e0053b54-206a-4ffc-8a09-7fc6b030d5a2 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I-1381-583/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00198-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 3 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), AuÅ¡relės Mažrimienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Dianai Šėperienei, 2016 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

S. skundÄ atsakovams Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 2015 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 85-IK-2493 panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skunduose (b.l. 2-3, 49) ir atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimus (b.l. 44, 73-74) nurodo, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) virÅ¡ininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 85-IL-2493 „Dėl asmens priskyrimo linkusiu pabėgti“ priskirtas linkusių pabėgti asmenų kategorijai.

PareiÅ¡kėjo teigimu, įsakymas neteisėtas, nebuvo teisinio pagrindo priskirti jį linkusių pabėgti asmenų kategorijai, atlikus ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad jis neplanavo pabėgimo iÅ¡ areÅ¡tinės, tačiau dėl priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai jam kilo neigiamos pasekmės, dėl ko patyrė neturtinę žalÄ . Pažymi, jog du kartus kreipėsi dėl iÅ¡braukimo iÅ¡ sÄ raÅ¡o, tačiau jo praÅ¡ymai netenkinti. Teigia, jog ginčijamas nutarimas priimtas remiantis tik prielaida, kad jis žinojo apie planuojamÄ pabėgimÄ ir pats ketino pabėgti, iÅ¡ankstine ir žeminančia nuomone apie jį.

Nurodo, jog kartu su juo kameroje Nr. 3 buvęs asmuo iÅ¡ tikrųjų planavo pabėgimÄ , ardė kameros sienÄ , tačiau jis pats apie tai nieko nežinojo, bet iÅ¡aiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybėms jis buvo įtrauktas į linkusių pabėgti asmenų sÄ raÅ¡Ä nurodytu nutarimu. PareiÅ¡kėjo teigimu, Tauragės apskrities VPK pareigÅ«nai neatlikdavo rytinių ir vakarinių kamerų apžiÅ«rų, todėl patys nepastebėjo ardomos sienos ir neapsaugojo jo nuo neigiamų pasekmių, kilusių dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.

Teigia, kad į kamerÄ Nr. 3 buvo įkeltas 2015-02-18 apie 17 val., o tai, kad kameroje laikomas J. N., ardė sienÄ ir planavo pabėgimÄ , iÅ¡aiÅ¡kėjo 2015 m. vasario 20 d. apie 1 val. nakties. Argumentuoja, jog per nurodytÄ laikotarpį nepastebėjo, kad sienoje yra praardyta skylė, juo labiau, kad siena buvo uždengta plakatu, o 2015 vasario 20 d. naktį, pamatęs J. N. rankose metalinį strypÄ , neturėjo galimybės apie tai praneÅ¡ti pareigÅ«nams. Nurodo, jog iÅ¡aiÅ¡kėjus, kad jo kameros kaimynas ardė sienÄ ir planavo pabėgti, 2015 m. vasario 20 d. apie 02.00 val. jis buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 9, kurios sÄ lygos yra netinkamos asmenų laikymui, ir joje iÅ¡buvo iki 10-11 val.

Teigia, jog dėl tokio perkėlimo jis neteko naktinio poilsio, o kameros Nr. 9 sÄ lygos iki Å¡iol kelia jam pasibjaurėjimÄ ir Å¡leikÅ¡tulį, prarado pasitikėjimÄ policijos pareigÅ«nais, sukėlė didelius dvasinius sukrėtimus ir nepatogumus bei iÅ¡gyvenimus, kurie tęsiasi iki Å¡iol. Pažymi, jog buvo pažeista ir asmenų paskirstymo į kameras tvarka, nes jis areÅ¡tinėje buvo laikomas kaip nuteistasis, o asmuo, planavęs pabėgimÄ , buvo suimtasis. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl tokio asmenų paskirstymo tvarkos pažeidimo jis iki Å¡iol patiria didelius nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus.

Teigia, jog dėl nepagrįsto įtraukimo į linkusių pabėgti asmenų sÄ raÅ¡Ä jis yra pasmerktas kančioms, nes visose įkalinimo įstaigose yra laikomas linkusiu pabėgti ir kas 3 valandas turi pasiraÅ¡yti žurnaluose, dėl to yra žadinamas naktį, o kameros kaimynai reiÅ¡kia pasipiktinimÄ , jį engia ir psichologiÅ¡kai luoÅ¡ina. Teigia, jog yra gavęs nuobaudų už pavėlavimÄ pasiraÅ¡yti, dėl to neteko lygtinio paleidimo galimybės, teisės dirbti be sargybos už Alytaus pataisos namų teritorijos, teisės iÅ¡vykti į namus, kitų lengvatų, net jo Å¡eimos nariai nutraukė su juo visus ryÅ¡ius ir nebelanko jo įkalinimo įstaigoje manydami, kad jis yra linkęs pabėgti.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl nepagrįsto jo įraÅ¡ymo į sÄ raÅ¡Ä sutriko sveikata, tapo pažeidžiamas ir palaužiamas, patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , kasdien vis labiau iÅ¡gyvena, mažėja pasitikėjimas savimi ir pareigÅ«nais, negali ramiai miegoti, sapnuojasi koÅ¡marai dėl pareigÅ«nų patyčių, tapo dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, jaučia baimę, apatijÄ . PraÅ¡o panaikinti Tauragės apskrities VPK virÅ¡ininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimÄ Nr. 85-IL-2493 „Dėl asmens priskyrimo linkusiu pabėgti“ ir už patirtus iÅ¡gyvenimus ir kančias priteisti 40 Eur kiekvienÄ dienÄ nuo jo įraÅ¡ymo į sÄ raÅ¡Ä , o suma skundo padavimo dienÄ sudarė 15 800 Eur.

Nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-2041-609/2015 buvo nagrinėjamos jo laikymo Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinėje sÄ lygos minimalaus ploto ir higienos reikalavimų požiÅ«riu, todėl reiÅ¡kiamas reikalavimas nėra tapatus. Atsakovas atsiliepimuose į skundÄ (b.l. 29, 60-61) su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad Tauragės apskrities VPK virÅ¡ininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 85-IL-2493 „Dėl asmens priskyrimo linkusiu pabėgti“ priskirtas linkusių pabėgti kategorijai.

Nurodo, jog į kamerÄ Nr. 9 buvo perkeltas ir kameroje buvo laikytas ne ilgiau kaip 3 valandas, kol vyko įvykio vietos dėl pasikėsinimo pabėgti iÅ¡ areÅ¡tinės apžiÅ«ra. Pažymi, jog dėl Å¡io incidento tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas. Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139, kuriuo patvirtinta Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, 31 punktu esant duomenų, kad linkusių pabėgti asmenų kategorijai priskirtas asmuo atsisakė ketinimų pabėgti, jis iÅ¡braukiamas iÅ¡ linkusių pabėgti asmenų sÄ raÅ¡o.

Argumentuoja, jog pareiÅ¡kėjas nesilaiko paskirto režimo, dėl pažeidimų jam taikomos nuobaudos, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡braukti jį iÅ¡ sÄ raÅ¡o. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas Tauragės apskrities VPK buvo laikytas nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 26 d. ir dėl laikymo sÄ lygų pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ yra priimtas neįsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2041-609/2015, kuris yra apskųstas.

Argumentuoja, jog pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. PareiÅ¡kėjas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Tauragės apskrities VPK virÅ¡ininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 85-IL-2493 teisėtumo ir pagrįstumo ir neturtinės žalos, pareiÅ¡kėjo teigimu, kilusios dėl neteisėtų Tauragės apskrities VPK veiksmų, atlyginimo priteisimo.Ginčijamu Tauragės apskrities VPK virÅ¡ininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 85-IL-2493 „Dėl asmens priskyrimo linkusiu pabėgti“ pareiÅ¡kėjas priskirtas linkusių pabėgti asmenų kategorijai (b.l. 10).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtinta Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, nustatanti vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areÅ¡tinėse dirbančių policijos pareigÅ«nų teises ir pareigas, taip pat į policijos areÅ¡tines uždarytų asmenų apsaugos ir priežiÅ«ros tvarkÄ . Instrukcijos 3 punkte įtvirtinta policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsaugos sÄ voka, kuri apibrėžiama kaip organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir policijos pareigÅ«nų veiksmų visuma, skirta policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų pabėgimui, įstatymais jiems draudžiamų turėti daiktų patekimui ir Å¡ių vietų užpuolimui užkardyti.

Tame pačiame punkte įtvirtinta ir policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų priežiÅ«ros sÄ voka, t. y. organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir apsaugos budinčiosios pamainos pareigÅ«nų veiksmų visuma, skirta policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų elgesio kontrolei užtikrinti, apimanti policijos areÅ¡tinės darbuotojų ir kitų asmenų patekimo į policijos areÅ¡tinę kontrolę, policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų patikrinimus, policijos areÅ¡tinės kamerų bei patalpų apžiÅ«ras, perduodamų paÅ¡to siuntinių, daiktų ir smulkiųjų paketų su spauda tikrinimÄ , pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolę bei izoliacijos tarp asmenų, laikomų policijos areÅ¡tinėje, užtikrinimÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog asmenų įraÅ¡ymas į linkusių pabėgti sÄ raÅ¡Ä iÅ¡ esmės yra prevencinė priemonė, skirta jų pačių ir areÅ¡tinės pareigÅ«nų saugumui užtikrinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinimas). Minėtos Instrukcijos 23 punkte įtvirtinta, jog policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas ar kitas pareigÅ«nas, gavęs informacijÄ apie linkusį pabėgti asmenį, nedelsdamas raÅ¡tu informuoja teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato virÅ¡ininkÄ , nurodo, iÅ¡ kur, kokiu bÅ«du gauta informacija, kokie asmenys ar pareigÅ«nai arba kokie dokumentai ir veiksmai gali patvirtinti nusikaltimo sumanymÄ bei kokiu bÅ«du ketinama pabėgti.

Informacijos Å¡altiniai apie sumanytÄ pabėgimÄ yra asmens byloje esantys dokumentai; duomenys apie teistumÄ už pabėgimÄ ; asmens grasinimai, kad esant galimybei bandys pabėgti; policijos pareigÅ«nų, kitų darbuotojų, policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų žodinė informacija; asmens veiksmai; kiti informacijos Å¡altiniai (24 punktas). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ki informacijos Å¡altiniai apie sumanytÄ pabėgimÄ yra nurodyti ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 88 (redakcija, galiojanti nuo 2005-11-01) patvirtintų Policijos komisariatų areÅ¡tinių veiklos nuostatų 123 punkte ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, kurios 3.8 punkte nustatyta, jog ji privaloma ir areÅ¡tinėms, 125 punkte. IÅ¡ nurodytų teisės normų turinio matyti, jog jose nėra įtvirtintas baigtinis informacijos Å¡altinių apie rengiamÄ pabėgimÄ sÄ raÅ¡as, todėl tai gali bÅ«ti bet kokio pobÅ«džio informacija, sudaranti pagrindÄ manyti, jog yra arba gali bÅ«ti rengiamas pabėgimas. Tai reiÅ¡kia, jog spręsdama nuteistųjų įraÅ¡ymo į linkusių pabėgti asmenų įskaitÄ pagrįstumo klausimÄ ir vertindama pateiktÄ informacijÄ , laisvės atėmimo įstaigos administracija yra saistoma protingumo ir proporcingumo kriterijų ir visais atvejais yra vertinama bet kokia (tame tarpe ir asmenines savybes charakterizuojanti) informacija apie suimtojo ar nuteistojo elgesį.

Be to, vertinant polinkį pabėgti nėra bÅ«tina remtis konkrečiais pabėgimo faktais (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A143-916/2011, Nr. A143-1611/2010, Nr. A143-1600/2010, Nr. A146-1517/2010). IÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo skundo turinio ir faktinių bylos aplinkybių matyti, jog linkusių pabėgti asmenų kategorijai jis priskirtas nustačius faktÄ , kad kameroje, kurioje buvo laikomas, buvo ardoma siena ketinant pabėgti iÅ¡ areÅ¡tinės. Šį faktÄ patvirtina ir byloje esantys Tauragės apskrities VPK pareigÅ«nų 2015 m. vasario 20 d. tarnybiniai praneÅ¡imai, iÅ¡ kurių matyti, jog kameroje Nr. 3, kurioje tuo metu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, siena buvo užklijuota plakatu, kurį nuplėšus rasta apie 50 cm skersmens skylė, kurioje sukiÅ¡tos iÅ¡ardytos sienos plytos bei drabužiai (b.l. 62-65).

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas, argumentuodamas, jog apie kito asmens ardomÄ sienÄ ir rengiamÄ pabėgimÄ , nežinojo, savo skunde pats nurodo prieÅ¡taringas aplinkybes ir tvirtina, kad matė kartu su juo kameroje laikomÄ asmenį naktį ardantį sienÄ , kuris sulaikytas maždaug po valandos, nurodo įrankį, kuriuo siena buvo ardoma – metalinį strypÄ . Teigdamas, kad žinojęs apie rengiamÄ pabėgimÄ bÅ«tinai bÅ«tų pranešęs pareigÅ«nams, nenurodo, dėl kokių priežasčių to nepadarė, o laukė, kol pareigÅ«nai pastebės įvykį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius faktinę aplinkybę apie kameroje Nr. 3, kurioje buvo laikomas ir pareiÅ¡kėjas, ardomÄ sienÄ , ir jam nesiėmus veiksmų apie tai praneÅ¡ti pareigÅ«nams, ginčijamu Tauragės apskrities VPK virÅ¡ininko nutarimu pareiÅ¡kėjas pagrįstai priskirtas linkusių pabėgti asmenų kategorijai. PareiÅ¡kėjo teiginiai apie tai, jog jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl kėsinimosi pabėgti iÅ¡ areÅ¡tinės vėliau nutrauktas, neturi įtakos jo įraÅ¡ymo į sÄ raÅ¡Ä tuo metu, kai nustatytas kėsinimosi pabėgti faktas, teisėtumui.

Konstatuotina, jog objektyvus faktinis pagrindas priskirti pareiÅ¡kėjÄ minėtai kategorijai, egzistavo. Dokumentai dėl asmens priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai teikiami teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato virÅ¡ininkui svarstyti (Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros 26 punktas). Vadovaujantis 28 punktu asmeniui, priskirtam linkusių pabėgti asmenų kategorijai, praneÅ¡ama apie priimtÄ sprendimÄ ir taikomus papildomus režimo reikalavimus, tai pažymima teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato virÅ¡ininko nutarime.

Su nutarimu pasiraÅ¡ytinai supažindinamas linkusių pabėgti asmenų kategorijai priskirtas asmuo (29 punktas). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos yra įtvirtintos Policijos komisariatų areÅ¡tinių veiklos nuostatų, nustatančių asmenų, kuriems kardomÄ ja priemone parinktas suėmimas, taip pat asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, bei kitų asmenų, uždarytų į vyriausiųjų policijos komisariatų, policijos komisariatų areÅ¡tines, teises ir pareigas, taip pat policijos pareigÅ«nų veiklÄ ir darbo organizavimÄ užtikrinant minėtų asmenų apsaugÄ , 122 – 129 punktuose bei Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 124 – 127 punktuose.

IÅ¡ aptartų teisės normų matyti, jog kompetencijÄ priimti nutarimÄ dėl asmens priskyrimo linkusiems pabėgti turi teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato virÅ¡ininkas. Nagrinėjamu atveju nutarimÄ priėmė kompetentingas subjektas - Tauragės apskrities VPK virÅ¡ininkas, pareiÅ¡kėjas pagal teisės aktų reikalavimus su nutarimu supažindintas pasiraÅ¡ytinai nutarimo priėmimo dienÄ . Konstatuotina, jog Å¡iuo požiÅ«riu pareiÅ¡kėjo teisės nėra pažeistos. PareiÅ¡kėjui argumentuojant, jog ginčijamame nutarime nenurodytas jo apskundimo terminas ir tvarka, pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjui atnaujintas praleistas skundo padavimo terminas ginčyti šį nutarimÄ , todėl tai neapribojo jo teisės į teisminę gynybÄ .

Pagal Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos reikalavimus asmenį priskyrus linkusių pabėgti asmenų kategorijai, apie tai pažymima elektroniniame registre ir ant asmens bylos virÅ¡elio (30 punktas). Policijos komisariatų areÅ¡tinių veiklos nuostatų 128 punkte nurodyta, jog sulaikytasis ar suimtasis į įskaitÄ Ä¯raÅ¡omas visam sulaikymo ar suėmimo laikui. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 131 punkte nurodyta, jog suimtÄ jį arba nuteistÄ jį perkeliant į kitÄ laisvės atėmimo vietÄ , į perkeliamojo asmens bylÄ dedama pažyma, kurioje nurodoma, dėl kokių priežasčių suimtasis arba nuteistasis buvo įraÅ¡ytas į linkusiųjų pabėgti įskaitÄ .

Atsižvelgiant į aptartų teisės normų reikalavimus konstatuotina, jog, nesant duomenų apie linkusio pabėgti asmens statuso panaikinimÄ , pareiÅ¡kėjas pagrįstai visose įkalinimo įstaigose, į kurias yra perkeliamas, laikomas linkusiu pabėgti. PareiÅ¡kėjui praÅ¡ant priteisti, jo teigimu, patirtos neturtinės žalos atlyginimÄ ir atsakovui argumentuojant, kad pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ , pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-2041-609/2015 pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b.l. 32-34).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡, jo teigimu, netinkamų laikymo sÄ lygų Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 26 d., o bÅ«tent – neužtikrinant minimalaus ploto ir higienos normų ir kitų laikymo sÄ lygų Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinės kamerose. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia reikalavimÄ , apimantį tÄ patį laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 26 d., ir argumentuoja kameros Nr. 9 higienos normų reikalavimų pažeidimais, tačiau taip pat reikalavimÄ kildina ir iÅ¡ jo atžvilgiu taikytų suvaržymų, kilusių dėl jo priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai.

IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2041-609/2015 nėra įsiteisėjęs, tačiau teismo sprendimu analizuotos pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygos minimalaus ploto ir higienos reikalavimų aspektais, todėl pakartotinai pareiÅ¡kėjo skundas Å¡iuo aspektu dėl jo laikymo sÄ lygų kameroje Nr. 9 ir asmenų paskirstymo į kameras taisyklių nenagrinėtas. Tačiau pareiÅ¡kėjo skundo dalis neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl patirtų suvaržymų, taikytų dėl jo priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai, nelaikytina tapačiu skundu, nes, nors ir formuluojamas toks pats reikalavimas, tačiau kitu pagrindu.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje. Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Pažymėtina, jog tam, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti konstatuotos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiÅ¡kėjo patirta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiÅ¡kėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ svarbu nustatyti, ar Tauragės apskrities VPK deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo požiÅ«riu neteisėtai veikė arba neveikė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ir kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

PareiÅ¡kėjui argumentuojant jo atžvilgiu taikytais papildomais apribojimais, kilusiais dėl įraÅ¡ymo į linkusių pabėgti asmenų sÄ raÅ¡Ä , bei laikinu perkėlimu į kamerÄ Nr. 9, pažymėtina, jog papildomų apribojimų taikymÄ , siekiant užtikrinti asmenų apsaugÄ , ir perkėlimÄ Ä¯ saugiÄ vietÄ reglamentuoja aukščiau minėti teisės aktai. Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 33 punkte įtvirtinta, jog asmenims, priskirtiems linkusių pabėgti asmenų kategorijai, gali bÅ«ti taikomi papildomi režimo reikalavimai – gali bÅ«ti atliekamos papildomos Å¡ių asmenų kratos bei kamerų, kuriose Å¡ie asmenys laikomi, apžiÅ«ros; iÅ¡vedus iÅ¡ policijos areÅ¡tinės kameros, tokiems asmenims gali bÅ«ti uždedami antrankiai, rankas laikant už nugaros, o lydėti juos gali bÅ«ti paskiriama keletas policijos pareigÅ«nų (36, 48 punktai); gali bÅ«ti daromos policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų kontrolinės asmens kratos bei papildomos kamerų ir daiktų apžiÅ«ros (60 punktas); nustačius rengiamo pabėgimo faktus, imamasi priverstinio pobÅ«džio priemonių (asmenys perkeliami į kitas kameras, daromos asmens kratos, kamerų apžiÅ«ros, tikrinamos policijos areÅ¡tinės patalpos, uždraudžiami pasivaikščiojimai ir pasimatymai) (135 punktas).

Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų 304 punkte taip pat nurodyta, jog imamasi priverstinio pobūdžio priemonių (asmenys perkeliami į kitas kameras, daroma krata, patikrinamos patalpos, uždraudžiami pasivaikščiojimai ir pasimatymai), asmuo gali būti perkeltas į tardymo izoliatorių; 309.3 punkte nurodyta, jog organizuojami reguliarūs tarnybinių pamainų patikrinimai, tarp jų asmenų, laikomų areštinėje, krata, daiktų apžiūra, kamerų ir kitų areštinės patalpų apžiūra, iki minimumo sumažinamas asmenų išvedimo iš kamerų skaičius, sugriežtinama areštinės režimo sistema; gali būti daromos kontrolinės kratos (168 punktas).

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 128 punkte detaliai iÅ¡vardinti suimtiesiems ir nuteistiesiems, linkusiems pabėgti, taikomi papildomi režimo reikalavimai, t.y. draudimas dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų (128.1 punktas); įpareigojimas tris kartus per dienÄ (nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegoti“) atvykti registruotis priežiÅ«ros budinčiojoje pamainoje Linkusiųjų pabėgti suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimų apskaitos žurnale (128.2 punktas); du kartus nuo signalo „miegoti“ iki signalo „keltis“ tikrinimas miegui skirtose vietose (128.3 punktas);

įpareigojimas ant virÅ¡utinių drabužių neÅ¡ioti kortelę su vardu, pavarde, nuotrauka ir raudonos spalvos įstriža juosta (iÅ¡skyrus suimtuosius) (128.4 punktas); gali bÅ«ti nesuteikiama teisė iÅ¡vykti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos, taip pat teisė parvykti į namus (128.5 punktas). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, jog jo atžvilgiu ir buvo taikyti minėti suvaržymai. Konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikyti papildomi suvaržymai ir apribojimai, galimai jam sukėlę tam tikrus nepatogumus, buvo taikyti esant teisiniam pagrindui – galiojančiam Tauragės apskrities VPK virÅ¡ininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimui Nr. 85-IL-2493, taikyti apribojimai reglamentuoti teisės aktuose, sprendimÄ dėl tokių apribojimų taikymo priėmė kompetentingas subjektas.

Tai reiÅ¡kia, jog Tauragės apskrities VPK veiksmai nagrinėjamu atveju buvo teisėti, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pagrįstai taikyti tam tikri suvaržymai, įtvirtinti norminiuose teisės aktuose. Nagrinėjamoje byloje nėra konstatuota Tauragės apskrities VPK neteisėtų veiksmų, prieÅ¡ingai, nustatyta, kad institucija veikė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl Å¡ios priežasties kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos Å¡ioje byloje nenagrinėtinos.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas Å¡iuo aspektu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:             PareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                          Remigijus Arminas                                                                                                                                 AuÅ¡relė Mažrimienė Laimutė Jokubauskaitė                                                         Â