e0074e2c-7ffd-4534-bebb-f202ce31ce2d · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedatsakovÄs veiksmus iÅ¡sivežant 2014 m. liepos pradžioje iÅ¡ Lietuvos Respublikos nepilnameÄius vaikus D. B. ir G. B. į Jungtines Amerikos Valstijas, ÄikagÄ be vaikų tÄvo A. B. sutikimo ir neturint atitinamo galiojanÄio tokiam iÅ¡vykimui teismo procesinio sprendimo, leidžianÄio jai iÅ¡vykti su nepilnameÄiais vaikais be vaikų tÄvo sutikimo pripažintini neteisÄtais pagal 1980 m. Hagos konvencijos dÄl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 straipsnį;
Legislator headnote
AI generatede0074e2c-7ffd-4534-bebb-f202ce31ce2d · Lietuvos apeliacinis teismas: Vadinasi, visi procesiniai klausimai, kilÄ nagrinÄjant bylas dÄl vaiko grÄ Å¾inimo, sprendžiami vadovaujantis aukÅ¡Äiau minÄta taisykle. Reglamento, kaip tiesiogiai taikomo Europos SÄ jungos teisÄs akto ir Hagos konvencijos, kaip daugiaÅ¡alÄs tarptautinÄs sutarties, priimtos Hagos tarptautinÄs privatinÄs teisÄs konferencijoje, normų konkurencijos klausimas yra iÅ¡sprÄstas Reglamento 60 straipsnyje, pagal kurį santykiuose tarp valstybių narių Å¡is reglamentas pakeiÄia Hagos konvencijÄ tiek, kiek ji susijusi su bylomis, kurioms taikomas Å¡is reglamentas.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2-1681-196/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01528-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4; 122.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsÄjo 3 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Konstantinas Gurinas teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. B. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjÅ«Äio 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimÄ , civilinÄje byloje Nr. e2-5504-467/2015 pagal pareiÅ¡kÄjo A.
B. praÅ¡ymÄ dÄl fakto patvirtinimo, suinteresuotas asmuo A. Å ., valstybÄs institucija teikianti iÅ¡vadÄ - Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄPareiÅ¡kÄjas A. B. kreipÄsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dÄl fakto patvirtinimo civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) XXXIX skyriaus pagrindu, suinteresuotas asmuo â A. Å ., valstybÄs institucija, teikianti iÅ¡vadÄ â Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
PareiÅ¡kimu praÅ¡oma, vadovaujantis CPK 579-582 straipsniais ir Hagos konvencijos 15 straipsniu, patvirtinti, kad A. B. nepilnameÄių vaikų D. B., gim. 2004 m. lapkriÄio 21 d., ir G. B., gim. 2007 m. kovo 6 d., iÅ¡vežimas 2014 m. liepos 2 d. iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Jungtines Amerikos Valstijas, kurį įvykdÄ A. Å ., buvo neteisÄtas pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄVilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjÅ«Äio 7 d. nutartimi pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimÄ atsisakÄ priimti.Teismas nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimas yra duodamas dÄl fakto patvirtinimo CPK XXXIX skyriaus pagrindu, kuris nustato bylų dÄl teismo leidimų iÅ¡davimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldÄjimo procedÅ«rų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal Civilinį kodeksÄ ir kitus įstatymus nagrinÄjamos supaprastinto proceso tvarka, nagrinÄjimo tvarkÄ .
CPK 580 straipsnio 1 dalis nustato, kad praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo leidimÄ , patvirtinti pareiÅ¡kimÄ ar faktÄ bei kiti praÅ¡ymai (pareiÅ¡kimai), kurie pagal Civilinį kodeksÄ ir kitus įstatymus nagrinÄtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiÅ¡kÄjo gyvenamosios vietos ar buveinÄs apylinkÄs teismui, todÄl, teismo nuomone, jau vien dÄl Å¡ios aplinkybÄs pareiÅ¡kÄjo A. B. pareiÅ¡kimas dÄl fakto patvirtinimo CPK XXXIX skyriaus pagrindu neteismingas Vilniaus apygardos teismui. Teismas pažymÄjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojanÄių Europos SÄ jungos ir tarptautinÄs teisÄs aktų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnį tik bylos dÄl vaiko grÄ Å¾inimo, kai vaikas neteisÄtai atvežtas ar neteisÄtai laikomas Lietuvos Respublikoje, yra teismingos Vilniaus apygardos teismui.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog Å¡iuo metu JungtinÄse Amerikos Valstijose yra vykdoma jo nepilnameÄių vaikų grÄ Å¾inimo į LietuvÄ procedÅ«ra, kurios teisminÄ jurisdikcija priklauso Jungtinių Amerikos Valstijų teismams, todÄl Vilniaus apygardos teismas sprendÄ, kad faktas, ar A. B. nepilnameÄių vaikų iÅ¡vežimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Jungtines Amerikos Valstijas buvo neteisÄtas pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį turi bÅ«ti nustatinÄjamas ir įrodinÄjamas toje, JungtinÄse Amerikos Valstijose nagrinÄjamoje, byloje.DÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo argumento, kad pagal Hagos konvencijos dÄl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 15 straipsnį, jog, prieÅ¡ nurodydama grÄ Å¾inti vaikÄ , susitarianÄios valstybÄs teismo ar administracinÄ institucija gali pareikalauti, kad pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ vaiko nuolatinÄs gyvenamosios vietos valstybÄs institucijų gautų sprendimÄ ar kitÄ patvirtinimÄ , kad iÅ¡vežimas ar laikymas buvo neteisÄtas pagal Konvencijos 3 straipsnį, jei toje valstybÄje tokį nutarimÄ ar sprendimÄ galima gauti, teismas nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjas konkreÄiu atveju Jungtinių Amerikos Valstijų teismo ar administracinÄs institucijos atitinkamo pareikalavimo nepateikÄ ir galimybÄs tokį nutarimÄ ar sprendimÄ gauti iÅ¡ teismo nepagrindÄ.Teismas sprendÄ, kad pareiÅ¡kÄjo A.
B. pareiÅ¡kimas dÄl fakto patvirtinimo CPK XXXIX skyriaus pagrindu nÄra teismingas Vilniaus apygardos teismui, pareiÅ¡kimÄ atsisakÄ priimti ir konstatavo, kad tokio pareiÅ¡kimo nagrinÄjimas priklauso Jungtinių Amerikos Valstijų teismų jurisdikcijai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              PareiÅ¡kÄjas A. B. pateikÄ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjÅ«Äio 7 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs. Nurodo Å¡iuos esminius atskirojo skundo argumentus:Tam, kad asmeniui realizuoti savo teisÄ kreiptis į teismÄ , siekiant, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ ar įstatymų saugomas interesas, nÄra bÅ«tina gauti jokios treÄios Å¡alies pareikalavimo ar nurodymo tai atlikti, jis tai daro savarankiÅ¡kai, todÄl pareiÅ¡kÄjas neprivalÄjo kartu su pareiÅ¡kimu dÄl fakto patvirtinimo gauti ir pateikti teismui Jungtinių Amerikos Valstijų teismo ar administracinÄs institucijos pareikalavimo dÄl bÅ«tinybÄs pateikti Hagos konvencijos 15 straipsnyje numatytÄ nutarimÄ ar sprendimÄ .Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojanÄių Europos SÄ jungos ir tarptautinÄs teisÄs aktų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos dÄl neteisÄtai iÅ¡vežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos SÄ jungos valstybÄje narÄje arba susitarianÄiojoje valstybÄje pagal 1980 m. spalio 25 d.
Hagos konvencijÄ dÄl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų laikomo vaiko grÄ Å¾inimo nagrinÄjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek 2003 m. lapkriÄio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dÄl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tÄvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000, Hagos konvencija ir Å¡is įstatymas nenustato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dÄl vaiko grÄ Å¾inimo, kai vaikas neteisÄtai atvežtas ar neteisÄtai laikomas Lietuvos Respublikoje teismingos Vilniaus apygardos teismui, todÄl ir pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimas teismingas Vilniaus apygardos teismui.Teismų priimtais procesiniais sprendimais yra suvaržyta pareiÅ¡kÄjo procesinÄ teisÄ kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta jo pažeista ar ginÄijama teisÄ ar įstatymu saugomas interesas, nes dar 2015 m. kovo 26 d.
Vilniaus mieto apylinkÄs teismo nutartimi civilinÄje byloje Nr.2-16514-967/2015 kurioje be kita ko, buvo praÅ¡oma patvirtinti Hagos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo faktÄ , jo ieÅ¡kinį buvo atsisakyta priimti. Nors Å¡i nutartis yra apskųsta Vilniaus apygardos administraciniam teismui (civilinÄ byla Nr.2S-1226-553/2015), atskirasis skundas dar nÄra iÅ¡nagrinÄtas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojanÄių Europos SÄ jungos ir tarptautinÄs teisÄs aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau â Ä®statymas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos dÄl neteisÄtai iÅ¡vežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos SÄ jungos valstybÄje narÄje arba susitarianÄiojoje valstybÄje pagal 1980 m. spalio 25 d.
Hagos konvencijÄ dÄl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau â Hagos konvencija) laikomo vaiko grÄ Å¾inimo (toliau â bylos dÄl vaiko grÄ Å¾inimo) nagrinÄjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek 2003 m. lapkriÄio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dÄl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tÄvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau â Reglamentas), Hagos konvencija ir Å¡is įstatymas nenustato kitaip.
Vadinasi, visi procesiniai klausimai, kilÄ nagrinÄjant bylas dÄl vaiko grÄ Å¾inimo, sprendžiami vadovaujantis aukÅ¡Äiau minÄta taisykle. Reglamento, kaip tiesiogiai taikomo Europos SÄ jungos teisÄs akto ir Hagos konvencijos, kaip daugiaÅ¡alÄs tarptautinÄs sutarties, priimtos Hagos tarptautinÄs privatinÄs teisÄs konferencijoje, normų konkurencijos klausimas yra iÅ¡sprÄstas Reglamento 60 straipsnyje, pagal kurį santykiuose tarp valstybių narių Å¡is reglamentas pakeiÄia Hagos konvencijÄ tiek, kiek ji susijusi su bylomis, kurioms taikomas Å¡is reglamentas.
Reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, jog vaiko neteisÄto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo atvejais vaiko grÄ Å¾inimas turÄtų bÅ«ti užtikrinamas nedelsiant ir Å¡iuo tikslu turÄtų ir toliau bÅ«ti taikoma Hagos konvencija, papildoma Å¡io reglamento, ypaÄ 11 straipsnio, nuostatomis. Å ių nuostatų pagrindu darytina iÅ¡vada, jog jose įtvirtintas Reglamento virÅ¡enybÄs principas turi bÅ«ti derinamas su Hagos konvencijos subsidiaraus taikymo galimybe, kai Reglamentas nereglamentuoja tam tikrų klausimų, susijusių su vaiko grÄ Å¾inimu jo neteisÄto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo atvejais.Hagos konvencijos 15 straipsnis reglamentuoja, kad prieÅ¡ nurodydama grÄ Å¾inti vaikÄ , susitarianÄios ValstybÄs teismo ar administracinÄ institucija gali pareikalauti, kad pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ vaiko nuolatinÄs gyvenamosios vietos valstybÄs institucijų gautų sprendimÄ ar kitÄ patvirtinimÄ , kad iÅ¡vežimas ar laikymas buvo neteisÄtas pagal Konvencijos 3 straipsnį, jeigu toje valstybÄje tokį nutarimÄ ar sprendimÄ galima gauti.
Å is straipsnis skirtas padÄti sprÄsti sunkumus, kuriuos patiria ValstybÄs, kuriai buvo pateiktas praÅ¡ymas, kompetentingos institucijos, kuomet priimamas sprendimas dÄl praÅ¡ymo grÄ Å¾inti vaikÄ ir nÄra tiksliai aiÅ¡ku, kaip turi bÅ«ti taikoma vaiko nuolatinÄs gyvenamosios vietos teisÄ tam konkreÄiam atvejui. Kai susiklosto tokia situacija, atsakinga institucija gali pareikalauti (angliÅ¡kame ir prancÅ«ziÅ¡kame Hagos konvencijos tekste vartojama sÄ voka âpraÅ¡ytiâ) kad âpareiÅ¡kÄjas iÅ¡ vaiko nuolatinÄs gyvenamosios vietos valstybÄs institucijų gautų sprendimÄ ar kitÄ patvirtinimÄ , kad iÅ¡vežimas ar laikymas buvo neteisÄtas pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį, jei toje valstybÄje tokį nutarimÄ ar sprendimÄ galima gauti.
SusitarianÄių Valstybių centrinÄs įstaigos kiek galÄdamos padeda pareiÅ¡kÄjui gauti tokį sprendimÄ ar patvirtinimÄ .â Visų pirma Äia pasisakytina dviem aspektais. Pirmasis aspektas susijÄs su savanoriÅ¡ka Å¡io praÅ¡ymo prigimtimi ta prasme, kad vaiko grÄ Å¾inimo klausimas negali bÅ«ti sÄ lyginis, t.y. priklausomas nuo to, ar bus pateiktas toks sprendimas ar kitas patvirtinimas. Å i iÅ¡vada kyla iÅ¡ straipsnyje naudojamų terminų (gali pareikalauti, taÄiau neprivalo), kaip ir iÅ¡ to, kad paÄioje nuostatoje pripažįstama, kad vaiko nuolatinÄs gyvenamosios vietos ValstybÄje gali nebÅ«ti įmanoma gauti praÅ¡omo dokumento.
Å iuo aspektu, Hagos konvencijos 15 straipsnis numato centrinÄms institucijoms pareigÄ padÄti praÅ¡ymo teikÄjams gauti sprendimÄ ar patvirtinimÄ , kadangi centrinÄ institucija gali iÅ¡duoti pareiÅ¡kimÄ dÄl Å¡iam atvejui taikytinos teisÄs, kaip tai numatyta Hagos konvencijos 8(3)(f) straipsnyje. Antru aspektu, Å¡io sprendimo ar pareiÅ¡kimo turinys privalo remtis neteisÄtu, Hagos konvencijos prasme, vaiko iÅ¡vežimo ar laikymo pobÅ«džiu, o tai reiÅ¡kia, kad sprendimas ar patvirtinimas turÄs apimti abu Hagos konvencijos 3 straipsnyje numatytus elementus, ir nustatyti, kad vaiko iÅ¡vežimas pažeidÄ globos teises, kuriomis, prima facie, buvo naudojamasi teisÄtai ir faktiÅ¡kai, vaiko nuolatinÄs gyvenamosios vietos teisÄs prasme.
Pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį, vaiko iÅ¡vežimas ar laikymas laikomas neteisÄtu, jei:a) pažeidžiamos globos teisÄs, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybÄs, kurioje vaikas nuolat gyveno prieÅ¡ pat jį iÅ¡vežant ar laikant, įstatymus; irb) jei iÅ¡vežimo ar laikymo metu tomis teisÄmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba bÅ«tų buvÄ naudojamasi, jei vaikas nebÅ«tų iÅ¡vežtas ar laikomas.Taigi vaiko iÅ¡vežimas ar laikymas laikomas neteisÄtu esant nustatytoms abiem Hagos konvencijos 3 straipsnio sÄ lygoms.
Antra, pareiÅ¡kÄjas skunde teigia, kad Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos dÄl neteisÄtai iÅ¡vežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos SÄ jungos valstybÄje narÄje arba susitarianÄiojoje valstybÄje pagal Hagos konvencijÄ dÄl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų laikomo vaiko grÄ Å¾inimo nagrinÄjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas, Hagos konvencija ir Å¡is įstatymas nenustato kitaip. Nurodo, kad to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dÄl vaiko grÄ Å¾inimo, kai vaikas neteisÄtai atvežtas ar neteisÄtai laikomas Lietuvos Respublikoje teismingos Vilniaus apygardos teismui, todÄl ir pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimas teismingas Vilniaus apygardos teismui.
Teismas su Å¡iuo pareiÅ¡kÄjo argumentu nesutinka. PareiÅ¡kÄjas bando interpretuoti Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalį nurodydamas, kad pažodinis ir siaurinamasis įstatymo aiÅ¡kinimas negali atitikti tikrovÄs, kadangi sudaro prielaidÄ manyti, kad tik bylos, susijusios su neteisÄtai į Lietuvos RespublikÄ atvežtų vaikų grÄ Å¾inimu yra nagrinÄjamos Vilniaus apygardos teisme. Pagal Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalį tik bylos dÄl vaiko grÄ Å¾inimo, kai vaikas neteisÄtai atvežtas ar neteisÄtai laikomas Lietuvos Respublikoje, teismingos Vilniaus apygardos teismui, t.y. bylos nagrinÄjamos ginÄo teisena ir tik dÄl vaiko grÄ Å¾inimo į kitÄ valstybÄ.
PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kÄjas, CPK 580 straipsnis reglamentuoja, kad praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo leidimÄ , patvirtinti pareiÅ¡kimÄ ar faktÄ bei kiti praÅ¡ymai (pareiÅ¡kimai), kurie pagal Civilinį kodeksÄ ir kitus įstatymus nagrinÄtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiÅ¡kÄjo gyvenamosios vietos ar buveinÄs apylinkÄs teismui. PažymÄtina, kad prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kÄjas, nei Ä®statymas, nei Reglamentas, nei Hagos konvencija nenurodo, kad CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinÄjamų bylų dÄl kitoje valstybÄje laikomo vaiko grÄ Å¾inimo iÅ¡imtinis teismingumas bÅ«tų nustatytas Vilniaus apygardos teismui.
Be to, Å¡ioje, apeliacine instancija nagrinÄjamoje byloje, pirmos instancijos teismas atsisakÄ priimti pareiÅ¡kimÄ ne tik dÄl to, kad pareiÅ¡kimas yra neteismingas Vilniaus apygardos teismui, bet ir todÄl, kad JungtinÄse Amerikos Valstijose yra vykdoma pareiÅ¡kÄjo nepilnameÄių vaikų grÄ Å¾inimo į Lietuvos RespublikÄ procedÅ«ra, kurios teisminÄ jurisdikcija priklauso Jungtinių Amerikos Valstijų teismams, ko skunde neneigia ir pats pareiÅ¡kÄjas. TreÄia, pareiÅ¡kÄjo nurodytas argumentas, kad teismų priimtais procesiniais sprendimais yra suvaržyta jo procesinÄ teisÄ kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta jo pažeista ar ginÄijama teisÄ ar įstatymu saugomas interesas, yra nepagrįstas.
PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad dar 2015 m. kovo 26 d. Vilniaus mieto apylinkÄs teismo nutartimi civilinÄje byloje Nr.2-16514-967/2015 buvo atsisakyta priimti jo ieÅ¡kinį atsakovei A. Å ., kuriame be kita ko, buvo praÅ¡oma patvirtinti ir minÄtÄ faktÄ . Nutartį pareiÅ¡kÄjas apskundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui (civilinÄ byla Nr.2S-1226-553/2015), atskirasis skundas dar nÄra iÅ¡nagrinÄtas. Teismų informacinÄs sistemos LITEKO duomenimis, pareiÅ¡kÄjas 2015 m. kovo 19 d. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kinio atsakovei A.
Å ., dalyvaujant iÅ¡vadÄ teikianÄiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dÄl neteisÄto vaikų iÅ¡vežimo ir grÄ Å¾inimo ir praÅ¡Ä:
1) atsakovÄs veiksmus iÅ¡sivežant 2014 m. liepos pradžioje iÅ¡ Lietuvos Respublikos nepilnameÄius vaikus D. B. ir G. B. į Jungtines Amerikos Valstijas, ÄikagÄ be vaikų tÄvo A. B. sutikimo ir neturint atitinamo galiojanÄio tokiam iÅ¡vykimui teismo procesinio sprendimo, leidžianÄio jai iÅ¡vykti su nepilnameÄiais vaikais be vaikų tÄvo sutikimo pripažintini neteisÄtais pagal 1980 m. Hagos konvencijos dÄl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 straipsnį;
2) įpareigoti atsakovÄ nedelsiant grÄ Å¾inti pagrobtus Hagos konvencijos civiliniais aspektais nepilnameÄius vaikus į jų įprastinÄ (nuolatinÄ) gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje;
3) nepilnameÄių vaikų neteisÄto grobimo Hagos konvencijos civiliniais aspektais ir jų grÄ Å¾inimo į jų įprastinÄ (nuolatinÄ) gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje procedÅ«ros klausimÄ perduoti nagrinÄti JungtinÄms Amerikos Valstijoms, Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismui;
4) taikyti laikinÄ sias apsaugo priemones ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisÄjimo dienos nustatyti nepilnameÄių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu;
5) priteisti iÅ¡ atsakovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Toje byloje pirmos instancijos teismas atsisakÄ ieÅ¡kinį priimti ne todÄl kad vienas iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo reikalavimų patvirtinti faktÄ , t.y. pripažintini neteisÄtais pagal 1980 m. Hagos konvencijos dÄl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 straipsnį A. Å . veiksmus iÅ¡vežant pareiÅ¡kÄjo vaikus į Jungtines Amerikos Valstijas bÅ«tų neteismingas Vilniaus miesto apylinkÄs teismui, o todÄl, kad pagrindinio ieÅ¡kinio reikalavimo grÄ Å¾inti jo ir atsakovÄs nepilnameÄius vaikus nagrinÄjimo jurisdikcija, kaip nurodÄ pirmos instancijos teismas, priklauso Jungtinių Amerikos Valstijų teismams.
Lietuvoje, pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ dÄl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų centrinei įstaigai paskirtas funkcijas vaiko teisių ir teisÄtų interesų srityje įgaliota vykdyti ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat teismas pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ aplinkybių, jog jis kreipÄsi į centrinÄ institucijÄ pagalbos, ir ji jam nebuvo suteikta.Taigi, apibendrinant aukÅ¡Äiau pasakytÄ , apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad, kitokio, nei CPK 580 straipsnyje nustatyto teismingumo, byloms, nagrinÄjamoms CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, nei Ä®statymas, nei Reglamentas, nei Hagos konvencija, nei CPK nenustato, todÄl 2015 m. rugpjÅ«Äio 7 d.
Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimÄ dÄl fakto patvirtinimo kaip neteismingÄ Å¡iam teismui yra pagrįsta ir teisÄta. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisÄtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigÄ, todÄl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjÅ«Äio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄjas                                                                                                         Konstantinas Gurinas