e003f268-b082-4eec-bfac-62820d4b7262 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėjas                                Civilinė byla Nr. 2S-163-544/2017Gintautas BÅ«ga                                              Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01872-2016-4                                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.1.; 3.1.14.8.2.; 3.3.2.5; (S)                                                                                   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 28 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų T.

F. ir R. F. (R. F.) atstovės advokatės Natalijos Kucharevos atskirÄ jį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2060-758/2016 pagal pareiÅ¡kėjų T. F. ir R. F. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 2016 m. gruodžio 8 d. Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiÅ¡kėjų T. F. ir R. F. praÅ¡ymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmėSkundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ , motyvuodamas tuo, kad pareiÅ¡kimas nėra teismingas Visagino miesto apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad CPK 538 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iÅ¡ sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai praÅ¡yme nurodo, jog gyvena Jungtinėje Karalystėje, dėl ko tokia faktinė situacija neatitinka CPK 538 straipsnio 2 dalies nuostatų ir rodo, kad pareiÅ¡kimas nėra teismingas tam teismui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjų atstovė advokatė Natalija Kuchareva praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, nes pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.Nurodo, kad nagrinėjama byla turi tarptautinį elementÄ , nes pareiÅ¡kimas yra paduodamas pareiÅ¡kėjų, kurie gyvena užsienyje.

Dėl Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , turėjo vadovautis ir CPK VII dalies bei tarptautinių sutarčių nuostatomis. CPK 784 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos Å¡eimos bylos, jeigu nors vienas iÅ¡ sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir Å¡io asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Negana to, 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000“, 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikcijÄ turi teismai, esantys toje valstybėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad abu pareiÅ¡kėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas yra teismingas nagrinėti pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ negautas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl praÅ¡ymo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes pareiÅ¡kimas neteismingas tam teismui.

Atskiruoju skundu tvirtinama, kad abu pareiÅ¡kėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, dėl ko, atsižvelgiant į CPK tarptautinį procesÄ reglamentuojančias normas bei Europos SÄ jungos reglamentų nuostatas, pareiÅ¡kimas yra teismingas Visagino miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo atskirojo skundo argumentu sutinka. Pirmiausia pažymėtina tai, kad CPK 782 straipsnyje įtvirtinta, jog bylÄ nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo teismingumo klausimÄ , nepagrįstai vadovavosi tik CPK 538 straipsnio nuostatomis ir nesirėmė CPK VII dalies bei Europos SÄ jungos reglamentų nuostatomis, nors turėjo pareigÄ savo iniciatyva jas taikyti.CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesÄ , prioritetÄ suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis).

Tai reiÅ¡kia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Pagal CPK 784 ir 785 straipsnių nuostatas, Å¡eimos bylos, jei nors viena ginčo Å¡alis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000“, 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikcijÄ turi teismai, esantys toje valstybėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai.

Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis suteikia Lietuvos Respublikos piliečiams, neturintiems Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ir turto, teisę pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo paduoti bet kuriam apylinkės teismui savo pasirinkimu.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai T. F. ir R. F. pareiÅ¡kime nurodė, kad dabartinė jų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.

Tokius teiginius patvirtina ir Gyventojų registro duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjai yra deklaravę savo iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį (T. F. – (duomenys neskelbtini), o R. F. – (duomenys neskelbtini)). IÅ¡ pareiÅ¡kėjų santuokos liudijimo, iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini), bei Lietuvos Respublikos piliečių pasų duomenų nustatyta, kad abu pareiÅ¡kėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai.Atsižvelgiant į nutarties 10, 11 punktuose iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju abiejų pareiÅ¡kėjų (sutuoktinių) pilietybės kriterijus yra pakankamas civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijÄ priskirti tos valstybės teismams, kurios piliečiai jie yra.

Todėl skundžiamosios nutarties iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu nėra teismingas Visagino miesto apylinkės teismui, yra nepagrįstos ir prieÅ¡tarauja virÅ¡ iÅ¡dėstytoms tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės aktų nuostatoms.Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto, CPK 784 ir 785 straipsnių bei 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000“, 3 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas ir dėl to pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu priėmimo klausimas buvo iÅ¡spręstas neteisingai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 strapsnio1 dalies 3 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a :

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjų T. F. ir R. F. praÅ¡ymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti Visagino miesto apylinkės teismui iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                 Ramunė Čeknienė