dffe7981-e607-4369-bf50-67b16f5d912b · Marijampolės rajono apylinkės teismas

Civ                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2YT-959-374/2016                                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00365-2016-8 MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2016 m. birželio 30 d.Marijampolė Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė,sekretoriaujant S. B.,dalyvaujant pareiškėjui T.

G.,pareiÅ¡kėjo atstovui advokatei S. S.,suinteresuotiems asmenims D. T., I. L.,suinteresuoto asmenų atstovui advokatui A. S.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims I. L., V. G., Onai A. K., D. T. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir pagal suinteresuotų asmenų I. L. ir V. G. pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡ku reikalavimu pareiÅ¡kėjui T. G., Onai A. K., D. T., V. G. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir pagal suinteresuotų asmenų D.

T. ir Onos A. K. pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡ku reikalavimu pareiÅ¡kėjui T. G., suinteresuotiems asmenims I. L., V. G., V. G. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,ir n u s t a t ė :   PareiÅ¡kėjas T. G., patikslinęs pareiÅ¡kimÄ , teismo praÅ¡o: paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1994 m. rugpjūčio 11 dienÄ , ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1995 m. spalio 3 d., palikimÄ priėmė J.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2014-10-09, faktiÅ¡kai pradėdamas paveldėtÄ turtÄ valdyti.Suinteresuotas asmuo I. L., teismo posėdžio metu patikslinusi pareiÅ¡kimo reikalavimÄ , teismo praÅ¡o: paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusio 1994-08-11 ir A. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 1995-10-03, palikimÄ priėmė J. G., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2014-10-09 ir A. G., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2015-03-10, pradėdam,i jų tyurtÄ faktiÅ¡kai valdyti, o A.

G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 1995-10-03, palikimÄ kartu su J. G. ir A. G. priėmė jų seserys Ona A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdami jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti (b.l. 108-109).Suinteresuotas asmuo D. T. teismo praÅ¡o: paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po A. G., a/k (duomenys neskelbtini)mirties, mirusios 1995-10-03, palikimÄ priėmė J. G., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2014-10-09 ir A.

G., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2015-03-10 , Ona A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdami jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.Suinteresuoti asmenys Ona A. K., V. G. teismo posėdyje nedalyvavo, jų interesus atstovavo advokatas A. S.. Suinteresuotas asmuo V. G. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo ar praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (CPK 247 str.).PareiÅ¡kimas tenkintinas, suinteresuotų asmenų pareiÅ¡kimai su savarankiÅ¡kais reikalavimais atmestini.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo T.

G., suinteresuotų asmenų I. L. (G.), V. G. senelis K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 1994 m. rugpjūčio 11 dienÄ (b.l. 6). PareiÅ¡kėjo T. G. tėvo J. G., suinteresuotų asmenų I. L. (G.), V. G. tėvo A. G., suinteresuotų asmenų Onos A. K. ir D. T. motina A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 1995 m. spalio 3 d. (b.l. 7).K. G., mirusio 1994 m. rugpjūčio 11 dienÄ , ir A. G., mirusios 1995 m. spalio 5 d., paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9).Po K. G. mirties 1994-08-11, liko palikimas:5600/11200 dalis 1,12 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 36400/72800 dalis 7,28  ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).          Po A.

G. mirties 1995-10-03, liko palikimas:            5,0200 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7,2800 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-18).PareiÅ¡kėjo teigimu, po K. G. mirties faktiÅ¡kai palikimÄ priėmė jo sÅ«nus J. G., miręs 2014-10-09, nes jis gyveno tėvų namuose, perėmė valdyti visus tėvui priklausiusius daiktus, slaugė sergančiÄ motinÄ , kuri dėl ligos negalėjo priimti sutuoktinio palikimo, ir valdė visÄ namų Å«kį, dirbo žemę.

Šį teiginį pareiÅ¡kėjas grindžia LR CK 587 str. 2 d. 1964 m. redakcija.Po motinos A. G. mirties faktiÅ¡kai jos palikimÄ taip pat priėmė sÅ«nus J. G., nes pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, kur gyveno su motina iki mirties, perėmė valdyti visus jos asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, naudojosi jai priklausančia žeme, jÄ dirbo (LR CK 587 str. 2 d. 1964 m.) (b.l. 19).Palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie K. G., mirusio 1994 m. rugpjūčio 11 dienÄ , ir A. G., mirusios 1995 m. spalio 3 d palikimo priėmimÄ J.

G. nepadavė. Ä® notaro biurÄ dėl K. G., mirusio 1994 m. rugpjūčio 11 dienÄ , ir A. G., mirusios 1995 m. spalio 3 d., palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b.l. 21-24).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo tėvas J. G. mirė 2014-10-09 (b.l. 27), motina V. G. mirė 2000 m. gegužės 18 d. (b.l. 25-26). PareiÅ¡kėjo teigimu, jis savo tėvo J. G., mirusio 2014-10-09, palikimÄ priėmė, paduodamas pareiÅ¡kimÄ notaro biurui. Daugiau vaikų J. G. neturėjo. (b.l. 28-29).Kadangi pareiÅ¡kėjo tėvas J. G. po savo tėvo ir motinos mirties į notaro biurÄ nesikreipė, todėl negalima kitaip įrodyti, kad K.

G., mirusio 1994 m. rugpjūčio 11 dienÄ , ir A. G., mirusios 1995 m. spalio 3 d. palikimÄ priėmė sÅ«nus J. G., miręs 2014-10-09, todėl juridinę reikÅ¡mę turintis palikimo priėmimo faktas nustatytinas teisme. Juridinę reikÅ¡mę turintis palikimo priėmimo faktas reikalingas nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gavimo tikslu.PareiÅ¡kėjas su suinteresuotų asmenų savarankiÅ¡kais reikalavimais nesutinka. Jis nurodo, kad nei pareiÅ¡kėjo tėvo brolis A. G., nei seserys iÅ¡ motinos pusės – Ona A.

K. ar D. T. palikimo fakltiškai nepriėmė, prie turto priežiūros, išlaikymo ar tvarkymo neprisidėjo, ir apskritai, palikimu nesidomėjo.Liudytoja L. R. nurodė, kad daug metų yra kaimynė, daug bendravo su pareiškėjo tėvais, jiems padėdavo žemės ūkio darbuose. Niekas iš giminių daugiau sodyboje nedirbo, sodybos neprižiūrėjo ir neprisidėjo prie namo remonto.Liudytojas J. R. patvirtino, kad J. G. su šeima gyveno po tėvų mirties jų sodyboje, dirbo žemę, laikė daug gyvulių.Liudytojas R.

K. paaiÅ¡kino, kad yra pareiÅ¡kėjo vyresnis brolis iÅ¡ motinos pusės, nurodė, kad su tėvais po senelių mirties gyveno ir tvarkėsi senelių sodyboje, patėvis remontavo namÄ , giminės nepadėjo.Suinteresuotieji asmenys Ona A. K. ir D. T. nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu nustatyti praÅ¡omus faktus iÅ¡ esmės sutinka ir tam neprieÅ¡tarauja, tačiau reiÅ¡kia ir savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ ir praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos po savo motinos A.

G. mirties priėmė palikimÄ , pradėdamos jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad K. G. buvo jų patėvis, todėl į palikimÄ atsiradusį po jo mirties nepretenduoja ir neprieÅ¡tarauja, kad palikimÄ po patėvio mirties priėmė jo vaikai J. G. ir A. G. pradėdami jo turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, o po A. G. mirties palikimÄ priėmė jos vaikai J. G. ir A. G., Ona A. K., ir D. T. pradėdami jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.Suinteresuotieji asmenys D. T. ir O. A. K. teigia, kad dar iki motinos mirties ji ilgÄ laikÄ sirgo, jos jÄ prižiÅ«rėjo, slaugė.

Po motinos mirties prisidėjo prie namų priežiÅ«ros, pasiėmė jos kai kurius likusius daiktus ir naudojosi jais, kaip savais. Tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kėme valiÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po motinos mirties, pradėdamos jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Ä® notarų biurÄ , dėl palikimo priėmimo nesikreipėme ir todėl praleidome terminÄ palikimui priimti.Suinteresuotieji asmenys I. L. ir V. G. su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nustatyti palikimo priėmimo faktus iÅ¡ esmės sutinka ir tam neprieÅ¡tarauja, tačiau reiÅ¡kia ir savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ ir praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad ir jų tėvas A.

G., a/k (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ atsiradusį po savo tėvo K. G. ir motinos A. G. mirties, pradėdamas jų turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Suinteresuotieji asmenys nurodo, kad turtÄ po tėvų mirties A. G., kaip ir J. G., paveldėjo pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, todėl nustatytinas juridinis faktas, kad palikimÄ atsiradusį po K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmėjų vaikai J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Liudytoja I.

Å . nurodė, kad su Grincevičiais benderavo tik kol buvo gyva A. G., vėliau bendravimas nutrÅ«ko.Liudytoja N. A. M. paaiÅ¡kino, kad Grincevičių Å¡eimÄ pažinojo, nes dirbo mokytoja, mokė vaikus. Bendravo daugiau kol dar gyveno netoliese, o 1996 m. jau persikėlė gyventi į Marijampolę, todėl mažai bendrabo. Tačiau bendravo su A. G. žmona, ji pasakodavo, kad Algimantas dažnai dirbo kaime tėvų sodyboje.Byloje kilo ginčas dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti.Å ios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Teisių ir pareigų perėjimo universalumas reiÅ¡kia, kad įpėdiniui pereina visos palikėjui priklausiusios teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis apie jas žinojo, ar ne. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais.

Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).Sprendžiant palikimo priėmimo klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kaip Å¡ie santykiai buvo reglamentuoti palikimo atsiradimo momentu. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo senelis mirė 1994 m. o močiutė – 1995 m., t.y. galiojant 1964 metų redakcijos Civiliam kodeksui.

Pagal Å¡ios redakcijos kodekso 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pinosi kaip savo turtu (LAT Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56). Tokiu bÅ«du, įpėdinis, siekdamas įgyti palikimÄ turėjo jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.           Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad nei viena Å¡alis įstatymo nustatytu terminu į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau suinteresuotieji asmenys iÅ¡ esmės neginčijo pareiÅ¡kėjo T.

G. pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių ir patvirtino, kad pareiÅ¡kėjo tėvas J. G., dar gyviems esant tėvams apsigyveno jų namuose, tvarkė ir prižiÅ«rėjo sodybÄ , taip pat ir po tėvų mirties liko gyventi sodyboje, remontavo namÄ , dirbo žemę. Å ias aplinkybes patvirtino liudytojai L. R., J. R., R. K. bei byloje pateikti raÅ¡ytiniai įropdymai: VÄ® Žemės Å«kio informacijos ir kaimo verslo centro praneÅ¡imas (b.l. 149), Leidimas vykdyti individualiÄ statybÄ (b.l. 150), Nekilnojamojo dauikto kadastrinių matavimų byla (b.l. 151-169).

PareiÅ¡kėjo tėvo J. G. aktyvÅ«s veiksmai – pats ėmėsi iniciatyvos ir remontavo tėvų namÄ , tvarkė aplinkÄ , naudojosi Å«kiniais pastatais, su Å¡eima apsigyveno tame name, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo tėvas po savo tėvo, o vėliau ir po savo motinos mirties likusiu turtu naudojosi kaip savo. Be to, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, jis čia augo, todėl Å¡ie namai jam yra labai artimi, su jais susijęs jo visas gyvenimas. Kaip minėta, palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ .

Tokiu bÅ«du, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiÅ¡kėjo tėvas J. G. priėmė palikimÄ atsiradusį po tėvų mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti (CPK 5.51 str. 1d.).Suinteresuotieji asmenys I. L. ir V. G. nurodo, kad kartu su J. G. žemę dirbo ir Justino brolis, o jų tėvas - A. G., tuo faktiÅ¡kai priimdamas tėvų palikimÄ .Kaip aukščiau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas palikimo priėmimÄ reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo pradėjus faktiÅ¡kai turtÄ valdyti esmė – aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ .

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A. J. ir kt. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. L. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų S. B. ir kt. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-487/2010).

Priimdamas palikimÄ faktiniu valdymu, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku, o Å¡iuo atveju įvertinus, kad J. G. po tėvo, o vėliau ir po motinos mirties liko gyventi name rÅ«pinosi turto iÅ¡laikymu, tvarkymu, jis iÅ¡reiÅ¡kė subjektyviÄ valiÄ priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradedant turtÄ valdyti. PrieÅ¡ingai suinteresuotų asmenų teigimui, kad ir A.

G. priėmė palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, pareiÅ¡kėjos įtikinamų įrodymų nepateikė. Tai, kad A. G. kartais dirbdavo sodyboje – padėdavo broliui žemės Å«kio darbuose, nelaikytina aktyviais veiksmais, kuriais buvo siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ .Suinteresuotieji asmenys D. T. ir O. A. K. taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų reikalavimÄ . Aplinkybė, kad D. T. slaugė sergančiÄ motinÄ , palikimo priėmimo faktui jokios įtakos neturi.

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo palikimo priėmimo faktui nustatyti, kadangi pareiÅ¡kėjos nuo palikimo atsiradimo dienos – 1995-10-05 neatliko jokių aktyvių veiksmų, rodančių rÅ«pinimÄ si paveldimu turtu kaip nuosavu, ir nereiÅ¡kė pretenzijų dėl paveldėto turto. CK 5.50 str. 1 d. reglamentuotas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, t. y. įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Tačiau ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiÅ¡kia palikimo priėmimÄ .

Palikėjo daiktÄ Ä¯pėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus ar kaip mirusiojo atminimÄ . Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiÅ¡kų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba Å¡ių daiktų perdavimas vienam iÅ¡ įpėdinių su kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirÅ«pino palikimu, jo netvarkė, neprižiÅ«rėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, t. y. jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ .

Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrÄ palikėjo kilnojamÄ jį daiktÄ ar kelis daiktus, priėmė palikimÄ ar ne, turi bÅ«ti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamÄ jį daiktÄ ar kelis daiktus, elgesys po Å¡io daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V.

Ž. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; kt.).Nagrinėjamuoju atveju suinteresuotas asmuo D. T. teigė, kad ji su seserimi O. A. K. pasiėmė motinos kai kuriuos daiktus, kaip motinos atminimÄ , kuriuos saugoja iki Å¡iol. Taip pat pripažino, kad nei dirbo kokius nors žemės Å«kio darbus, nei prisidėjo prie mano remonto, nei kokiais kitais veiksmais neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios priimti palikimÄ .

Nurodė, kad jos nežinojo apie motinos turėtÄ Å¾emę, nors tuo pačiu pripažino, kad nesiėmė jokių veiksmų tuo pasidomėti.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 straipsnis), todėl į Å¡iÄ aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ .

Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-340/2009).Tokiu būdu, spręstina, kad šioje byloje suinteresuotieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų reikalavimus, todėl suinteresuotų asmenų pareiškimai su savarankiškais reikalavimais laikytini neįrodytais, todėl atmestini (CPK 178 str.).           Iš suinteresuotų asmenų solidariai priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96 str.).

             Vadovaudamasis CPK 42, 178, 270, 445 str., teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad K. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusio 1994 m. rugpjūčio 11 dienÄ , ir A. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 1995 m. spalio 3 d., palikimÄ priėmė J. G., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2014-10-09, faktiÅ¡kai pradėdamas paveldėtÄ turtÄ valdyti. Suinteresuotų asmenų I.

L., V. G., D. T., O. A. K. pareiÅ¡kimus su savarankiÅ¡kais reikalavimais atmesti. Priteisti solidariai iÅ¡ D. T., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); O. A. K., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).; I. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).; V. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 12,54 Eur teismo paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                        Rūta Gustienė