valdė, juo naudojosi ir naudosis ateityje. Nėra nustatyta, kad jis turi kitÄ turtÄ . PraÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas (toliau – VÄ® Turto bankas) atstovas teismo posėdyje ieÅ¡kinį prašė atmesti.

Atsižvelgiant į atsakovo teiktus procesinius dokumentus, nurodomÄ procesinę padėtį byloje bei į LR Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.2.2. punktÄ , valstybės, atstovaujamos VÄ® Turto bankas, procesinė padėtis nesikeitė, jÄ atstovavo VÄ® Turto bankas. Taigi, atsakovas neprieÅ¡taravo dėl juridinę reikmę turinčių faktų nustatymo, bet mano, kad paveldėjimo procedÅ«ros buvo teisėtos, kadangi Turto bankas atliko visas procedÅ«ras teisėtai.

Tik atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas turėjo atlikti aktyvius veiksmus bei nesukelti jokių problemų dėl paveldėjimo procedÅ«rų. Matyti, kad V. G. po sutuoktinio mirties ten gyveno, o ieÅ¡kovas po motinos mirties naudojosi mamos paliktais daiktais, bute gyveno po motinos mirties, butas paliktas jam testamentu. Jo mama priėmė palikimÄ po sutuoktinio mirties ir dėl to neginčija. Jų ginčo aplinkybės yra dėl ieÅ¡kovo palikimo priėmimo bÅ«do. Faktiniu savo buvimu, teigia, kad priėmė palikimÄ .

Tačiau mano, kad ieÅ¡kovas neatliko aktyvių veiksmų, kurie buvo bÅ«dingi, kaip buto savininkui. Kilo klausimai dėl mokesčių mokėjimo ir rÅ«pinimosi turtu, pačios buto priežiÅ«ros, kadangi dėl mokėjimo už buto iÅ¡ 2016-12-14 d. gavo iÅ¡ AB „Kauno energija“ laiÅ¡kÄ , kuriame buvo informuoti, kad mirė (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo mama ir yra neapmokėta už buto Å¡ildymÄ 2278,25 Eur ir dėl to buvo pradėta paveldėjimo procedÅ«ra. Kilo abejonių ar turtas – butas reikalingas ieÅ¡kovui ar jis dengs įsiskolinimus.

Dėl to atsakovo buvo pozicija, kad su ieÅ¡kiniu nesutiko. Jei turtas grÄ Å¾inamas savininkui, suraÅ¡omas perdavimo aktas bei buhalterija skaičiuoja kokios yra sumos už tÄ turtÄ , tačiau jos skaičiuojamas nuo tos dienos, kai jiems pereina paveldimas turtas. „Kauno energija“ nepareiÅ¡kė jokių ieÅ¡kinių. Turto realizavimo procedÅ«ra nėra pradėta. Jeigu nebÅ«tų užvesta byla arba nepatenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas, tai pirmiausia kreiptųsi į teismÄ dėl ieÅ¡kovo iÅ¡keldinimo, vėliau pakeičiamos spynos, tada pradedamas turto realizavimas interneto aukcione.

Å iuo atveju paveldimas buvo butas bei sÄ skaitos bankuose. Tačiau iÅ¡ esmės, kad ieÅ¡kovas gyveno bute realiai, tÄ faktÄ pripažįsta. Neturi duomenų, kad ieÅ¡kovas turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , registruotÄ savo vardu. Kai gauna praneÅ¡imÄ , kad yra turtas, kuris nepaveldėtas, tada stengiasi surasti ten gyvenančius asmenis kuriuos informuoja, jei randa kontaktÄ , kreipiasi į notarÄ , kad sustabdytų paveldėjimo procedÅ«rÄ , kad turtas bÅ«tų paveldėtas. Jei neturi duomenų, kad asmuo ketina paveldėti, todėl turi tÄ palikimÄ priimti.

Å iuo atveju gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ „Kauno energija‘, kad yra skola už buto Å¡ildymÄ ir nėra duomenų, kad kažkas kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Oficiali pozicija jų yra, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu. Teismo posėdyje 2019 m. spalio 17 d. paaiÅ¡kino ir tai, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ paveldėjimo teisėtumui ginčyti. Mano, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo palikėjos V. G. mirties (duomenys neskelbtini), kadangi ieÅ¡kovas nurodė, kad minėtame bute gyvena nuo 2009 m. iki Å¡iol, tokiu atveju galėjo žinoti apie motinos mirtį.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių palikimo perėjimo valstybei liudijimas bÅ«tų negaliojantis bei nepateikia jokių įrodymų, kad notarė, iÅ¡duodama paveldėjimo teisės liudijimÄ , pažeidė įstatymų nuostatas. Kadangi ieÅ¡kovas neatliko palikimui priimti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų, todėl notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam terminui, atsisakyti iÅ¡duoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Mano, kad atsakovas, kaip valstybės institucija, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus, todėl iš atsakovo neturėtų būti reikalaujama bylinėjimosi išlaidų. Juo labiau, kad ieškinyje nenurodyti konkretūs valstybę atstovavusios institucijos pažeidimai ir neteisėti veiksmai, todėl prašė ieškinį atmesti taikyti ieškinio senatį. Į 2019 m. gruodžio 16 d. teismo posėdį, kai buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, atsakovo atstovas neatvyko.

Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį patikslino savo pozicijÄ , jog ieÅ¡kiniui neprieÅ¡tarauja, tik atkreipia dėmesį, kad tuo atveju jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, Vadovaujantis Taisyklių VII skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybei perduotino turto grÄ Å¾inimÄ savininkui įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Taisyklių 149-151 p.), tenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turės apmokėti valstybės, atstovaujamos Turto banko, patirtas ir apmokėtas iÅ¡laidas, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu.

Atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad susidariusioje situacijoje Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigÄ vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, neatliko jokių prieÅ¡taraujančių teisės aktams veiksmų, kurie bÅ«tų galėję pažeisti IeÅ¡kovo interesus. Byla buvo inicijuota ne dėl VÄ® Turto banko kaltų ar neatsargių veiksmų (t.y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad bankas kokiu nors bÅ«du pažeidė ieÅ¡kovo teises), todėl mano, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ VÄ® Turto banko, jeigu toks bÅ«tų pareikÅ¡tas, turėtų bÅ«ti atmestas.

IeÅ¡kinį prašė nagrinėti Valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į atsakovo praÅ¡ymÄ , byla iÅ¡nagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant. Trečiojo asmens Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarė R. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį bei 2019 m. spalio 17 d. posėdžio metu nurodė, jog su ieÅ¡kiniu sutinka, neturi jokio suinteresuotumo byloje, kadangi notarė tik 2005 m. liepos 11 d. patvirtino V. G. testamentÄ , kuris įregistruotas testamentų registre. Be to, į notarę į R.

V. ieÅ¡kovas kreipėsi dėl V. G. testamento dublikato bei iÅ¡davė jį pagal pateiktÄ Ä¯galiojimÄ 2019-03-28 d. Kitų notarinių veiksmų notarė neatliko, jos patvirtinto testamento ieÅ¡kovas neginčija. Mirus testatorei V. G. paveldėjimo byla buvo užvesta Kauno miesto 12 – ame notarų biure bei notarė G. K. iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės įmonei Turto bankas. Ä®statyme nustatyta pareiga paskelbti testamentÄ yra nustatyta tam notarui, kuris veda paveldėjimo bylÄ .

Ä® notarÄ asmenys gali kreiptis dėl testamento sudarymo, bet, kai mirÅ¡ta asmuo, paveldėjimo byla vedama pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo nurodytÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ notarams priskirtos gatvės, kurias aptarnauja notarai mirus asmenims. Galima kreiptis į bet kurį notarÄ , tačiau kai mirÅ¡ta asmuo, reikia kreiptis pagal minėtÄ Teisingumo ministro patvirtintÄ Ä¯sakymÄ , pagal palikimo atsiradimo gatvę. Paveldėjimo byla vedama pagal paskutinę mirusiojo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 2019 m spalio 31 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas neturės įtakos įtrauktai Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarei R.

V., notarė toliau procese nelaikyta trečiuoju asmeniu bei 2019 m. gruodžio 16 d. posėdyje nedalyvavo. Trečiojo asmens Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarė G. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį bei 2019 m. spalio 17 d. posėdžio metu nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, kadangi 2019 m. kovo 14 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoti remiantis CK 5.62 straipsniu, nes nei vienas įpėdinis įstatymų nustatyta tvarka ir terminai nepriėmė palikimo, t.y. per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ arba įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl juridinio fakto nustatymo apie palikimo priėmimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas R. L. veikė neatsakingai, nerÅ«pestingai, nebandė įteisinti paveldėjimo teisių nei kaip testamentinis, nei kaip įstatyminis įpėdinis. IeÅ¡kovas neatliko jokio veiksmo per 7 metus. Kadangi niekas po J. G. mirties niekas palikimo 2002 metais nepriėmė, valstybė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl teisių perėjimo po V. G. mirties 2012 metais. Ne kartÄ ieÅ¡kovas R. L. lankėsi notarės biure, jam buvo iÅ¡duota pažyma, kad neužvesta paveldėjimo byla. Jis nurodė, kad kreipsis į teismÄ , bet tai nebuvo padaryta.

IeÅ¡kovas lankėsi ir 2012 metais ir 2016 metais. IeÅ¡kovui paaiÅ¡kino, kad bÅ«tina nustatyti faktus, kad jo mama priėmė palikimÄ po vyro mirties ir, kad jis priėmė palikimÄ po mamos mirties. IeÅ¡kovui testamento neskelbė. Notarai neturi pareigos tikrinti kas yra deklaruotas bute, to nėra numatyta įstatyme. Siuntė pagal mirusiosios paskutinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Notarai nevedžioja už rankos. Mano, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti sprendžiamas teismo nuožiÅ«ra, tačiau ieÅ¡kovas nemokėjo mokesčių už turtÄ .

Papildomai byloje pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad nereiÅ¡kiant reikalavimo pripažinti (duomenys neskelbtini) palikimo parėjimo valstybei liudijimo reg. Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, nustačius juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad V. G. priėmė J. G. palikimÄ , bei V. G. palikimÄ - jos sÅ«nus R. L. - teisinės pasekmės ieÅ¡kovui neatsirastų, t.y. jis neįgytų paveldėjimo teisės į visÄ V. G. palikimÄ . Tad, R. L. norint įgyti teisę į visÄ V.

G. priklausiusį turtÄ , palikimo perėjimo valstybei liudijimo reg. Nr. (duomenys neskelbtini) turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimas reg. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas J. G. į 1/2 (vienÄ antrÄ jÄ ) dalį bendro sutuoktinių turto nebÅ«tų kliÅ«tis R. L., reikalavimų patenkinimui įgyti nuosavybės teisės į butÄ Nr. 24 su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), nes J. G. priklausančiÄ 1/2 dalį buto Nr. 24 su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini) paveldėtų jo sutuoktinė V.

G., o po to ir jos įpėdiniai. Tretysis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad Paveldėjimo teisiniuose santykiuose valstybės, kaip įpėdinio, subjektiÅ¡kumas yra specialus. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 str. 1 ir 2 d., 5.50 str. 4 d., 5.62 str. 1 d. nuostatas darytina iÅ¡vada, jog palikimas valstybei įstatymo pagrindu nepriklausomai nuo valios iÅ¡raiÅ¡kos pereina praėjus 18 mėnesių po palikėjo mirties, jeigu palikėjas neturi įpėdinių arba nei vienas įpėdinis nepriima palikimo, t. y. valstybė, neturi teisės vertinti palikimo priėmimo tikslingumo ir negali atsisakyti jį priimti, be to skirtingai nei kiti įpėdiniai, valstybė negali inicijuoti palikimo perėjimo nepraėjus įstatyme nustatytam terminui.

VÄ® Turto bankas 2019 m. kovo 18 d. raÅ¡tu Nr. (16.6-44)SK4-3228 informavo, kad VÄ® Turto bankas paveldėjo V. G. pinigines lėšas, esančias SWEDBANK AB ((duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir J. G. pinigines lėšas, esančias SWEDBANK AB ((duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2019 m. rugsėjo 5 d. turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) VMI prie FM priėmė į apskaitÄ valstybės, (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 12-ojo notaro biuro iÅ¡duotu palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) , paveldėtas pinigines lėšas sumoje 32,38 EUR.

Taigi, Å¡iuo atveju VMI prie FM tik atliko paveldėtų piniginių lėšų administravimo funkcijÄ . IeÅ¡kovas pateikia mokesčių mokėjimų dokumentus. Tačiau kaip matyti iÅ¡ pateiktų mokėjimų (atlikti 2019 m. birželio 20 d.), jie buvo atlikti jau po to, kai 2019 m. kovo 14 d. buvo iÅ¡duoti Palikimo parėjimo valstybei liudijimai, ir ne per tris mėnesius po J. G. (mirusio (duomenys neskelbtini)) bei V. G. (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties. Todėl, tokie ieÅ¡kovo pateikti įrodymai, nėra susiję su faktiniais veiksmais, siekiant V.

G. priimti palikimÄ po J. G. mirties, taip pat nėra susiję ir su faktiniais veiksmais siekiant R. L. priimti palikimÄ po V. G. mirties. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , VMI prie FM nuomone, palikimo perėjimo valstybei liudijimai galėtų bÅ«ti panaikinti tik tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad nėra praleistas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas bei bÅ«tų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, kad V. G. po savo vyro J. G. mirties priėmė palikimÄ , o ieÅ¡kovas R.

L. po savo motinos V. G. mirties priėmė palikimÄ , pradėdami faktiÅ¡kai jį valdyti. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai bei dalyvaujančių asmenų nuomonę, byla iÅ¡nagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant. IeÅ¡kinys (patikslintas) tenkintinas. Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių, trečiųjų asmenų, liudytojo paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad: V. G. yra ieÅ¡kovo R. L. motina (el. b.l.13, b.l. 61), o J. G. - ieÅ¡kovo motinos sutuoktinis (patėvis) (I tomas el.b.l.13). 1997 m. birželio 25 d.

V. G. pagal 1997 m. birželio 25 d. sutartį iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės nusipirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (el.b.l.9-10). V. G. buto įsigijimo momentu buvo sudariusi santuokÄ su J. G. (b.l. 62). (duomenys neskelbtini) mirė J. G., V. G. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b.l.14,22). Po savo vyro J. G. mirties V. G. nesikreipė į vietos notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo (b.l.143-152).Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarė R. V. 2005 m. liepos 11 d. patvirtino V. G. testamentÄ , kuris įregistruotas testamentų registre 2005-07-12 d. bei dublikatas įteiktas 2019-03-28 d. (I tomas el. b.l. 19-20).

IeÅ¡kovas 2019 m. kovo 18 d. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ atsakovo Valstybės įmonės Turto bankas, kad valstybė palikimo perėjimo valstybei liudijimu paveldėjo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir yra vienintelis teisėtas turto valdytojas (el. b.l.16). IÅ¡ notarės G. K. pateiktos ir notaro biure užvestos V. G. paveldėjimo bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duoti paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimai notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kad valstybei paveldėjimo teise pareina turtas kurio savininkai yra palikėjai V.

G. ir J. G. (b.l 52-72, 70,113-114), tačiau taip pat buvo (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas palikimo, kurio palikėjas yra V. G. perėjimo valstybei liudijimas Nr. notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), o paveldimÄ turtÄ sudaro piniginės lėšos su palÅ«kanomis (b.l. 71). Taip pat 2018 m. rugpjūčio 14 d. yra iÅ¡duotas nuosavybės tesės liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį palikėjui J. G. priklauso nuosavybė ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su pergyvenusia sutuoktine V.

G. (b.l.68). IÅ¡ notarės G. K. pateiktos ir notaro biure užvestos J. G. paveldėjimo bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duoti paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , kad valstybei paveldėjimo teise pareina turtas kurio savininkai yra palikėjai V. G. ir J. G.. taip pat buvo (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas palikimo, kurio palikėjas yra J. G. perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), o paveldimÄ turtÄ sudaro piniginės lėšos su palÅ«kanomis (b.l. 143-152).

Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatÄ Ä¯pėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ , palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimÄ â€“ palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimÄ tinkamÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti atvejis yra individualus. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y.

įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimÄ , pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , reikÅ¡mingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dis.

Taigi, Å¡ioje byloje dėl reikalavimo nustatyti juridinį faktÄ â€“ palikimo priėmimo pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, faktinės aplinkybės vertintinos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sÄ lygas, t. y. įvertintinant kiek laiko, kokiu bÅ«du ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rÅ«pinosi turtu kaip Å¡io turto savininkas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo V. G. yra ieÅ¡kovo R.

L. motina, o J. G. - ieÅ¡kovo patėvis. V. G. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuri buto įsigijimo momentu buvo sudariusi santuokÄ su J. G., todėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo iÅ¡duotas nuosavybės tesės liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį palikėjui J. G. priklauso nuosavybė ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su pergyvenusia sutuoktine V. G.. (duomenys neskelbtini) mirė J. G., V. G. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b.l.14,22). Po savo vyro J. G. mirties V.

G. nesikreipė į vietos notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo (b.l.143-152). Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo, bei liudytojo paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad mirus J. G., jo turtu rÅ«pinosi ieÅ¡kovo motina V. G., kadangi ji toliau gyveno bute, rÅ«pinosi juo. Nors teisme buvo pateikti duomenys, kad V. G. mirties dienÄ (duomenys neskelbtini) buvo susidarę įsiskolinimai už butui suteiktas paslaugas, tačiau įvertinus jų dydį negalima padaryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog jie atsirado už ilgÄ laikotarpį.

Pagal paslaugų tiekėjų UAB Kauno Å¡vara, UAB „Kauno vandenys“, AB „Kauno energija“ pateiktus duomenis palikėjos V. G. mirties (duomenys neskelbtini) dienÄ , jos skola už UAB Kauno Å¡vara paslaugas buvo 79,32 Lt (22,97 Eur) (b.l.42-43). Be to, V. G. 2005 m. liepos 11 d. surašė testamentÄ savo sÅ«naus R. L. ažtžvilgiu, kuris įregistruotas testamentų registre 2005-07-12 (b.l. 59). Taigi, V. G., gyvendama bute bei laikydama save turto savininke, kaip tai įforminta buto pirkimo sutartyje, tvarkė turtÄ bei prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi bendru turtu, po sutuoktinio J.

G. mirties (duomenys neskelbtini), kaip savu, toliau naudojosi asmeniniais sutuoktinio daiktais, baldais bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovo motina V. G. palikimÄ , atsiradusį po jos sutuoktinio J. G. mirties, priėmė. Konstatuotina, jog ieÅ¡kovo motina V. G. priėmė palikimÄ po sutuoktinio mirties pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo turtÄ ir Å¡ie veiksmai buvo atlikti per nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarÄ nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtÄ jai nebuvo iÅ¡duotas.

Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimÄ Ä¯gyvendinimÄ , taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. V. G. buvo palikėjo J. G. sutuoktinė, kuris testamento nebuvo surašęs (b.l. 144). Kadangi pirmos eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė (b.l.145), todėl ieÅ¡kovo R. L. motina V. G. turi teisę paveldėti turtÄ , likusį po jos sutuoktinio mirties (CK 5.13 straipsnis). Kitokia tvarka ieÅ¡kovas negali gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų, Å¡ių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis).

Å is faktas turi ieÅ¡kovui juridinę reikÅ¡mę, nes nuo jo priklauso ieÅ¡kovo turtinių teisių atsiradimas, t.y. tik Å¡iuo bÅ«du galima įgyvendinti jo teisę paveldėti motinos palikimÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Mirus motinai (duomenys neskelbtini) V. G. ieÅ¡kovas R. L. taipogi nesikreipė į notarų biurÄ pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo, įstatymo numatytu terminu (b.l. 43), tačiau paaiÅ¡kėjo, kad mirusioji V. G. yra palikusi testamentÄ savo sÅ«naus ieÅ¡kovo R. L. atžvilgiu (b.l.55,59).

Todėl byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad R. L. yra mirusios V. G. įstatyminis bei testamentinis įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Å ioje civilinėje ieÅ¡kinio bei ieÅ¡kovo reikalavimo, jog jis priėmė palikimÄ atlikdamas aktyvius veiksmus, iÅ¡ esmės nepripažino atsakovas, valstybinė mokesčių inspekcija, taip pat tretysis asmuo notarė G. K., kurie nurodė, kad ieÅ¡kovas per 7 metus neatliko aktyvių veiksmų, veikė neatsakingai, nerÅ«pestingai, nebandė įteisinti paveldėjimo teisių nei kaip testamentinis, nei kaip įstatyminis įpėdinis.

Tačiau teismas, iÅ¡klausęs ieÅ¡kovÄ Ä¯sitikino, kad ieÅ¡kovas atliko palikimo priėmimo veiksmus, tik teisiÅ¡kai jų neįformino. Tokį teismo įsitikinimÄ suformavo bylos medžiaga, ieÅ¡kovo jo atstovo, liudytojo D. Č. paaiÅ¡kinimai bei nepaneigė trečiųjų asmenų bei atsakovo argumentai. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. deklaravęs iki Å¡iol savo vietÄ bute, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b.l. 15). Taigi jis po palikėjos V. G. mirties (duomenys neskelbtini) toliau gyveno bute ir juo naudojosi.

Liudytojas D. Č. posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra ieÅ¡kovas kaimynas, pažįstamas daug metų, o ieÅ¡kovas R. L. visada gyveno (duomenys neskelbtini). Pažinojo ieÅ¡kovo dukrÄ , pažinojo ir ieÅ¡kovo motinÄ V. G. Patvirtino, kad ieÅ¡kovas R. L. bute gyveno tiek su mama, tiek po motinos mirties. Pats ieÅ¡kovas patvirtino, kad po motinos mirties naudojosi jos likusiais asmeninio naudojimosi daiktais, baldais, rÅ«pinosi butu kaip tik galėjo. Pagal VÄ® Registrų centro duomenis ieÅ¡kovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įpėdinio gyvenimas palikimÄ sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju ilgÄ laikÄ kartu gyveno bei rÅ«pinosi palikėju, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti (CK 5.51 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008.) Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kai tai, kad pareiÅ¡kėjas, sunkiai vaikščiodamas, neturėjo galimybės aktyviais veiksmais patvirtinti palikimo priėmimo faktÄ ar pateikti palikimo atsisakymÄ , tačiau, likdamas gyventi mirusios motinos bute ir prisidėdamas prie buto iÅ¡laikymo, jis iÅ¡reiÅ¡kė subjektyviÄ valiÄ priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradedant turtÄ valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Byloje dalyvaujantis atsakovo atstovas, notarė, kiti proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieÅ¡kovas nemokėjo mokesčių, todėl neaiÅ¡ku ar realiai jis turtÄ valdė, ar toliau juo naudosis. Tačiau teismas, iÅ¡klausęs ieÅ¡kovÄ Ä¯sitikino, kad pagal savo iÅ¡silavinimÄ , gaunamas pajamas, gyvenimo bÅ«dÄ , socialinių bei teisinių reiÅ¡kinių suvokimÄ , ieÅ¡kovas R. L. pagal iÅ¡gales turtÄ valdė kaip savo. IÅ¡ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2019-05-29 d. raÅ¡to Nr. R-1848 matyti, kad ieÅ¡kovui R.

L. įvairiais laikotarpiais buvo nustatytas nuo 2009-04-10 d. – 40% darbingumo lygis, nuo 2011-04-07 iki 2013-04-06 d. 50 % darbingumo lygis, vėliau 35 % bei 45% darbingumo lygis (I tomas e.b.l. 23). Taigi matyti, kad jis turėjo tam tikrų sveikatos sutrikimų, kurie jam trukdė gauti jo kvalifikacijÄ , sveikatos bÅ«klę atitinkanti darbÄ bei pajamas. Pagal valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019-05-08 d. pažymÄ apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, ieÅ¡kovui R. L. laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-31 buvo mokama nuo 297,78 Lt (86,24 Eur) iki 57,09 Eur netekto darbingumo pensija.

Patikrinus teismui prieinamus vieÅ¡uosius registrus (CPK 179 straipsnio 3 dalis) valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos fondo duomenis laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2019-09-01 ieÅ¡kovui buvo mokamos 186,12 Lt (54,19 Eur), vėliau 372,23 Lt (107,81 Eur), 68,91 Eur, 108,30 Eur, 55,28 Eur, 175,68 Eur iÅ¡mokos skirtingais laikotarpiais (b.l.78-110). Taigi matyti, kad gaunamos pajamos nebuvo pakankamos visiÅ¡kai ir pilnai apmokėti už suteiktas paslaugas bÅ«stui. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apie ieÅ¡kovÄ R.

L. matyti, kad UAB „Kauno vandenys“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo bei 2018-02-20 d. sprendimu už akių yra priteista iÅ¡ R. L. 217,80 Eur skolos. UAB „Kauno vandenys“ pateiktame paaiÅ¡kinime nurodė, kad Å¡i skola yra iÅ¡ieÅ¡kota, o palikėjos V. G. mirties (duomenys neskelbtini) dienÄ Ä¯siskolinimo suma 13,66 Eur (47,16 Lt) buvo apmokėta (b.l.45-46). AB Kauno energija pateikė informacijÄ , kad palikėjos V. G. mirties (duomenys neskelbtini) dienÄ , įsiskolinimas už paslaugas sudarė 474,63 Eur (b.l. 48).

Todėl iÅ¡ Å¡ių duomenų apie ieÅ¡kovo gaunamas pajamas bei atsižvelgiant į tai, kad paslaugų tiekėjai nebuvo pradėję priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo R. L. valia priimti motinos palikimÄ buvo iÅ¡reikÅ¡ta. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovas R. L. lankėsi notaro biure ir norėjo Å¡iÄ valiÄ teisiÅ¡kai įforminti, tačiau, neturėdamas teisinio iÅ¡silavinimo, Å¡ios teisės tinkamai bei nustatytais terminais neįgyvendino.

Pati notarė G. K. apklausta posėdyje patvirtino, kad ne kartÄ ieÅ¡kovas R. L. lankėsi notarės biure, jam buvo iÅ¡duota pažyma, kad neužvesta paveldėjimo byla. Nors notarė neturėjo galimybės pateikti aptariamos pažymos į bylÄ , kadangi tokie dokumentai buvo saugomi penkerius metus (b.l.142), tačiau nėra pagrindo netikėti notarės paaiÅ¡kinimais. Notarė paaiÅ¡kino ir tai, kad ieÅ¡kovas lankėsi ir 2012 metais, ir 2016 metais. IeÅ¡kovui notarė paaiÅ¡kino, kad bÅ«tina nustatyti faktus, kad jo mama priėmė palikimÄ po vyro mirties ir, kad jis priėmė palikimÄ po mamos mirties.

Pats ieÅ¡kovas R. L. taip pat nurodė, kad po mamos mirties buvo pas notarÄ vienÄ kartÄ , bet jam buvo pasakyta, kad nėra testamento, vėliau buvo nuėjęs ir antrÄ kartÄ tada jam pasakė, kad yra testamentas. Kalbant su notare nieko nesuprato. Taigi, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra nustatyti ieÅ¡kovo nerÅ«pestingumo ar piktnaudžiavimo jo teisėmis veiksmai, bet prieÅ¡ingai turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, laikant, kad ieÅ¡kovo veiksmai – lankymasis notaro biure, mokesčių už turtÄ mokėjimas pagal ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę, gaunamas pajamas, jo gyvenimas palikėjos bute - tokie veiksmai yra pakankami konstatuoti, kad ieÅ¡kovas palikimÄ priėmė, pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti.

IÅ¡ nustatytų aplinkybių teismui seka iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas R. L. suvokė save paveldėto turto savininku iki to laiko, kai iÅ¡ gaunamo VÄ® Turto bankas raÅ¡to suprato apie galimÄ jo iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ bÅ«sto (Ä® tomas el.b.l.16). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.

Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir ieÅ¡kovo reikalavimai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo laikytini pagrįstais (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Palikimo priėmimo fakto nustatymas ieÅ¡kovui turės juridinę reikÅ¡mę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovo motina priėmė palikimÄ po sutuoktinio mirties, o ieÅ¡kovas R.

L. po motinos V. G. mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jos turtÄ ir priėmė palikimÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis). Dėl iÅ¡duotų palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai yra įstatyme numatyti juridiniai faktai ar kitokios aplinkybės, kurios pagal įstatymų prasmę sukuria teises ir pareigas. Byloje ginčas kilo dėl vieno iÅ¡ nuosavybės teisės į turtÄ atsiradimo pagrindų – paveldėjimo.

Å iuo atveju CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei; palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ ; nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. IeÅ¡kovui ginčijant Kauno miesto 12-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotus palikimo perėjimo valstybei liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) į palikimÄ , atsiradusį po V.

G. ir J. G. mirties - butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei perėjimo valstybei liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) į palikimÄ , atsiradusį po V. G. ir J. G. mirties - pinigines lėšas (b.l. 70-71,151-152), vertintina, ar tokie palikimo perėjimo valstybei liudijimai iÅ¡duotas pagal nurodytas įstatymo reikalaujamas sÄ lygas. Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turi įregistruoti Å¡iÄ nuosavybės teisę vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnis).

Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties.

Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y. Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimÄ paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ . Byloje nustatyta, kad R. L. yra (duomenys neskelbtini) mirusios V. G. testamentinis bei įstatyminis įpėdinis. IÅ¡ byloje esančių aptartų duomenų matyti, kad V. G. testamente nurodytÄ visÄ savo turtÄ , kilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį, kuris mirties dienÄ jai priklausys, kur jis bus ir iÅ¡ ko besusidės arba ateityje atsiras, palieka savo sÅ«nui R. L.. Taigi testatorė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl savo turto palikimo ieÅ¡kovui.

Paveldėjimas reiÅ¡kia universalų palikėjo teisių ir pareigų perėmimÄ , taigi palikimo atsiradimo metu perimamas ne tik faktinis palikėjo turtas, bet ir tos turtinės teisės, kurios gali bÅ«ti perduotos palikėjo nurodytam įpėdiniui. Po jos mirties praėjus 7 metams, (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duoti palikimo perėjimo valstybei liudijimai, kadangi per šį laikotarpį neatsirado jį priimančių įpėdinių, t.y. Å¡is faktas nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas ir notarei apie faktinį palikimo valdymÄ nebuvo žinoma.

Å iuo atveju teismas byloje nustatė, kad tiek ieÅ¡kovo motina po sutuoktinio mirties, tiek ieÅ¡kovas po motinos mirties priėmė palikimÄ faktiniu valdymu. Tačiau į teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi tik tuomet ir netrukus, t.y. 2019 m. liepos 12 d., kai jau buvo iÅ¡duoti (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei. IeÅ¡kovas ir jo atstovas ginčija ir praÅ¡o pripažinti negaliojančius minėtus perėjimo valstybei liudijimus. Å iuo atveju byloje apklaustos notarės R. V., kad ji tik surašė testamentÄ bei iÅ¡davė ieÅ¡kovo įgaliotam asmeniui testamento dublikatÄ , o notarė G.

K. nurodė, kad užvedė paveldėjimo bylÄ po V. G. mirties, kadangi J. G. palikimo niekas nepriėmė. Kadangi niekas po J. G. mirties niekas palikimo (duomenys neskelbtini) metais nepriėmė, valstybė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl teisių perėjimo po V. G. mirties (duomenys neskelbtini) metais. Toliau buvo patikslinta, kad ½ turto priklauso J. G., iÅ¡skirtos dvi bylos ir iÅ¡duotas paveldėjimo liudijimas po ½ sutuoktiniams. Notarė tai pat nurodė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimai iÅ¡duoti teisėtai ir nėra pagrindo jų naikinti.

Teismas sutinka, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes nėra nustatyta palikimo perėjimo valstybei neteisėtumo ar notarės neteisėtų veiksmų. Tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad palikimÄ faktiniu valdymu priėmė ieÅ¡kovo motina, o ieÅ¡kovas priėmė savo motinos palikimÄ , tokiu bÅ«du palikimo perėjimo valstybei liudijimai turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais. IeÅ¡kovas ir jo atstovas teigia, kad nebuvo patikrintas įpėdinių ratas bei nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieÅ¡kovas yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ bute.

Tačiau Å¡iuos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Teismas, kaip jau minėta, sutinka su atsakovo ir notarės bei VMI argumentais, kad ginčijamus liudijimus iÅ¡davusi notarė, bei valstybė atlikdama paveldėjimo procedÅ«ras nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, nes faktai apie palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu nebuvo iÅ¡vieÅ¡inti. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis).

Kadangi pareiÅ¡kimu dėl palikimo siekiama įgyti palikimÄ , notaras turi įsitikinti, kad palikimas atsirado, t. y. patikrinti palikėjo mirties faktÄ . Ä®statyme įtvirtinta, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikÅ¡mės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai (Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Kokie duomenys laikytini turinčiais esminės reikÅ¡mės, įstatyme nedetalizuojama, tai kiekvieno konkretaus notarinio veiksmo atlikimo metu turėtų įvertinti notaras.

Paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duodamas įpėdinio praÅ¡ymu (CK 5.66 straipsnio 1 dalis), visiems atitinkamos eilės įpėdiniams iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ dėl palikimo (ne)priėmimo, kad bÅ«tų galima nustatyti paveldimÄ turto dalį. Kadangi notarė sprendė, kad dėl praleisto 8 metų termino pareiÅ¡kėjo Valstybės įmonės Turto bankas praÅ¡ymas iÅ¡duoti palikimo perėjimo valstybei nesukelia teisinių padarinių, tai ji, atlikusi visus pirmiau nurodytus veiksmus, iÅ¡davė. Valstybė paveldi pagal įstatymÄ ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo.

Atsakovas, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimÄ (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytÄ terminÄ savo teise į palikimÄ Ä¯statyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Nagrinėjamu atveju, mirus ieÅ¡kovo motinai per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovas ar kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurÄ ar teismÄ nesikreipė, todėl nėra pagrindo vertinti, kad buvo pažeistos įstatyme numatytos paveldėjimo procedÅ«ros (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Pagal CK 5.33 straipsnio 1 dalį, kai tik palikimo atsiradimo vietos notaras sužino apie testatoriaus mirtį, paskiria testamento paskelbimo dienÄ ir apie jÄ praneÅ¡ama žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Įstatyme nėra iÅ¡skirta, kad testamento paskelbimas siejamas su asmeniniu ar oficialiuoju testamentu. Byloje nustatyta, kad notarė vedė paveldėjimo bylÄ po V. G. mirties, todėl ieÅ¡kovui lankantis jos biure buvo galimybė testamentÄ paskelbti arba jį ieÅ¡kovui įteikti.

Å iuo atveju byloje nustatytos prieÅ¡ingos aplinkybės. IeÅ¡kovas R. L. nors ir bÅ«damas įstatyminis pirmos eilės įpėdinis, apie testamentÄ sužinojo gavęs jo dublikatÄ per įgaliotÄ asmenį 2019 m. kovo 28 d. (I tomas el.b.l.19-21). Notarė G. K. tik siuntė įpėdiniui R. L. praneÅ¡imus pagal mirusiosios paskutinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir testamente nurodytÄ adresÄ 2018-04-23 d. (b.l.60). Taigi, nepaskelbus ieÅ¡kovui testamento, nėra galimybės padaryti iÅ¡vados, kad atlikus tokio pobÅ«džio veiksmÄ , t.y. testamentÄ paskelbus ar tinkamai įteikus jį ieÅ¡kovui, bÅ«tų susiklostę tokios teisinės pasekmės ir palikimas bÅ«tų perėjęs valstybei.

Todėl, visų aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad vienintelis įpėdinis R. L. įstatymo ir testamento pagrindu įgytos teisės neatsisakė. Todėl mirusiosios V. G. teisės į kilnojamÄ jį bei nekilnojamÄ jį turtÄ turėjo bÅ«ti perduotos įpėdiniui R. L.. Dėl tokių priežasčių Kauno miesto 12-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo liudijimai, iÅ¡duoti valstybei, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei piniginių lėšų paveldėjimo, turi bÅ«ti panaikinti ir pripažinti negaliojančiais, nes teisė į Å¡io turto paveldėjimÄ pripažintina įstatyminiams bei testamentiniam įpėdiniui ieÅ¡kovui R.

L.. IeÅ¡kinys tenkintinas ir Å¡ioje dalyje. Dėl senaties taikymo IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžiÄ . CK 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

Taigi, Å¡ioje normoje yra nustatyti du specialÅ«s, alternatyvÅ«s ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentai, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo – toks ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo. VMI ir atsakovas pradiniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovo teisei ginčyti valstybei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės perėjimo liudijimÄ taikytinas CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Mano, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo palikėjos V. G. mirties (duomenys neskelbtini), kadangi ieÅ¡kovas nurodė, kad minėtame bute gyvena nuo 2009 m. iki Å¡iol, tokiu atveju galėjo žinoti apie motinos mirtį. Tačiau su tokiu senaties terminų skaičiavimu teismas nesutinka ir atmeta. Paprastai praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ .

Ä®pėdinis, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir teigdamas, kad jis faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ , turi teisinį interesÄ ginčyti, jo manymu, pažeistÄ teisę ir neprivalo kartu reikÅ¡ti reikalavimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Å ios faktinės aplinkybės sudaro reikalavimo pagrindÄ , nes iÅ¡ jų kildinama nuosavybės teisė į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Jeigu teikiamas pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ieÅ¡kinio senaties terminas nėra taikomas. IeÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, kai kartu su reikalavimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pareiÅ¡kiami reikalavimai naikinti paveldėjimo liudijimÄ ir po jo iÅ¡davimo sudarytus sandorius. IeÅ¡kovas ir jo atstovas teigia, kad nepraleido senaties termino, kadangi tik 2019 m. kovo 18 d. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ atsakovo Valstybės įmonės Turto bankas, kad valstybė palikimo perėjimo valstybei liudijimu paveldėjo butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), ir yra vienintelis teisėtas turto valdytojas.

Atsižvelgdamas į tai, atsakovas ieÅ¡kovÄ Ä¯spėjo, kad Å¡is minėtame bute gyvena neteisėtai ir turi jį atlaisvinti, kitu atveju - kreipsis į teismÄ dėl iÅ¡keldinimo (I tomas el.b.l. 16). Todėl byloje nepaneigta, kad ieÅ¡kovas atsižvelgęs į faktinę situacijÄ bei pasikonsultavęs su teisininkais nusprendė inicijuoti civilinę bylÄ su tikslu panaikinti paveldėjimo teisės perėjimo valstybės nuosavybėn liudijimus. Be to, byloje jau aptarta, kad 2019 m. kovo 28 d. ieÅ¡kovas per įgaliotus asmenis kreipėsi į notarę R.

V. su žodiniu paklausimu, ar nebuvo paliktas ieÅ¡kovui jo motinos V. G. testamentas. TÄ pačiÄ dienÄ minėta notarė pateikė oficialiojo testamento, sudaryto (duomenys neskelbtini), dublikatÄ (I tomas el.b.l.19-21). Taigi, Lietuvos RespublikÄ atstovaujančių VÄ® Turto bankas bei Valstybinės mokesčių inspekcijos praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį atmestinas, kadangi nustatyta, jog apie tai, kad palikimÄ priėmė atsakovės atstovaujama valstybė, ieÅ¡kovas sužinojo 2019 m. kovo 18 d., o į teismÄ kreipėsi 2019 m. liepos 12 d.

Todėl CK 5.8 straipsnyje nustatyto termino pareikšti ieškinį teisme ieškovas nepraleido (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškinį patenkinus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi iš ieškovui turėtų būti priteistinos atsakovo. Ieškovas patyrė šias išlaidas: sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, o 2019 m. liepos 16 d. nutartimi 188 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovu buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (b.l. 11-12).

IeÅ¡kovas nepateikė atstovavima pagrindžiančių iÅ¡laidų bei neprašė jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti iÅ¡ atsakovo. Toks ieÅ¡kovo praÅ¡ymas pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad pats ieÅ¡kovas inicijavo procesÄ bei sieja Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo pasekmes savo interesų atžvilgiu. Atsakovo kaltų veiksmų Å¡ioje byloje teismas nenustatė, taigi Å¡ioje byloje nėra pagrindo vertinti, kad atsakovės, jÄ atstovaujančio VÄ® „Turto bankas“ procesinis elgesys buvo netinkamas ir, kad atsakovė turėtų atlyginti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. 2A-1597-264/2019).

Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas 188 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimas buvo atidėtas bei teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos, kurios sudaro 10,44 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Teismo nutartimi 2019-07-16 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį (patikslintÄ ) patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo vyro J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovas R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Juridiniai faktai nustatomi paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui iÅ¡duoti. Pripažinti negaliojančiais Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G.

K. iÅ¡duotus (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), į palikimÄ , atsiradusį po V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties - butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pripažinti negaliojančiais Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. iÅ¡duotus (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) į palikimÄ , atsiradusį po V.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties - pinigines lėšas su palÅ«kanomis. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 198,44 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 44 ct) žyminio mokesčių bei iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ UAB „Medicinos bankas“ (įmokos kodas 5660).

Duomenis apie Å¡ios sumos sumokėjimÄ pateikti teismo raÅ¡tinei Teismo 2019 m liepos 16 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriomis uždrausta atsakovei iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ R. L. iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ iÅ¡siųsti valstybės įmonei Registrų centrui, Testamentų registrui.

Teisėja Vaida Motiejūnienė