Legislator Case Law & Legislation
e0074e2c-7ffd-4534-bebb-f202ce31ce2d AI generated

e0074e2c-7ffd-4534-bebb-f202ce31ce2d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number e0074e2c-7ffd-4534-bebb-f202ce31ce2d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atsakovės veiksmus iÅ¡sivežant 2014 m. liepos pradžioje iÅ¡ Lietuvos Respublikos nepilnamečius vaikus D. B. ir G. B. į Jungtines Amerikos Valstijas, ČikagÄ be vaikų tėvo A. B. sutikimo ir neturint atitinamo galiojančio tokiam iÅ¡vykimui teismo procesinio sprendimo, leidžiančio jai iÅ¡vykti su nepilnamečiais vaikais be vaikų tėvo sutikimo pripažintini neteisėtais pagal 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 straipsnį;

Legislator headnote

AI generated

e0074e2c-7ffd-4534-bebb-f202ce31ce2d · Lietuvos apeliacinis teismas: Vadinasi, visi procesiniai klausimai, kilę nagrinėjant bylas dėl vaiko grÄ Å¾inimo, sprendžiami vadovaujantis aukščiau minėta taisykle. Reglamento, kaip tiesiogiai taikomo Europos SÄ jungos teisės akto ir Hagos konvencijos, kaip daugiaÅ¡alės tarptautinės sutarties, priimtos Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje, normų konkurencijos klausimas yra iÅ¡spręstas Reglamento 60 straipsnyje, pagal kurį santykiuose tarp valstybių narių Å¡is reglamentas pakeičia Hagos konvencijÄ tiek, kiek ji susijusi su bylomis, kurioms taikomas Å¡is reglamentas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-1681-196/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01528-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4; 122.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 3 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , civilinėje byloje Nr. e2-5504-467/2015 pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. praÅ¡ymÄ dėl fakto patvirtinimo, suinteresuotas asmuo A. Å ., valstybės institucija teikianti iÅ¡vadÄ - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėjas A. B. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl fakto patvirtinimo civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus pagrindu, suinteresuotas asmuo – A. Å ., valstybės institucija, teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

PareiÅ¡kimu praÅ¡oma, vadovaujantis CPK 579-582 straipsniais ir Hagos konvencijos 15 straipsniu, patvirtinti, kad A. B. nepilnamečių vaikų D. B., gim. 2004 m. lapkričio 21 d., ir G. B., gim. 2007 m. kovo 6 d., iÅ¡vežimas 2014 m. liepos 2 d. iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Jungtines Amerikos Valstijas, kurį įvykdė A. Å ., buvo neteisėtas pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti.Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas yra duodamas dėl fakto patvirtinimo CPK XXXIX skyriaus pagrindu, kuris nustato bylų dėl teismo leidimų iÅ¡davimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedÅ«rų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal Civilinį kodeksÄ ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimo tvarkÄ .

CPK 580 straipsnio 1 dalis nustato, kad praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo leidimÄ , patvirtinti pareiÅ¡kimÄ ar faktÄ bei kiti praÅ¡ymai (pareiÅ¡kimai), kurie pagal Civilinį kodeksÄ ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui, todėl, teismo nuomone, jau vien dėl Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kimas dėl fakto patvirtinimo CPK XXXIX skyriaus pagrindu neteismingas Vilniaus apygardos teismui. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnį tik bylos dėl vaiko grÄ Å¾inimo, kai vaikas neteisėtai atvežtas ar neteisėtai laikomas Lietuvos Respublikoje, yra teismingos Vilniaus apygardos teismui.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog Å¡iuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose yra vykdoma jo nepilnamečių vaikų grÄ Å¾inimo į LietuvÄ procedÅ«ra, kurios teisminė jurisdikcija priklauso Jungtinių Amerikos Valstijų teismams, todėl Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad faktas, ar A. B. nepilnamečių vaikų iÅ¡vežimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Jungtines Amerikos Valstijas buvo neteisėtas pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį turi bÅ«ti nustatinėjamas ir įrodinėjamas toje, Jungtinėse Amerikos Valstijose nagrinėjamoje, byloje.Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo argumento, kad pagal Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 15 straipsnį, jog, prieÅ¡ nurodydama grÄ Å¾inti vaikÄ , susitariančios valstybės teismo ar administracinė institucija gali pareikalauti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės institucijų gautų sprendimÄ ar kitÄ patvirtinimÄ , kad iÅ¡vežimas ar laikymas buvo neteisėtas pagal Konvencijos 3 straipsnį, jei toje valstybėje tokį nutarimÄ ar sprendimÄ galima gauti, teismas nurodė, jog pareiÅ¡kėjas konkrečiu atveju Jungtinių Amerikos Valstijų teismo ar administracinės institucijos atitinkamo pareikalavimo nepateikė ir galimybės tokį nutarimÄ ar sprendimÄ gauti iÅ¡ teismo nepagrindė.Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjo A.

B. pareiÅ¡kimas dėl fakto patvirtinimo CPK XXXIX skyriaus pagrindu nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui, pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti ir konstatavo, kad tokio pareiÅ¡kimo nagrinėjimas priklauso Jungtinių Amerikos Valstijų teismų jurisdikcijai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              PareiÅ¡kėjas A. B. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodo Å¡iuos esminius atskirojo skundo argumentus:Tam, kad asmeniui realizuoti savo teisę kreiptis į teismÄ , siekiant, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, nėra bÅ«tina gauti jokios trečios Å¡alies pareikalavimo ar nurodymo tai atlikti, jis tai daro savarankiÅ¡kai, todėl pareiÅ¡kėjas neprivalėjo kartu su pareiÅ¡kimu dėl fakto patvirtinimo gauti ir pateikti teismui Jungtinių Amerikos Valstijų teismo ar administracinės institucijos pareikalavimo dėl bÅ«tinybės pateikti Hagos konvencijos 15 straipsnyje numatytÄ nutarimÄ ar sprendimÄ .Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos dėl neteisėtai iÅ¡vežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos SÄ jungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal 1980 m. spalio 25 d.

Hagos konvencijÄ dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų laikomo vaiko grÄ Å¾inimo nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000, Hagos konvencija ir Å¡is įstatymas nenustato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl vaiko grÄ Å¾inimo, kai vaikas neteisėtai atvežtas ar neteisėtai laikomas Lietuvos Respublikoje teismingos Vilniaus apygardos teismui, todėl ir pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas teismingas Vilniaus apygardos teismui.Teismų priimtais procesiniais sprendimais yra suvaržyta pareiÅ¡kėjo procesinė teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymu saugomas interesas, nes dar 2015 m. kovo 26 d.

Vilniaus mieto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-16514-967/2015 kurioje be kita ko, buvo praÅ¡oma patvirtinti Hagos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo faktÄ , jo ieÅ¡kinį buvo atsisakyta priimti. Nors Å¡i nutartis yra apskųsta Vilniaus apygardos administraciniam teismui (civilinė byla Nr.2S-1226-553/2015), atskirasis skundas dar nėra iÅ¡nagrinėtas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos dėl neteisėtai iÅ¡vežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos SÄ jungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal 1980 m. spalio 25 d.

Hagos konvencijÄ dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) laikomo vaiko grÄ Å¾inimo (toliau – bylos dėl vaiko grÄ Å¾inimo) nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas), Hagos konvencija ir Å¡is įstatymas nenustato kitaip.

Vadinasi, visi procesiniai klausimai, kilę nagrinėjant bylas dėl vaiko grÄ Å¾inimo, sprendžiami vadovaujantis aukščiau minėta taisykle. Reglamento, kaip tiesiogiai taikomo Europos SÄ jungos teisės akto ir Hagos konvencijos, kaip daugiaÅ¡alės tarptautinės sutarties, priimtos Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje, normų konkurencijos klausimas yra iÅ¡spręstas Reglamento 60 straipsnyje, pagal kurį santykiuose tarp valstybių narių Å¡is reglamentas pakeičia Hagos konvencijÄ tiek, kiek ji susijusi su bylomis, kurioms taikomas Å¡is reglamentas.

Reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, jog vaiko neteisėto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo atvejais vaiko grÄ Å¾inimas turėtų bÅ«ti užtikrinamas nedelsiant ir Å¡iuo tikslu turėtų ir toliau bÅ«ti taikoma Hagos konvencija, papildoma Å¡io reglamento, ypač 11 straipsnio, nuostatomis. Å ių nuostatų pagrindu darytina iÅ¡vada, jog jose įtvirtintas Reglamento virÅ¡enybės principas turi bÅ«ti derinamas su Hagos konvencijos subsidiaraus taikymo galimybe, kai Reglamentas nereglamentuoja tam tikrų klausimų, susijusių su vaiko grÄ Å¾inimu jo neteisėto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo atvejais.Hagos konvencijos 15 straipsnis reglamentuoja, kad prieÅ¡ nurodydama grÄ Å¾inti vaikÄ , susitariančios Valstybės teismo ar administracinė institucija gali pareikalauti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės institucijų gautų sprendimÄ ar kitÄ patvirtinimÄ , kad iÅ¡vežimas ar laikymas buvo neteisėtas pagal Konvencijos 3 straipsnį, jeigu toje valstybėje tokį nutarimÄ ar sprendimÄ galima gauti.

Å is straipsnis skirtas padėti spręsti sunkumus, kuriuos patiria Valstybės, kuriai buvo pateiktas praÅ¡ymas, kompetentingos institucijos, kuomet priimamas sprendimas dėl praÅ¡ymo grÄ Å¾inti vaikÄ ir nėra tiksliai aiÅ¡ku, kaip turi bÅ«ti taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teisė tam konkrečiam atvejui. Kai susiklosto tokia situacija, atsakinga institucija gali pareikalauti (angliÅ¡kame ir prancÅ«ziÅ¡kame Hagos konvencijos tekste vartojama sÄ voka „praÅ¡yti“) kad „pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės institucijų gautų sprendimÄ ar kitÄ patvirtinimÄ , kad iÅ¡vežimas ar laikymas buvo neteisėtas pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį, jei toje valstybėje tokį nutarimÄ ar sprendimÄ galima gauti.

Susitariančių Valstybių centrinės įstaigos kiek galėdamos padeda pareiÅ¡kėjui gauti tokį sprendimÄ ar patvirtinimÄ .“ Visų pirma čia pasisakytina dviem aspektais. Pirmasis aspektas susijęs su savanoriÅ¡ka Å¡io praÅ¡ymo prigimtimi ta prasme, kad vaiko grÄ Å¾inimo klausimas negali bÅ«ti sÄ lyginis, t.y. priklausomas nuo to, ar bus pateiktas toks sprendimas ar kitas patvirtinimas. Å i iÅ¡vada kyla iÅ¡ straipsnyje naudojamų terminų (gali pareikalauti, tačiau neprivalo), kaip ir iÅ¡ to, kad pačioje nuostatoje pripažįstama, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos Valstybėje gali nebÅ«ti įmanoma gauti praÅ¡omo dokumento.

Å iuo aspektu, Hagos konvencijos 15 straipsnis numato centrinėms institucijoms pareigÄ padėti praÅ¡ymo teikėjams gauti sprendimÄ ar patvirtinimÄ , kadangi centrinė institucija gali iÅ¡duoti pareiÅ¡kimÄ dėl Å¡iam atvejui taikytinos teisės, kaip tai numatyta Hagos konvencijos 8(3)(f) straipsnyje. Antru aspektu, Å¡io sprendimo ar pareiÅ¡kimo turinys privalo remtis neteisėtu, Hagos konvencijos prasme, vaiko iÅ¡vežimo ar laikymo pobÅ«džiu, o tai reiÅ¡kia, kad sprendimas ar patvirtinimas turės apimti abu Hagos konvencijos 3 straipsnyje numatytus elementus, ir nustatyti, kad vaiko iÅ¡vežimas pažeidė globos teises, kuriomis, prima facie, buvo naudojamasi teisėtai ir faktiÅ¡kai, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teisės prasme.

Pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį, vaiko iÅ¡vežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, jei:a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieÅ¡ pat jį iÅ¡vežant ar laikant, įstatymus; irb) jei iÅ¡vežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba bÅ«tų buvę naudojamasi, jei vaikas nebÅ«tų iÅ¡vežtas ar laikomas.Taigi vaiko iÅ¡vežimas ar laikymas laikomas neteisėtu esant nustatytoms abiem Hagos konvencijos 3 straipsnio sÄ lygoms.

Antra, pareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos dėl neteisėtai iÅ¡vežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos SÄ jungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal Hagos konvencijÄ dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų laikomo vaiko grÄ Å¾inimo nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas, Hagos konvencija ir Å¡is įstatymas nenustato kitaip. Nurodo, kad to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl vaiko grÄ Å¾inimo, kai vaikas neteisėtai atvežtas ar neteisėtai laikomas Lietuvos Respublikoje teismingos Vilniaus apygardos teismui, todėl ir pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas teismingas Vilniaus apygardos teismui.

Teismas su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo argumentu nesutinka. PareiÅ¡kėjas bando interpretuoti Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalį nurodydamas, kad pažodinis ir siaurinamasis įstatymo aiÅ¡kinimas negali atitikti tikrovės, kadangi sudaro prielaidÄ manyti, kad tik bylos, susijusios su neteisėtai į Lietuvos RespublikÄ atvežtų vaikų grÄ Å¾inimu yra nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme. Pagal Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalį tik bylos dėl vaiko grÄ Å¾inimo, kai vaikas neteisėtai atvežtas ar neteisėtai laikomas Lietuvos Respublikoje, teismingos Vilniaus apygardos teismui, t.y. bylos nagrinėjamos ginčo teisena ir tik dėl vaiko grÄ Å¾inimo į kitÄ valstybę.

PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, CPK 580 straipsnis reglamentuoja, kad praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo leidimÄ , patvirtinti pareiÅ¡kimÄ ar faktÄ bei kiti praÅ¡ymai (pareiÅ¡kimai), kurie pagal Civilinį kodeksÄ ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Pažymėtina, kad prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, nei Ä®statymas, nei Reglamentas, nei Hagos konvencija nenurodo, kad CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamų bylų dėl kitoje valstybėje laikomo vaiko grÄ Å¾inimo iÅ¡imtinis teismingumas bÅ«tų nustatytas Vilniaus apygardos teismui.

Be to, Å¡ioje, apeliacine instancija nagrinėjamoje byloje, pirmos instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ ne tik dėl to, kad pareiÅ¡kimas yra neteismingas Vilniaus apygardos teismui, bet ir todėl, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose yra vykdoma pareiÅ¡kėjo nepilnamečių vaikų grÄ Å¾inimo į Lietuvos RespublikÄ procedÅ«ra, kurios teisminė jurisdikcija priklauso Jungtinių Amerikos Valstijų teismams, ko skunde neneigia ir pats pareiÅ¡kėjas. Trečia, pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas, kad teismų priimtais procesiniais sprendimais yra suvaržyta jo procesinė teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymu saugomas interesas, yra nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dar 2015 m. kovo 26 d. Vilniaus mieto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-16514-967/2015 buvo atsisakyta priimti jo ieÅ¡kinį atsakovei A. Å ., kuriame be kita ko, buvo praÅ¡oma patvirtinti ir minėtÄ faktÄ . Nutartį pareiÅ¡kėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (civilinė byla Nr.2S-1226-553/2015), atskirasis skundas dar nėra iÅ¡nagrinėtas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiÅ¡kėjas 2015 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kinio atsakovei A.

Å ., dalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl neteisėto vaikų iÅ¡vežimo ir grÄ Å¾inimo ir prašė:

1) atsakovės veiksmus iÅ¡sivežant 2014 m. liepos pradžioje iÅ¡ Lietuvos Respublikos nepilnamečius vaikus D. B. ir G. B. į Jungtines Amerikos Valstijas, ČikagÄ be vaikų tėvo A. B. sutikimo ir neturint atitinamo galiojančio tokiam iÅ¡vykimui teismo procesinio sprendimo, leidžiančio jai iÅ¡vykti su nepilnamečiais vaikais be vaikų tėvo sutikimo pripažintini neteisėtais pagal 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 straipsnį;

2) įpareigoti atsakovę nedelsiant grÄ Å¾inti pagrobtus Hagos konvencijos civiliniais aspektais nepilnamečius vaikus į jų įprastinę (nuolatinę) gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje;

3) nepilnamečių vaikų neteisėto grobimo Hagos konvencijos civiliniais aspektais ir jų grÄ Å¾inimo į jų įprastinę (nuolatinę) gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje procedÅ«ros klausimÄ perduoti nagrinėti Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismui;

4) taikyti laikinÄ sias apsaugo priemones ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu;

5) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Toje byloje pirmos instancijos teismas atsisakė ieÅ¡kinį priimti ne todėl kad vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalavimų patvirtinti faktÄ , t.y. pripažintini neteisėtais pagal 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 straipsnį A. Å . veiksmus iÅ¡vežant pareiÅ¡kėjo vaikus į Jungtines Amerikos Valstijas bÅ«tų neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, o todėl, kad pagrindinio ieÅ¡kinio reikalavimo grÄ Å¾inti jo ir atsakovės nepilnamečius vaikus nagrinėjimo jurisdikcija, kaip nurodė pirmos instancijos teismas, priklauso Jungtinių Amerikos Valstijų teismams.

Lietuvoje, pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų centrinei įstaigai paskirtas funkcijas vaiko teisių ir teisėtų interesų srityje įgaliota vykdyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių, jog jis kreipėsi į centrinę institucijÄ pagalbos, ir ji jam nebuvo suteikta.Taigi, apibendrinant aukščiau pasakytÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, kitokio, nei CPK 580 straipsnyje nustatyto teismingumo, byloms, nagrinėjamoms CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, nei Ä®statymas, nei Reglamentas, nei Hagos konvencija, nei CPK nenustato, todėl 2015 m. rugpjūčio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl fakto patvirtinimo kaip neteismingÄ Å¡iam teismui yra pagrįsta ir teisėta. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigė, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                         Konstantinas Gurinas