e003bc1e-f8d3-436c-92b2-11e4e8a4dd00 · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedar ginÄas kilo iÅ¡ teisinių santykių, kuriuose egzistuoja vieÅ¡ojo intereso požymiai; ar teisÄs normų pažeidimas yra tokio pobÅ«džio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir vieÅ¡asis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigÄ vertinti, ar paduoti pareiÅ¡kimÄ dÄl vieÅ¡ojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sÄ lygos ieÅ¡kiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis vieÅ¡asis interesas, kuris bÅ«tų pažeistas pateikiant ieÅ¡kinį, ar nÄra svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , nei galbÅ«t pažeisto vieÅ¡ojo intereso gynimÄ , ar gauta nauda bus proporcinga bylinÄjimosi kaÅ¡tams, kurie bus realÅ«s ieÅ¡kinio patenkinimo padariniai, ir pan.).
Legislator headnote
AI generatede003bc1e-f8d3-436c-92b2-11e4e8a4dd00 · PanevÄžio apygardos teismas: CPK 366 straipsnyje neakcentuota, kad proceso atnaujinimas inicijuojamas tik bylose, turinÄiose aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , kiekvienoje byloje, kurioje priimtas neteisingas sprendimas, egzistuoja vieÅ¡asis interesas neteisingumÄ paÅ¡alinti. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Full text
Pirmos instancijos teismo teisÄja CivilinÄ byla NrPirmosios instancijos teismo teisÄja                                        CivilinÄ byla Nr. 2S-103-227/2014BirutÄ MÄlinauskienÄ                                                 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04843-2011-6                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                               106.8.1; 122.4PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS                                   N U T A R T I S                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 28 d.PanevÄžys      PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Margarita DzelzienÄvieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjų V.
B. ir S. Å . atskirÄ jį skundÄ dÄl PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 26 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. A2-8391-223/2014 pagal pareiÅ¡kÄjų V. B. ir S. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratÅ«rai dÄl nepagrįsto atsisakymo inicijuoti proceso atnaujinimÄ iÅ¡nagrinÄtoje civilinÄje byloje Nr. 2-113-755/2012 panaikinimo ir n u s t a t Ä:             PareiÅ¡kÄjai patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡Ä panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014-09-15 nutarimÄ Nr. 13.12.-89; perduoti Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratÅ«rai skundÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo ir įpareigoti inicijuoti proceso atnaujinimÄ civilinÄje byloje Nr. 2-113-755/2012, kurioje praÅ¡yti panaikinti PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimÄ ir 2013-04-19 PanevÄžio apygardos teismo nutartį Nr. 2A-76-252/2013, o V.
B. ieÅ¡kinį bei S. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. NurodÄ, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustato, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisÄ pateikti paÅ¡ymus atnaujinti procesÄ dÄl pirmosios instancijos ir apeliacinÄs instancijos teismo sprendimų, jeigu pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismo sprendime yra padaryta aiÅ¡ki teisÄs normos taikymo klaida, kuri galÄjo turÄti įtakos priimant neteisÄtÄ sprendimÄ . Prokuroras nepagrįstai bei formaliai nurodÄs, kad kilÄs ginÄas yra dÄl privaÄių interesų, nevertino, kad pažeisti dalies visuomenÄs interesai. 2013-04-19 PanevÄžio apygardos teismo nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2A-76-252/2013, yra galutinÄ ir neskundžiama, kasaciniai skundai priimti nebuvo, todÄl pareiÅ¡kÄjai neturi teisinÄs galimybÄs ir negali bÅ«ti subjektais kreipiantis dÄl proceso atnaujinimo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo.
Prokuroras nepagrįstai pareiÅ¡kÄjų praÅ¡ymÄ atmetÄ ir tuo pagrindu, kad yra praleistas vienerių metų pareiÅ¡kimo padavimo terminas, nors pareiÅ¡kÄjų manymu, Å¡is terminas nepraleistas, taÄiau galÄtų bÅ«ti atnaujinamas kaip praleistas dÄl svarbių priežasÄių. Teismai, nagrinÄdami ginÄÄ ir priimdami skundžiamuosius procesinius sprendimus, padarÄ materialinÄs teisÄs pažeidimus, netinkamai atliko teisinį bylos kvalifikavimÄ , netaikÄ tų teisÄs normų, kurias reikÄjo taikyti (CK 4.34, 4.95, 4.98 str.), taikÄ tÄ , kurios nereikÄjo taikyti (CK 4.45 str.), padarÄ proceso teisÄs pažeidimus, netinkamai atliko byloje pateiktų įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , iÅ¡tyrÄ ne visus byloje pateiktus įrodymus, taip pat nukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamos teisÄs taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.
             PanevÄžio miesto apylinkÄs teismas 2014 m. lapkriÄio 26 d. nutartimi atsisakÄ priimti pareiÅ¡kÄjų V. B. ir S. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratÅ«rai dÄl nepagrįsto atsisakymo inicijuoti proceso atnaujinimÄ civilinÄje byloje Nr. 2-113-755/2012, panaikinimo.             NustatÄ, kad Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui paduodant praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ užbaigtoje byloje, jis paprastai nÄra tos bylos Å¡alis ir reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ tik vieÅ¡ojo intereso gynimo tikslu.
Atsižvelgdama į iÅ¡imtinius Å¡ios vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonÄs pobÅ«dį ir subjektÄ , kuriam suteikta teisÄ paduoti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , Lietuvos Respublikos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2014-10-28 byloje Nr. 3K-7-414/2014 konstatavo, kad asmeniui, pateikusiam informacijÄ dÄl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo jau užbaigtoje byloje, neturÄtų bÅ«ti suteikta teisÄ apskųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimÄ , kai jis atsisako teikti tokį praÅ¡ymÄ .
MinÄtoje byloje AukÅ¡Äiausiasis teismas atkreipÄ dÄmesį, kad tokios teisÄs suteikimas asmenims gali pažeisti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi, koncentruotumo ir kitus svarbius proceso principus. Pasak LAT, konstituciÅ¡kai pagrįstų (tiek privataus, tiek vieÅ¡ojo) interesų gynimo pusiausvyra bÅ«tų iÅ¡kreipta. Suteikti teisÄ skųsti Generalinio prokuroro nutarimÄ , reikÅ¡tų galimybÄs asmeniui kreiptis į teismÄ suteikimÄ dÄl teisÄs, kuri jam nepriklauso. Kadangi nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjai praÅ¡ymu kreipiasi į teismÄ dÄl Generalinio prokuroro 2014-09-15 nutarimo Nr. 13.12.-89 panaikinimo, pripažino, kad pareiÅ¡kÄjai, padavÄ pareiÅ¡kimÄ teismui, kuris nenagrinÄtinas teisme civilinio proceso tvarka, todÄl jį atsisakÄ priimti (CPK 137 str. 2 d. 2p.).
PareiÅ¡kÄjai V. B. ir S. Å . atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 26 d. nutartį ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 4 str. 2 d., 15 str. 6 d., Rekomendacijų dÄl vieÅ¡ojo intereso gynimo 45 punktu, pareiÅ¡kÄjai turi teisÄ aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtÄ nutarimÄ skųsti bendrosios kompetencijos teismui. NagrinÄjamu atveju proceso atnaujinimas ypaÄ reikÅ¡mingas, nes sprendime padarytÄ aiÅ¡kiÄ teisÄs normos taikymo klaidÄ iÅ¡taisyti galima tik atnaujinus procesÄ .
Pirmosios instancijos teismas neturÄjo pagrindo remtis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi byloje 3K-7-414/2014, kadangi bylų ratio decidendi nÄra nei tapaÄios nei artimos. Be to, Konstitucinis Teismas dar 2006 m. kovo 28 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad precedentas taikomas atsižvelgiant į kiekvienos konkreÄios bylos aplinkybes. TaisyklÄs, suformuluotos minÄtoje byloje, dÄl faktinių aplinkybių skirtingumo negali bÅ«ti taikomos Å¡ioje byloje. AiÅ¡kinimas, kad prokuroro atsisakymas siekti proceso atnaujinimo negali bÅ«ti skundžiamas teismui, yra nelogiÅ¡kas, prieÅ¡taraujantis Konstitucijai ir kitiems įstatymams.
Teismas, sprÄsdamas pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ dÄl prokuroro veiksmų, turÄjo patikrinti, ar prokuroras, gavÄs skundÄ dÄl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo, vertino, motyvavo savo iÅ¡vadÄ , t.y. ar nepadarÄ pažeidimų nagrinÄjimo procedÅ«rose. Lietuvos Respublikos generalinÄ prokuratÅ«ra, nagrinÄdama pareiÅ¡kÄjų praÅ¡ymÄ ir nustaÄiusi, kad nÄra vieÅ¡ojo intereso, apsiribojo Å¡iuo argumentu ir netyrÄ praÅ¡ymų kitu privalomu aspektu, t.y. dÄl teisÄs aktų reikalavimų pažeidimo, nors privalÄjo praÅ¡ymus iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs, nustatyti faktines aplinkybes abiem aspektais, įvertinti ginÄo santykiams taikytinÄ teisÄ.
Tik taip iÅ¡analizavus ir įvertinus pareiÅ¡kÄjų praÅ¡ymÄ , bÅ«tų buvÄ galima sprÄsti apie vieÅ¡ojo intereso (ne)egzistavimÄ . Asmuo, bÅ«damas subjektyviai įsitikinÄs, kad prokuroras netinkamai atliko pareigÄ , visuomet turi teisÄ jo veiksmus (neveikimÄ ) skųsti teismui. TodÄl pirmosios instancijos teismas privalÄjo paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo nagrinÄjimo procesinį pažeidimÄ arba bylÄ sprÄsti iÅ¡ esmÄs, o ne atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ vadovaujantis netapaÄia teismų praktika.
CPK 366 straipsnyje neakcentuota, kad proceso atnaujinimas inicijuojamas tik bylose, turinÄiose aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , kiekvienoje byloje, kurioje priimtas neteisingas sprendimas, egzistuoja vieÅ¡asis interesas neteisingumÄ paÅ¡alinti. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todÄl pasisako dÄl atskirojo skundo argumentų.Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjų praÅ¡ymas dÄl Generalinio prokuroro 2014-09-15 nutarimo Nr. 13.12.-89, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismÄ dÄl proceso atnaujinimo civilinÄje byloje Nr. 2-133-755/2012 panaikinimo yra nenagrinÄtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 2p). ApeliacinÄs instancijos teismas pasisako dÄl tokios apskundimo teisÄs (ne)buvimo.CPK XVIII skyriuje nustatyta, kad užbaigtų bylų procesas gali bÅ«ti atnaujintas.
PraÅ¡yti atnaujinti procesÄ gali bylos Å¡alys ir asmenys, neįtraukti į bylÄ , kai užbaigtoje byloje buvo nusprÄsta dÄl jų teisių ir pareigų. PraÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (CPK 365 straipsnio 2 dalis.). PažymÄtina, kad proceso atnaujinimo pagrindus nustatanti norma taikoma visiems subjektams, turintiems teisÄ praÅ¡yti atnaujinti procesÄ užbaigtoje byloje, nepriklausomai nuo to, kokį interesÄ jie praÅ¡o apginti â privatų ar vieÅ¡Ä jį, iÅ¡skyrus atvejį, nustatytÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte (jei sprendime padaryta aiÅ¡ki teisÄs normos taikymo klaida).
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisÄ pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Å¡iame punkte nustatytais pagrindais dÄl pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismų sprendimų (nutarÄių), kai kitiems subjektams tokia teisÄ suteikta tik dÄl pirmosios instancijos įsiteisÄjusio teismo sprendimo, kuriuo padaryta aiÅ¡ki teisÄs normos taikymo klaida. Toks teisÄs suteikimas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui nereiÅ¡kia, kad jis praÅ¡o atnaujinti procesÄ visose užbaigtose bylose, iÅ¡nagrinÄtose pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose, vien dÄl aplinkybÄs, kad iÅ¡nagrinÄjus bylÄ lieka neteisingo teisÄs normų pritaikymo tikimybÄ.
TokiÄ teisÄ jis turi tik tokiu atveju, jei teisÄs normos taikymo klaida yra pakankamai akivaizdi, ir toks neteisingas teisÄs normos pritaikymas yra tokio pobÅ«džio, kad gali lemti vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , t. y. vien aplinkybÄ, kad, sprendžiant privataus pobÅ«džio ginÄÄ potencialiai netinkamai pritaikytos teisÄs normos, dar nereiÅ¡kia vieÅ¡ojo intereso pažeidimo (CPK 365 straipsnio 2 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, pagal kurį bet kuris teisÄs normų pažeidimas savaime reikÅ¡tų ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , lemtų, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras privalÄtų reaguoti į visus galimus netinkamo teisÄs normų taikymo atvejus, o tai reikÅ¡tų jo vykdomÄ bendrÄ teismų procesinių sprendimų teisÄtumo priežiÅ«rÄ , nesuderinamÄ su konstitucinÄmis prokuratÅ«ros funkcijomis, taip pat neleistinÄ kiÅ¡imÄ si į asmenų, kurių byla iÅ¡nagrinÄta, privatinÄ autonomijÄ .
Privatus asmuo gali bÅ«ti informacijos Å¡altinis apie atliktus vieÅ¡ojo intereso pažeidimus. GautÄ informacijÄ apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimus specialus įstatymų numatytas subjektas turi vertinti ir analizuoti pagal teisÄs aktuose nustatytas procedÅ«ras. TaÄiau tai nereiÅ¡kia, kad informacijÄ apie vieÅ¡ojo intereso galimus pažeidimus pateikÄs asmuo tampa suinteresuotu asmeniu, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Prokuroras nÄra teisminÄs valdžios sudedamoji dalis, taÄiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Konstitucijos 118 straipsnis).
Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kuriÄ jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenÄs ir valstybÄs teises bei teisÄtus interesus. Ji detalizuota ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, nustatanÄiÄ , kad prokurorai, nustatÄ asmens, visuomenÄs, valstybÄs teisių ir teisÄtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ , gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybÄs ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kimÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat â ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiÄmÄ priemonių pažeidimams paÅ¡alinti.
Konstitucinis Teismas yra konstatavÄs, kad prokurorų, kaip valstybÄs pareigÅ«nų, įgaliojimai teisÄs aktuose negali bÅ«ti apibÅ«dinami kaip jų subjektinÄ teisÄ, kuriÄ jie gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra, t. y. kaip tokia teisÄ, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai â tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sÄ lygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). SprÄsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dÄl vieÅ¡ojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes:
1) ar ginÄas kilo iÅ¡ teisinių santykių, kuriuose egzistuoja vieÅ¡ojo intereso požymiai;
2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisÄs normos;
3) ar teisÄs normų pažeidimas yra tokio pobÅ«džio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir vieÅ¡asis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigÄ vertinti, ar paduoti pareiÅ¡kimÄ dÄl vieÅ¡ojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sÄ lygos ieÅ¡kiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis vieÅ¡asis interesas, kuris bÅ«tų pažeistas pateikiant ieÅ¡kinį, ar nÄra svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , nei galbÅ«t pažeisto vieÅ¡ojo intereso gynimÄ , ar gauta nauda bus proporcinga bylinÄjimosi kaÅ¡tams, kurie bus realÅ«s ieÅ¡kinio patenkinimo padariniai, ir pan.).
Galiausiai tai, ar vieÅ¡asis interesas iÅ¡ tiesų egzistuoja ir ar jis buvo pažeistas, nustato nagrinÄjantis bylÄ teismas. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratÅ«ros teisinis statusas reiÅ¡kia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybÄs pareigÅ«nas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskrecijÄ priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todÄl prokuroro veiksmų teisÄtumas gali bÅ«ti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. lapkriÄio 21 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje pagal M.
G. skundÄ , bylos Nr. 3K-3-501/2012). TeisÄs normose nenustatytų teisių suteikimas asmenims gali pažeisti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi, koncentruotumo ir kitus proceso principus bei be pakankamo teisinio pagrindo iÅ¡kreipti konstituciÅ¡kai pagrįstų tiek privataus, tiek vieÅ¡ojo interesų gynimo pusiausvyrÄ . Tais atvejais, kai asmuo naudojasi visomis jo privataus intereso gynimui įstatyme nustatytomis priemonÄmis, ir po to, kai ginÄas iÅ¡sprendžiamas jam nepalankiu sprendimu â praÅ¡o prokuroro sprÄsti dÄl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nustatymo užbaigtoje byloje, bÅ«tina nustatyti, ar net ir esant vieÅ¡ajam interesui, visais atvejais yra bÅ«tina, kad specialus valstybÄs įgaliotas pareigÅ«nas (Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras) įsikiÅ¡tų į pasibaigusį procesÄ .Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui paduodant praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ užbaigtoje byloje, jis paprastai nÄra tos bylos Å¡alis ir reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ tik vieÅ¡ojo intereso gynimo tikslu.
Atsižvelgdama į iÅ¡imtinius Å¡ios vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonÄs pobÅ«dį ir subjektÄ , kuriam suteikta teisÄ paduoti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2014-10-28 nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-414/2014, yra konstatavusi, kad asmeniui, pateikusiam informacijÄ dÄl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo jau užbaigtoje byloje, neturÄtų bÅ«ti suteikta teisÄ apskųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimÄ , kai jis atsisako teikti tokį praÅ¡ymÄ .
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas pažymÄjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ Å½mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis netaikomas procesui, kuriame sprendžiama, ar byla dÄl civilinio pobÅ«džio teisių ir pareigų klausimo turÄtų bÅ«ti atnaujinta (praÅ¡ymo dÄl proceso atnaujinimo priimtinumo stadija); laikoma, kad vienÄ kartÄ asmens civilinio pobÅ«džio teisių ir pareigų klausimas jau buvo iÅ¡sprÄstas; nusprendus atnaujinti procesÄ , Konvencijos 6 straipsnio garantijos vÄl ima veikti (žr., pvz.,Carlotto v.
Italy, no. 22420/93, Commission decision of 20 May 1997, DR 89-B, p. 27, ir X. v. Austria, no. 7761/77, Commission decision of 8 May 1978, Decisions and Reports (DR) 14, p. 173-174, Zasurtsev v. Russia, no. 67051/01,judgment of27 April 2006, par. 62; Rizi v. Albania, no. 49201/06, 8 November 2011, par. 47; kt.). Europos Tarybos 2012 m. rugsÄjo 19 d. Rekomendacijoje dÄl prokuroro veiklos už kriminalinÄs justicijos ribų (2012)11 dÄl prokuroro pareigų asmenų atžvilgiu nustatyta, kad tais atvejais, kai prokuroro veikla palieÄia pamatines asmens teises, tokia veikla gali bÅ«ti kontroliuojama teismo (Rekomendacijos aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 27 punkto ii papunktis).
MinÄta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ ir naujos bylos užvedimas dÄl tokios teisÄs (ne)įgyvendinimo nÄra konstitucinÄs, konvencinÄs teisÄs į teisingÄ teismÄ garantija ar jos elementas, todÄl suteikti teisÄ skųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimÄ , kai jis atsisako pateikti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ užbaigtoje byloje, reikÅ¡tų galimybÄs asmeniui kreiptis į teismÄ suteikimÄ dÄl teisÄs, kuri jam nepriklauso. ProkuratÅ«ros įstatyme įtvirtinta bendroji nuostata, jog prokuroro veiklÄ kontroliuoja teismas (Ä®statymo 3 straipsnio 4 dalis, 4straipsnio 2 dalis), taÄiau joje nedetalizuojama, pagal kurių asmenų kreipimÄ si ir kokiais atvejais tokia kontrolÄ vykdoma.
Taigi ProkuratÅ«ros įstatymo 3 straipsnio 4 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinti principai, kurie įgyvendinami specialiosiose atskirų teisÄs Å¡akų normose.ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras, nenustatÄs vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, priima nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones; skundas dÄl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones paduodamas aukÅ¡tesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuoraÅ¡o gavimo dienos.
ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimÄ apskųsti teismui. Nurodytos nuostatos skirtos prokurorų veiksmams, reglamentuojamiems ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, apskųsti. Nors ir skirtos vieÅ¡ojo intereso gynimui, Å¡ios nuostatos taip pat turi bendrÄ jį pobÅ«dį ir turÄtų bÅ«ti konkretizuotos atitinkamų teisÄs Å¡akų normose, tuo tarpu CPK asmenims tokios skundimo teisÄs nenumatyta.
NagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjai skundžia Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimÄ , kuriuo Å¡is nenustatÄ vieÅ¡ojo intereso, t. y. teisÄs normos taikymo klaidos, kuriÄ , pareiÅ¡kÄjo nuomone, padarÄ bylÄ nagrinÄjÄ teismai privataus pobÅ«džio byloje, kurioje pareiÅ¡kÄjai buvo bylos Å¡alys. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pareiÅ¡kÄjų kreipimÄ si vertino ir, neįžvelgÄs vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, atsisakÄ paduoti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ . NÄra pagrindo sutikti su apeliantais, kad nagrinÄjamos bylos bei Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo civilinÄs byloje Nr. 3K-7-414/2014 ratio decidendi skiriasi, kadangi tie nagrinÄjamoje byloje, tiek kasacinio teismo iÅ¡nagrinÄtoje byloje keliamas tas pats klausimas dÄl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti paduoti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ užbaigtoje byloje.
Kasacinio teismo praktikoje klausimas dÄl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti pateikti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinÄtas ne tik minÄtoje civilinÄs byloje Nr. 3K-7-414/2014, precedentas taikytas ir kitoje dÄl to paties klausimo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nagrinÄtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-519/2014. MinÄtose bylose pripažinta, kad generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ užbaigtoje byloje nÄra skundžiamas teismine tvarka.
Kadangi vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikÄ suformuotÄ teisÄs aiÅ¡kinimo taisyklÄ. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ procesinÄs teisÄs normas ir priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ nutartį atsisakyti priimti pareiÅ¡kÄjų V. B. ir S. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratÅ«rai dÄl nepagrįsto atsisakymo inicijuoti proceso atnaujinimÄ civilinÄje byloje Nr. 2-113-755/2012, panaikinimo kaip nenagrinÄtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nÄra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu, n u t a r i a : PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄja             Margarita DzelzienÄ