AS-525-591-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-591/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01791-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. P. skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:

1. panaikinti 2012 m. balandžio 2 d. dokumentu Nr. NRS-16 įformintą Lietuvos kariuomenės vado sprendimą;

2. panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2012 m. birželio 8 d. dokumentu Nr. 12-01-877 įformintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės sprendimą;

3. priimti naują sprendimą – įpareigoti Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo patariamąją komisiją iš naujo svarstyti pareiškėjo kandidatūrą ir pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį 5 metams;

4. įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (toliau ir – Krašto apsaugos ministerija) pradėti tarnybinį patikrinimą Mokomojo pulko vadovybės atžvilgiu ir Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo patariamosios komisijos atžvilgiu dėl galimo pareiškėjo, kaip profesinės karo tarnybos, kario persekiojimo už pateiktus skundus;

5. Išreikalauti iš Lietuvos kariuomenės teikimą pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį ar profesinę karo tarnybą G. P..

Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė teismo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės sprendimą Nr. 12-01-877 ir Lietuvos kariuomenės vado sprendimą Nr. NRS-16 iki kol bus išspręstas profesinės karo tarnybos sutarties nepratęsimo teisėtumo klausimas.

Teigė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamų sprendimų galiojimo laikino sustabdymo, būtų pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės, iš pareiškėjo būtų atimtos turimos garantijos, o tai galėtų padaryti pareiškėjo teisėms neatstatomą žalą. Taip pat pažymėjo, kad jo šeima prarastų pragyvenimo šaltinį ir dėl galimo ilgo teisminio proceso, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

II. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi, be kita ko, prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinimas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nurodė, kad pareiškėjo pateikti argumentai susiję tik su nepageidaujamomis pasekmėmis pareiškėjui, t.y. pragyvenimo lėšų šaltinio netikimu, o ne su galimybe įvykdyti teismo sprendimą. Padarė išvadą, kad nėra realios grėsmės, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės – nesustabdžius skundžiamų sprendimų galiojimo – teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.

III. Pareiškėjas 2012 m. liepos 17 d. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 32-33), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir priimti naują sprendimą – pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamų Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės sprendimų galiojimą.

Pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus. Taip pat pabrėžia, kad yra reali galimybė, kad skundžiami sprendimai bus panaikinti, o pareiškėją iš profesinės karo tarnybos išleidus į atsargą, jo šeima liktų be pragyvenimo šaltinio, taip pat kiltų grėsmė pareiškėjo vaiko socialiniam saugumui.

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teigia, jog jeigu teismas patenkintų pareiškėjo skundą dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, nekiltų jokių kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą, nes su pareiškėju būtų pratęsta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis toliau atliktų karo tarnybą. Pažymi, kad pareiškėjo šeimyninė ir socialinė padėtis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atžvilgiu neturi reikšmės.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Teigia, kad netgi sustabdžius ginčijamų sprendimų vykdymą ir nesant papildomo kariuomenės vado sprendimo pratęsti pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartį, sutartis vis tiek pasibaigtų, nes būtų suėjęs sutarties terminas ir pareiškėjas turėtų būti atleistas. Paaiškina, kad nėra priimta jokių sprendimų dėl profesinės karo tarnybos karių skaičiaus mažinimo, todėl jeigu būtų priimtas sprendimas panaikinti ginčijamus sprendimus, pareiškėjas būtų sugrąžintas į profesinę karo tarnybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo akto galiojimo laiko sustabdymo, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007, 2012 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-158/2012).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, be kita ko, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismo prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t.y. sustabdyti Lietuvos kariuomenės vado 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. NRS-16 ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2012 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 12-01-877 galiojimą, kuriais buvo atsisakyti pratęsti pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartį.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti motyvai, kad nesustabdžius ginčijamų sprendimų vykdymo pareiškėjas su šeima netektų pajamų, negali būti vertinami kaip savaime nulemiantys reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą. Šių priemonių tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, kai egzistuoja reali galimybė, kad jo įvykdymas galėtų pasunkėtų ar tapti negalimas.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Pareiškėjas nurodo tik abstrakčias aplinkybes susijusias su neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui, tačiau vien neigiamų pasekmių atsiradimas pareiškėjui negali būti laikomas pakankamu pagrindu reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, jeigu nėra realios grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su atsakovų atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad, išsprendus ginčą iš esmės ir priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, nebūtų kliūčių pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimui. Taip pat pažymėtina, kad jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimus, pareiškėjas galėtų reikalauti dėl ginčijamų sprendimų priėmimo atsiradusios žalos atlyginimo.

Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. P. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dainius Raižys