2025-01-22 Nr. AB-1365-3-61-3-05492-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-70-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05492-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą (sprendimo išrašą) Nr. SP1-1048 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir NMA 2024 m. rugsėjo mėn. raštą „Dėl atsakymo į prašymą“ (toliau – ir Raštas) ir panaikinti šiuos administracinius aktus. Pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, tvirtindamas, kad NMA Sprendimo išraše neteisingai išaiškinti skundo padavimo terminas ir sąlygos. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. arba nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. gavus NMA Raštą, todėl pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti. Teismui pripažinus kitaip, prašė atnaujinti praleistą terminą.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. spalio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas grąžino pareiškėjui sumokėtą 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį.

Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas ir teigia, kad NMA Sprendimo išraše yra netinkamai nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka, pareiškėjas turėjo galimybę Sprendimą skųsti teismui, nepraleisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Pareiškėjas teismui nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių nesiėmė savo galbūt pažeistų teisių gynimo ir laiku nesikreipė į teismą. Pareiškėjas į NMA kreipėsi tik 2024 m. liepos 9 d., nors NMA Sprendimas priimtas 2024 m. gegužės 30 d. Teismas vertino, jog pareiškėjas nenurodė svarbių ir nuo jo valios nepriklausiusių termino praleidimo priežasčių, todėl neatnaujino praleisto termino. Neatnaujinęs termino skundui paduoti, teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas išaiškino pareiškėjui, jog teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti jo skundą, netrukdo jam pakartotinai kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu bus pašalintos arba išnyks aplinkybės, sukliudžiusios priimti skundą. Pareiškėjas kartu su skundu, be kita ko, turi pateikti naują ir motyvuotą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

III. Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad NMA Sprendimo išraše nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka yra ydinga ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Neteisingai nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka užkirto kelią pareiškėjui suprasti Sprendimo apskundimo galimybes ir inicijuoti teisminį procesą pažeistoms teisėms ginti.

Pareiškėjas teigia, kad jis visuose savo procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, jog terminas skundui paduoti nėra praleistas, kadangi Sprendimas nebuvo galutinis ir pareiškėjui nebuvo sukurtos baigtinės neigiamos pasekmės ir tai tęsėsi nuo 2024 m. gegužės 30 d. (nuo NMA Sprendimo priėmimo) iki 2024 m. rugsėjo 12 d. (NMA Rašto priėmimo).

Pareiškėjas pažymi, jog NMA 2024 m. rugsėjo 12 d. Raštu buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas, todėl būtent šis Raštas, o ne NMA priimtas Sprendimas, yra galutinis ir sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju ginčija abu NMA priimtus sprendimus ir darydamas prielaidą, jog NMA Sprendimo apskundimo terminas yra praleistas, Raštas, priimtas 2024 m. rugsėjo 12 d., apskųstas laiku. Taigi, teismas nepagrįstai susikoncentravo į NMA Sprendimą ir visiškai nevertino fakto, kad šiuo Sprendimu administracinė procedūra nesibaigė. Negalima šiuo atveju abu NMA priimtus sprendimus vertinti atskirai, nes jie yra vienas su kitu susiję ir turi būti nagrinėjami kartu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir nenurodė svarbių bei nuo jo valios priklausiusių priežasčių, dėl kurių praleido terminą.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2024 m. rugsėjo 12 d., t. y. kai pareiškėjas gavo NMA Raštą, kuris, anot pareiškėjo, yra galutinis NMA sprendimas, sukeliantis pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes. Pareiškėjas tvirtina, jog NMA Sprendimo išraše netinkamai nurodžius Sprendimo apskundimo tvarką, jam buvo užkirstas kelias suprasti Sprendimo apskundimo galimybes ir inicijuoti teisminį procesą anksčiau, nei tai buvo padaryta.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo svarbios ir ekstraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Taigi, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas, be kita ko, vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti savo teises. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012 ir kt.). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-777-520/2019 ir kt.).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis gavo NMA Sprendimo išrašą, kuriame nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka yra ydinga ir neatitinkanti teisės aktų reikalavimų. Netinkamai nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka užkirto kelią pareiškėjui suprasti Sprendimo apskundimo galimybes ir inicijuoti ginčą teisme savo pažeistoms teisėms ginti. Be to, pareiškėjui pateiktas NMA Sprendimo išrašas nėra galutinis sprendimas. Pareiškėjas teigia, kad būtent NMA 2024 m. rugsėjo 12 d. priimtas Raštas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą yra galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, ir būtent nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis nepraleido termino skundui paduoti, tačiau teismui vertinant kitaip, prašė atnaujinti praleistą terminą.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad jam 2024 m. birželio mėnesį buvo pateiktas NMA Sprendimo išrašas, kuris nėra išsamus NMA Sprendimas, tačiau nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog NMA Sprendimo išraše nurodyta, pareiškėjo teigimu, netinkama apskundimo tvarka, užkirto pareiškėjui kelią apskųsti NMA Sprendimą. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog NMA Sprendimas buvo priimtas 2024 m. gegužės 30 d. Pareiškėjas 2024 m. liepos 9 d. prašymu-paaiškinimu dėl susidariusios skolos sugrąžinimo kreipėsi į NMA, prašyme nurodydamas, kad gavo NMA Sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo bei išdėstė jame su ginču susijusias aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjui pateiktas NMA Sprendimo išrašas, priešingai, nei tvirtinama atskirajame skunde, yra pakankamai aiškus ir detalus, jame nurodyti NMA Sprendimo priėmimo faktiniai ir teisiniai pagrindai, teisės aktai, kuriais remiantis buvo konstatuoti paramos naudojimo pažeidimai ir apskaičiuota grąžintina skola, Sprendimą priėmęs kompetentingas subjektas bei Sprendimo apskundimo tvarka. Sprendimo išrašo pabaigoje, be kita ko, pareiškėjui buvo išaiškinta jo galimybė kreiptis su prašymu į NMA, norint gauti išsamų NMA Sprendimą, tačiau pareiškėjas jau 2024 m. birželio mėnesį žinodamas apie NMA priimtą Sprendimą, dėl išsamesnio sprendimo pateikimo į NMA kreipėsi tik 2024 m. rugsėjo 20 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo sužinojimo apie priimtą NMA Sprendimą momento.

Iš pareiškėjo 2024 m. liepos 9 d. prašymo-paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas jau tuo metu turėjo pakankamai informacijos, leidusios jam kreiptis į NMA dėl išsamesnio Sprendimo pateikimo arba į teismą siekiant nuginčyti NMA Sprendimą, tačiau pareiškėjas pasirinko tolesnio susirašinėjimo su NMA elgesio modelį. Kadangi pareiškėjas su skundu į teismą dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo kreipėsi tik 2024 m. spalio 7 d., pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniams aktams apskųsti.

Aplinkybės, kad pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažįstamos svarbiomis aplinkybėmis termino skundui paduoti atnaujinimui (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-898/2014, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-350/2014, 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-37/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats savo valia pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą ir tai buvo subjektyvus pareiškėjo pasirinkimas, nenulemtas objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Nors pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja tai, kad jam nebuvo pateiktas NMA galutinis sprendimas, tačiau jis gavo NMA Sprendimo išrašą, kuriame, priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, yra nurodyta aiški ir suprantama NMA Sprendimo apskundimo tvarka ir ji negalėjo užkirsti kelio į teisminę gynybą (tuo labiau, kad ir po pareiškėjo atstovo prašymo pateikti išsamų sprendimą, gavus tokį patį sprendimo išrašą, tai nesudarė kliūčių kreiptis į teismą dėl aktų panaikinimo). Jeigu pareiškėjui Sprendimo išraše nurodyta apskundimo tvarka pasirodė neaiški, jis turėjo galimybę dėl jos išaiškinimo kreiptis į Sprendimo išrašą pateikusią instituciją (šiuo atveju – NMA), tačiau pareiškėjas to nepadarė. Todėl šios aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui priimti skundžiamą nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą teisme. Pažymėtina, jog svarbių ir objektyvių priežasčių atnaujinti praleistą terminą nenustatė ir atskirąjį skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ir toks teismo sprendimas nėra teisės į teisminę gynybą ribojimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė