2025-02-05 Nr. AB-2120-3-61-3-05364-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-55-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05364-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. (A. G.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas, ir atsakovas) Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą (2024 m. rugpjūčio 27 d. protokolas Nr. 5-P1-691), kuris patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens rezoliucija (toliau – ir Sprendimas, Komisijos sprendimas).

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Policijos departamento Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą (2024 m. rugpjūčio 27 d. protokolas Nr. 5-P1-691), kuris patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens rezoliucija, kuriame nutarta: 1. pripažinti, kad tarnybą policijoje palikusio pareigūno 2024 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime (reg. Nr. 10-PR2-12421) (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) nurodyta informacija yra pagrįsta ir yra akivaizdžių galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymių; 2. perduoti visą šio atvejo medžiagą Policijos departamento Imuniteto valdybai ir pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Šalčininkų rajono Policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkės A. M. ir spręsti tarnybinės atsakomybės klausimą; 3. Siūlyti Policijos departamento vadovybei įvertinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) vadovybės veiksmus dėl neįgyvendintų Lietuvos policijos generalinio komisaro įgalioto asmens patvirtinto Komisijos sprendimo ir siūlomų priemonių (žr. 2023 m. balandžio 17 d. protokolą Nr. 5-P1-275 ir 2023 m. balandžio 20 d. lydraštį Nr. 5-S-8742); 4. Vilniaus AVPK vadovybei: 4.1. svarstyti tolimesnį A. M. tinkamumą tarnybai; 4.2. aktyviai ir principingai įsitraukti į problemos sprendimą bei aptarti susiklosčiusią situaciją su Šalčininkų policijos komisariato (toliau – ir Šalčininkų PK) pareigūnais ir darbuotojais; 4.3. neatidėliojant organizuoti atranką į Šalčininkų PK viršininko pareigas; 4.4. Svarstyti galimybes organizuoti susitikimą su Šalčininkų PK palikusiais nepriekaištingos reputacijos pareigūnais ir aptarti jų sugrįžimo galimybes; 5. Įpareigoti Vilniaus AVPK viršininką informuoti Lietuvos policijos generalinį komisarą ir Komisiją apie sprendimo įgyvendinimo rezultatus ir priemones, kurių buvo imtasi jiems įgyvendinti iki 2024 rugsėjo 26 d.

Teismo įsitikinimu, skundžiamas administracinis aktas iš esmės yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio dokumentas. Teismas nurodė, kad skundžiamu administraciniu aktu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, jame yra nurodyta informacija be privalomo pobūdžio patvarkymų, t. y. tokia informacija tiesiogiai nesukuria pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos poveikio priemonės.

Įvertinęs ginčijamo administracinio akto turinį, teismas konstatavo, kad Komisijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas (2024 m. rugpjūčio 27 d. protokolas Nr. 5-P1-691), kuris patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens rezoliucija, yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuriuo sudarytos prielaidos priimti galutinį sprendimą dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimo.

III. Pareiškėjas A. G. (A. G.) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, kadangi tokią galimybę numato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 5-V-12296 patvirtintas Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos ir jos įgyvendinimo policijos įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas, Tvarkos aprašas) 25 punktas.

Pareiškėjas teigia, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog jame, be kita ko, buvo: 1) pripažinta, kad Tarnybiniame pranešime nurodyta informacija yra pagrįsta ir pareiškėjo veiksmuose yra akivaizdžių galimo smurto ir (ar) priekabiavimo požymių; 2) duotas privalomas nurodymas Vilniaus AVPK vadovybei neatidėliotinai organizuoti atranką į Šalčininkų PK viršininko pareigas. Anot pareiškėjo, visa tai leidžia spręsti, jog Sprendimu Komisija pareiškėjo veiksmuose nustatė pažeidimų požymius, davė nurodymus organizuoti atranką į Šalčininkų PK viršininko pareigas, iš kurių pareiškėjas buvo neteisėtai atleistas ir dėl to šiuo metu Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-15220-595/2024 (dabartinis administracinės bylos Nr. eI3-2829-595/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-04815-2024-9). Vien šios aplinkybės pagrindžia, jog Sprendimas sukėlė pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, nes jame buvo konstatuoti pažeidimų požymiai pareiškėjo veiksmuose, duotas privalomas nurodymas organizuoti atranką į pareigas, iš kurių pareiškėjas buvo atleistas, taip apsunkinant pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šiai bylai teisingai išspręsti turi būti įvertinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-3531-143/2015.

Taigi, pareiškėjo vertinimu, Sprendimas gali būti apskundimo objektu administraciniame teisme, nes jis pareiškėjui sukėlė neigiamas teisines pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti motyvai, kad Sprendimas yra informacinis pranešimas, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš Sprendimo turinio, Komisija peržengdama savo kompetenciją ėmėsi teikti neteisėtus ir privalomus nurodymus kitiems subjektams, taip sukeliant neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui, ir tokie Komisijos nurodymai ir jų privalomumas, kiek tai susiję su pareiškėjo teisine padėtimi, yra ginčijami teismui pateiktame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavęs, kad skundžiamas Komisijos sprendimas yra tarpinis dokumentas ir jame nėra išsprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, todėl negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašydamas ją panaikinti, atskirajame skunde pabrėžia, kad: skundžiamame Sprendime nustatyti pažeidimai pareiškėjo veiksmuose; minėtas sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi jis buvo neteisėtai atleistas iš užimamų pareigų ir šiuo metu administraciniame teisme nagrinėjama neteisėto atleidimo byla; Aprašo 25 punktas nustato galimybę skųsti tokį Komisijos sprendimą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3531-143/2015 yra reikšminga nagrinėjamam ginčui.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Dėl to skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo argumentų, pareiškėjas neigiamas pasekmes sieja su jo atleidimu iš užimamų pareigų. Jis taip pat nurodo, kad dėl jo atleidimo ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme byloje Nr. eI3-15220-595/2024 (dabartinis administracinės bylos Nr. eI3-2829-595/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-04815-2024-9).

Pažymėtina, kad Aprašas nustato smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos policijos įstaigose įgyvendinimo procesus siekiant užtikrinti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, statutinių valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų, policijos kursantų bei darbuotojų, laikinai atliekančių užduotis policijos įstaigose pagal rangos, praktikos atlikimo, tarptautines ir kitas sutartis (toliau – darbuotojų), ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdus, galimas formas, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimo atvejus teikimo ir nagrinėjimo tvarką, apsaugos priemones ir teikiamą pagalbą, supažindinimo su prevencijos priemonėmis tvarką, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisykles policijos įstaigose (1 p.).

Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos įgyvendinimas policijos įstaigose leidžia nustatyti (galimą) smurtautoją ir sudaro sąlygas pašalinti esamos problemos darbe priežastis, suteikti pagalbą smurtą ir priekabiavimą patyrusiam darbuotojui, leidžia numatyti ir įgyvendinti efektyvius ir tinkamus veiksmus smurto ir (arba) priekabiavimo atveju bei apsaugoti darbuotojus nuo smurto ir (arba) priekabiavimo grėsmės (6 p.). Pranešimus apie smurto ir (ar) priekabiavimo atvejus (toliau – pranešimai) nagrinėja, prevencines, apsaugos ir pagalbos priemones siūlo policijos generalinio komisaro įsakymu sudaryta Komisija (11 p.).

Komisija vykdo šias funkcijas: 14.1. nagrinėja gautus pranešimus dėl galimo smurto ir (ar) priekabiavimo ir siūlo, kokias priemones taikyti smurtą ir (ar) priekabiavimą patyrusiems ir jį atlikusiems darbuotojams; 14.2. teikia Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ar policijos įstaigų vadovybei ir darbuotojams rekomendacijas dėl Tvarkos aprašo tikslų įgyvendinimo ir prevencinių, apsaugos ir pagalbos priemonių; 14.3. Komisija rengia dokumentus nustatytoms funkcijoms vykdyti.

Juos pasirašo Komisijos pirmininkas, jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotojas (14 p.). Darbuotojas, pagrįstai manantis, kad prie jo ar kito darbuotojo yra priekabiaujama ir (ar) naudojamas smurtas (toliau – pranešėjas), turi teisę (taip pat ir anonimiškai) apie tokį atvejį pranešti raštu užpildydamas pranešimą (1 priedas) ir pateikdamas jį Komisijos pirmininkui arba Komisijos pirmininko pavaduotojui elektroniniu paštu smurtas@policija.lt, paštu arba perduodamas per kitą asmenį (16 p.). Aprašo 19 punktas nustato pagrindus, kuriems esant Komisija atsisako nagrinėti pranešimą arba pradėjus nagrinėti pranešimą nagrinėjimą nutraukia.

Komisijos sprendimo rūšys: 19.1. pripažinti, kad informacija yra pagrįsta ir yra akivaizdūs galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymiai, siūlyti policijos generaliniam komisarui ar jo įgaliotam asmeniui taikyti su pranešimu susijusioms šalims Tvarkos aprašo 10 punkte nurodytas prevencines, apsaugos ar pagalbos priemones; 19.2. pripažinti, kad informacija yra nepagrįsta ir nėra akivaizdžių galimo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymių, siūlyti baigti pranešimo nagrinėjimą; 19.3. pranešimo nagrinėjimą baigti ir surinktą medžiagą perduoti policijos generaliniam komisarui ar jo įgaliotam asmeniui, jeigu, įvertinus turimą medžiagą, nustatyta, kad nagrinėjamas pranešimas turi tarnybinio nusižengimo, darbo pareigų pažeidimo ar nusikalstamos veikos požymių; 19.4. siūlyti svarstyti galimo smurtautojo elgesį etikos komisijoje (19 p.).

Policijos generalinis komisaras ar jo įgaliotas asmuo per 5 darbo dienas: 21.1. pritaria Komisijos sprendimui, nurodytam Tvarkos aprašo 19.1 papunktyje, ir įrašo sprendimą dėl siūlomos prevencinės, apsaugos ar pagalbos priemonės taikymo. Pritaręs Komisijos sprendimui, nurodytam Tvarkos aprašo 19.3 papunktyje, perduoda medžiagą kompetentingam padaliniui. Pritaręs Komisijos sprendimui, nurodytam Tvarkos aprašo 19.4 papunktyje, medžiagą nagrinėti perduoda Centrinei policijos įstaigų darbuotojų etikos komisijai; 21.2. nepritaria Komisijos sprendimui ir nurodo galutinį sprendimą (21 p.).

Komisijos sprendimai, patvirtinti policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens rezoliucija, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (25 p.).

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisija atlieka prevencinio, rekomendacinio, patariamojo pobūdžio funkcijas įgyvendinant smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką policijos įstaigose. Minėto teisinio reguliavimo sisteminis aiškinimas nesudaro pagrindo vertinimui, kad visi Komisijos sprendimai gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme. Ar konkrečiu atveju Komisijos sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nustatoma atsižvelgus į asmens materialinį suinteresuotumą.

Kaip matyti iš minėto Sprendimo turinio, jame nustatyti tik galimo pažeidimo požymiai ir perduota informacija Policijos departamento Imuniteto valdybai atlikti tarnybinį patikrinimą, taigi pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas galutinis sprendimas, kuris pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes. Kaip pats pareiškėjas pažymėjo, jo atžvilgiu buvo priimtas atskiras sprendimas dėl jo atleidimo iš tarnybos ir minėtas sprendimas yra apskųstas bei tarnybinis ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI3-15220-595/2024 (dabartinis administracinės bylos Nr. eI3-2829-595/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-04815-2024-9)). Būtent sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo jam sukėlė teisines pasekmes, o ne Komisijos sprendimas, kuris tarnybinio ginčo atveju yra tik šios procedūros tarpinis dokumentas, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3531-143/2015 nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis kaip precedentu, kadangi nurodomos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos ar panašios.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė