dffdb729-79ef-46ab-bc14-bc4ebeca924a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-17001-600/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09884-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 9.1., 34.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu 2015 m. birželio 3 d.Vilnius             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. Z. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo senelė B.

Z., gim. 1920-10-05, Kaune, iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Juridinis faktas nustatomas pilietybės atkÅ«rimo tikslu. Nurodė, kad iÅ¡ archyvų gautų dokumentų visuma patvirtina, kad jo senelė B. Z. iki 1940-06-15 buvo Lietuvos pilietė. Jis turi įrodyti, kad jis yra asmens, iki 1940-06-15 turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis, kadangi nori, jog bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas jo praÅ¡ymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo. Pažymėjo, kad Migracijos departamentui pateikti įrodymai sudaro pagrindÄ neteismine tvarka nustatyti faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo senelė iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos piliete, tačiau pareiÅ¡kėjas neturi ir negali gauti senelės pirmos santuokos liudijimo, patvirtinančio pareiÅ¡kėjo senelės pavardės iÅ¡ mergautinės „L.“ pakeitimÄ Ä¯ „L.“.

Dėl nurodyto pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo senelė B. Z., kurios mergautinė pavardė „L.“, gimusi 1920-10-05, Kaune, iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė.Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu informavo, kad neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų nustatytas pareiÅ¡kėjo nurodomas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (b.l. 50-51). PaaiÅ¡kino, jog nustačius tokį faktÄ , bus galima nagrinėti pareiÅ¡kėjo pilietybės klausimÄ , vadovaujantis LR pilietybės įstatymo nustatyta tvarka.

Minėto įstatymo 9 str. 1 dalis numato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, turi neterminuotÄ teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje - Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje jie gyvena. Informavo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl pilietybės atkÅ«rimo gautas 2015-02-25, sprendimas Å¡iuo metu nėra priimtas.              Byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka LR CPK 443 str. 5 dalyje nustatyta tvarka, apie raÅ¡ytinį procesÄ praneÅ¡us CPK 153 str. 2 d. ir 133 str. 3 d. nustatyta tvarka (b.l. 48-49).

Pareiškimas tenkintinas. Civilinio proceso kodekso 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Esminis reikalavimas, kad bÅ«tų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog Å¡is faktas turėtų juridinę reikÅ¡mę.

Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, Å¡eimos, darbo, socialinio aprÅ«pinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Taigi praÅ¡ymas nustatyti faktÄ reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė praÅ¡omam nustatyti faktui suteikia juridinę reikÅ¡mę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2015-02-24 kreipėsi į Migracijos departamentÄ su praÅ¡ymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo, todėl turi įrodyti, kad jis yra asmens, iki 1940-06-15, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis.IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjo N. Z. tėvas yra Y.

Z., gim. 1948-06-09, (b.l. 43), kuris 1967-08-22 pavardę „Z.“ pakeitė į „Z.“ (b.l. 32-41). Pareiškėjo tėvo gimimo liudijime tėvo vardas nurodomas ne „Y.“, o „E.“, motinos – B. L., Jochimo, tėvo – Samuil B. Z. (b.l. 27-28). Lietuvos valstybės istorijos archyvo Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus 2015-01-16 pažymoje nurodoma, kad gimimo aktų įrašų knygoje įraišyta, kad Jechil (taip dokumente) Z. gimė 1948-06-09 Kauno mieste; nurodoma, kad jo tėvai – S. Z., 31 metų, ir B.

Z. L. (taip dokumente), 28 metų (b.l. 29). Pateikti dokumentai yra susiję su asmens anketiniais duomenimis - nors juose pareiÅ¡kėjo tėvo vardas lietuvių kalboje raÅ¡omas skirtingai – „Jechil“, „Echil“, įvertinus aplinkybę, kad tai buvo laikotarpis po karo, vardai buvo raÅ¡omi taip, kaip girdimi, o 1967-08-22 pareiÅ¡kėjo tėvas keisdamas pavardę, darytina iÅ¡vada, patikslino ir vardo raÅ¡ybÄ , kuris, iÅ¡vertus iÅ¡ hebrajų kalbos į lietuvių kalbÄ , raÅ¡omas „Yechil“.

Ä®vertinant tai, kad visuose Å¡iuose dokumentuose pareiÅ¡kėjo tėvo tėvų (t.y. pareiÅ¡kėjo senelių) pavardės ir vardai sutampa, tai sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo tėvas, pakeitęs pavardę, yra Y. Z., kurio tėvai buvo B. L., Jochimo, ir Samuil B. Z.. IÅ¡ B. L. gimimo pažymėjimo Nr. 491490 matyti, jog B. L., d. Jochimo, gimė 1920-10-05, Kaune (b.l. 4-5). IÅ¡ byloje esančio B. J. Z.r pareiÅ¡kimo, raÅ¡yto 1956-12-12, žinoma, jog ji gimė 1920-10-05, Kauno mieste, iki 1939 m. rugsėjo mėn. gyveno Kauno mieste (b.l. 6-9).

Iš byloje esančio 1956-12-12 paaiškinimo, adresuoto Kauno miesto milicijos valdybai, matyti, kad B. L. 1942 m. ištekėjo už A. L. ir po santuokos pasirinko sutuoktinio pavardę, ir kad po antros santuokos sudarymo 1947 m. pareiškėjo senelė pasirinko vyro pavardę „Z.“ (b.l. 13-14). Byloje esanti Lietuvos valstybės istorijos archyvo civilinės metrikacijos įstaigos dokumentų skyriaus 2015-01-16 archyvo pažyma Nr. P6-28/P10-82 ir TSRS Vidaus reikalų liaudies komisariato Civilinės būklės aktų skyriaus santuokos liudijimo Nr. 171 kopija patvirtina, kad 1947-01-30 susituokė S. Z. ir B.

L., po santuokos jie pasirinko Z.ir Z. pavardes (b.l. 14, 15, 16-17). Pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas negali gauti duomenų apie senelės pirmÄ santuokÄ , sudarytÄ 1942 m. su A. L.. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjo senelė B. L. (kai kur dokumentuose nurodomas vardas „Bluma“) pirmÄ jÄ santuokÄ sudarė karo metais, įvertinus faktÄ , kad po karo iÅ¡likę archyvai yra nepilni (b.l. 19), teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas reikalingų dokumentų, t.y. senelės pirmos santuokos įraÅ¡o (liudijimo) gauti negali, nes jo nėra iÅ¡likusio.

Vienok, teismui pateiktų įrodymų analizė sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo N. Z. senelė yra B. Z.. Ä®vertinus kitus byloje esamus įrodymus – Bliuma gimė Lietuvoje, Kaune, todėl pripažintina, kad ji turėjo Lietuvos pilietybę (Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas, 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės). Dėl nurodyto pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kimÄ patikslinant ir nustatant pareiÅ¡kėjo giminystės faktÄ (LR CPK 178 str., 444 str. 2 d. 1 p.).

IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl nepriteisiamos.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-197, 259, 444-448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:             PareiÅ¡kimÄ tenkinti.             Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad N. Z., gim. 1974-01-31, yra B.

Z., mergautinė pavardė L. (L.), gim. 1920-10-05, Kaune, kuri iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė, vaikaitis.             Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas pilietybės atkÅ«rimo tikslu.Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                     (paraÅ¡as)                          Renata Kasimovienė