2024-12-17 Nr. BB-6010-1-01-1-00576-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4330/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00576-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. T. (S. T.) kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis S. T. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinti paskirtą bausmę; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškinimo ir taikė baudžiamąjį įstatymą, nes, skirdami S. T. bausmę, nepagrįstai nediferencijavo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir pernelyg sureikšmino ankstesnį jo teistumą. Pasak kasatoriaus, skirdami bausmę už nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismai turi atsižvelgti į faktų visumą ir nustatyti ją individuliai, o ne automatiškai. Šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į tai, kad revolveris, perdarytas šaudyti 22 kalibro šoviniais, ir šoviniai nebuvo skirti žaloti ar naikinti asmenis. Toks ginklas nėra pilnavertis ir negali būti prilygintas koviniam ginklui. Kasatoriaus nuomone, už disponavimą tokiu ginklu negali būti skiriama tokia pati bausmė, kaip už disponavimą pilnaverčiu ginklu. Tačiau teismai tiesiog nurodė, kad revolveris yra laikytinas ginklu ir gali sukelti žalą aplinkiniams asmenims. Ši išvada nėra teisinga ir išsami, nes neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų. Be to, nėra paneigta, kad S. T. manė disponuojantis trauminiu D kategorijos ginklu. Todėl negali būti vertinama, kad nuteistasis suvokė turintis būtent kaltinime nurodytą ginklą ir jo elgesys negali būti vertinamas kaip itin pavojingas. Dėl informacijos apie tam tikro tipo ginklo turėjimą ir jo demonstravimą apeliacinės instancijos teismas padarė šiurkščią klaidą, nes nuteistojo veiksmams priskyrė aplinkybes, kurių jis nepadarė ir kurios iš esmės neatitinka kitų bylos aplinkybių.

Kasatoriaus teigimu, nėra pagrindo jo asmenybę vertinti kaip pavojingą ir keliančią realią grėsmę visuomenei. Jo teistumas pernelyg sureikšmintas. Nors formaliai jis laikytinas recidyvistu, tačiau nuo anksčiau padarytų veikų yra praėję itin daug laiko. Jis pakeitė savo gyvenimo būdą į socialiai atsakingą – dirba, sportuoja, dalyvauja visuomeninėje veikloje, charakterizuojamas teigiamai, nėra baustas administracine tvarka, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Nuteistojo nuomone, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad jis nėra linkęs vartoti narkotines medžiagas, o toks jo poelgis buvo atsitiktinis.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Bausmės griežtumo klausimas nėra kasacijos dalykas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą.

Nuteistojo S. T. kasaciniame skunde tokių argumentų nėra. Kasacinio skundo teiginiai dėl per griežtos bausmės grindžiami ne teismų padarytomis bausmės skyrimą reglamentuojančių BK bendrosios dalies normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, o tik kasatoriaus nuomone ir siekiu, kad jam būtų paskirta tokia bausmė, kokios jis pats pageidauja. Tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. T. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Darius Kantaravičius

Algimantas Valantinas