Legislator Case Law & Legislation
e003bc1e-f8d3-436c-92b2-11e4e8a4dd00 AI generated

e003bc1e-f8d3-436c-92b2-11e4e8a4dd00 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number e003bc1e-f8d3-436c-92b2-11e4e8a4dd00
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ar ginčas kilo iÅ¡ teisinių santykių, kuriuose egzistuoja vieÅ¡ojo intereso požymiai; ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobÅ«džio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir vieÅ¡asis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigÄ vertinti, ar paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sÄ lygos ieÅ¡kiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis vieÅ¡asis interesas, kuris bÅ«tų pažeistas pateikiant ieÅ¡kinį, ar nėra svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , nei galbÅ«t pažeisto vieÅ¡ojo intereso gynimÄ , ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaÅ¡tams, kurie bus realÅ«s ieÅ¡kinio patenkinimo padariniai, ir pan.).

Legislator headnote

AI generated

e003bc1e-f8d3-436c-92b2-11e4e8a4dd00 · Panevėžio apygardos teismas: CPK 366 straipsnyje neakcentuota, kad proceso atnaujinimas inicijuojamas tik bylose, turinčiose aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , kiekvienoje byloje, kurioje priimtas neteisingas sprendimas, egzistuoja vieÅ¡asis interesas neteisingumÄ paÅ¡alinti. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla NrPirmosios instancijos teismo teisėja                                        Civilinė byla Nr. 2S-103-227/2014Birutė Mėlinauskienė                                                 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04843-2011-6                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                               106.8.1; 122.4PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                   N U T A R T I S                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 28 d.Panevėžys      Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita DzelzienėvieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V.

B. ir S. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-8391-223/2014 pagal pareiÅ¡kėjų V. B. ir S. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratÅ«rai dėl nepagrįsto atsisakymo inicijuoti proceso atnaujinimÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-113-755/2012 panaikinimo ir n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėjai patikslintu pareiÅ¡kimu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014-09-15 nutarimÄ Nr. 13.12.-89; perduoti Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratÅ«rai skundÄ nagrinėti iÅ¡ naujo ir įpareigoti inicijuoti proceso atnaujinimÄ civilinėje byloje Nr. 2-113-755/2012, kurioje praÅ¡yti panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimÄ ir 2013-04-19 Panevėžio apygardos teismo nutartį Nr. 2A-76-252/2013, o V.

B. ieÅ¡kinį bei S. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodė, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustato, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti paÅ¡ymus atnaujinti procesÄ dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų, jeigu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendime yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ . Prokuroras nepagrįstai bei formaliai nurodęs, kad kilęs ginčas yra dėl privačių interesų, nevertino, kad pažeisti dalies visuomenės interesai. 2013-04-19 Panevėžio apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-76-252/2013, yra galutinė ir neskundžiama, kasaciniai skundai priimti nebuvo, todėl pareiÅ¡kėjai neturi teisinės galimybės ir negali bÅ«ti subjektais kreipiantis dėl proceso atnaujinimo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo.

Prokuroras nepagrįstai pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atmetė ir tuo pagrindu, kad yra praleistas vienerių metų pareiÅ¡kimo padavimo terminas, nors pareiÅ¡kėjų manymu, Å¡is terminas nepraleistas, tačiau galėtų bÅ«ti atnaujinamas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismai, nagrinėdami ginÄÄ ir priimdami skundžiamuosius procesinius sprendimus, padarė materialinės teisės pažeidimus, netinkamai atliko teisinį bylos kvalifikavimÄ , netaikė tų teisės normų, kurias reikėjo taikyti (CK 4.34, 4.95, 4.98 str.), taikė tÄ , kurios nereikėjo taikyti (CK 4.45 str.), padarė proceso teisės pažeidimus, netinkamai atliko byloje pateiktų įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , iÅ¡tyrė ne visus byloje pateiktus įrodymus, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.

             Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų V. B. ir S. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratÅ«rai dėl nepagrįsto atsisakymo inicijuoti proceso atnaujinimÄ civilinėje byloje Nr. 2-113-755/2012, panaikinimo.             Nustatė, kad Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui paduodant praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ užbaigtoje byloje, jis paprastai nėra tos bylos Å¡alis ir reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ tik vieÅ¡ojo intereso gynimo tikslu.

Atsižvelgdama į iÅ¡imtinius Å¡ios vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonės pobÅ«dį ir subjektÄ , kuriam suteikta teisė paduoti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014-10-28 byloje Nr. 3K-7-414/2014 konstatavo, kad asmeniui, pateikusiam informacijÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo jau užbaigtoje byloje, neturėtų bÅ«ti suteikta teisė apskųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimÄ , kai jis atsisako teikti tokį praÅ¡ymÄ .

Minėtoje byloje Aukščiausiasis teismas atkreipė dėmesį, kad tokios teisės suteikimas asmenims gali pažeisti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi, koncentruotumo ir kitus svarbius proceso principus. Pasak LAT, konstituciÅ¡kai pagrįstų (tiek privataus, tiek vieÅ¡ojo) interesų gynimo pusiausvyra bÅ«tų iÅ¡kreipta. Suteikti teisę skųsti Generalinio prokuroro nutarimÄ , reikÅ¡tų galimybės asmeniui kreiptis į teismÄ suteikimÄ dėl teisės, kuri jam nepriklauso. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai praÅ¡ymu kreipiasi į teismÄ dėl Generalinio prokuroro 2014-09-15 nutarimo Nr. 13.12.-89 panaikinimo, pripažino, kad pareiÅ¡kėjai, padavė pareiÅ¡kimÄ teismui, kuris nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl jį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 2p.).

PareiÅ¡kėjai V. B. ir S. Å . atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 4 str. 2 d., 15 str. 6 d., Rekomendacijų dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo 45 punktu, pareiÅ¡kėjai turi teisę aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtÄ nutarimÄ skųsti bendrosios kompetencijos teismui. Nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimas ypač reikÅ¡mingas, nes sprendime padarytÄ aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ iÅ¡taisyti galima tik atnaujinus procesÄ .

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi byloje 3K-7-414/2014, kadangi bylų ratio decidendi nėra nei tapačios nei artimos. Be to, Konstitucinis Teismas dar 2006 m. kovo 28 d. nutarime išaiškino, kad precedentas taikomas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Taisyklės, suformuluotos minėtoje byloje, dėl faktinių aplinkybių skirtingumo negali būti taikomos šioje byloje. Aiškinimas, kad prokuroro atsisakymas siekti proceso atnaujinimo negali būti skundžiamas teismui, yra nelogiškas, prieštaraujantis Konstitucijai ir kitiems įstatymams.

Teismas, spręsdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl prokuroro veiksmų, turėjo patikrinti, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo, vertino, motyvavo savo iÅ¡vadÄ , t.y. ar nepadarė pažeidimų nagrinėjimo procedÅ«rose. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, nagrinėdama pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ ir nustačiusi, kad nėra vieÅ¡ojo intereso, apsiribojo Å¡iuo argumentu ir netyrė praÅ¡ymų kitu privalomu aspektu, t.y. dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo, nors privalėjo praÅ¡ymus iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, nustatyti faktines aplinkybes abiem aspektais, įvertinti ginčo santykiams taikytinÄ teisę.

Tik taip iÅ¡analizavus ir įvertinus pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , bÅ«tų buvę galima spręsti apie vieÅ¡ojo intereso (ne)egzistavimÄ . Asmuo, bÅ«damas subjektyviai įsitikinęs, kad prokuroras netinkamai atliko pareigÄ , visuomet turi teisę jo veiksmus (neveikimÄ ) skųsti teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo nagrinėjimo procesinį pažeidimÄ arba bylÄ spręsti iÅ¡ esmės, o ne atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ vadovaujantis netapačia teismų praktika.

CPK 366 straipsnyje neakcentuota, kad proceso atnaujinimas inicijuojamas tik bylose, turinčiose aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , kiekvienoje byloje, kurioje priimtas neteisingas sprendimas, egzistuoja vieÅ¡asis interesas neteisingumÄ paÅ¡alinti. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl Generalinio prokuroro 2014-09-15 nutarimo Nr. 13.12.-89, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-133-755/2012 panaikinimo yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 2p). Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl tokios apskundimo teisės (ne)buvimo.CPK XVIII skyriuje nustatyta, kad užbaigtų bylų procesas gali bÅ«ti atnaujintas.

PraÅ¡yti atnaujinti procesÄ gali bylos Å¡alys ir asmenys, neįtraukti į bylÄ , kai užbaigtoje byloje buvo nuspręsta dėl jų teisių ir pareigų. PraÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (CPK 365 straipsnio 2 dalis.). Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo pagrindus nustatanti norma taikoma visiems subjektams, turintiems teisę praÅ¡yti atnaujinti procesÄ užbaigtoje byloje, nepriklausomai nuo to, kokį interesÄ jie praÅ¡o apginti – privatų ar vieÅ¡Ä jį, iÅ¡skyrus atvejį, nustatytÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte (jei sprendime padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Å¡iame punkte nustatytais pagrindais dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių), kai kitiems subjektams tokia teisė suteikta tik dėl pirmosios instancijos įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida. Toks teisės suteikimas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui nereiÅ¡kia, kad jis praÅ¡o atnaujinti procesÄ visose užbaigtose bylose, iÅ¡nagrinėtose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, vien dėl aplinkybės, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ lieka neteisingo teisės normų pritaikymo tikimybė.

TokiÄ teisę jis turi tik tokiu atveju, jei teisės normos taikymo klaida yra pakankamai akivaizdi, ir toks neteisingas teisės normos pritaikymas yra tokio pobÅ«džio, kad gali lemti vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , t. y. vien aplinkybė, kad, sprendžiant privataus pobÅ«džio ginÄÄ potencialiai netinkamai pritaikytos teisės normos, dar nereiÅ¡kia vieÅ¡ojo intereso pažeidimo (CPK 365 straipsnio 2 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, pagal kurį bet kuris teisės normų pažeidimas savaime reikÅ¡tų ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , lemtų, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras privalėtų reaguoti į visus galimus netinkamo teisės normų taikymo atvejus, o tai reikÅ¡tų jo vykdomÄ bendrÄ teismų procesinių sprendimų teisėtumo priežiÅ«rÄ , nesuderinamÄ su konstitucinėmis prokuratÅ«ros funkcijomis, taip pat neleistinÄ kiÅ¡imÄ si į asmenų, kurių byla iÅ¡nagrinėta, privatinę autonomijÄ .

Privatus asmuo gali bÅ«ti informacijos Å¡altinis apie atliktus vieÅ¡ojo intereso pažeidimus. GautÄ informacijÄ apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimus specialus įstatymų numatytas subjektas turi vertinti ir analizuoti pagal teisės aktuose nustatytas procedÅ«ras. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad informacijÄ apie vieÅ¡ojo intereso galimus pažeidimus pateikęs asmuo tampa suinteresuotu asmeniu, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Konstitucijos 118 straipsnis).

Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kuriÄ jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, nustatančiÄ , kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ , gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kimÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat – ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, įgaliojimai teisės aktuose negali bÅ«ti apibÅ«dinami kaip jų subjektinė teisė, kuriÄ jie gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sÄ lygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes:

1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai;

2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos;

3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobÅ«džio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir vieÅ¡asis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigÄ vertinti, ar paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sÄ lygos ieÅ¡kiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis vieÅ¡asis interesas, kuris bÅ«tų pažeistas pateikiant ieÅ¡kinį, ar nėra svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , nei galbÅ«t pažeisto vieÅ¡ojo intereso gynimÄ , ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaÅ¡tams, kurie bus realÅ«s ieÅ¡kinio patenkinimo padariniai, ir pan.).

Galiausiai tai, ar vieÅ¡asis interesas iÅ¡ tiesų egzistuoja ir ar jis buvo pažeistas, nustato nagrinėjantis bylÄ teismas. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratÅ«ros teisinis statusas reiÅ¡kia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskrecijÄ priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali bÅ«ti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M.

G. skundÄ , bylos Nr. 3K-3-501/2012). Teisės normose nenustatytų teisių suteikimas asmenims gali pažeisti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi, koncentruotumo ir kitus proceso principus bei be pakankamo teisinio pagrindo iÅ¡kreipti konstituciÅ¡kai pagrįstų tiek privataus, tiek vieÅ¡ojo interesų gynimo pusiausvyrÄ . Tais atvejais, kai asmuo naudojasi visomis jo privataus intereso gynimui įstatyme nustatytomis priemonėmis, ir po to, kai ginčas iÅ¡sprendžiamas jam nepalankiu sprendimu – praÅ¡o prokuroro spręsti dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nustatymo užbaigtoje byloje, bÅ«tina nustatyti, ar net ir esant vieÅ¡ajam interesui, visais atvejais yra bÅ«tina, kad specialus valstybės įgaliotas pareigÅ«nas (Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras) įsikiÅ¡tų į pasibaigusį procesÄ .Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui paduodant praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ užbaigtoje byloje, jis paprastai nėra tos bylos Å¡alis ir reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ tik vieÅ¡ojo intereso gynimo tikslu.

Atsižvelgdama į iÅ¡imtinius Å¡ios vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonės pobÅ«dį ir subjektÄ , kuriam suteikta teisė paduoti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014-10-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, yra konstatavusi, kad asmeniui, pateikusiam informacijÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo jau užbaigtoje byloje, neturėtų bÅ«ti suteikta teisė apskųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimÄ , kai jis atsisako teikti tokį praÅ¡ymÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ Å½mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis netaikomas procesui, kuriame sprendžiama, ar byla dėl civilinio pobÅ«džio teisių ir pareigų klausimo turėtų bÅ«ti atnaujinta (praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo priimtinumo stadija); laikoma, kad vienÄ kartÄ asmens civilinio pobÅ«džio teisių ir pareigų klausimas jau buvo iÅ¡spręstas; nusprendus atnaujinti procesÄ , Konvencijos 6 straipsnio garantijos vėl ima veikti (žr., pvz.,Carlotto v.

Italy, no. 22420/93, Commission decision of 20 May 1997, DR 89-B, p. 27, ir X. v. Austria, no. 7761/77, Commission decision of 8 May 1978, Decisions and Reports (DR) 14, p. 173-174, Zasurtsev v. Russia, no. 67051/01,judgment of27 April 2006, par. 62; Rizi v. Albania, no. 49201/06, 8 November 2011, par. 47; kt.). Europos Tarybos 2012 m. rugsėjo 19 d. Rekomendacijoje dėl prokuroro veiklos už kriminalinės justicijos ribų (2012)11 dėl prokuroro pareigų asmenų atžvilgiu nustatyta, kad tais atvejais, kai prokuroro veikla paliečia pamatines asmens teises, tokia veikla gali būti kontroliuojama teismo (Rekomendacijos aiškinamojo rašto 27 punkto ii papunktis).

Minėta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ ir naujos bylos užvedimas dėl tokios teisės (ne)įgyvendinimo nėra konstitucinės, konvencinės teisės į teisingÄ teismÄ garantija ar jos elementas, todėl suteikti teisę skųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimÄ , kai jis atsisako pateikti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ užbaigtoje byloje, reikÅ¡tų galimybės asmeniui kreiptis į teismÄ suteikimÄ dėl teisės, kuri jam nepriklauso. ProkuratÅ«ros įstatyme įtvirtinta bendroji nuostata, jog prokuroro veiklÄ kontroliuoja teismas (Ä®statymo 3 straipsnio 4 dalis, 4straipsnio 2 dalis), tačiau joje nedetalizuojama, pagal kurių asmenų kreipimÄ si ir kokiais atvejais tokia kontrolė vykdoma.

Taigi ProkuratÅ«ros įstatymo 3 straipsnio 4 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinti principai, kurie įgyvendinami specialiosiose atskirų teisės Å¡akų normose.ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras, nenustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, priima nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones; skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones paduodamas aukÅ¡tesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuoraÅ¡o gavimo dienos.

ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimÄ apskųsti teismui. Nurodytos nuostatos skirtos prokurorų veiksmams, reglamentuojamiems ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, apskųsti. Nors ir skirtos vieÅ¡ojo intereso gynimui, Å¡ios nuostatos taip pat turi bendrÄ jį pobÅ«dį ir turėtų bÅ«ti konkretizuotos atitinkamų teisės Å¡akų normose, tuo tarpu CPK asmenims tokios skundimo teisės nenumatyta.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai skundžia Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimÄ , kuriuo Å¡is nenustatė vieÅ¡ojo intereso, t. y. teisės normos taikymo klaidos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo nuomone, padarė bylÄ nagrinėję teismai privataus pobÅ«džio byloje, kurioje pareiÅ¡kėjai buvo bylos Å¡alys. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pareiÅ¡kėjų kreipimÄ si vertino ir, neįžvelgęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, atsisakė paduoti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ . Nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad nagrinėjamos bylos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės byloje Nr. 3K-7-414/2014 ratio decidendi skiriasi, kadangi tie nagrinėjamoje byloje, tiek kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje keliamas tas pats klausimas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti paduoti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ užbaigtoje byloje.

Kasacinio teismo praktikoje klausimas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti pateikti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtas ne tik minėtoje civilinės byloje Nr. 3K-7-414/2014, precedentas taikytas ir kitoje dėl to paties klausimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2014. Minėtose bylose pripažinta, kad generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ užbaigtoje byloje nėra skundžiamas teismine tvarka.

Kadangi vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjų V. B. ir S. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratÅ«rai dėl nepagrįsto atsisakymo inicijuoti proceso atnaujinimÄ civilinėje byloje Nr. 2-113-755/2012, panaikinimo kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja             Margarita Dzelzienė